415f78ba-02e7-4e7e-9942-0045e6ef2dda · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1504-656/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01504-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 72.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės E. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. R. ieÅ¡kinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikÅ¡tÄ atsakovei E. R., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. R. pateikė ieÅ¡kinį atsakovei E. R., praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3642-501/2009 nustatytÄ nepilnametės dukros nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti nepilnametės dukros nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Parengiamajame teismo posėdyje Å¡alys pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukti.

Nurodė, kad Å¡alims yra žinomos CPK 249 str. 2 d. numatytos pasekmės, jog kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, iÅ¡skyrus CK 3.169 straipsnyje numatytus atvejus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo D. R. ir atsakovės E. R. taikos sutartį ir bylÄ nutraukė.Teismas patvirtino taikos sutartį tokiomis sÄ lygomis:             1.

Å alys susitaria pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3642-501/2009 nustatytÄ nepilnametės dukters D. B. R., gimusios 2005 m. gruodžio 12 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti nepilnametės dukters D. B. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.             2. IeÅ¡kovo D. R. dukrai Dominykai B.

R. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3642-501/2009 priteistas iÅ¡laikymas nutraukiamas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.             3. Atsakovė E. R. įsipareigoja mokėti nepilnametei dukrai Dominykai B. R. iÅ¡laikymÄ kasmėnesinėmis periodinėmis 100 Lt (vieno Å¡imto litų) dydžio iÅ¡mokomis nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.             4.

IeÅ¡kovas D. R. skiriamas dukteriai Dominykai B. R. mokamo iÅ¡laikymo tvarkytoju uzufrukto teise.             5. Nustatoma tokia atsakovės E. R. bendravimo su nepilnamete dukterimi D. B. R. tvarka:             5.1. Atsakovė E. R. bendrauja su dukterimi kas antrÄ neporinės mėnesio savaitės savaitgalį nuo penktadienio pietų (po pamokų) iki pirmadienio ryto (pamokų) mokslo metų laikotarpiu.             5.2. Atsakovė E. R. bendrauja su dukterimi ne mokslo metų laikotarpiu kas antrÄ neporinės mėnesio savaitės savaitgalį, dukterį pasiimdama penktadienį 19 val.

Å¡alių sutartoje vietoje, ieÅ¡kovas D. R. atsiima dukterį sekmadienį 19 val. Å¡alių sutartoje vietoje.             5.3. IeÅ¡kovas D. R. įsipareigoja dukters ligos atveju nedelsiant informuoti apie tai atsakovę E. R..             5.4. Esant Å¡alių susitarimui, gali bÅ«ti nustatyta ir kitokia bendravimo su vaiku tvarka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai E. R. atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį - nepatvirtinti taikos sutarties.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas. Skundžiama nutartis pažeidžia Atsakovės, o taip pat ir nepilnamečio vaiko interesus, todėl vien dėl šių aplinkybių negalėjo būti patvirtinta. Teismo nutarties pagrįstumas priklauso nuo to, ar teismas tinkamai išklauso civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teisingai įvertina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Todėl nutartyje teismas privalo išdėstyti išsamius motyvus, kodėl buvo padaryta vienokia, o ne kitokia išvada.

PrieÅ¡ingu atveju, t.y. teismui nutartyje nenurodžius motyvų, taikomas CPK 329 str. 2 d. 4 ?., nustatantis, jog teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas. Gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ teismas turi teisę nepriimti ieÅ¡kinio atsisakymo, ieÅ¡kinio pripažinimo ar netvirtinti Å¡alių taikos sutarties (CPK 42 str. 2 d.) ir kt. Tokios iÅ¡imtys yra pateisinamos ir bÅ«tinos siekiant suderinti privataus ir vieÅ¡ojo intereso gynybÄ civiliniame procese, užtikrinti Å¡ių interesų pusiausvyrÄ , nes yra pripažįstama, kad bylinėjimasis nėra vien privatus Å¡alių reikalas.

Atsakovė Å¡iame teismo posėdyje dalyvavo viena, nors ir neturi reikiamo teisinio iÅ¡silavinimo. Ji nenorėjo valstybės finansuojamos advokato, nes turi skaudžios patirties bei blogÄ nuomonę apie juos. Pasisamdyti privatų advokatÄ Atsakovė neturi finansinių resursų, nes Å¡iuo metu jos padėtis yra ypač sudėtinga. Manymas, kad galės savo teises teismo posėdžio metu tinkamai apginti bei atstovauti, buvo klaidingas. Byloje bei sudarant taikos sutartį Atsakovė neabejotinai buvo gerokai silpnesnė už IeÅ¡kovÄ Å¡alis.

Atsakovė, bÅ«dama be atstovo, pasimetė, sutriko, todėl negalėjo žinoti kaip teisingai elgtis teismo posėdžio metu. Taip pat buvo nuolat spaudžiama kitos proceso Å¡alies. NatÅ«ralu, kad po tokios psichologinės įtampos sukÅ«rimo, teisme patiriamo streso, Atsakovė norėjo kuo greičiau užbaigti viskÄ , todėl nevalingai sutiko viskÄ greičiau užbaigti (pasiraÅ¡yti dokumentus), kad tik turėtų ramybę. Dėl visų Å¡ių aplinkybių Teismas savo iniciatyva neturėjo tvirtinti taikos sutarties.2.

Apylinkės teismas, priimdamas SkundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai nevertino ir to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Vaiko teisių apsaugos skyrius) savo pateiktose iÅ¡vadose buvo nustatęs, kad Vaikas yra pareiÅ¡kęs norÄ ir turi gyventi su motina. Be to, bÅ«tent posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl taikos sutarties patvirtinimo, nedalyvavo joks Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. Tokio specialisto dalyvavimas, ypatingai sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus, yra bÅ«tinas.

3. Vaikas, kuriam Å¡iais metais sukaks devyneri, neabejotinai ir pats galėtų pareikÅ¡ti savo nuomonę. Tačiau ir minėtos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados, ir Vaiko nuomonė Å¡iuo klausimu Apylinkės teismo visiÅ¡kai nebuvo įvertinta.4. Taikos sutartis buvo pasiraÅ¡yta teismo posėdžio metu labai skubiai, paminant rungtyniÅ¡kumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei kitus principus. Atsakovė neturėjo progos nei pati iÅ¡ anksčiau susipažinti su taikos sutarties projektu, nei pasitarti su teisės srities specialistu dėl sutarties sÄ lygų, apgalvoti, įvertinti jas.

D. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.Atsiliepimo argumentai:1. Atsakovė byloje nepateikė atsiliepimo, jokio prieÅ¡taravimo dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nenurodė, kad prieÅ¡tarautų taikos sutarčiai.2. Parengiamojo teismo posėdžio metu Atsakovė pati nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali bÅ«ti nustatyta su tėvu.3. Atsakovei sutikus pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , abiems tėvams susitarus, Å¡alys sudarė Taikos sutartį, patvirtindamos pasiektÄ susitarimÄ .

Atsakovės niekas nevertė sudaryti taikos sutarties. Ji turėjo teisę nesutikti su ieÅ¡kiniu ir nesudaryti taikos sutarties, bet buvo apsisprendusi sudaryti taikos sutartį ir jÄ sudarė, tuo įgyvendindama savo teisę užbaigti bylÄ taikiai Å¡alių bendrai sutartomis sÄ lygomis. Atsakovė neturėjo sudaryti taikos sutarties bÅ«tent to parengiamojo posėdžio metu. Jei ji bÅ«tų pageidavusi, taikos sutartis galėjo bÅ«ti tvirtinama bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 1 d.). Atsakovė to nepageidavo.

Teismas, Å¡alims parengiamojo teismo posėdžio metu susitarus ir patvirtinus, kad yra galimybė bylÄ iÅ¡spręsti taikiai, pasiÅ«lė nustatyti terminÄ taikos sutarčiai sudaryti. Tačiau tokiam teismo siÅ«lymui nepritarė bÅ«tent Atsakovė, kuri norėjo sudaryti taikos sutartį parengiamojo teismo posėdžio metu. Taikos sutartis buvo suraÅ¡yta parengiamojo posėdžio metu ranka (ne kompiuteriu). Teksto suraÅ¡ymas užtruko, todėl Apeliantės argumentai, kad neva ji buvo skubinama kuo greičiau pasiraÅ¡yti, nepagrįsti.

Atsakovei niekas nekliudė turėti atstovÄ byloje, kuris bÅ«tų atstovavęs jos interesus (CPK 51 sr. 1 d.). Teismas net kelis kartus parengiamojo posėdžio metu informavo Atsakovę apie Å¡iÄ jos teisę. Å ios aplinkybės rodo, kad Atsakovė taikos sutartį pasirašė, nes tokia buvo jos valia.4. Atsakovė su Å¡iomis taikos sutarties sÄ lygomis sutiko, jų keisti nesiÅ«lė, prieÅ¡taravimų neiÅ¡dėstė, Taikos sutartį nurodytomis sÄ lygomis pasirašė. Dar daugiau, esmines teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygas, įskaitant sÄ lygas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir Atsakovės bendravimo su nepilnamete Å¡alių dukra tvarkos pasiÅ«lė ne IeÅ¡kovas ar jo atstovas, o pati Atsakovė.5.

CK 3.169 str. 1 d. numato, kad “kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.”. Jokių kitų sÄ lygų be tėvų susitarimo nėra. Ne nepilnametis vaikas sprendžia dėl jo gyvenamosios vietos, o tėvai. Esant susitarimui (Taikos sutarčiai), tarp Å¡alių nėra ginčo. O CK 3.177 str. numato, kad teismas, tik “nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus”.

Nesant ginčo, vaiko nuomonės teismas iÅ¡klausyti neturi. Be to, vaiko nuomonė teismui nėra privaloma ir vertinama visų aplinkybių kontekste - Å¡iuo atveju, pagal tėvų susitarimÄ sudaryti Taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, ir įvertinant tai, kad Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyvena Krizių centro skirtoje laikinojoje gyvenamojoje vietoje.6. Taikos sutartis yra sandoris. Ji Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir yra privaloma nuo jos sudarymo (CK 6.189 str. 1 d.). Net ir pasikeitus Å¡alies nuomonei dėl sudarytos sutarties, dėl sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų, Å¡alis neturi teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti jau prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.59 str.).

Taikos sutartis tarp Å¡alių įsigalioja nuo jos raÅ¡ytinės formos sudarymo, jei sutartyje nėra numatytas kitoks įsigaliojimo momentas (CK 6.983 str. 3 d.). Taikos sutarties patvirtinimas teismo nutartimi taikos sutarčiai suteikia teismo sprendimo galiÄ ir teismo sprendimo sukeliamas procesines pasekmes (CK 6.985 str. 1 d., CPK 249 str. 2 d., 293 str. 5 ?.), tačiau neturi įtakos sutarties galiojimui. Taigi Å¡alių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra Å¡alims privalomas ir jas įpareigoja nuo Taikos sutarties pasiraÅ¡ymo momento.7.

Atsakovė atskiruoju skundu neįrodo jokių esminių materialinių ar procesinių pažeidimų (CPK 329 str., 330 str.), dėl kurių taikos sutartis negalėjo bÅ«ti patvirtinta.8. Atsakovė atskiruoju skundu nurodo taikos sutarties prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms normoms ir Atsakovės valios trÅ«kumus, sudarant taikos sutartį. Tačiau Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti. Atsakovė neįrodo Taikos sutarties, kaip sandorio, negaliojimo pagrindų, numatytų CK 1.90 str. (suklydimo) ar CK 1.91 str. (apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo) ir nepagrindžia sandorio pripažinimo negaliojančiu minėtais pagrindais sÄ lygų.

Todėl jos argumentai dėl valios trÅ«kumo, sudarant Taikos sutartį ir praÅ¡ant iÄ patvirtinti teisme, yra nepagrįsti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad sudaryta taikos sutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas, neatitinka apeliantės tikrosios valios, pažeidžia atsakovės (apeliantės) ir jos nepilnametės dukters interesus.           CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė Å¡alims bylÄ užbaigti taikos sutartimi.

Kiekvienu atveju teismas, prieÅ¡ tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva Å¡alių valia, ar taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.). Bylos Å¡alies valios trÅ«kumai, sudarant taikos sutartį, yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Taip pat nenustatė procesinių teisės normų pažeidimų, tvirtinant Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį. Apeliantė tvirtina, kad pasiraÅ¡yta taikos sutartis neatspindi jos tikrosios valios. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė atsakovės (apeliantės) valios trÅ«kumų sudarant taikos sutartį. Parengiamojo teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teisėja Å¡alims pasiÅ«lė nustatyti terminÄ taikos sutarties tvirtinimo klausimui spręsti, atsakovei iÅ¡aiÅ¡kino jos teisę į gynėjÄ , iÅ¡aiÅ¡kino taikos sutarties patvirtinimo teisines pasekmes.

Tačiau bÅ«tent apeliantės iniciatyva taikos sutartis pasiraÅ¡yta ir patvirtinta parengiamajame teismo posėdyje, į taikos sutartį įtraukiant apeliantės pageidautas taikos sutarties sÄ lygas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad taikos sutartyje neatsispindi tikroji jos iÅ¡reikÅ¡ta valia bei ketinimai. Nors apeliantė tvirtina, kad jai buvo darytas spaudimas dėl taikos sutarties pasiraÅ¡ymo, tačiau bylos medžiaga, įskaitant teismo posėdžio protokolÄ , minėtos aplinkybės nepatvirtina.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl Å¡i aplinkybė galėjo turėti įtakos jos priimto sprendimo nesupratimui. Tačiau Å¡i aplinkybė vertintina kritiÅ¡kai. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu yra nustatęs nepilnametės mergaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. Å ioje byloje ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl Å¡alių dukros gyvenamosios vietos pakeitimo. Su ieÅ¡kiniu atsakovė (apeliantė) yra susipažinusi.

Teismo posėdžio metu Å¡is klausimas apeliantei nebuvo naujas. Taikos sutarties esminė sÄ lyga – mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant jÄ su tėvu. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliantės teisinių žinių neturėjimas galėjo lemti jos priimtÄ sprendimÄ , juo labiau, kad apeliantė turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ (b.l. 119).Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad padarytas procesinis pažeidimas teismo posėdyje nedalyvavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra pateikusi iÅ¡vadÄ byloje, todėl Å¡ios tarnybos atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad patvirtinta taikos sutartis pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Taikos sutartimi pakeista mergaitės gyvenamoji vieta, nustatant nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu. Nors Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra iÅ¡reiÅ¡kusi nuomonę, kad nepilnametės mergaitės gyvenimas su motina labiau atitiktų vaiko interesus (b.l. 116), tačiau Tarnyba kartu pastebėjusi, kad mergaitė noriai bendrauja su abiem tėvais.

Todėl tėvams gyvenant skyrium bei priėmus susitarimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo tvirtinimui, kad Å¡is tėvų sprendimas pažeidžia vaiko interesus (CK 3.169 str. 1 d.), nes vaiko motina yra netekusi bÅ«sto, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir laikinai gyvena Krizių centre, be to, nėra duomenų, kad Å¡iuo metu turėtų nuolatinį darbÄ (b.l. 120, 148). Tėvams teisinį ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iÅ¡sprendus taikiai, abipusiu kompromisiniu sutarimu, vaiko nuomonė Å¡iuo atveju neprivalėjo bÅ«ti iÅ¡klausyta.Ä®vertinus bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jÄ naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p. , teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                  Andrius Ignotas