Legislator Case Law & Legislation
2024-03-20 Nr. AB-4703-3-61-3-01018-2022-9 AI generated

2024-03-20 Nr. AB-4703-3-61-3-01018-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-03-20 Nr. AB-4703-3-61-3-01018-2022-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Ž. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2024-03-20 Nr. AB-4703-3-61-3-01018-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja S. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. A51-16371/22 (2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl galimybės rengti žemės sklypo Vykinto g. 28 formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl informacijos suteikimo; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1311-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01018-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Ž. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. A51-16371/22 (2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl galimybės rengti žemės sklypo Vykinto g. 28 formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl informacijos suteikimo; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 249/786 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir jame stovintis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas).

2.2. Pareiškėja 2018 m. balandžio 26 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiais žemės sklypais. Administracija 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A51-41315/18(2.14.2.12E-MP8) (toliau – ir Raštas) pranešė, kad jos pageidaujamas pirkti įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas sklypo vakarinėje pusėje patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ patvirtintas Birutės gatvės apsaugos juostas ir yra reikalingas susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai vystyti, todėl nėra teisinio pagrindo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo šis plotas būtų prijungtas prie esamo sklypo. Administracija Rašte taip pat nurodė, kad išnagrinėjus galimybę sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą su esamu sklypu šiaurės pusėje, kreipėsi į savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“ (toliau – ir Įmonė) dėl Vykinto gatvės apsaugos juostų (raudonųjų linijų) suprojektavimo, todėl gavusi atsakymą iš Įmonės, išnagrinės jos prašymą.

2.3. Įmonė peržiūrėjo Vykinto gatvės parametrus, pažymėjo gatvės ribas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje. Atsižvelgiant į tai, Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. A30-1824/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas) pradėjo rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo (toliau – ir Projektas). 2018 m. spalio 30 d. buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-435/18(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Reikalavimai), kuriuose numatyta, kad jie galioja iki 2023 m. spalio 30 d.

2.4. Pareiškėjos 2018 m. balandžio 26 d. prašymas ir jo priedai bei kiti dokumentai buvo įkelti į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS, registracijos Nr. A647-440/18, paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS − ZSFP-54343).

2.5. Nesulaukusi žinių iš atsakovo, 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėja pateikė prašymą suteikti informaciją, susijusią su Projekto rengimu (toliau – ir 2021 m. gruodžio 14 d. prašymas). Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad Projektas nebus rengiamas, kadangi nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 6 daliai Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V „Dėl Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) ribas, todėl tai reiškia, kad 2018 m. išduoti Reikalavimai, pasikeitus teisės aktams nebegalioja, o klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą.

2.6. Vadovaujantis lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principu 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusi TPĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostata Projektui rengti negali būti taikoma, o Projektas, kurio Reikalavimai galioja iki 2023 m. spalio 30 d., privalo būti užbaigtas pagal Įsakymo priėmimo metu ir Reikalavimų metu galiojusias nuostatas. Sprendimas pažeidžia lex retro non agit, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus.

2.7. Atsakovas kaltas dėl to, jog Projekto rengimas neleistinai užsitęsė. Detalusis planas priimtas 1998 m. vasario 12 d., t. y. prieš daug metų iki Įsakymo ir Reikalavimų išdavimo, kas rodo, kad aplinkybė, jog Žemės sklypas patenka į Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano ribas, neturi esminės reikšmės dar ir dėl to, kad jis jau egzistavo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Projektą ir išduoti Reikalavimai. Atsakovas į šią aplinkybę atsižvelgė ir ją įvertino priimdamas Įsakymą ir išduodamas Reikalavimus.

2.8. Atsakovas neveikė nešališkai ir objektyviai, Sprendimo nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės priimant Sprendimą, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į objektyvumą ir nešališkumą. Atsakovas nesilaikė gero administravimo principo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus, kadangi Sprendime nenurodė, kodėl Projektas ŽPDRIS paslaugoje ZSFP-54343 nebuvo parengtas daugiau kaip tris metus.

2.9. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra nurodyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Įstatymų nuostatas vertinant kompleksiškai, aiškiai matyti, kad Reikalavimai neprieštarauja nei teisės aktams, nei teritorijų planavimo dokumentams, dėl to yra galiojantys ir jais turi būti toliau vadovaujamasi tęsiant pradėtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Visi dokumentai, reikalingi Projektui rengti, tuo pačiu ir Reikalavimai, buvo įkelti į nurodytą ŽPDRIS paslaugą, o tai reiškia, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė rengti Projektą, tačiau Projektas nebuvo parengtas ir nebuvo teiktas derinimui.

4.2. Nagrinėjamu atveju Projektą inicijavo pareiškėja, todėl vadovaujantis Taisyklių 14 ir 15 punktais ji turėjo rūpintis jo parengimu.

4.3. Pareiškėjos teiginiai, kad Projektas turi būti baigiamas rengti pagal iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusias TPĮ nuostatas, yra nepagrįsti. Žemės sklypas patenka į Detaliojo plano ribas (Teritorijų planavimo dokumentų registre www.tpdr.lt dokumento reg. Nr. T00054467), todėl 2018 m. išduoti Reikalavimai pasikeitus teisės aktams (TPĮ 20 str. 6 d.) nebegalioja. Pagal Taisyklių nuostatas jie galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus (Taisyklių 3 priedo 6 p.). Šiuo Projektas negali būti rengiamas, o klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą.

4.4. Projektas šiuo metu negali būti rengiamas ir dėl to nėra pažeidžiami lex retro non agit, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, kadangi reguliuojami santykiai neužbaigti. Pareiškėjos teiginiai dėl VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 10 punktuose įtvirtintų principų pažeidimo yra deklaratyvūs.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjos S. Ž. skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. A51-16371/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl galimybės rengti žemės sklypo Vykinto g. 28 formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. Ž. 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą, priteisė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Žemė sklypas. Pareiškėja Administracijos direktoriui 2018 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

6.2. Administracija 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A51-41315/18(2.14.2.12E-MP8) pareiškėjai nurodė, kad jos pageidaujamas pirkti įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas sklypo vakarinėje pusėje patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtintas Birutės gatvės apsaugos juostas, todėl yra reikalingas susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai vystyti ir nėra teisinio pagrindo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo šis plotas būtų prijungtas prie esamo sklypo. Taip pat nurodė, kad dėl galimybės sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą su esamu sklypu šiaurės pusėje kreipėsi į Įmonę dėl Vykinto gatvės apsaugos juostų (raudonųjų linijų) suprojektavimo ir pažadėjo pareiškėjos prašymą išnagrinėti gavusi atsakymą iš Įmonės ir pranešiantis pareiškėjai papildomai apie galimybę rengti žemės sklypo Vykinto g. 28 formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje.

6.3. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmė Įsakymą pradėti rengi Projektą. 2018 m. spalio 30 d. buvo išduoti Reikalavimai, kuriuose, be kita ko nustatyta, kad formuojamam ar pertvarkomam Žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: 1) bendrųjų planų: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 metų; 2) detaliųjų planų: Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 82-V patvirtintas Žvėryno gyvenamojo rajono detalusis planas; 3) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų: Vilniaus senamiesčio nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-512. Reikalavimų 6 punkte įtvirtinta, kad jie galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus.

6.4. Visa informacija, susijusi su Projekto rengimu, įkelta į ŽPDRIS ir apie tai 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. A51-89268/18(2.14.2.12-MP8) pranešta pareiškėjai. Projektas nebuvo ir nėra parengtas.

6.5. Pareiškėja Administracijai 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą, kuriame, be kita ko nurodė, kad nesulaukė atsakymo dėl galimybės rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje, prašė suteikti informaciją, ar buvo gautas Rašte Įmonės atsakymas, jeigu taip – prašė jį pateikti; ar yra priimtas sprendimas dėl galimybės rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje. Pareiškėja pažymėjo, kad jos poreikis rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje, yra išlikęs, prašė pranešti, ar yra galimybė rengti tokį projektą ir, jeigu yra, kokiu būdu pareiškėja gali tai padaryti.

6.6. Atsakydama į minėtą 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą, Administracija priėmė Sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos TPĮ. Administracija pažymėjo, kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V patvirtinto Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano ribas. 2018 m. išduoti Reikalavimai pasikeitus teisės aktams, nebegalioja, todėl Projektas negali būti rengiamas, o klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą.

7. Įvertinęs, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1008-662/2023 konstatavo, jog „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. A51-16371/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl galimybės rengti žemės sklypo Vykinto g. 28 formavimo ir pertvarkymo projektą“ pakankamai teisine ir faktine prasmėmis motyvuotas, visuomeninių santykių dalyviai iš jo turinio galėjo suprasti jo esmę, todėl nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, aplinkybės, ar Reikalavimai nebegalioja ir reikalinga koreguoti Detalųjį planą, turėtų būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės“, todėl teismas dėl pareiškėjos argumentų, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų nepasisakė.

8. Įvertinęs pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymo ir Sprendimo turinį, atsižvelgęs į tai, kad Reikalavimuose dėl techninės klaidos nurodyta, jog teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, galioja Žvėryno gyvenamojo rajono detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 82V, tačiau turėjo būti nurodyta, kad galioja Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V patvirtintas detalusis planas, vadovaudamasis 2021 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-158 (toliau – ir TPĮ pakeitimo įstatymas) 12 straipsniu, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad sprendimas dėl projekto rengimo priimtas 2018 m. rugpjūčio 31 d., Reikalavimai išduoti 2018 m. spalio 30 d. ir galioja iki 2023 m. spalio 30 d., teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, jog 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo pakeistos redakcijos TPĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostata, pradėtas rengti Žemės sklypo Projektas, privalo būti užbaigtas remiantis tomis nuostatomis, kurios galiojo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl projekto rengimo (2018 m. rugpjūčio 31 d.) ir išduoti projekto rengimo reikalavimai (2018 m. spalio 30 d.).

9. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas vertino, kad Administracija nepagrįstai Sprendime konstatavo, kad Reikalavimai, išduoti 2018 metais, pasikeitus teisės aktams, nebegalioja, todėl Projektas negali būti rengiamas, o klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti ŽPDRIS duomenys, kuriuose nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad vyksta teisminiai ginčai, sutartis atšaukiama, patvirtina faktą, kad ginčijamas Sprendimas užkirto kelią pareiškėjai rengti Projektą.

10. Teismas konstatavo, kad esant nustatytoms aplinkybėms, Administracijos Sprendimas naikintinas ir Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą.

III. 11. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos S. Ž. skundą atmesti.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

12.2. 2018 m. spalio 22 d. raštu Nr. A51-90428/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Žemės sklypo bendraturčiai buvo informuoti apie pradedamą rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą bei galimybę gauti elektroninių paslaugų rezultatus prisijungus prie ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-54343. Visi dokumentai, reikalingi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, tame tarpe ir Reikalavimai, buvo įkelti į nurodytą ŽPDRIS paslaugą, o tai reiškia, kad buvo suteikta galimybė rengti Projektą, tačiau projektas nebuvo pradėtas rengti ir nebuvo parengtas.

12.3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas finansuojamas projektą inicijavusio asmens lėšomis, o projektus gali rengti ir įgyvendinti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 41 straipsnyje. Reikalavimų 5 punkto 1 dalyje nurodyta, kad „projekto rengimo iniciatorius, atsižvelgdamas į projekto rengimo tikslus ir reikalavimus, turi sudaryti projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su pasirinktu rengėju, nurodytu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 41 straipsnyje“. Administracijos direktorius yra tik formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizatorius ir savo lėšomis nerengia privačių sklypų projektų. Be to, nurodytoje ŽPDRIS paslaugoje nėra duomenų, kad projekto rengimo iniciatorius būtų sudaręs paslaugų teikimo sutartį su rengėjais iki TPĮ pakeitimo (2021 m. liepos 1 d.). Sutartis su projekto rengėju į ŽPDRIS paslaugą buvo įkelta tik 2023 m. sausio 6 d., tai yra, jau vykstant teismo procesui ir po TPĮ pakeitimo (2021 m. liepos 1 d.). Taigi, akivaizdu, kad iki TPĮ pakeitimo (2021 m. liepos 1 d.) projektas nebuvo pradėtas rengti.

12.4. Taisyklės nustato, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Tai yra, Taisyklėse nebuvo įtvirtinta, kad reikalavimai galioja būtent 5 metus. Priešingai – lingvistiškai aiškinant reikalavimuose apibrėžtą jų galiojimo terminą matyti, kad pagrindinė jų galiojimo sąlyga – kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams. Sąlyga „bet ne ilgiau kaip 5 metus“ reiškia tai, kad šis terminas taikytinas tik tokiu atveju, jei per jį nepasikeičia projekto rengimą reglamentuojantys teisės aktai ir (ar) teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai. Nagrinėjamu atveju nepasibaigus 5 metų terminui buvo pakeisti teisės aktai ir atsirado imperatyvus draudimas rengti formavimo ir pertvarkymo projektus tose teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, todėl reikalavimų galiojimas pasibaigė, nes įvyko viena iš galiojimo pasibaigimą nustatančių sąlygų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad iniciatoriai, tai yra Žemės sklypo savininkai nepradėjo rengti formavimo ir pertvarkymo projekto iki TPĮ pakeitimo (2021 m. liepos 1 d), kuriame buvo nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, Sprendime buvo nurodyta, kad 2018 metais išduoti reikalavimai, pasikeitus TPĮ, nebegalioja. Kadangi Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo pradėtas rengti iki TPĮ pakeitimo (2021 m. liepos 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis privalo būti užbaigtas remiantis tomis nuostatomis, kurios galiojo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl projekto rengimo ir išduoti projekto rengimo reikalavimai.

13. Pareiškėja S. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

14.1. Priešingai nei nuspręsta Sprendime, pagal TPĮ pakeitimo įstatymo 12 straipsnį projektas turi būti baigiamas rengti, visuomenė apie jį informuojama, jis derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki TPĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2021 m. liepos 1 d.) galiojusias TPĮ nuostatas.

14.2. Atsakovas ignoruoja TPĮ pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatą – nei ją taiko, nei dėl jos pasisako. Įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatos negali būti ignoruojamos ar neigiamos. Jos yra sudėtinė TPĮ pakeitimo įstatymo dalis ir, norint remtis TPĮ nuostatomis, kurios buvo pakeistos TPĮ pakeitimo įstatymu, yra privaloma vertinti bei taikyti ir TPĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatas.

14.3. Nors atsakovas tarsi mėgina parodyti, kad pareiškėja yra kalta, kad iki 2021 m. liepos 1 d. nepradėjo rengti ir neparengė Projekto, tačiau tokia pozicija prieštaringa, kadangi viena vertus pripažįstama, kad buvo pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 0101/0053:39) formavimo ir pertvarkymo projektas, kita vertus tiek pradėti, tiek pabaigti rengti Projektą pareiškėja turėjo teisę per visą 5 metų laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. spalio 30 d. (kai buvo išduoti Reikalavimai) iki 2023 m. spalio 30 d. (Reikalavimuose numatyta, kad jie galioja 5 metus), o ne iki 2021 m. liepos 1 d. Be kita ko, 2023 m. sausio mėn. pirmomis dienomis buvo mėginama tęsti Projekto rengimo procedūras, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų (DOK-34135), atsakovas neleido pareiškėjai to daryti. Nors tuo metu iki Reikalavimų galiojimo termino pabaigos (2023 m. spalio 30 d.) buvo dar likę beveik metai laiko.

14.4. Atsakovas nepagrįstai Taisykles aiškina taip, kad neva tai pagal jas joks konkretus reikalavimų galiojimo terminas nenumatomas / neturi būti numatytas. Nagrinėjamu atveju Reikalavimuose įtvirtintas 5 metų terminas, vadinasi, būtent toks ir buvo Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas. Dėl to visiškai pagrįstai yra nurodoma, kad Reikalavimai, kurie buvo išduoti 2018 m. spalio 30 d., turėjo galioti, o ir galiojo iki 2023 m. spalio 30 d. Tai rodo, kad Reikalavimai galiojo visus 5 metus, t. y. iki 2023 m. spalio 30 d., nes 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai TPĮ 20 straipsnio redakcijai Reikalavimai netapo prieštaraujančiais nei teisės aktams, nei teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams. Atsakovas, sprendęs priešingai, netinkamai taikė teisės aktus, dėl to priėjo klaidingos išvados, kad Reikalavimai nustojo galioti 2021 m. liepos 1 d. ir kad dėl to nuo 2021 m. liepos 1 d. Projektas negalėjo būti rengiamas.

14.5. Taigi, 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusi TPĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas, šiuo atveju negalėjo būti taikoma, sprendžiant klausimą dėl Projekto rengimo, tiek dėl TPĮ pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies, tiek ir dėl lex retro non agit, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principų, nes: 1) sprendimas dėl Projekto rengimo priimtas 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2) Projekto rengimo reikalavimai išduoti 2018 m. spalio 30 d., numatant, kad jų galiojimo terminas 5 metai (iki 2023 m. spalio 30 d.).

14.6. Detaliajame plane patvirtintos Žemės sklypo ribos jau egzistavo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Projektą bei kai buvo išduoti Reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. A51-16371/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl galimybės rengti žemės sklypo Vykinto g. 28 formavimo ir pertvarkymo projektą“ (Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. Ž. 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą pagrįstumo.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 6 punkte.

17. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad nesutikdama su Administracijos Sprendimu pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Administracijos Sprendimą bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

18. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs perduotą iš naujo nagrinėti administracinę bylą, 2024 m. sausio 9 d. sprendimu panaikino Sprendimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą. Įvertinęs faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, jog 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo pakeistos redakcijos TPĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostata, pradėtas rengti Žemės sklypo Projektas, privalo būti užbaigtas remiantis tomis nuostatomis, kurios galiojo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl Projekto rengimo (2018 m. rugpjūčio 31 d.) ir išduoti Projekto rengimo reikalavimai (2018 m. spalio 30 d.), todėl Sprendimas naikintinas ir Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą.

19. Apeliaciniame skunde Administracija su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir be kita ko nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei netinkami vertino į bylą pateiktus įrodymus.

20. Esminis klausimas į kurį reikia atsakyti nagrinėjamoje byloje yra: koks teisinis reguliavimas taikytinas rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiais žemės sklypais. Administracija Sprendime ir procesiniuose dokumentuose rėmėsi TPĮ redakcija įsigaliojusia nuo 2021 m. liepos 1 d. Pareiškėja ir pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma TPĮ redakcija, kuri galiojo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl projekto rengimo (2018 m. rugpjūčio 31 d.) ir išduoti projekto rengimo reikalavimai (2018 m. spalio 30 d.).

21. TPĮ pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d., 26 straipsnis reglamentuoja šio įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo tvarką. Šio straipsnio 8 dalis, nustato, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus teritorijoms, kurios patenka į galiojančiais detaliaisiais planais, parengtais pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, suplanuotas teritorijas, baigiami rengti, visuomenė apie juos informuojama, jie derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir yra laikomi galiojančio detaliojo plano koregavimu.

22. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo TPĮ galiojimas siejamas su tuo, kada priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, o ne kada pradėtas rengti konkretus projektas (sudaryta sutartis dėl jo rengimo). Byloje nėra ginčo, kad: Detalusis planas parengtas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmė Įsakymą pradėti rengti Projektą, o 2018 m. spalio 30 d. buvo išduoti Reikalavimai. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepriklausomai nuo to, jog 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo pakeistos redakcijos TPĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostata, pradėtas rengti Žemės sklypo Projektas privalo būti užbaigtas remiantis tomis TPĮ nuostatomis, kurios galiojo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl projekto rengimo (2018 m. rugpjūčio 31 d.) ir išduoti projekto rengimo reikalavimai (2018 m. spalio 30 d.). Taigi Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad vadovaujantis 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos TPĮ 20 straipsnio 6 dalimi Reikalavimai nebegalioja ir todėl Projektas negali būti rengiamas, o klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, niekuo nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė rengti Projektą, tačiau projektas nebuvo pradėtas rengti ir nebuvo parengtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime Administracija pareiškėjai nurodė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas. Todėl teisminiame procese nurodydamas priešingus argumentus atsakovas elgiasi nenuosekliai, prieštaringai. Nors Administracija nurodo, kad Sutartis su projekto rengėju į ŽPDRIS paslaugą buvo įkelta tik 2023 m. sausio 6 d., tai yra, jau vykstant teismo procesui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai niekaip nekeičia teisinio vertinimo, kad Projektas turėjo būti rengiamas pagal teisinį reguliavimą kada buvo priimtas sprendimas dėl projekto rengimo (2018 m. rugpjūčio 31 d.) ir išduoti projekto rengimo reikalavimai (2018 m. spalio 30 d.). Projekto rengimo reikalavimai galiojo 5 metus, iki 2023 m. spalio 30 d., todėl sutarties įkėlimas 2023 m. sausio 6 d., nebuvo nesavalaikis.

24. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su Administracijos apeliaciniame skunde pateikiamu Reikalavimų interpretavimu. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas baigiamas rengti, visuomenė apie jį informuojama, jis derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal sprendimo dėl projekto rengimo (2018 m. rugpjūčio 31 d.) ir išduotų projekto rengimo reikalavimų (2018 m. spalio 30 d.) metu galiojusias TPĮ nuostatas, todėl nėra pagrindo vertinimui, kad teisės aktų reikalavimai pasikeitė, dėl to nebegalioja ir Reikalavimai.

25. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi šioje byloje pirmosios instancijos teismo atliktą proceso šalių pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad nėra pagrindo vertinimui, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 56 str. 7 d.). Šiuo aspektu atsakovas nenurodė aiškių argumentų susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

26. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, nesutikdama su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

27. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (2022 m. lapkričio 14 d. išankstinė sąskaita faktūra Serija ARD Nr. 2022/11/14, Swedbank 2022 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas).

28. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 1R-77) (toliau – ir Rekomendacijos).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7, 8.11 p.), įvertinusi ginčo pobūdį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai S. Ž. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Dainius Raižys