415f7a55-26d7-4638-aaee-fe2962c8f2ea · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrByla Nr. ATP-117-658/2014Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00804-2013-5      Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. sausio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimo K. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,n u s t a t ė :Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulis Valdas Banys surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ K.

Z. už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 21 d., 02.00 val., Jurbarko r. Tamošių k., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio sankasos, kelis kartus vertėsi, įvykio metu buvo sugadinta kelio sankasa, plastmasinė drenažinė pralaida, nutrauktas elektrinio piemens laidas, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie įvykį policijai t.y. šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimu K.

Z. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo nutraukta, nesant K. Z. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Institucija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ papildomai nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Skunde nurodo, kad eismo įvykio metu automobiliui nuvažiuojant nuo kelio ir verčiantis buvo sugadinta kelio sankasa, nutrauktas elektrinis piemuo, suskaldyta perlaida. Automobilis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ eismo įvykio vietos paties vairuotojo. Mano, kad K. Z. vengdamas administracinės atsakomybės ir suprasdamas, kad įvyko eismo įvykis, sÄ moningai neįsitikino ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, patraukė transporto priemonę iÅ¡ įvykio vietos, tyrimo metu teigė, kad transporto priemonę vairavo jo brolis ir apie eismo įvykį nepranešė policijai kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės.K.

Z. atsiliepimo į Institucijos skundÄ negauta.Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. Z. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisina pagal ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad K. Z. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., įrodyta neabejotinai, be to, jis pats savo kaltę Å¡ioje dalyje pripažįsta.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Å is pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2184/2011, N63-2972/2010, N16-2330/2007 ir kt.). K. Z. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, nesant nukentėjusio asmens jis apie įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu kitam turtui padaryti apgadinimai nėra žymūs – kelio sankasa, elektrinis piemuo, perlaida apgadinti labai nesmarkiai, ir apeliacinės instancijos teismo nuomone (vertinant foto nuotraukose užfiksuotus sužalojimus) tikėtina, kad nakties metu nuvažiavus nuo kelio, vairuotojas tokio pobūdžio sužalojimų galėjo ir nepastebėti. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad K.

Z. vairavo savo automobilį, tame automobilyje buvę asmenys nenukentėjo, susidÅ«rimo su kitais asmenimis ar transporto priemonėmis nebuvo, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis eismo įvykio metu ir iÅ¡ karto po jo galėjo nesuprasti, kad apgadino kitiems asmenims priklausantį turtÄ . Todėl negalima laikyti, jog jis tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, jo veikoje nėra bÅ«tinojo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad K.

Z. bÅ«tų turėjęs motyvÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos gali bÅ«ti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Nerijus Meilutis