416212ad-176c-4d0d-b282-28a129447cff · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-160-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01197-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2; 2.6.32; 2.6.36 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės bankas Snoras ir trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3009-614/2016 pagal ieÅ¡kovo KupiÅ¡kio socialinės globos namų ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas Snoras, trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sutarties pakeitimo.             Teisėjų kolegija             n u s t a t ė :

Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl banko sÄ skaitoje buvusių lėšų statuso - ieÅ¡kovo (socialinės globos namų) globojamų asmenų (gyventojų) teisės į draudimo iÅ¡mokas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau ir – IÄ®IDÄ®) kontekste. IeÅ¡kovas KupiÅ¡kio socialinės globos namai ieÅ¡kinyje atsakovei BAB bankas Snoras (toliau ir – Bankas) praÅ¡o pakeisti 2011 m. sausio 31 d. sutartį Nr. BS110125P993801983, nurodant, kad tai yra banko sÄ skaitos sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigoja priimti ir laikyti KupiÅ¡kio socialinės globos namų patikėjimo teise ar kitais pagrindais valdomas kitiems asmenims priklausančias lėšas.Nurodė, kad ieÅ¡kovo įstaiga yra globos namai (buvęs – pensionatas), kurio pagrindinė veikla yra ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos teikimas suaugusiems asmenims su negalia.

IeÅ¡kovas 2011 m. sausio 31 d. sudarė su atsakove sutartį banko sÄ skaitai, kurioje saugomos neįgaliųjų asmeninės lėšos. IeÅ¡kovas nurodo, kad prieÅ¡ sudarant sutartį ieÅ¡kovas ir atsakovė derėjosi dėl depozitinės sÄ skaitos globos namams, kadangi tai turėjo bÅ«ti sÄ skaita, kurioje laikomos piniginės lėšos priklausys ne ieÅ¡kovui, o globos namų gyventojams, kurias, vykdydamas savo profesinę veiklÄ , patikėjimo teise valdys ieÅ¡kovas. Atsakovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , 2011 m. gruodžio 14 d. ieÅ¡kovo globos namų gyventojams buvo grÄ Å¾inta dalis bankrutuojančio banko valstybės apdraustų indėlių, t. y. 345 280 Lt, negrÄ Å¾inta suma liko 127 334,76 Lt.

Å i sÄ skaita laikytina depozitine ieÅ¡kovo sÄ skaita, ieÅ¡kovas siekia grÄ Å¾inti trečiojo asmens VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ neiÅ¡mokėtas pinigines lėšas (127 334,76 Lt) KupiÅ¡kio socialinės globos namų gyventojams. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – pripažino, jog pagal 2011 m. sausio 31 d. sutartį Nr. BS110125P993801983 ieÅ¡kovo KupiÅ¡kio socialinės globos namų vardu atidaryta sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) BAB bankas Snoras yra banko sÄ skaita, kurioje yra priimtos ir laikomos KupiÅ¡kio socialinės globos namų patikėjimo teise (ar kitais pagrindais) valdomos KupiÅ¡kio socialinės globos namų gyventojams nuosavybės teise priklausančios 137 674,55 Lt lėšos pagal pridedamÄ ieÅ¡kovo paruoÅ¡tÄ sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 8–10), kuris yra neatsiejama teismo sprendimo dalis; priteisė iÅ¡ atsakovės administravimui skirtų lėšų 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo KupiÅ¡kio socialinės globos namų naudai; priteisė iÅ¡ atsakovės administravimui skirtų lėšų 14,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Teismas, remdamasis liudytojų – buvusio globos namų direktoriaus D.

B., buhalterės E. J. – parodymais, ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos dokumentais, konstatavo, kad ginčo sÄ skaitoje buvo laikomos iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo globojamų asmenų asmeninės piniginės lėšos, naudotos kiekvieno gyventojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Mirus gyventojui, jo lėšos nelikdavo ginčo sÄ skaitoje, o bÅ«davo paveldimos. Liudytojų paaiÅ¡kinimai atitinka raÅ¡ytinius bylos įrodymus ir socialinės globos namų finansinę veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Teismas vertino, jog ginčo sÄ skaitoje ieÅ¡kovas savo globojamų asmenų lėšas tvarkė patikėjimo pagrindais ir Å¡is teisinis santykis kilo tiek iÅ¡ įstatymo, tiek iÅ¡ valinių globotinių veiksmų, sudarant raÅ¡ytinę sutartį su socialinės globos namais ir pasiraÅ¡ant raÅ¡ytinės formos dokumentÄ (kasos pajamų orderį), kai pinigai įneÅ¡ami depozitui į socialinės globos namų kasÄ . Dėl to teismas sprendė, kad Bankas turi pareigÄ Ä¯vykdyti finansinę prievolę bei pateikti duomens apie indėlius draudimo įstaigai.

Teismas, įvertinęs liudytojų – ginčo sutartį pasiraÅ¡iusius buvusį ieÅ¡kovo direktorių D. B. ir buvusį atsakovės skyriaus padalinio vadovÄ N. K. – parodymus, sprendė įrodyta, kad patikėjimo faktas atsakovei žodžiu buvo atskleistas. Atsakovė yra finansų ekspertė ir verčiasi bankine veikla, sutartis ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yta prisijungimo bÅ«du. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ginti ieÅ¡kovo teises, jas pripažįstant (CK 1.138 str.).             Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovė BAB bankas Snoras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas ignoravo aplinkybes, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas ginčo sutartį, veikė kaip savarankiÅ¡kas juridinis asmuo ir sutartiniai santykiai susiklostė bÅ«tent tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės. TÄ Ä¯rodo Å¡alis siejusių sutartinių santykių nuostatos, numačiusios, kad atsakovės klientas yra ieÅ¡kovas, o ne ieÅ¡kovo gyventojai, taip pat priskyrusios sutartinių nuostatų nesilaikymo pasekmes pačiam ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas su atsakove buvo sudaręs ir terminuoto indėlio sutartį.

Todėl ieÅ¡kovas, profesionaliai teikiantis socialinės globos paslaugas, negalėjo nesuprasti sudaromos sutarties pobÅ«džio. Pagrindinis ieÅ¡kovo tikslas buvo ne padėti gyventojų lėšas, o gauti didesnes palÅ«kanas bei kitas lengvatas, kÄ patvirtino liudytojai. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu jis valdė ieÅ¡kovo gyventojų lėšas, nors teismas sudarė tokiÄ galimybę. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato, kad ieÅ¡kovas automatiÅ¡kai įgytų teisę disponuoti savo gyventojų lėšomis.

Tai, kad ieÅ¡kovas veikė kaip atskiras subjektas, patvirtina ir jo veiksmai po atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo – bÅ«tent ieÅ¡kovas gavo draudimo iÅ¡mokÄ , o dėl likusios ginčo sÄ skaitoje buvusios pinigų sumos buvo patvirtintas bÅ«tent ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje.Žodinis ieÅ¡kovo patikėjimo fakto atskleidimas nėra pakankamas patikėjimo fakto pareigos įgyvendinimas, kaip to imperatyviai reikalauja CK 6.995 straipsnis. AnalogiÅ¡ka linkme formuojama ir teismų praktika.

Todėl ieÅ¡kovas turi pats prisiimti tokių savo aplaidžių veiksmų rizikÄ , t. y. grÄ Å¾inti lėšas gyventojams.Skundžiamas sprendimas pažeidžia IÄ®IDÄ® nustatytÄ imperatyviÄ indėlio draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo tvarkÄ , nes draudimo iÅ¡mokos negali bÅ«ti mokamos remiantis tik prielaidomis apie indėlininkus ir jų indėlių sumas. Pagal Å¡iÄ tvarkÄ draudimo įmonė turėtų patikrinti kiekvieno konkretaus ieÅ¡kovo gyventojo reikalavimo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumÄ .

Todėl galima situacija, kad daliai gyventojų iÅ¡moka apskritai nepriklausytų, nes, pavyzdžiui, įsipareigojimai atsakovei virÅ¡ytų indėlio sumÄ (IÄ®IDÄ® 12 str. 1 d. 4 p.). Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys patikėjimo teisinius santykius – sutartys tarp ieÅ¡kovo gyventojų ir ieÅ¡kovo. Kyla klausimas ir dėl ieÅ¡kovo kaip tinkamo savo gyventojų atstovo nagrinėjamoje byloje statuso.IeÅ¡kovas prašė pakeisti ginčo sutartį, o teismas pripažino, kad lėšos priklauso ieÅ¡kovo namų gyventojams.

Tokiu bÅ«du buvo neteisėtai peržengtos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribos (CPK 265 str. 2 d.).Teismas skundžiamu sprendimu, nesant CK 6.223 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų bei neatsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis po atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo pasibaigė (Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p.), nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė Å¡ios sutarties nuostatas nurodydamas, kad ginčo sÄ skaitoje esančios lėšos ieÅ¡kovo buvo valdomos patikėjimo pagrindais. Vilniaus apygardos teismas jau iÅ¡sprendė ginÄÄ tarp Å¡alių dėl lėšų sumos likučio, patvirtindamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ finansinį reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje, Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi.

Todėl pradėta byla, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti nutraukta.Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovo nuostatai nenumatė, kad ieÅ¡kovas galėtų atidaryti depozitinę sÄ skaitÄ , kurioje bÅ«tų laikomos kitų asmenų lėšos.

IÅ¡ ieÅ¡kovo gyventojų gaunamų pajamų (pensijų, paÅ¡alpų) 80 proc. buvo skiriamos apmokėti už ieÅ¡kovo teikiamas paslaugas – tai buvo ieÅ¡kovo lėšos. Teisės aktai nesuteikė teisės ieÅ¡kovui automatiÅ¡kai tvarkyti gyventojų asmenines lėšas. Tai, kad ieÅ¡kovas disponavo ginčo sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, rodo, jog lėšos buvo ieÅ¡kovo, o ne gyventojų asmeninės lėšos. TÄ patvirtino ir liudytojų parodymai. Buhalterė paaiÅ¡kino, kad pinigai buvo perkelti į BankÄ dėl to, kad prieÅ¡ tai drausti pinigai buvo 100 000 Eur, nors akivaizdu, kad Å¡is sumos ribojimas, jeigu tai bÅ«tų gyventojų lėšos, nebÅ«tų taikomas.

Atsakovės padalinio vadovas paliudijo, kad ieÅ¡kovas kreipėsi dėl to, kad Bankas siÅ«lė didžiausias palÅ«kanas.Net jeigu bÅ«tų laikoma, kad ginčo sÄ skaitoje buvo ieÅ¡kovo gyventojų lėšos, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas Å¡io fakto tinkamai atsakovei neatskleidė. Patikėjimo teisės fakto atskleidimas žodžiu, net jei jis ir buvo atliktas, pagal CK 6.955 straipsnį yra nepakankamas ir, juolab, neturėtų sukelti pasekmių sÄ Å¾iningam, ginčo sutartį pasiraÅ¡ant nedalyvavusiam subjektui – trečiajam asmeniui.

Buvusio ieÅ¡kovo vadovo D. B. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jeigu patikėjimo teisės faktas nebuvo atsakovei tinkamai atskleistas, galėtų kilti jo kaip vadovo atsakomybės klausimas. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovÄ traktavo kaip silpnesniÄ jÄ Å¡alį, ginčijamÄ sutartį sudariusiÄ prisijungimo bÅ«du.Ginčo sutartis negalėjo bÅ«ti modifikuojama atgaline data. IÅ¡mokėjus ieÅ¡kovui papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tų sumažinta kitiems kreditoriams tenkanti bankrutavusio Banko turto dalis.

IeÅ¡kovo gyventojai negalėjo bÅ«ti identifikuoti kaip indėlininkai atsakovės veiklos apribojimo ir indėlių draudžiamojo įvykio dienÄ . Draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama draudžiamojo įvykio dienos duomenimis. Todėl teisinių santykių modifikavimas neturi jokios kitos prasmės, iÅ¡skyrus siekį gauti indėlių draudimo iÅ¡mokÄ .Teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pakeisti ginčo sutartį, o teismas pripažino ieÅ¡kovo pateiktame sÄ raÅ¡e nurodytus asmenis ginčo sÄ skaitoje buvusių lėšų savininkais, nors dėl to byloje nėra įrodymų.Atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieÅ¡kovas KupiÅ¡kio socialinės globos namai praÅ¡o skundus atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:BÅ«tent Bankas turėjo nurodyti, kokio pobÅ«džio sÄ skaita turėtų bÅ«ti atidaryta. Ä®vertinus liudytoju apklausto atsakovės padalinio vadovo paaiÅ¡kinimus, vertintina, kad banko sÄ skaitÄ buvęs vadovas nurodė atidaryti dėl to, kad nesuvokė depozitinės sÄ skaitos paskirties. Tai, kad ginčo sutartis numatė tam tikras sutartinių nuostatų nesilaikymo pasekmes, rodo, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, ieÅ¡kovas sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, todėl sutarčių nuostatų keisti negalėjo.

Terminuoto indėlio sutarties sudarymo faktas neturi reikÅ¡mės, nes gautos palÅ«kanos buvo paskirstytos proporcingai gyventojams. Atsakovės cituojami teismų sprendimai atsirado po maždaug dviejų metų nuo ginčo sÄ skaitos atidarymo. Atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės disponuoti gyventojų lėšomis, paneigti skundžiamo teismo sprendimo argumentais. Atsakovės nurodoma 80 proc. ieÅ¡kovo gyventojų gaunamų lėšų dalis nepatekdavo į ginčo sÄ skaitÄ , nes Å¡ios lėšos atitekdavo ne gyventojams, o ieÅ¡kovui.

Likusiomis 20 proc. lėšų gyventojai, jeigu jie bÅ«davo veiksnÅ«s, disponuodavo Å¡iomis lėšomis savo nuožiÅ«ra. Pagal esamÄ banko sÄ skaitos sutartį finansinio reikalavimo niekas kitas ir negalėjo pateikti kaip tik ieÅ¡kovas, o gautos lėšos buvo padalintos proporcingai gyventojams pagal jų turėtus indėlius Banko bankroto dienai. Trečiojo asmens nurodomas ieÅ¡kovo siekis diversifikuoti rizikas dėl 100 000 Eur draudimo sumos galėtų bÅ«ti įžvelgtas, jeigu sÄ skaitos bÅ«tų atidarytos skirtinguose bankuose, o nagrinėjamu atveju kelios sÄ skaitos buvo atidarytos tame pačiame atsakovės banke.

Vertinant logiÅ¡kai, tai rodo buvus siekį atidaryti depozitinę sÄ skaitÄ . Joks teisės aktas nedraudė ieÅ¡kovui sudaryti depozitinės sÄ skaitos sutarties, nors tai neapibrėžta ieÅ¡kovo nuostatuose, nes ieÅ¡kovo vadovas gali sudaryti įvairias sutartis.Teismas teisingai konstatavo, kad po liudytojų apklausos neliko abejonių, jog patikėjimo faktas atsakovei buvo atskleistas žodžiu, t.y. ieÅ¡kovas savo CK 6.955 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pareigÄ tinkamai įvykdė. Kasacinio teismo ne kartÄ paminėta, kad banko sÄ skaitos pagal CK 6.913 straipsnį savo teisiniu statusu nesiskiria nuo tų banko sÄ skaitų, kuriose patikėtinis laiko patikėtojo lėšas.

Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad liudytojo D. B. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jo parodymus patvirtino ir buvęs atsakovės padalinio vadovas N. K.Atmestini atsakovės argumentai, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia IÄ®IDÄ® nustatytÄ imperatyviÄ indėlio draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo tvarkÄ . Nėra aiÅ¡ku, ar atsakovės nurodyta hipotetinė situacija dėl įsipareigojimų atsakovei apskritai įmanoma. SistemiÅ¡kai vertinant teismui pateiktus įrodymus – buhalterinius duomenis – matyti kiekvieno gyventojo turimas indėlis Banko bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai.IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad atsakovė bÅ«tų pažeidusi ginčo sutartį, o įrodinėjo, kad sutartis nuo jos sudarymo momento turėtų bÅ«ti laikoma depozitinės sÄ skaitos sutartimi.

Tai, kad sutartis po atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo pasibaigė, nereiÅ¡kia, kad Å¡i sutartis negali bÅ«ti ginčijama.Patenkinus ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje, atsakovės bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui bÅ«tų teikiamas praÅ¡ymas panaikinti ieÅ¡kovo finansinį reikalavimÄ . Kadangi ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas bÅ«tų panaikintas, kitų kreditorių padėtis pagerėtų.Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atsakovė BAB bankas Snoras praÅ¡o skundÄ tenkinti.

Atsižvelgdama į atsakovės pateiktÄ apeliacinį skundÄ , nurodo jame pateiktų argumentų nekartosianti.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ praÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovė pagrįstai nurodė, kad sudarydamas ginčo sutartį ieÅ¡kovas veikė kaip savarankiÅ¡kas juridinis asmuo. Net jeigu ieÅ¡kovas, atidarydamas ginčo sÄ skaitÄ , ir padėjo į jÄ globotinių lėšas, tačiau, to neatskleidęs, prisiėmė rizikÄ , kad, pavyzdžiui, iÅ¡ globotinių lėšų gali bÅ«ti priverstinai iÅ¡ieÅ¡kota pagal ieÅ¡kovo prievoles.

Akivaizdu, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis Å¡ios lėšos buvo traktuojamos bÅ«tent kaip ieÅ¡kovo lėšos.Teismo sprendimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CK 6.955 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad patikėjimo teisės faktas turi bÅ«ti atskleistas tokia forma, kokia yra nustatyta sudaromam sandoriui. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad IÄ®IDÄ® nenumato galimybės apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remiantis tik prielaidomis apie indėlininkus ir jų indėlių sumas. Trečiasis asmuo gavo duomenis apie vienintelį indėlininkÄ â€“ ieÅ¡kovÄ .

Ä® bylÄ nėra pateikta nei gyventojų įgaliojimų ieÅ¡kovui, nei kitų dokumentų, kurie suteiktų teisę ieÅ¡kovui tvarkyti gyventojų asmenines lėšas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2011 m. sausio 31 d. sudarė su Banku mokėjimo sÄ skaitos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovui buvo atidaryta mokėjimo sÄ skaita. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigė, kad sudarant su Banku Å¡iÄ sutartį buvo tariamasi dėl depozitinės sÄ skaitos atidarymo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje yra įrodyta, kad ieÅ¡kovo vardu Banke atidarytoje ginčo sÄ skaitoje esančios lėšos nėra ieÅ¡kovo nuosavybė. Teismas, iÅ¡analizavęs KupiÅ¡kio socialinės globos namų nuostatus, CK normas, susijusias su globa ir rÅ«pyba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. liepos 9 d. įsakymu Nr.97 patvirtintos Reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms ir asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarkos nuostatas, ieÅ¡kovo vadovo nustatytÄ KupiÅ¡kio pensionato gyventojų pinigų priėmimo, saugojimo, iÅ¡davimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ , iÅ¡tyręs faktines aplinkybes ir įrodymus, sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, jog ginčo sÄ skaitoje jis savo globojamų asmenų lėšas tvarkė patikėjimo pagrindais ir Å¡is teisinis santykis kilo tiek iÅ¡ įstatymo, tiek iÅ¡ valinių globotinių veiksmų, sudarant raÅ¡ytinę sutartį su socialinės globos namais ir pasiraÅ¡ant raÅ¡ytinės formos dokumentÄ (kasos pajamų orderį), kai pinigai įneÅ¡ami depozitui į socialinės globos namų kasÄ .

Todėl ieÅ¡kinį tenkino. Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinis skundas tenkintinas.Kasacinis teismas savo praktikoje buvo nurodęs, kad įstatymuose nėra apibrėžtas depozitinės sÄ skaitos turinys, ir iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, galiojant civilinėje teisėje dispozityvumo principui, nesant draudimo sandorio Å¡alims susitarti kitaip, bankas ir klientas galėtų susitarti, kad sÄ skaita yra depozitinė, nepriklausomai nuo to, kad įstatyme tokia sÄ skaita expressis verbis nėra įvardinta kaip depozitinė, ir toks susitarimas Å¡alims turėtų įstatymo galiÄ (CK 6.189 str.) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-690/2015). Å iame kontekste pastebėtina, kad Å¡iuo metu galiojančiame IÄ®ID įstatyme (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gruodžio 3 d.) yra apibrėžta depozitinės sÄ skaitos sÄ voka – tai įstatymuose nustatytais atvejais fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos vardu kredito įstaigoje atidaryta sÄ skaita, kurioje laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos (IÄ®IDÄ® 2 str. 5 d.).

Nors ginčijamos sutarties sudarymo metu depozitinės sÄ skaitos įstatyminio apibrėžimo nebuvo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡i aplinkybė yra esmingai reikÅ¡minga ginčo iÅ¡sprendimui – sÄ vokos apibrėžimu nėra pakeičiamos materialinės teisės normos, nesukuriamos/nepakeičiamos/nepanaikinamos naujos/buvusios asmenų teisės ir pareigos, o tik atskleidžiamas jau ir anksčiau pripažintas banke asmens vardu atidarytos depozitinės sÄ skaitos turinys bei jos paskirtis – kitiems asmenims priklausančių lėšų laikymas įstatymų nurodytais atvejais (pavyzdžiui, AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 6 dalis, Antstolių įstatymo 41 straipsnio 2, 3 dalys, Notariato įstatymo 26 straipsnio 11 punktas, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas).Visų pirma nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieÅ¡kovui atidaryti depozitinę sÄ skaitÄ , kurioje bÅ«tų laikomos jo globojamų asmenų lėšos, įstatyminio pagrindo nebuvo, t. y.

įstatymai nenustatė, kad ieÅ¡kovas turėtų atidaryti depozitinę sÄ skaitÄ savo gyventojų lėšoms laikyti. To nenumatė ir KupiÅ¡kio socialinės globos namų nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-26 (3 t., b. l. 139-143). Pastebėtina, kad ir pagal paties ieÅ¡kovo 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintÄ KupiÅ¡kio pensionato gyventojų pinigų priėmimo, saugojimo, iÅ¡davimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ veiksnių ir orientuotų gyventojų pinigai į depozitinę pensionato sÄ skaitÄ galėjo bÅ«ti įneÅ¡ami tik jiems pageidaujant, suraÅ¡ant kasos pajamų orderį (25 t., b. l. 219-221), o tokių duomenų į bylÄ nėra pateikta.

Antra, teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys ir faktiÅ¡kai nepatvirtina nei ieÅ¡kovo ketinimo susitarti (juo labiau, susitarimo) su Banku dėl bÅ«tent depozitinės sÄ skaitos atidarymo, nei atidarytosios sÄ skaitos vertinimo/tvarkymo kaip depozitinės.Vertinant, ar ieÅ¡kovas siekė atidaryti depozitinę, netgi ir neatliekant ginčijamos sutarties iÅ¡samesnės nuostatų analizės inter alia (be kita ko) apie kliento (ieÅ¡kovo) įsipareigojimus Bankui (pavyzdžiui, klientas (ieÅ¡kovas) nedelsdamas turi įmokėti reikiamÄ Ä¯siskolinimams padengti lėšų sumÄ â€“ sutarties 5.3 punktas), jau vien ginčijamos sutarties įvardijimas „mokėjimo sÄ skaitos sutartis“ ieÅ¡kovo vadovui turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl sÄ skaitos kaip depozitinės paskirties.

Dar daugiau, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad buvo sudarytos dvi mokėjimo sÄ skaitos sutartys: pirmoji buvo sudaryta 2015 m. sausio 25 d. (3 t., b. l. 175), o ginčijama sutartis dėl tos pačios mokėjimo sÄ skaitos atidarymo buvo sudaryta po Å¡eÅ¡ių dienų ir ja pakeista tik palÅ«kanų mokėjimo tvarka, bet ne sÄ skaitos paskirtis. Nė vienoje jų nenurodyta kitas lėšų savininkas (juo yra ieÅ¡kovas), kitokia (nei mokėjimo sÄ skaitos) sutartis ir jos pagrindu neatidaroma kitokia (nei mokėjimo) sÄ skaita.

Vertinant, kaip atidarytÄ jÄ sÄ skaitÄ vertino ieÅ¡kovas, t. y. ar laikė jÄ depozitine gyventojų lėšoms, pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovo buvęs vadovas D. B., tiek finansininkė E. J. patvirtino, jog pagal Socialinio paslaugų įstatymo, Valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymo nuostatas 80 proc. ieÅ¡kovo gyventojų pajamų buvo skiriamos apmokėti ieÅ¡kovui už teikiamas paslaugas, kas reiÅ¡kia, kad Å¡i gyventojų pajamų dalis faktiÅ¡kai tampa ieÅ¡kovo nuosavybe. IÅ¡ sÄ skaitoje nurodytų operacijų analizės galima matyti ir lėšų iÅ¡gryninimo operacijas, kurių konkreti paskirtis nežinoma (pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d., 2011 m. lapkričio 14 d.), taip pat buvo atsiskaitoma už Å¡ilumÄ ir kitas paslaugas su UAB „Panevėžio energija“ (pvz., 2011 m. rugsėjo 14 d.), už televizijÄ ir laikiklius su UAB „Elivera“ (2011 m. birželio 15 d.) ir pan. (3 t., b. l. 177-180).

Be to, ieÅ¡kovas 2011 m. sausio 27 d. iÅ¡ Å¡ioje sÄ skaitoje esančių lėšų atidarė ir kitÄ â€“ terminuotojo indėlio – sutartį IÄ®IDÄ® draudimu apsaugotai indėlio sumai (3 t., b. l. 172), Banko bankroto byloje yra pareikÅ¡tas bei patvirtintas kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovo vardu. Teisėjų kolegijos nuomone, jau vien Å¡io sprendimo 17, 18 punktuose paminėtos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas siekė sudaryti bÅ«tent depozitinę sÄ skaitÄ , skirtÄ tik globotinių lėšų laikymui, o ne mokėjimo banko sÄ skaitÄ , bei leidžia teigti, jog atidaryta sÄ skaita buvo faktiÅ¡kai ir naudojama kaip įprastinė banko sÄ skaita.Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena Å¡alis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iÅ¡ kitos Å¡alies (indėlininko) arba, gavusi kitai Å¡aliai pervestÄ pinigų sumÄ (indėlį), įsipareigoja grÄ Å¾inti indėlį ir sumokėti už jį palÅ«kanas sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka (CK 6.892 str. 1 d.).

Banko ar kitos kredito įstaigos ir indėlininko, turinčio sÄ skaitÄ , į kuriÄ Ä¯dėtas indėlis, santykiams taikomos CK Å¡eÅ¡tosios knygos XLVI skyriaus normos, reglamentuojančios banko sÄ skaitos sutartį, jeigu banko indėlį reglamentuojančio CK Å¡eÅ¡tosios knygos XLIV skyriaus taisyklės nenustato ko kita ir tai neprieÅ¡tarauja banko indėlio sutarties esmei (CK 6.892 str. 3 d.). Banko sÄ skaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sÄ skaitos savininko) atidarytÄ sÄ skaitÄ , vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir iÅ¡mokėjimo iÅ¡ sÄ skaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 str. 1 d.).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad banko sÄ skaitos pagal CK 6.913 straipsnį savo teisiniu statusu faktiÅ¡kai nesiskiria nuo tų banko sÄ skaitų, kuriose patikėtinis laiko patikėtojo lėšas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju ginčo sÄ skaita pripažintina patikėtinio, veikiančio turto patikėjimo sutarties pagrindu patikėtojų interesais (CK 6.953 str. 1 d.), banko sÄ skaita. Bylos duomenų pagrindu kolegija sprendžia, kad apeliantai pagrįstai nurodo, jog tokių teisinių santykių, t. y. kad santykiuose su Banku ieÅ¡kovas veikia kaip patikėtinis, Bankui nebuvo atskleista, o ir faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas veikė ne kaip patikėtinis, bet kaip savarankiÅ¡kas sÄ skaitos savininkas.Visų pirma, CK 6.960 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto patikėjimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė.

Sandorio formos nesilaikymas daro turto patikėjimo sutartį negaliojančia (CK 6.960 str. 3 d.). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad turto patikėjimo sutartys su jo globotiniais (gyventojais), kurie nurodyti prie ieÅ¡kinio pridėtame sÄ raÅ¡e, buvo sudarytos. Antra, nors patikėtinis (ieÅ¡kovas) sandorius su jam perduotu patikėjimo teise turtu ir sudaro savo vardu, tačiau jis pagal CK 6.955 straipsnio 1 dalies reikalavimus privalo nurodyti, kad veikia turto patikėjimo teise, ir toks faktas turėtų bÅ«ti atskleistas tokia forma, kokia yra nustatyta sudaromam sandoriui (Å¡iuo atveju – raÅ¡ytine).

Taigi tai reikštų, kad ir patikėjimo teisės fakto, jei toks būtų, atskleidimas turėtų būti išreikštas rašytine forma, o to nepadarius negalėtų būti įrodinėjamas liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikoma paminėtos taisyklės išimtis, teisėjų kolegija neįžvelgia, nes bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad ieškovas, sudarydamas sutartis su Banku, veikė savarankiškai ir didesnių palūkanų gavimo paskatomis, o bet kuriuo atveju, nesant sudarytų turto patikėjimo sutarčių fakto (sprendimo 22 punktas), negali būti atskleistas ir veikimas patikėjimo teise.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime daug dėmesio skyrė ieÅ¡kovo ir jo gyventojų „vidiniams“ santykiams, susijusiems su gyventojų lėšų, buvusių sÄ skaitoje, paskirtimi, tvarkymu bei naudojimu, gautų palÅ«kanų paskirstymu ir pan. Tačiau sutiktina su Banko apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neanalizavo (arba bent jau pernelyg minimaliai – iÅ¡ esmės liudytojo D. B. parodymų apimtyje) įrodymų, kaip ieÅ¡kovas veikė santykiuose su Banku (CPK 185 str.), t. y. bÅ«tent tų pirmiau (sprendimo 17, 18, 23 punktuose) jau paminėtų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurie, kaip minėta, teikia pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai veikė kaip savarankiÅ¡kas juridinis asmuo, atidarantis ir tvarkantis įprastinę savo mokėjimo sÄ skaitÄ , o ne kaip prie ieÅ¡kinio pridėtame sÄ raÅ¡e nurodytų globotinių patikėtinis.

Kasacinis teismas panaÅ¡ioje byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „atidarant sÄ skaitÄ banke ar dedant banke indėlį visuomet privalo bÅ«ti atskleistas banko indėlininkas ar sÄ skaitoje esančiomis lėšomis galintis disponuoti asmuo ir tik bankui (kitai kredito įstaigai) teisės aktų ar sutarties nustatyta tvarka atskleistas asmuo gali bÅ«ti laikomas banko sÄ skaitos ar banko indėlio sutarties Å¡alimi, turinčia reikalavimo teisę į bankÄ (kredito įstaigÄ ). Asmuo, įdedantis indėlį į bankÄ ar įneÅ¡antis lėšas į banko sÄ skaitÄ kito asmens pavedimu ar kaip patikėtinis, privalo atskleisti, kieno naudai įneÅ¡a lėšas ir kas turi teisę jomis disponuoti.

Å ios pareigos neįvykdžius, banko indėlininku ar sÄ skaitos turėtoju, turinčiu reikalavimo teisę į bankÄ , bus laikomas asmuo, kurio vardu sudaryta banko indėlio ar banko sÄ skaitos sutartis“ <...> „IÄ®IDÄ® nuostatos indėlio garantijas suteikia tik indėlininkams, kurie gali bÅ«ti atskleisti ir identifikuoti kaip sÄ skaitos naudotojai, ar sÄ skaitoje esančių lėšų savininkai, turintys reikalavimo teises į bankÄ (kredito įstaigÄ ) teisės į tokiÄ garantijÄ atsiradimo momentu, tačiau nesuteikia jokių garantijų asmenims, kurių lėšos buvo įneÅ¡tos į kitų asmenų vardu esančias sÄ skaitas, jeigu Å¡is faktas nebuvo atkleistas bankui (kredito įstaigai)“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-611/2017).

IÅ¡ ieÅ¡kovo pozicijos matyti, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama, jog prie ieÅ¡kinio pridėtame sÄ raÅ¡e nurodytiems asmenims bÅ«tų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagal IÄ®IDÄ® nuostatas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinyje pats ieÅ¡kovas yra nurodęs, jog IÄ®IDÄ® numatyta maksimali draudimo iÅ¡moka jam buvo iÅ¡mokėta (dėl likusios sumos yra pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas), o dėl pirmiau paminėtų motyvų ieÅ¡kovo globotiniams indėlininko statusas netaikytinas.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto patikėjimo santykius, ir ieÅ¡kinį tenkino nepagrįstai.

Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, pakeistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).Pirmosios instancijos teisme Bankas turėjo 2 556,14 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (25 t., b.l. 49-61). Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Todėl iÅ¡ jo valstybei taip pat priteistina 14,21 Eur liudytojui N. K. iÅ¡mokėtų kelionės iÅ¡laidų (CPK 96 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti įrodymai tik apie ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , kurios, tenkinus apeliacinius skundus, ieÅ¡kovui nepriteistinos. Kitų įrodymų apie Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo KupiÅ¡kio socialinės globos namai 2 556,14 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ Â atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas Snoras ir 14,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teisėjai Romualda Janovičienė Alvydas PoÅ¡kus Vigintas ViÅ¡inskis