2019-01-02 Nr. AB-104-3-61-3-01441-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2825-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01441-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. A. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Klinika ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Tautrimo Aštrausko klinika“) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. kovo 30 d. įsakymus Nr. T4-90 (1.34) ir T4-88-(1.34) (toliau – ir ginčijami įsakymai, Įsakymai).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. lapkričio 24 d. tarp jos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Plastinės chirurgijos centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Klinika ir Ko“) buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2010 11 24-MM, pagal kurią pareiškėjai 2010 m. lapkričio 24 d. plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas T. A. atliko krūtų didinimo (Allergan TSM 255 ml) ir pakėlimo operaciją. Pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ gydytoją T. A. dėl krūtyse jaučiamų svetimkūnių, kuris paaiškinęs, jog reikia keisti implantus, skubiai paskyrė operaciją. 2014 m. lapkričio 21 d. UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ ir pareiškėja sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014-11-21–MA, pagal kurią gydytojas T. A. antrą kartą operavo pareiškėją.

3. Pareiškėja paaiškino, kad po paskutinės operacijos praėjus maždaug trims mėnesiams, pajuto guzelius abiejose krūtyse, todėl kreipėsi į onkologę, kuri išrašė siuntimą mamogramai atlikti. Nurodė, kad 2015 m. liepos 1 d. mamografijos tyrimo išvada – „ (duomenys neskelbtini)“. 2015 m. lapkričio 10 d. pareiškėjai atlikto magnetinio rezonanso išvada – „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėja operuota Latvijos klinikoje, indikacijos krūtų operacijai – „(duomenys neskelbtini)“. Operacijos apimtis – (duomenys neskelbtini). „Medserviss plus“ išvada (duomenys neskelbtini)“.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad 2016 m. birželio 7 d. kreipėsi į UAB „Patologijos diagnostika“ ir sužinojo, jog ištyrus jos audinius, paimtus po 2016 m. balandžio 5 d. operacijos, yra įtariamas silikono išsiliejimas. Galutinė patologijos išvada / diagnozė – „ (duomenys neskelbtini)“. Teigė, kad pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. 0165/16 (toliau – ir Konsultacinė išvada), pareiškėjai po 2010 m. lapkričio 24 d. krūtų didinimo operacijos išsivystė komplikacija – silikono pratekėjimas, dėl ko krūties audinyje susidarė guzai ir pareiškėja 2014 m. lapkričio 21 d. buvo operuota pakeičiant implantus, bei pradėjo formuotis (duomenys neskelbtini), dėl kurių pareiškėja operuota 2016 m. balandžio 5 d. Pareiškėjos vertinimu, UAB „Plastinės chirurgijos centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Klinika ir Ko“) gydytojas T. A., kuris konsultavo ir atliko jai krūtų didinimo ir pakėlimo operaciją, netinkamai suteikė chirurgines paslaugas, nes praėjus šiek tiek daugiau kaip trims metams implantai plyšo, pratekėjo silikonas, kas sukėlė pareiškėjai abiejų krūtų deformaciją, netolygios išvaizdos krūtis, kietuosius mazgus, skausmą dešinėje krūtyje, tirpimą ir deginimą. Teigė, kad minėtam gydytojui netinkamai atlikus savo pareigas, padarytas neigiamas poveikis, žala pareiškėjos sveikatai, o gydymo įstaiga neužtikrino maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio.

5. Pareiškėjos nuomone, UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ darbuotojas T. A. savo neteisėtu neveikimu neatliko profesinės pareigos, t. y. neinformavo jos apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, tuo galimai pažeisdamas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad gydytojas, prieš atlikdamas 2014 m. lapkričio 21 d. operaciją, tik nurodė, jog reikia skubiai daryti operaciją bei keisti implantus, tačiau neatskleidė sveikatos būklės ir diagnozės, dėl ko pareiškėja negalėjo laisvai apsispręsti dėl siūlomo gydymo būdo metodo bei sveikatos priežiūros įstaigos pasirinkimo. Mano, kad gydytojas, neištyręs audinių histologiškai, pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, didindamas pareiškėjos patiriamą žalą, t. y. po 2014 m. lapkričio 21 d. operacijos pareiškėja nežinojo, kad vėžinis susirgimas atmestas.

6. Pareiškėja, atsižvelgdama į Konsultacinėje išvadoje pateiktą teiginį, kad „(duomenys neskelbtini)“, darė išvadą, jog gydytojas T. A., be kita ko, netinkamai suteikė chirurginę pagalbą, kadangi pareiškėjai ir toliau formavosi guzeliai krūtyse. Pažymėjo, kad UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ 2014 m. lapkričio 21 d. pateiktas Paciento sutikimas operacijai bendrinėje anestezijoje atlikti neatitinka Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-184 „Dėl Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašas) 9.3, 9.5–9.8 punktuose keliamų reikalavimų. Pareiškėjos įsitikinimu, gydytojas privalėjo iš anksto informuoti ją ir gauti jos rašytinį sutikimą dėl krūtų implantų išėmimo, krūtų korekcijos „Mentor Cohesive II 350 ml“ implantais ir operacijos atlikimo.

7. Pareiškėja paaiškino, kad dėl nurodytų UAB „Klinika ir Ko“, o vėliau UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ gydytojo T. A. padarytų pažeidimą skundu kreipėsi į Tarnybą, kuri ginčijamais įsakymais konstatavo, jog pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Pareiškėja nesutiko su Tarnybos priimtais Įsakymai, teigdama, jog Tarnyba, vertindama tiek UAB „Plastinės chirurgijos centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Klinika ir Ko“), tiek UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ pareiškėjai teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, rėmėsi Tarnybos konsultantų, medicinos specialistų gydytojo radiologo ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo išvadomis, tačiau šių specialistų duomenų (vardų bei pavardžių) Įsakymuose nenurodė, t. y. Įsakymų motyvuojamosios dalys paremtos anoniminių specialistų išvadomis. Atkreipė dėmesį, kad anoniminių specialistų išvados prieštarauja pareiškėjos nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultacinei išvadai Nr. 0165/16. Akcentavo, kad Tarnyba taip pat nevertino, ar pareiškėjos sutikimas 2014 m. lapkričio 21 d. operacijai atitiko Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo 9.3, 9.5–9.8 punktuose keliamus reikalavimus.

8. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas Tarnybos įsakymas Nr. T4-90-(1.34.) priimtas Tarnybos 2017 m. kovo 29 d. Kontrolės Nr. T3-473-1/2016 ataskaitos Nr. D17-76-(1.27.) (toliau – ir Kontrolės ataskaita Nr. D17-76) pagrindu, o įsakymas Nr. T4-88-(1.34.) – Tarnybos 2017 m. kovo 29 d. Kontrolės Nr. T3-473-2/2016 ataskaitos Nr. D17-75-(1.27.) (toliau – Kontrolės ataskaita Nr. D17-75) pagrindu.

10. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjos 2016 m. gruodžio 19 d. skundo dalyką, įvertindama pareiškėjos klinikinio atvejo specifiką ir siekdama objektyvaus kontrolių atlikimo, kreipėsi į medicinos specialistus-konsultantus: Nacionalinio vėžio instituto Radiologijos skyriaus gydytoją radiologę R. B. (toliau – ir Konsultantė radiologė) ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją I. S. (toliau – ir Konsultantė plastikos chirurgė), prašydama įvertinti pareiškėjos klinikinį atvejį tiek radiologiniu, tiek plastinės chirurgijos aspektais bei išanalizuoti pateiktus pareiškėjos medicininius dokumentus, atsakant į konkrečius klausimus. Mano, kad medicinos specialistų-konsultantų tapatybės duomenų nepateikimas Kontrolės ataskaitose nesusijęs su išvadų objektyvumu.

11. Atsakovo teigimu, Tarnyba galutinę konstatuojamąją išvadą dėl atitinkamam pacientui teiktų / nesuteiktų paslaugų kokybės daro išsamiai įvertinusi visą byloje esančią informaciją, įskaitant, bet neapsiribojant, konsultantų išvadomis, kurios naudojamos būtent klinikiniam atvejui įvertinti ir pagrįsti. Akcentavo, kad konkrečiam atvejui pasitelktų konsultantų tapatybės, profesinės kvalifikacijos, darbovietės duomenys yra aiškūs iš su konsultantais sudaromų sutarčių dėl konsultacijų teikimo ir kreipimosi į juos su konkrečiais klausimais ir atsakymų į juos, kurie yra konkretaus paciento byloje ir su kuriais suinteresuoti asmenys (tiek pareiškėja, tiek skundžiama asmens sveikatos priežiūros įstaiga) visada turi galimybę, pateikę rašytinį prašymą, susipažinti.

12. Atsakovo nuomone, Tarnyba, įvertinusi 2014 m. paslaugų teikimo sutarties nuostatas (analogiškai ir 2010 m. paslaugų teikimo sutarties nuostatas), neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja buvo netinkamai informuota apie atliktiną chirurginę operaciją. Pažymėjo, kad medicininėje dokumentacijoje yra pareiškėjos 2014 m. lapkričio 21 d. pasirašytas informacijos pacientams lapas, kuriame pareiškėja savo parašu patvirtino, jog su pateikta informacija susipažino, ją suprato, jai buvo priimtina operacijos rizika bei galimos komplikacijos, į visus klausimus, susijusius su operacija ir lape pateikta informacija, gydytojas jai suprantamai atsakė. Pabrėžė, kad pareiškėja, 2010 m. lapkričio 24 d. pasirašydama sutikimą chirurginei operacijai, buvo pakankamai ir tinkamai informuota apie galimas komplikacijas – (duomenys neskelbtini), kuri 2014 m. lapkričio 21 d. apžiūros metu ir buvo diagnozuota ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog Tarnyba, atlikdama ginčo objektu esančias kokybės kontroles, neignoravo pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų, kaip informacine prasme svarbių įrodomųjų duomenų, juos vertino, analizavo, teikė konsultantams, įskaitant ir pareiškėjos iniciatyva privačiai atliktos ekspertizės išvadas.

13. Atsakovas akcentavo, kad įvertinus įrašus, esančius pareiškėjos ligos istorijoje, galima daryti išvadą, jog 2014 m. lapkričio 21 d. pareiškėjai atvykus su nusiskundimais dėl nepasitenkinimo krūtų forma ir diskomforto jausmu krūtyse gydytojas T. A. jai atliko objektyvią apžiūrą. Tai, kad pareiškėja į kliniką atsivežė 2014 m. lapkričio 15 d. konsultacijos Santariškių klinikose įrašą, kuriame nurodoma, jog „įtartas implanto plyšimas arba mechaninis dirginimas implanto srityje“, Tarnybos vertinimu, nepatvirtina fakto, kad implantas buvo plyšęs. Atsakovo nuomone, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, nustatytas įrašų pareiškėjos medicininėje dokumentacijoje, taip pat Konsultantės radiologės ir Konsultantės plastikos chirurgės klinikinių išvadų pagrindu, Tarnyba pagrįstai sprendė, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad po 2010 m. lapkričio 24 d. gydytojo T. A. pareiškėjai atliktos krūtų pakėlimo ir didinimo implantais operacijos, įvyko implantų plyšimas ir silikono pratekėjimas į aplinkinius audinius.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ atsiliepime prašė administracinę bylą nutraukti, nes ginčijami įsakymai pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, arba pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nei Lietuvos, nei Latvijos medikai pareiškėjai nenustatė silikono išsiliejimo bei plyšimo, tačiau pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad gydytojai nagrinėjamu atveju pagrįstai paneigė silikono plyšimo ir pratekėjimo galimybę, kadangi pakitimai buvo stebimi abiejose krūtyse, o plyšus implantui dešinėje pusėje, kaip nurodoma skunde, jie turėtų būti stebimi tik dešinėje krūtyje.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, implantų plyšimo ir pratekėjimo faktas taip pat paneigtas pareiškėjos į bylą pateiktais medicininių dokumentų duomenimis. Akcentavo, kad 2016 m. balandžio 8 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. net trys Latvijos gydytojai diagnozavo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir nenustatė nei implanto plyšimo, nei pratekėjimo, o darė išvadą, jog guzeliai ir darinukai pareiškėjos krūties audiniuose yra (duomenys neskelbtini) ligos pasekmė. Pabrėžė, kad neaišku kuo remdamasis privatus UAB „Unge“ ekspertas P. P. 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultacinėje išvadoje Nr. 0165/16 sprendė, jog silikonas pratekėjo būtent nuo 2010 m. operacijos, kai tuo tarpu pareiškėja yra atlikusi krūtų didinimo operaciją ir 2006 m., tačiau implantai buvo netrukus pašalinti.

17. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja savanoriškai prisiėmė komplikacijų atsiradimo riziką, kadangi tiek 2010 m. lapkričio 24 d., tiek 2014 m. lapkričio 21 d. pasirašė paciento sutikimą operacijai anestezijoje atlikti, taip pat informacijos pacientams lapą, kuriame aprašyta krūtų didinimo implantais procedūra, operacijos rizikos ir galimos komplikacijos, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) susidarymas, implanto plyšimas ir jo užpildo ištekėjimas į aplinkinius audinius.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 32 punktu, atsižvelgdama į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą kontrolę pagal pareiškėjos skundą Tarnybai ir parengtą Kontrolės ataskaitą Nr. D17-76, 2017 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. T4-90-(1.34.), o atsižvelgdama į Kontrolės ataskaitą Nr. D17-75 – įsakymą Nr. T4-88-(1.34.).

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar Įsakymai priimti kompetentingo subjekto. Akcentavo, kad Tarnybai įstatymais suteikta kompetencija atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą bei kontrolę, o nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimus, taikyti kontrolės priemones bei sankcijas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ginčijami įsakymai priimti kompetentingo tokius sprendimus priimti viešojo administravimo subjekto.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis, kuriais rėmėsi atsakovas priimdamas skundžiamus įsakymus, padarė išvadą, kad Tarnyba, atlikdama 2010 m. lapkričio 24 d. – 2010 m. lapkričio 26 d. UAB „Plastinės chirurgijos centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Klinika ir Ko“) teiktų ir 2014 m. lapkričio 21 d. – 2014 m. lapkričio 22 d. UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, vertino visą turimą tiek Tarnybos iniciatyva surinktą, tiek ir pareiškėjos pateiktą medžiagą, tarp jų Konsultantės radiologės ir Konsultantės plastikos chirurgės išvadas. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog aplinkybė, kad Kontrolės ataskaitose nėra nurodyti medicinos specialistų-konsultantų, pateikusių Tarnybai atsakymus į iškeltus klausimus bei pareiškusių savo nuomonę, vardai ir pavardės, nėra susijusi su pateiktų išvadų objektyvumu. Akcentavo, kad specialistų-konsultantų išvados yra tik vienas iš Tarnybos vertintinų duomenų, atliekant pareiškėjai 2010 m. lapkričio 24 d. – 2010 m. lapkričio 26 d. UAB „Plastinės chirurgijos centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Klinika ir Ko“) teiktų ir 2014 m. lapkričio 21 d. – 2014 m. lapkričio 22 d. UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę.

22. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjos atstovės išreikštos abejonės, jog Konsultantė plastikos chirurgė, teikdama Tarnybai išvadą, buvo šališka, pažymėjo, kad vadovaujantis Aprašo 25 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 „Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybos nuostatai) patvirtintų Tarnybos nuostatų 11.13 punktu, Tarnyba, kreipdamasi į specialistus-konsultantus, nėra įpareigota vertinti jų šališkumo. Akcentavo, kad Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog specialistai-konsultantai, teikdami Tarnybai išvadas, esant interesų konfliktui, remiantis su Tarnyba sudaroma sutartimi, privalo nusišalinti, todėl aplinkybė, kad Konsultantė plastikos chirurgė nuo išvados teikimo nenusišalino, suponuoja išvadą, jog interesų konflikto ji ginčo atveju neįžvelgė.

23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su 2006 m. pareiškėjai atlikta operacija, yra svarbios, vertinant pacientės organizmo reakcijas į implantų įdėjimą, kaip versijas dėl tiriamuoju laikotarpiu atsiradusių (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad Tarnyba, atlikdama pareiškėjai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą, siekdama išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į visus turimus duomenis, susijusius su pareiškėjai atliktomis krūtų operacijomis.

24. Vertindamas pareiškėjos teiginius, jog UAB „Plastinės chirurgijos centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Klinika ir Ko“) gydytojas T. A., kuris 2010 m. konsultavo ir atliko pareiškėjai krūtų didinimo „Allergan TSM 255 ml“ implantais ir pakėlimo operaciją, netinkamai suteikė chirurgines paslaugas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Tarnyba, remdamasi įrašais pareiškėjos medicininėje dokumentacijoje, pareiškėjos pateiktomis tyrimų, atliktų po 2014 m. lapkričio mėn., išvadomis, UAB „Klinika ir ko“ bei UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ pateiktais rašytinais paaiškinimais, Tarnybos pasitelktų medicinos specialistų-konsultantų išvadomis, sprendė, jog šie įrodymai nepatvirtina minėtų Konsultacinės išvados teiginių apie silikono pratekėjimą ir jo pasėkoje prasidėjusį (duomenys neskelbtini) vystymąsi pareiškėjos krūtyse. Teismas akcentavo, kad Tarnyba Įsakymuose konstatuodama, jog pareiškėjai 2010 m. lapkričio 24 d. – 2010 m. lapkričio 26 d. ir 2014 m. lapkričio 21 d. – 2014 m. lapkričio 22 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, rėmėsi įrodymų visetu, kai pareiškėja savo argumentus grindė iš esmės vien Konsultacinės išvados teiginiais.

25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Tarnyba, atlikdama pareiškėjai 2010 m. lapkričio 24 d. – 2010 m. lapkričio 26 d. UAB „Plastinės chirurgijos centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Klinika ir Ko“) teiktų ir 2014 m. lapkričio 21 d. – 2014 m. lapkričio 22 d. UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą, išsamiai patikrino visas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2014 m. lapkričio 21 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014 11 21-MA, 2014 m. lapkričio 21 d. pareiškėjos pasirašytą sutikimą operacijai bendrinėje anestezijoje atlikti, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad jos sutikimas 2014 m. lapkričio 21 d. operacijai neatitiko Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo 9.3, 9.5–9.8 punktuose keliamų reikalavimų, nes gydytojas T. A. neinformavo jos apie pasirinktą operacijos taktiką, priemones ir galimas neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Tarnyba Kontrolės ataskaitoje Nr. D17-75 nenurodė, kad 2014 m. lapkričio 21 d. sutikimas atitiko teisės aktų reikalavimus, savaime nesudaro pagrindo pripažinti Kontrolės ataskaitos Nr. D17-75, kaip įsakymo Nr. T4-88-(1.34.) motyvuojamosios dalies, neteisėta.

27. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas įvykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, o ginčijami įsakymai, kaip baigiamieji (galutiniai) administraciniai sprendimai, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 28. Pareiškėja M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja taip pat prašo skirti kompleksinę deontologinę ekspertizę, kurios sudėtyje būtų teismo medicinos gydytojas, patalogoanatomas, radiologas ir plastikos chirurgas, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, kartu atliekant pakartotinį objektinių stiklelių mikroskopinį ištyrimą (histologinį tyrimą).

29. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, jog teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl kompleksinės deontologinės ekspertizės skyrimo, nurodydamas, kad sprendžiant pareiškėjos skundą teismui specialių medicininių žinių nereikia. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį pareiškėjos prašymą, kas lėmė formalų Tarnybos priimtų Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą bei neteisingą bylos išsprendimą.

30. Pareiškėjos nuomone, siekiant išsiaiškinti, ar jai buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, kai ginčijamų įsakymų motyvuojamosiose dalyse Tarnybos išvados prieštarauja pareiškėjos pateiktai Konsultacinei išvadai, yra pagrindas byloje skirti kompleksinę deontologinę ekspertizę. Pažymi, kad teismas savo poziciją dėl atsisakymo skirti minėtą ekspertizę grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016, 2017 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017 ir 2017 m. gegužės 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017 pateiktais išaiškinimais, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai, nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Pareiškėja akcentuoja, kad šių administracinių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios su nagrinėjama byla, kadangi jose Tarnyba priimtų įsakymų motyvuojamosiose dalyse nesirėmė konsultantų išvadomis ir pareiškėjai šiose bylose nebuvo pateikę kitos konsultacinės išvados, kuriai prieštaravo Tarnybos specialistų-konsultantų išvados, bei neprašė skirti ekspertizės.

31. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymų motyvuojamosios dalys grindžiamos ne tik Tarnybos specialistų-konsultantų, bet ir visos sveikatos istorijos analize. Atkreipia dėmesį, kad iš Kontrolės ataskaitų matyti, jog sveikatos istorija neanalizuota, o tik chronologijos tvarka nurodomi pareiškėjos daryti tyrimai bei perrašytos tyrimų dokumentuose nurodytos aplinkybės. Atsižvelgdama į tai pareiškėja mano, kad tokio vertinimo negalima laikyti sveikatos istorijos analize.

32. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė Konsultantės plastikos chirurgės šališkumo, kadangi ji dirbo UAB „Vitkus clinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, kaip ir pareiškėjai paslaugas teikęs gydytojas T. A.. Akcentuoja, kad teismo nurodytame Aprašo 25 punkte ir Tarnybos nuostatų 11.13 punkte nėra nurodyta, jog Tarnyba nėra įpareigota vertinti specialistų-konsultantų šališkumo.

33. Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba savo išvadas grindė įrodymų visetu, o pareiškėja iš esmės rėmėsi tik Konsultacinės išvados teiginiais. Pažymi, kad pareiškėja be Konsultacinės išvados rėmėsi faktinėmis jos sveikatos istorijos bei tyrimų aplinkybėmis.

34. Pareiškėja akcentuoja, kad tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į 2006 m. pareiškėjai atliktą operaciją, turėjo įvertinti aplinkybę, jog Tarnyba neturi tikslių 2006 m. atliktos krūtų operacijos duomenų. Pabrėžia, kad prieš 2010 m. lapkričio 24 d. operaciją buvo atliktas ultragarsinis tyrimas ir pagal šio tyrimo aprašymą pareiškėjos krūtyse pakitimų iki 2010 m. atliktos operacijos nebuvo stebėta.

35. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti prašymo skirti kompleksinę deontologinę ekspertizę.

36. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytai pozicijai.

37. Atsakovo nuomone, Tarnyba išsamiai įvertino visą tiek UAB „Plastinės chirurgijos centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Klinika ir Ko“), tiek UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ pateiktą pareiškėjos medicininę dokumentaciją, susijusią su skundžiamais laikotarpiais minėtose įstaigose teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, šios įstaigos vidaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir šį vertinimą nuosekliai išdėstė Kontrolės ataskaitose Nr. D17-76 ir Nr. D17-75.

38. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundu argumentais, susijusiais su Konsultantės plastikos chirurgės šališkumu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Tarnyba, kreipdamasi į specialistus-konsultantus, nėra įpareigota vertinti jų šališkumo. Teigia, kad Tarnybos pasitelkti medicinos specialistai-konsultantai, teikdami išvadas, esant interesų konfliktui, privalo nusišalinti patys, nes tokią pareigą užtikrinti savo vertinimo nešališkumą ir teisingumą konsultantai turi vadovaudamiesi su Tarnyba sudaryta sutartimi dėl gydytojų specialistų- konsultacijų teikimo.

39. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad Tarnybos pasitelkti specialistai-konsultantai pateikė kitokias išvadas nei pareiškėjos nurodytoje Konsultacinėje išvadoje, nereiškia, jog pareiškėjos pateikta Konsultacinė išvada yra reikšmingesnė nei nešališkai pasitelktų specialistų-konsultantų, neturinčių jokio asmeninio suinteresuotumo klinikinių išvadų atžvilgiu, išvados, motyvuotai grindžiamos specialistų-konsultantų turimomis medicinos mokslo žiniomis, įgyta profesine kvalifikacija ir patirtimi. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba ginčijamus įsakymus priėmė įvertinusi įrodymų visumą.

40. Atsakovas neneigia, kad 2006 m. pareiškėjai atliktų operacijų kokybė nebuvo skundžiama Tarnybai, tačiau pažymi, jog ši faktinė aplinkybė svarbi vertinant pareiškėjos organizmo reakcijas į implantų įdėjimą, kaip versijas dėl tiriamuoju laikotarpiu atsiradusių (duomenys neskelbtini).

41. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos prašymu skirti kompleksinę deontologinę ekspertizę. Pažymi, jog ekspertizės šioje byloje paskyrimas ir atlikimas yra netikslingas ir perteklinis veiksmas, kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje jau yra pateiktos dvi skirtingų nepriklausomų ir nesuinteresuotų bylos baigtimi medicinos specialistų išvados, kurias taip pat pagrindžia pareiškėjos medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti duomenys.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir netenkinti prašymo skirti kompleksinę deontologinę ekspertizę.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog jos prašymo skirti ekspertizę atmetimas lėmė skundžiamo sprendimo nepagrįstumą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsiliepimo į skundą motyvai, Tarnybos pateiktos Kontrolės ataskaitos patvirtino, jog pareiškėjai nebuvo nustatytas implanto plyšimas ir silikono pratekėjimas (pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini)), todėl pirmosios instancijos eismas pagrįstai neskyrė pareiškėjos prašomos ekspertizės.

44. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Konsultantės plastikos chirurgės šališkumo, kadangi vien tik darbas toje pačioje darbovietėje, savaime neįrodo, jog pažeistas nešališkumo principas. Akcentuoja, kad teismas, konstatuodamas ginčijamų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, vadovavosi byloje pateiktų duomenų visuma, o pareiškėja savo argumentus iš esmės grindžia vien Konsultacine išvada, kurioje pateikta nuomonė jai yra palankesnė.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų visumos matyti, jog nė vienas gydytojas nekonstatavo implanto plyšimo ir silikono pratekėjimo, dėl ko visiškai neaišku, kaip tai kategoriškai gali konstatuoti privatus UAB „Unge“ ekspertas P. P. Konsultacinėje išvadoje Nr. 0165/16, kai duomenų tokiai išvadai nėra. Teigia, kad net jeigu ir būtų pripažinta, jog implantas buvo plyšęs, apeliacinis skundas nebūtų pagrįstas, kadangi pareiškėja savanoriškai prisiėmė 2014 m. lapkričio 21 d. Paciento sutikime operacijai anestezijoje atlikti nurodytą komplikacijų atsiradimo riziką.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“ jai suteikė nekokybiškas paslaugas ir pažeidė jos teisę į informaciją. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, o minėti pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. T4-90 (1.34) ir įsakymo T4-88-(1.34) teisėtumo bei pagrįstumo.

48. Įsakymo preambulėje Nr. T4-90-(1.34.) nurodyta, kad jis dėl pareiškėjai 2010 m. lapkričio 24–26 dienomis teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priimtas, atsižvelgiant į Kontrolės ataskaitą Nr. D17-76 (II t., b. l. 21), o Įsakymo Nr. T4-88-(1.34.) preambulėje nurodyta, kad jis dėl pareiškėjai 2014 m. lapkričio 21-–22 dienomis teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priimtas, atsižvelgiant į Kontrolės ataskaitą Nr. D17-75 (II t., b. l. 31). Kiekviename iš šių įsakymų rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir skundžiamų medicinos įstaigų vidaus dokumentų.

49. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė Konsultantės plastikos chirurgės šališkumo, kadangi ji dirbo UAB „Vitkus clinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, kaip ir pareiškėjai paslaugas teikęs gydytojas T. A.. Akcentuoja, kad teismo nurodytame Aprašo 25 punkte ir Tarnybos nuostatų 11.13 punkte nėra nurodyta, jog Tarnyba nėra įpareigota vertinti specialistų-konsultantų šališkumo.

50. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje pateikta viena išvada ir du paaiškinimai / išvados. Vieną išvadą Nr. 0165/16 pagal pareiškėjos advokatės prašymą 2016 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismo medicinos ekspertas mokslų daktaras P. P.. Šioje išvadoje nurodyta, kad M. A. po 2010 m. lapkričio 24 d. krūtų didinimo operacijos išsivystė komplikacija – silikono pratekėjimas, dėl ko krūties audinyje susidarė guzai bei pradėjo formuotis (duomenys neskelbtini), t. y. reakcijos į svetimkūnį. Dėl minėtų problemų pareiškėja operuota 2014 m. lapkričio 21 d. pakeičiant implantus bei 2016 m. balandžio 5 d. pakartotinai dėl besivystančių (duomenys neskelbtini).

51. Kitus du paaiškinimus / išvadas pateikė klinikinį atvejį vertinę Akreditavimo tarnybos konsultantai – gydytoja radiologė R. B. bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistė I. S.. Radiologė savo išvadoje (I t., b. l. 28–29) teigė, kad pacientės darinių ir kitų pakitimų krūtyse atsiradimo priežasties radiologiniais tyrimais nustatyti negalima. Medicininė pacientės istorija neatspindi ar radiologiniais tyrimais stebėti pakitimai lėmė diagnozę, ar galėjo (duomenys neskelbtini) sukelti uždegiminius pokyčius, ar buvo kita uždegimo priežastis, dėl ko pacientė buvo operuota, ir nėra aišku, kurie iš stebėtų pokyčių pašalinti paskutinės operacijos metu (II t., b. l. 18). Taigi iš šios konsultantės paaiškinimų / išvados matyti, kad, jos nuomone, negalima pateikti konkretaus atsakymo, ar pareiškėjos krūtyse nustatyti pakitimai gali būti vertinami kaip silikono pratekėjimo rezultatas, ar tai lėtiniai krūties audinio pakitimai. Antroji Akreditavimo tarnybos konsultantė – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistė gydytoja I. S. į klausimą, ar pakitimai pacientės krūtyse būdingi būtent pratekėjimo sukeltiems pokyčiams, paaiškino, jog vienareikšmiškai teigti, kad abiejose krūtyse atsirado pakitimai būdingi būtent silikono pratekėjimo sukeltiems pokyčiams, negalima, net jeigu būtų buvę abiejų implantų vientisumo pažeidimas. Be to, gydytoja papildomai nurodė, kad dokumentuose aprašomi simptomai yra būdingi (duomenys neskelbtini), o ne implantų plyšimui. Tikimybė savaiminio abiejų implantų plyšimų tuo pačiu metu, nesant traumos, yra ypatingai minimali. Pateiktose nuotraukose nestebima implantų plyšimo požymių (II t., b. l. 52–53). Konsultantė išvadoje pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 21 d. atliktos krūtų operacijos Chirurginės operacijos protokolas Nr. 76 ir pateiktos krūtų implantų nuotraukos patvirtina gydytojo T. A. teiginį, jog 2010 m. lapkričio 24 d. įdėtų ir 2014 m. lapkričio 21 d. pašalintų implantų vientisumas nebuvo pažeistas. Taigi iš šios konsultantės paaiškinimų galima daryti išvadą, jog labiau tikėtina išvada yra ta, kad pareiškėjos pakitimai krūtyse nesietini su implantų plyšimu, silikono pratekėjimu.

52. Konsultacijos Santariškių klinikose 2014 m. lapkričio 15 d. įraše nurodyta, kad „ (duomenys neskelbtini)“ (II t., b. l. 8).

53. Minėta, kad, atsakovo nuomone, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, nustatytas įrašų pareiškėjos medicininėje dokumentacijoje, taip pat Konsultantės radiologės ir Konsultantės plastikos chirurgės klinikinių išvadų pagrindu, Tarnyba pagrįstai sprendė, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad po 2010 m. lapkričio 24 d. gydytojo T. A. pareiškėjai atliktos krūtų pakėlimo ir didinimo implantais operacijos, įvyko implantų plyšimas ir silikono pratekėjimas į aplinkinius audinius.

54. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindinis įrodymas byloje, lėmęs Akreditavimo tarnybos sprendimą, buvo rekonstrukcinės chirurgijos specialistės gydytojos I. S. pateikta ir šios nutarties 51 punkte aptartos išvados esmė – pareiškėjos krūtyse nustatyti pakitimai neturėtų būti siejami su implantų plyšimu, silikono pratekėjimu.

55. Minėta, kad nagrinėjamu atveju Akreditavimo tarnybos įsakymai priimti remiantis specialistės I. S., kurios šališkumu abejojama, pateikta išvada. Atsižvelgiant į tai, kad plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistė gydytoja I. S., kaip ir pareiškėją operavęs gydytojas T. A., pakankamai ilgą laiką dirbo UAB „Vitkus clinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, yra pagrįstas pagrindas nagrinėjamu atveju kilti abejonei dėl jos šališkumo, ypač atsižvelgiant į tai, jog būtent šios gydytojos išvada lėmė Akreditavimo tarnybos sprendimą.

56. Nušalinimo institutas yra skirtas užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų aplinkybių tyrimo įgyvendinimą, todėl kilus pagrįstai abejonei specialisto šališkumu, jos turi būti pašalintos. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

57. Atsižvelgdama į šios nutarties 50–56 punktuose išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti ginčijamų sprendimų trūkumai yra esminiai, todėl ginčijami 2017 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. T4-90 (1.34) ir įsakymas T4-88-(1.34) yra naikintini. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas. Akreditavimo tarnyba priežiūros veiklai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą, pasitelkiant specialistą, dėl kurio šališkumo nekyla abejonių.

58. Teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl kitų pareiškėjos ir atsakovo argumentų, kurie nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, neturėtų reikšmės sprendimo rezultatui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 39 ir 40 straipsniais teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos M. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos M. A. skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. kovo 30 d. įsakymus Nr. T4-90 (1.34) ir T4-88-(1.34) bei įpareigoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė