2017-10-25 Nr. AB-19263-3-62-3-00087-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1431-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00087-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 138 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK I-uose pataisos namuose laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2009 m. birželio 17 d. Nurodė, kad buvo kalinimas 10 būryje. Šiame būryje buvo 16–18 žmonių ir gyveno 15 kv. m. patalpoje, todėl nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuotas minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas. Be to, gyvenamosios patalpos buvo apstatytos baldais, dėl kurių gyvenamasis plotas buvo dar mažesnis. Gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl trūko oro, kaupėsi drėgmė. Kambario apšvietimas natūralia ir dirbtine šviesa neatitiko higienos normų reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose 15–18 asmenų buvo skirta tik viena spinta rūbams susidėti. Pareiškėjas neturėjo kur laikyti maisto produktų. Virtuvės įrengimas neatitiko reikalavimų. Tualetų buvo nepakankamai, sanitariniai mazgai buvo purvini. Taip pat nebuvo pakankamai pisuarų, prausyklose praustuvų. Pareiškėjui buvo skiriamas tik vienas prastos kokybės tualetinio popieriaus rulonėlis. Dušų įrengimas neatitiko reikalavimų. Nebuvo rūbų skalbimo ir džiovinimo patalpos. Buvo prasta patalynės ir lovų kokybė. Panašios gyvenimo sąlygos buvo ir 1, 4, 5 būriuose. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad gamybinis cechas buvo sujungtas su dažymo cechu, juose buvo daug metalo dulkių, garų ir tokiomis sąlygomis jam tekdavo dirbti. Nurodė, kad gyveno ir dirbo tame pačiame pastate. Virš mechaninių cechų buvo įrengti miegamieji kambariai, todėl būdavo didelė patalpų vibracija, skilinėjo sienos, atsirado plyšiai, pažeista pastato konstrukcija.

3. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų jautė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad į teismą nesikreipė anksčiau, kadangi trūko teisinių žinių, ilgai nesuprato, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Pareiškėjo nuomone, ieškinio senatis šiuo atveju neturi būti taikoma, nes jo teisių pažeidimas yra tęstinis.

4. Pravieniškių PN-AK, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat įkalinimo pradžios. Pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš laisvės atėmimo įstaigos administracijos. Prašė skundo netenkinti.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2009 m. birželio 17 d. Atsakovo atstovas prašė teismo šiam pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

8. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį, teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo įkalinimo Pravieniškių PN-AK pradžios. Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl jo pažeistų teisių jis jautė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, tapo irzlus, pradėjo abejoti savimi. Teismo nuomone, jausdamas tokias pasekmes, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Pravieniškių PN-AK administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Nors pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2009 m. birželio 17 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jam galimai daromus pažeidimus, į teismą kreipėsi tik 2016 m. sausio 18 d., todėl praleido senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2009 m. birželio 17 d.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių duomenų. Tokių duomenų nenustatė ir teismas. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis nežinojo, kokios jo teisės yra pažeidžiamos, teismo vertinti kaip savaime negalintys pateisinti reikalavimo kreiptis į teismą laiku nesilaikymo.

10. Konstatavęs, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už kalinimą galbūt netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2009 m. birželio 17 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu skundą atmesti.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas teigia, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2016 m., kai apie kalinamų asmenų teisių pažeidimus buvo paskelbta viešai žiniasklaidoje. Pažymi, kad jis neturėjo prieigos prie teisės aktų, kurie reglamentuoja kalinimo sąlygas. Nurodo, kad, jei kalinamieji asmenys bando ginti savo teises, jiem yra pradedamos taikyti įvairios neigiamos poveikio priemonės (fizinis ir psichologinis smurtas). Pareiškėjas pabrėžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nenustato jokio ieškinio senaties termino.

13. Pravieniškių PN-AK, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

14. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog jam buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Gavęs atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį šioje byloje.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

15. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

17. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

18. Pareiškėjo argumentas, kad nagrinėjamu atveju negalima taikyti ieškinio senaties, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti nėra nustatytas ieškinio senaties terminas, yra nepagrįstas. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, o šiam reikalavimui yra numatyta ieškinio senatis Lietuvos nacionalinėje teisėje. Todėl nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ieškinio senatį esant pagrindui gali taikyti. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta tokios senaties nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. sausio 18 d. (b. l. 16), t. y. pasibaigus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam trejų metų ieškinio senaties terminui reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2009 m. birželio 17 d. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatį Pravieniškių PN-AK prašė taikyti.

20. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).

21. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Tai reiškia, kad jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos, dėl to pareiškėjas galėjo kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl galimo jo teisių pažeidimo bei informacijos dėl teisminės gynybos gavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą teigia patyręs 2004–2009 metais, tačiau iki kreipimosi su skundu į teismą dienos nesiėmė jokių veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms ginti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjas teigdamas, kad prieš kalinamuosius asmenis, mėginančius ginti savo teises, naudojamos neigiamos poveikio priemonės (psichologinis ir fizinis smurtas), išsamiau šių aplinkybių nekonkretizuoja, nenurodo, kas konkrečiai minėtus veiksmus atlieka, nepatvirtina, kad prieš jį minėtos priemonės taip pat buvo taikomos. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamoje byloje.

22. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjo skundą.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė