Legislator Case Law & Legislation
41648c20-9b2f-48de-98ea-dc801e38fdcf AI generated

41648c20-9b2f-48de-98ea-dc801e38fdcf · Kauno apygardos teismas

Case Number 41648c20-9b2f-48de-98ea-dc801e38fdcf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. Ž. ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 28 000 Eur kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ A.

Legislator headnote

AI generated

41648c20-9b2f-48de-98ea-dc801e38fdcf · Kauno apygardos teismas: Ž. butas skirtas neatlygintinai už iÅ¡ jos paimtÄ turtÄ visuomenės poreikiams. IeÅ¡kovė A. Ž. paminėtÄ butÄ nusipirko už savo lėšas ir jai už paimtame sklype (duomenys neskelbtini) esančius pastatus, želdinius ir įrenginius kompensacija nebuvo sumokėta. Kadangi už paimtÄ nuosavybę ieÅ¡kovei nebuvo atlyginta, vadinasi, jos nuosavybės teisės į turėtÄ turtÄ nepasibaigė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė buvo priėmusi potvarkį, kuriuo nuspręsta paimti iÅ¡ A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1371-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13436-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Mindaugo Å imonio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

Ž. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. Ž. ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 28 000 Eur kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ A.

Ž. nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o sumokėjus kompensacijÄ , minėtÄ turtÄ priteisti atsakovei. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1990 m. liepos 13 d. Kauno miesto mero potvarkio Nr. 170 4 punkte buvo patvirtintas griaunamų namų sÄ raÅ¡as ryÅ¡ium su naujų namų statyba ir gatvių rekonstrukcija pagal 5 priedėlį, kuriame buvo numatyta nugriauti namus (duomenys neskelbtini) (vėliau pervadinta į MiÅ¡ko g.). 1990 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 727 „Dėl gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo“ buvo nuspręsta suteikti gyvenamÄ jį, bendrÄ jį plotÄ name (duomenys neskelbtini), asmenims turėjusiems nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), taip kompensuojant už prarastÄ nuosavybę, tačiau į tÄ sÄ raÅ¡Ä asmenų ieÅ¡kovė nebuvo įtraukta. 1991 m. lapkričio 19 d.

Kauno miesto valdyba potvarkiu Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“ nutarė paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrenginiais iÅ¡ asmenų, gyvenusių 355 kv. m. valdoje (duomenys neskelbtini), ir 448 kv. m valdoje (duomenys neskelbtini), ir paimtÄ iki 1 000 kv. m sklypÄ prie PuÅ¡kino g. suteikti Kauno medicinos akademijai humanistinio bei kultÅ«rinio lavinimo ir veiklos centrui statyti. Potvarkiu buvo nutarta įpareigoti Kauno medicinos akademijÄ sumokėti potvarkyje nurodytiems asmenims už paimtuose sklypuose esančius pastatus, želdinius ir įrenginius pagal paskirtos komisijos įkainojimo aktÄ .

Tačiau minėtas potvarkis nebuvo pradėtas vykdyti, nebuvo sudaryta komisija, kuri turėjo atlyginti už paimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nors nuo minėto potvarkio dienos ieÅ¡kovė neturėjo jokių galimybių naudotis ar kitaip disponuoti savivaldos institucijos nusavintu turtu. IeÅ¡kovei nebuvo suteiktas joks gyvenamasis plotas, ji nebuvo įtraukta į 1990 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 727, tokiu bÅ«du buvo pažeistos jos teisės į nuosavybę. NekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė įgijo visai kitais pagrindais ir jį privatizavo.

Tokiu bÅ«du nei Kauno miesto savivaldybė, nei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nėra atlyginę perimto turto vertės. Sutinka, kad ginčo turtas bÅ«tų perleistas nuosavybės teise atsakovei, kai už šį turtÄ bus tinkamai atlyginta. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovei pagal 1990 m. kovo 6 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 101 1 punktÄ nuspręsta suteikti, skirti gyvenamÄ jį, bendrÄ jį plotÄ pagal 1 priedėlį, kurio 70 punktu A.

Ž. suteiktas butas (duomenys neskelbtini). Pagal prie minėto sprendimo pridėtos pažymos 65 punktÄ ieÅ¡kovei A. Ž. Å¡is butas suteikiamas dėl to, kad ji keliama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) valdos. Taigi minėtas sprendimas suteikti ieÅ¡kovei butÄ (duomenys neskelbtini), buvo priimtas kaip kompensacija už paimamÄ jos nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė dėl tokio atlyginimo už paimamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pretenzijų nereiÅ¡kė. Dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl Å¡io buto, esant priimtam ir galiojančiam 1990 m. kovo 6 d. sprendimui, atsakovei nėra žinoma.

Be to, nėra aiÅ¡ku, kodėl reikalavimas reiÅ¡kiamas bÅ«tent tokiai sumai. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1996 m. vasario 2 d. buvo 40 672 Lt (apie 11 779 Eur), taigi buto vertė tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovė įgijo butÄ ir juo naudojosi bei galėjo laisvai juo disponuoti, buvo žymiai mažesnė. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Trečiasis asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada jam nebuvo perduotas, jis jo nevaldė, neturėjo teisėto pagrindo kreiptis dėl daiktinių teisių, susijusių su Å¡iuo nekilnojamuoju turtu, įregistravimu ar iÅ¡registravimu, bet kokie teisiniai santykiai, siejantys universitetÄ ir atitinkamÄ Å¾emės sklypÄ , yra panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-741 nutraukti valstybinės žemės panaudos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 11 779 Eur kompensacijÄ ieÅ¡kovei A. Ž. už visuomenės poreikiams paimtÄ nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokėjus ieÅ¡kovei kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , A. Ž. vardu registruotÄ ginčo turtÄ leido registruoti atsakovės Kauno miesto savivaldybės vardu, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 382,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad 1990 m. kovo 6 d.

Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 101 buvo nuspręsta suteikti, skirti gyvenamÄ jį bendrÄ jį plotÄ pagal 1 priedėlį, kurio 70 punkte yra įvardinta ieÅ¡kovė A. Ž. „Šeimoje 5 asmenys, 3 kambarių 37,70 kv. m gyvenamojo (63,29 kv. m. bendrojo) ploto butas (duomenys neskelbtini)“. 1992 m. balandžio 14 d. Kauno miesto valdyba sudarė sutartį su ieÅ¡kove, pagal kuriÄ A. Ž. nupirko trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Butas pagal Å¡iÄ sutartį įkainotas 21 802 rub., 2 659 rubliai sumokami grynais pinigais, o likusi 19 143 rublių suma valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkis Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“ patvirtina, kad buvo nuspręsta paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrenginiais iÅ¡ Å¡ių asmenų – punktas 1.2 <...> A.

Ž., o Kauno medicinos akademija įpareigota pagal 3.2 punktÄ sumokėti potvarkyje iÅ¡vardintiems asmenims už paimtuose sklypuose esančius pastatus, želdinius ir įrenginius pagal paskirtos komisijos įkainojimo aktÄ . 1993 m. kovo 29 d. raÅ¡tu Nr. 124 Kauno medicinos akademija informavo Kauno m. savivaldybės privatizacijos tarnybÄ , kad A. Ž., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), nebuvo sumokėta kompensacija už paimtame sklype esančius pastatus, želdinius ir įrenginius. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovės A.

Ž. vardu yra registruota nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio įregistravimo pagrindas yra pirkimo–pardavimo sutartis pagal 1991.05.28 įsakymÄ Nr. I-1374.Remdamasis byloje surinktais duomenimis teismas nustatė, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 101, kurio 1 punkte nuspręsta suteikti, skirti gyvenamÄ jį, bendrÄ jį plotÄ pagal 1 priedėlį, kurio 70 punktu A. Ž. skirtas butas (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, jog A.

Ž. butas skirtas neatlygintinai už iÅ¡ jos paimtÄ turtÄ visuomenės poreikiams. IeÅ¡kovė A. Ž. paminėtÄ butÄ nusipirko už savo lėšas ir jai už paimtame sklype (duomenys neskelbtini) esančius pastatus, želdinius ir įrenginius kompensacija nebuvo sumokėta. Kadangi už paimtÄ nuosavybę ieÅ¡kovei nebuvo atlyginta, vadinasi, jos nuosavybės teisės į turėtÄ turtÄ nepasibaigė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė buvo priėmusi potvarkį, kuriuo nuspręsta paimti iÅ¡ A.

Ž. jai nuosavybės teise priklausančiÄ nuosavybę. Taigi nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams buvo baigtas ir spręstinas klausimas dėl kompensacijos dydžio.Teismo vertinimu, byloje esanti buto pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ieÅ¡kovė šį butÄ Ä¯sigijo privatizavimo įstatymo pagrindu, t. y. visiÅ¡kai kitu pagrindu. Pati atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nežino dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, esant priimtam ir galiojančiam 1990 m. kovo 6 d. sprendimui, kas tik patvirtina, jog ieÅ¡kovei nebuvo kompensuota.

Be to, Å¡i aplinkybė privatizavimo komisijai buvo žinoma dar 1993 m. kovo 29 d., kai raÅ¡tu Nr. 124 Kauno medicinos akademija informavo Kauno m. savivaldybės privatizacijos tarnybÄ , kad A. Ž., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), nebuvo sumokėta kompensacija už paimtame sklype esančius pastatus, želdinius ir įrenginius.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės nusavintas turtas yra sunykęs ir byloje nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė jokių duomenų, galinčių padėti nustatyti paėmimo visuomenės poreikiams momentu turėto turto vertę, Å¡iÄ vertę nustatė pagal ieÅ¡kovės įgyto turto vertę.

Byloje pateiktas nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad buto, kuris ieÅ¡kovei buvo skirtas nusavinus jos nuosavybės teise turėtÄ gyvenamÄ jį plotÄ , 1996 metais vidutinė rinkos vertė buvo 40 672 Lt, t. y. 11 779,43 Eur. Teismo nuomone, Å¡i suma įvertinus laikotarpį, praėjusį nuo turto paėmimo visuomenės poreikiams momento, o taip pat atsižvelgiant į nusavinto turto įgijimo sumÄ , yra protinga, užtikrinanti įtvirtintÄ teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto turto principÄ .   Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties ginti savo pažeistÄ teisę nėra praleidusi.

Ginčai dėl Å¡io turto vyko 2008-2016 metais, pati ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2014 m. liepos 21 d. IÅ¡ trečiojo asmens Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atsiliepimo ir prie jo pridėto Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo NR. 8VÄ®-(14.8.2.)-741 matyti, kad tik 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimtas įsakymas, kurio pagrindu buvo nutraukta panaudos teisė, suteikta Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“, o tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties ginti savo pažeistÄ teisę ieÅ¡kovė nėra praleidusi.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisingos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ nustatymÄ ir nepagrįstai ieÅ¡kovės praradimus vertino vadovaudamasis 1996 m. buto verte.

IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo (atsakovei sumokėjus kompensacijÄ , minėtÄ turtÄ priteisti atsakovei) akivaizdu, kad turto paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra iki Å¡iol nėra baigta, nes iki Å¡iol nekilnojamojo turto nuosavybė registruota ieÅ¡kovės vardu. Atsižvelgiant į tai, teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principÄ atitiktų 28 000 Eur dydžio kompensacija, kuri atitinka buto vertę civilinės bylos nagrinėjimo dienÄ (2016 m. sausio 1 d.) ir kuri iÅ¡ tiesų atspindi prarasto turto vertę Å¡io turto nuosavybės praradimo dienÄ .Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino ir klausimÄ dėl kompensacijos dydžio (nurodydamas, kokiai dienai turi bÅ«ti atliekamas paimto visuomenės poreikiams turto vertinimas), padarė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, tokiu bÅ«du pažeisdamas teismo pareigÄ tinkamai argumentuoti sprendimÄ , daryti iÅ¡vadas remiantis logikos dėsniais ir vidiniu įsitikinimu.

Teismas nurodė, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis turi bÅ«ti artimiausias institucijos sprendimo paimti turtÄ visuomenės poreikiams priėmimo dienai, kadangi bÅ«tent institucijos sprendimo priėmimo dienÄ ieÅ¡kovei tampa žinoma apie jos kaip savininkės teisių ribojimÄ Ä¯ konkretų jos turėtÄ turtÄ . Tuo tarpu spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties ginti savo pažeistÄ teisę nėra praleidusi, nes tik priėmus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ 2008 m. gruodžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2008 suprato, kad atsakovės atlikti veiksmai iÅ¡ tiesų pažeidė jos teises.

Taigi tik 2008 m. gruodžio 15 d. pripažintina ieÅ¡kovės sužinojimo apie jos kaip savininkės teisių pažeidimÄ diena, todėl vadovaujantis tokia teismo motyvacija, buto vertė turėjo bÅ«ti nustatinėjama ne anksčiau nei Å¡iÄ dienÄ , o prieÅ¡inga iÅ¡vada (vertinant 1996 m. buto vertę) pažeidė ieÅ¡kovės teises.Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė butÄ nusipirko už savo lėšas ir kad jai už paimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kompensacija nebuvo sumokėta. 1990 m. kovo 6 d. ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas suteikti jai butÄ (duomenys neskelbtini). Prie minėto sprendimo pridėtos pažymos 65 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovei A. Ž. Å¡is butas suteikiamas dėl to, kad ji keliama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) valdos, t. y. minėtas sprendimas suteikti ieÅ¡kovei butÄ (duomenys neskelbtini), buvo priimtas, kaip kompensacija už paimamÄ jos nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini).

Taigi tuometinė kompetentinga institucija atliko bÅ«tinus veiksmus – priėmė sprendimÄ suteikti butÄ ieÅ¡kovei, aiÅ¡kiai įvardijant to tikslÄ â€“ iÅ¡keliant A. Ž. iÅ¡ (duomenys neskelbtini).Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė butÄ (duomenys neskelbtini), įgijo visai kitais pagrindais, t. y. jį privatizuojant, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pati ieÅ¡kovė pasirinko bÅ«tent tokį buto įgijimo bÅ«dÄ , pati savo valia pateikusi pareiÅ¡kimÄ leisti pirkti butÄ ir už jį sumokėti bendra tvarka, vykdant butų privatizavimÄ , nors jos atžvilgiu jau buvo priimtas sprendimas dėl to paties buto suteikimo.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog A.

Ž. nebuvo tinkamai kompensuota, privatizavimo komisijai buvo žinoma, kadangi buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 1992 m. balandžio 14 d., o teismo nurodytas Kauno medicinos akademijos raÅ¡tas Nr. 124, informuojantis Kauno miesto savivaldybės privatizacijos tarnybÄ , kad A. Ž. Kauno medicinos akademija nesumokėjo kompensacijos, buvo parengtas 1993 m. kovo 29 d., t. y. po buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kas patvirtina, kad tokia informacija Kauno miesto savivaldybės privatizavimo tarnybai buto privatizavimo procedÅ«ros metu nebuvo žinoma.Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nereiÅ¡kia jokių pretenzijų bei nepretenduoja į ieÅ¡kovės turimÄ nekilnojamojo turto dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkis Nr. 301-v de jure ir de facto nebuvo įgyvendintas, ginčo statinių nuosavybės teisės registruotos ieÅ¡kovės vardu, atsakovė nepretenduoja į ginčo turtÄ , todėl ji negali bÅ«ti įpareigota sumokėti už turtÄ , kuris priklauso ieÅ¡kovei, kurio neperims ir nereiÅ¡kia tokios valios.Teismas nepagrįstai priteisė sprendime nurodytÄ pinigų sumÄ pagal buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Neteisinga priteisti pinigų sumÄ už butÄ pagal tam tikru laikotarpiu nustatytÄ vidutinę rinkos vertę, kai butÄ ieÅ¡kovė įgijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, už jį sumokėjo dar 1992 m. balandžio 14 d. ir nuo to laiko juo naudojosi.

Atsakovei sumokėjus priteistÄ pinigų sumÄ , nustatytÄ pagal rinkos vertę, tai bÅ«tų prilygintina pirkimo–pardavimo sandoriui savo esme, tačiau atsakovė neperka buto bei neįgytų nuosavybės teisės į jį. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog gali bÅ«ti sprendžiama tik dėl tos kompensacijos, kas buvo sumokėta už buto įsigijimÄ , t. y. grÄ Å¾inama ta pinigų suma, kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo ir kuriÄ gavo tuometinė institucija, vykdžiusi butų privatizavimÄ .

Jei teismas sprendė, kad šį butÄ ieÅ¡kovė turėjo gauti neatlygintinai, t. y. be pagrindo sumokėjo pinigus, jį įsigyjant, tai tik Å¡iÄ pinigų sumÄ teismas ir gali priteisti iÅ¡ atsakovės.Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista. IeÅ¡kinį dėl tariamai pažeistų teisių ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė 2014 m. rugsėjo 12 d., t. y. nuo 1991 m. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teises, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad ji siekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o turėjo tai padaryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako atlikti tam tikrus veiksmus.Teismas nepagrįstai savo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, motyvavo teisminiais ginčais, vykusiais 2008-2016 metais, bei ta aplinkybe, kad tik 2014-08-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-741 pagrindu buvo nutraukta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos teisė.

Å ios aplinkybės nėra susiję su ieÅ¡kinio senaties skaičiavimu ar jo praleidimo pateisinimu ieÅ¡kovės atžvilgiu. 2008-2016 m. teisminiai ginčai vyko ne ieÅ¡kovės iniciatyva, t. y. ne ji pati kreipėsi į teismÄ ginti savo tariamai pažeistų teisių, o žemės sklypo panaudos teisės nutraukimas taip pat niekaip negalėjo daryti įtakÄ ieÅ¡kovės suvokimui, kad jos teisės yra tariamai pažeistos, ar apriboti jos kreipimÄ si į teismÄ , kadangi panauda buvo sudaryta su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, o ne su ieÅ¡kove.Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentais ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Atsiliepime nurodo analogiÅ¡kus argumentus, kaip ir savo apeliaciniame skunde, papildomai teigia, jog 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkis yra galiojantis ir nenuginčytas, sprendimas dėl ginčo turto nuosavybės teisės buvo priimtas minėto potvarkio pagrindu, tik Å¡is faktas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi nėra pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į turto (duomenys neskelbtini), dalį nebuvo paimta potvarkio pagrindu ir jo priėmimo metu bei nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentu, kad kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas pagal bylos nagrinėjimo metu fiksuotÄ buto rinkos vertę.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei A. Ž. nuosavybės teise priklausė ir tebepriklauso 2/9 gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“ buvo nuspręsta paimti 448 kv. m valdÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ potvarkyje nurodytų asmenų, tarp jų ir iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

Ž., o Kauno medicinos akademija įpareigota sumokėti potvarkyje iÅ¡vardintiems asmenims už paimtuose sklypuose esančius pastatus, želdinius ir įrenginius pagal paskirtos komisijos įkainojimo aktÄ . Taip pat nustatyta, kad anksčiau 1990 m. kovo 6 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 101 buvo nuspręsta suteikti A. Ž. 5 asmenų Å¡eimai 3 kambarių 37,70 kv. m gyvenamojo (63,29 kv. m. bendrojo) ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1992 m. balandžio 14 d. Kauno miesto valdyba su ieÅ¡kove A.

Ž. sudarė sutartį, pagal kuriÄ ji nupirko šį trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sumokėdama 2 659 rublius grynais pinigais, o likusiÄ 19 143 rublių sumÄ valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. IeÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos už visuomenės poreikiams paimtÄ A. Ž. nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 28 000 Eur kompensacijÄ , grindžiamÄ dabartine ieÅ¡kovės įgyto buto verte, o atsakovei sumokėjus kompensacijÄ , minėtÄ turtÄ priteisti atsakovei.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei A. Ž. iÅ¡ atsakovės 11 779 Eur kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ nuosavybės teise priklausiusį turtÄ (duomenys neskelbtini), o iÅ¡mokėjus kompensacijÄ leido A. Ž. vardu registruotÄ turtÄ registruoti Kauno miesto savivaldybės vardu. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ nebuvo atlyginta, todėl priteisė kompensacijÄ , kurios dydį nustatė pagal ieÅ¡kovės įgyto turto (buto) vertę, nustatytÄ artimiausiu turto paėmimo momentui laikotarpiu, t. y. pagal 1996 m. nustatytÄ buto vidutinę rinkos kainÄ â€“ 40 672 Lt (11 779,43 Eur).Su priimtu teismo sprendimu nesutinka tiek ieÅ¡kovė A.

Ž., tiek atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija. IeÅ¡kovė nesutinka su nustatytu kompensacijos dydžiu, kadangi, jos nuomone, teismas neteisingai sprendė, kad buto vidutinė rinkos vertė nustatytina pagal 1996 m. duomenis, o ne pagal turto rinkos vertę teismo sprendimo priėmimo dienÄ . Atsakovė ginčija ieÅ¡kovės teisę į kompensacijÄ , kadangi ieÅ¡kovei buvo kompensuota suteikiant butÄ , o butas buvo privatizuotas pačios ieÅ¡kovės valia, be to, atsakovė nepretenduoja į ieÅ¡kovės turėtÄ turtÄ , o 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkis Nr. 301 nebuvo įgyvendintas.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė kompensacijÄ pagal buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertę ir nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį.  Dėl ieÅ¡kovės teisės į kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovei už visuomenės reikmėms paimtÄ jos nekilnojamÄ jį turtÄ jau yra kompensuota, nes jai buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovei už paimtÄ iÅ¡ jos nuosavybę nėra atlyginta. Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“ buvo nuspręsta paimti 448 kv. m valdÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ potvarkyje nurodytų asmenų, tarp jų ir iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

Ž., o Kauno medicinos akademija įpareigota sumokėti potvarkyje iÅ¡vardintiems asmenims už paimtuose sklypuose esančius pastatus, želdinius ir įrenginius pagal paskirtos komisijos įkainojimo aktÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti kompensuota už jai priklausiusį turtÄ bÅ«tent kompensacijos iÅ¡mokėjimo bÅ«du. Duomenų, kad bÅ«tų paskirta komisija ir ji bÅ«tų pasiraÅ¡iusi įkainojimo aktÄ , byloje nėra pateikta, kaip ir nėra įrodymų, kad kokia nors kompensacija ieÅ¡kovei bÅ«tų buvusi iÅ¡mokėta.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui 1990 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 101 nusprendus A. Ž. Å¡eimai suteikti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jai tokiu bÅ«du nebuvo atlyginta už paimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. Ž. šį butÄ nuosavybėn įgijo 1992 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, t. y. atlygintinai už savo lėšas, o ne neatlygintinai.

Atsakovės argumentai, kad prie Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 101 esančioje pažymoje yra duomenų, jog butas ieÅ¡kovei buvo suteiktas dėl to, kad ji buvo keliama iÅ¡ A. PuÅ¡kino g. buvusios valdos, jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo sumokėta 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 301-v numatyta kompensacija už pastatus, želdinius ir įrenginius pagal paskirtos komisijos įkainojimo aktÄ . Pažymėtina, kad potvarkis dėl kompensavimo bÅ«do buvo priimtas tuomet, kai butas ieÅ¡kovei jau buvo suteiktas.   Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad potvarkio, kuriame buvo nuspręsta dėl atlyginimo už paimtuose sklypuose esančius pastatus, želdinius ir įrenginius pagal paskirtos komisijos įkainojimo aktÄ , priėmimo metu galiojusio Butų kodekso 136 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu griaunami piliečių asmeninėje nuosavybėje esantys gyvenamieji namai dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, Å¡iems piliečiams, jų Å¡eimų nariams, taip pat nuolat Å¡iuose namuose gyvenantiems kitiems piliečiams pagal nustatytas normas suteikiami butai valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose.

Be to, gyvenamųjų namų savininkams jų pačių pasirinkimu arba iÅ¡mokama nugriaunamų namų, statinių ir įrenginių vertė, arba suteikiama teisė naudoti Å¡ių iÅ¡ardytų namų, statinių ir įrenginių medžiagas savo nuožiÅ«ra. Tai reiÅ¡kia, kad buvo atlyginama, ne tik suteikiant butÄ valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose, bet ir atlyginant nugriaunamų namų, statinių ir įrenginių vertę. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nepretenduoja į ieÅ¡kovės A.

Ž. turimÄ nekilnojamojo turto dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir dėl Å¡io turto nereiÅ¡kia jokių pretenzijų, pripažintini nereikÅ¡mingais ir iÅ¡ esmės nepagrįstais. Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkis Nr. 301-v, dėl kurio atsakovei kyla pareiga iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl atsakovei kyla pareiga jį vykdyti. Byloje nustatyta aplinkybė, kad tiek Kauno medicinos universitetas, tiek Kauno miesto savivaldybės administracija siekė įregistruoti potvarkiu visuomenės poreikiams perimtÄ turtÄ , taip pat duomenys apie valstybinės žemės panaudos teisės nutraukimÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini) (2014 m.) rodo, kad turto paėmimo procedÅ«ra buvo pradėta, tačiau iki Å¡iol nėra baigta, nes kompensacija ieÅ¡kovei A.

Ž. nėra iÅ¡mokėta.Potvarkio paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrenginiais metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 163 straipsnis numatė, kad valstybei paimti turtÄ iÅ¡ savininko visuomenės poreikiams, iÅ¡mokant jam turto vertę (rekvizicija), taip pat valstybei neatlygintinai paimti turtÄ kaip sankcijÄ už teisės pažeidimÄ leidžiama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Turto paėmimas iÅ¡ savininko valstybės arba visuomenės reikalams ir tinkamas atsiskaitymas su savininku kartu reiÅ¡kia ir nuosavybės teisės į turėtÄ turtÄ pasibaigimÄ (1964 m.

CK 163 straipsnis). Taip nuosavybės teisės pasibaigimo pagal pirmiau nurodytus teisės aktus klausimas aiÅ¡kinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1162/2000; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009). Todėl atsakovė pradėjusi turto paėmimo procedÅ«rÄ privalo jÄ ir tinkamai užbaigti, t. y. turi atlyginti už paimtÄ turtÄ .Dėl kompensacijos dydžio nustatymo   Pirmosios instancijos teismas kompensacijos dydį nustatė pagal ieÅ¡kovės įgyto buto vidutinę rinkos vertę 1996 m., tai vertindamas, kaip jos galimybę įsigyti analogiÅ¡kÄ turtÄ vietoje prarasto turto, taip pat atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikus įrodymų nėra galimybės nustatyti turto vertę.

Su tokiu kompensacijos nustatymo bÅ«du nesutinka tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė. IeÅ¡kovė ginčija buto vertės nustatymo momentÄ , o atsakovė, kad teismas nepagrįstai kompensacijÄ nustatė pagal buto rinkos vertę, o ne pagal ieÅ¡kovės turėtas Å¡io buto įsigijimo iÅ¡laidas. Kolegija mano, kad teismo pasirinktas ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtinos kompensacijos nustatymo bÅ«das neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei pripažintinas pagrįstu. Pirmiausia, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlyginta už jai nuosavybės teise priklausiusį ir visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ , o tai yra 2/9 dalys gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad kompensacija nustatytina pagal ieÅ¡kovės įgytÄ analogiÅ¡kÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nėra motyvuota ir pagrįsta. IeÅ¡kovės butas nėra įgytas už lėšas, gautas nusavinus turtÄ , be to, buto bendrasis plotas yra kur kas didesnis už jai priklausiusį plotÄ nusavintame name, skirtingas ir jų nusidėvėjimo laipsnis, vieta ir pan. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad ieÅ¡kovės nusavinta turto dalis yra lygiavertė jos įsigyto naujo buto vertei, todėl kompensacijos dydis turėjo bÅ«ti nustatytas pagal nusavinto turto rinkos vertę.

       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant, o 4.100 straipsnio 2 dalyje – kad paėmus daiktÄ ar kitÄ turtÄ , priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina.

Taigi atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę turi bÅ«ti nustatytas teisingas. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostata reiÅ¡kia ir tai, kad asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas bÅ«tų lygiavertis paimamai nuosavybei.Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingÄ bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrÄ .

Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kuriÄ taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryÅ¡ys (žr. 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios Kolegijos sprendimÄ byloje VistinÅ¡ ir Perepjolkins prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 71243/01 § 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios Kolegijos sprendimÄ byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ (Nr. 1), pareiÅ¡kimo Nr. 36813/97, § 93). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi bÅ«ti nustatyta procedÅ«ra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimÄ , įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimÄ , asmenų, turinčių teisę į kompensacijÄ , nustatymÄ ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimÄ .

Kompensacijos suma paprastai turi bÅ«ti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dienÄ (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios Kolegijos sprendimÄ byloje Guiso-Gallisay prieÅ¡ ItalijÄ (teisingas atlyginimas), pareiÅ¡kimo Nr. 58858/00, § 94-95;VistinÅ¡ ir Perepjolkins,§ 111). IÅ¡ EŽTT praktikos taip pat matyti, kad pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį pateisinamÄ ne visos paimamo turto vertės kompensavimÄ (vis dėlto disproporcija negali bÅ«ti pernelyg didelė) gali nulemti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, turto pobÅ«dis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių iÅ¡imtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotÄ VistinÅ¡ and Perepjolkins).Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams tenkinti yra vientisas procesas, kuriame tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų požiÅ«riu gali bÅ«ti svarbus tiek jo pradžios, tiek pabaigos momentas.

Å iame procese svarbu tinkamai įvertinti praėjusio laiko (žr. 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ byloje Barbara Wisniewska prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 9072/02), nepagrįstų delsimų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 14 d. sprendimÄ dėl teisingo atlyginimo byloje Theodossiou Ltd prieÅ¡ KiprÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 31811/04, par.

17) padarinius asmeniui.Atsižvelgiant į tokiÄ EŽTT praktikÄ , nagrinėjamu atveju svarbus yra tiek teisinis, tiek faktinis nuosavybės paėmimo (nuosavybės praradimo) laikas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės turtas buvo nusavintas Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 301-v, ieÅ¡kovei dar 1990 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 101 buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo ji naudojosi ir 1992 m. privatizavo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė nuo potvarkio paimti jos nuosavybę visuomenės poreikiams bÅ«tų naudojusi nusavintu turtu.

Turtas Å¡iuo metu yra sunykęs, kas nustatyta ir įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-250-435/2008, todėl nėra galimybės nustatyti jo rinkos vertę tiek turto paėmimo metu, tiek Å¡iuo metu, tačiau ieÅ¡kovė, kaip buvusi jo savininkė, bet kuriuo atveju turi teisę gauti kompensacijÄ už jį. Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, kad turto paėmimo momentas nustatytinas jo faktinio paėmimo metu, t. y. potvarkio nusavinti turtÄ priėmimo dienÄ , o atsižvelgiant į tai, kad kompensacija neiÅ¡mokėta iki Å¡iol dėl atsakovės neveikimo, turto vertė nustatytina pagal turimus nusavinto turto vidutinės vertės duomenis, t. y. pagal byloje pateiktÄ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , pagal kurį ieÅ¡kovės 2/9 nusavinto turto dalių vidutinė rinkos vertė 2011 m. buvo 50 700 Lt arba 14 685,70 Eur ( 221 000 Lt + 2 270 Lt + 4 880 Lt = 228 150 Lt : 9 x 2).

Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė, privalėjusios vykdyti įrodinėjimo pareigÄ (CPK 178 straipsnis), nėra pateikusios įrodymų apie kitokiÄ paimto turto rinkos vertę, be to, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo turtas faktiÅ¡kai nėra iÅ¡likęs, o nuo potvarkio priėmimo praėjo itin ilgas laikotarpis, spręstina, kad byloje kitų įrodymų surinkimo galimybių faktiÅ¡kai nebėra.Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimo dalis, nustatanti kompensacijos dydį, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), padidinant ieÅ¡kovei priteistÄ kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ iki 14 685,70 Eur.Dėl ieÅ¡kinio senaties Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį laikė nepagrįstu, kadangi nustatė, kad Å¡is terminas nėra praleistas, nes ginčai dėl Å¡io turto vyko 2008-2016 m. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kinio senaties eiga skaičiuotina nuo 1991 m., kai buvo priimtas potvarkis dėl turto paėmimo visuomenės reikmėms.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡io straipsnio 4 dalyje – kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .Ginčas tarp Å¡alių vyksta dėl kompensacijos už visuomenės reikmėms paimtÄ turtÄ iÅ¡mokėjimo, kurios iÅ¡mokėjimas yra turto paėmimo visuomenės reikmėms proceso baigiamasis aktas.

Todėl paėmus ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ visuomenės poreikiams, kol už jį nėra atlyginta Å¡is procesas nėra baigtas. Kompensacijos iÅ¡mokėjimas yra asmens, paėmusio turtÄ , pareiga, todėl jos nevykdymas ilgÄ laikÄ reiÅ¡kia, kad daromas trunkamasis pažeidimas ir ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl tokių veiksmų ir atsakovės neveikimo prasideda kiekvienÄ dienÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas iÅ¡ esmės teisinga, tik netinkamai pagrįsta.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus sprendimÄ dėl kompensacijos dydžio, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovės reikalavimai patenkinti 52 %, todėl ieÅ¡kovei sumokėjus 331 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir pirmosios instancijos teisme turėjus 579,24 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 473,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (331 Eur + 579,25 Eur = 910,24 Eur x 52 %). IeÅ¡kovė A. Ž. paduodama apeliacinį skundÄ sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, o likusi 334 Eur žyminio mokesčio dalis buvo atidėta iki sprendimo priėmimo apeliacine tvarka.

Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, padidinus kompensacijÄ Â 2 906,70 Eur suma (14 685,70 Eur – 11 779 Eur), t. y. 18 %, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 31 Eur, kuris nevirÅ¡ija proporcingai patenkintos apeliacinio skundo dalies, o iÅ¡ atsakovės – valstybei priteistinas žyminis mokestis atmestos apeliacinio skundo dalies apimtyje, t. y. 273,88 Eur (334 Eur x 82 %). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas kompensacijos dydis, pakeisti ir priteistos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovei A. Ž. kompensacijos dydį padidinti nuo 11 779 Eur iki 14 685,70 Eur. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių ir priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovei A. Ž. 473,32 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Papildomai priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovei A.

Ž. 31 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Ž. – valstybei 273,88 Eur atidėtÄ Å¾yminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.Likusios sprendimo dalies nekeisti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                               Virginija Lozoraitytė                                                                                                                            Mindaugas Å imonis