2021-04-14 Nr. AB-7805-3-61-3-04395-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1482-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04395-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. rugsėjo 2 d. privalomajame nurodyme Nr. PRN-00-140902-00147 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nustatytą įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 1 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija 2014 m. rugpjūčio 29 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140829-00151, 2014 m. rugsėjo 2 d. surašė Privalomąjį nurodymą iki 2015 m. kovo 2 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjo prašymu Inspekcija terminą pratęsė 3 mėnesiams – iki 2015 m. birželio 2 d., vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas šį terminą pratęsė iki 2018 m. sausio 1 d. Savavališkos statybos statinys, kurį jis siekia įteisinti, yra ant valstybinės žemės sklypo, kurį, kaip įsiterpusį žemės sklypą, pareiškėjas siekia prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

3. Prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjas grindė tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2014 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 30-1974 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir 2014 m. liepos 22 d. įsakymas) nustatė, kad turi būti pradedamas rengti apie 1 480 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu, pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Administracijos direktorius 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 30-2064 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“(toliau – ir 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas) patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius. Šiame įsakyme nurodyta, kad sklypo naudotojas privalo per 3 mėnesius nuo šio įsakymo pasirašymo dienos kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ir jų sujungimo su 1 punkte nurodytu privačiu sklypu.

4. Pareiškėjas išdėstė faktines aplinkybes apie V. Ž. inicijuotus teisminius procesus dėl minėtų Administracijos direktoriaus įsakymų apskundimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, administracinių bylų sustabdymo, kurios, jo teigimu, lėmė, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymo įgyvendinimas užsitęsė. Pareiškėjas nurodė, jog jis kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ir sujungimo su jam priklausančiu žemės sklypu, tačiau visos žemės sklypo pardavimo ir sujungimo procedūros ilgai buvo sustabdytos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškeltos administracinės bylos Nr. eI-18-561/2018 sustabdymo.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-18-561/2018, jis 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi kartu su sutuoktine įsigijo pusę valstybinės žemės sklypo, kitą pusę žemės sklypo ketina įsigyti pareiškėjo sūnus (šios žemės sklypo dalies pardavimo procedūra sūnui beveik baigta, pirkimo–pardavimo sutartį su NŽT ketinama pasirašyti 2020 m. sausio mėnesį), iš kurio pareiškėjas turės gauti sutikimą dėl statinio buvimo žemės sklype, tačiau sūnaus žemės sklypo įsigijimo procedūros spartai ir trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos.

6. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 3 dalyje nustatytos priežastys, į kurias atsižvelgiant turėtų būti pratęstas terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjo prašomas pratęsti terminas iki 2021 m. sausio 1 d. pasirinktas, siekiant proceso racionalumo ir ekonomiškumo, atsižvelgiant į tai, kad dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių jis nėra spėjęs atlikti visų privalomų veiksmų.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti.

8. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, pabrėžė, kad pareiškėjas negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldė žemės sklypo, kuriame pastatytas pastatas. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas pakartotinai teikiamą prašymą grindžia teiginiais apie užsitęsusius teisminius ginčus, kuriais 2014 m. liepos 22 d. įsakymo įgyvendinimas buvo sustabdytas.

9. Inspekcijos vertinimu, praėjus daugiau nei metams po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-18-561/2018 priėmimo, pareiškėjas sudarė sutartį ir įsigijo tik pusę reikiamo valstybinės žemės sklypo, toks sprendimas prašyme neargumentuotas, tačiau jokių įrodymų, kad pareiškėjo sūnus ketina greitu laiku pasirašyti likusios žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, pareiškėjas nepateikė bei nepagrindė prašomo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino vieniems metams būtinybės.

10. Inspekcija pažymėjo, kad teismui pripažinus, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, pratęsiamas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti nustatomas protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins statytojo (statinio naudotojo) suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Šiuo atveju Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjui surašiusi Privalomąjį nurodymą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma per trumpesnį terminą.

11. Inspekcijos nuomone, pareiškėjui jau buvo suteikta pakankamai daug laiko Privalomąjį nurodymą įvykdyti, t. y. savavališkos statybos padariniai šalinami ilgiau nei 5 metus, be to, prašomas terminas jau tris kartus pratęstas teismo. Nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatins statytojo kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinius, taip nepagrįstai ilgą laiką išliks nešalinami teisės aktų pažeidimai. Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas šiuo atveju negali pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Iš prašyme pateiktos informacijos negalima daryti išvados, kad savavališkos statybos padariniai tikrai bus pašalinti iki 2021 m. sausio 1 d.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo J. K. prašymą tenkino ir pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 1 d.

13. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2014 m. rugpjūčio 29 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-140829-00151 konstatavo savavališkos statybos faktą ir pareikalavo pareiškėjo nevykdyti jokių statinio (jo dalies) (ūkio pastato (išorės matmenys – 6 m ilgis, 4,5 m plotis, 3,5 m aukštis), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką; Inspekcija 2014 m. rugsėjo 2 d. priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė pareiškėjui ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 2 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; pareiškėjo prašymu Inspekcijos 2015 m. kovo 3 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 2 d.; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-9258-208/2015 pareiškėjo prašymu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7659-281/2016 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. sausio 1 d., 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1314-764/2018 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. sausio 1 d.

14. Vertindamas pareiškėjo prašymo argumentus, teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir pažymėjo, jog svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos parengimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant Priežiūros įstatymo nuostatas, teismas nurodė, kad teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, nei apibrėžta įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.

15. Teismas nurodė, kad Inspekcijai nurodžius pareiškėjui savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas galėjo būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą.

16. Iš byloje pateiktų dokumentų teismas nustatė, jog Administracijos direktorius 2014 m. liepos 22 d. įsakymu nustatė, kad turi būti pradedamas rengti apie 1 480 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu, pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad Administracijos direktorius 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius, taip pat nurodė, kad sklypo naudotojas privalo per 3 mėnesius nuo šio įsakymo pasirašymo dienos kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ir jų sujungimo su 1 punkte nurodytu privačiu sklypu.

17. Pažymėjęs, kad minėtų Administracijos direktoriaus įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI-18-561/2018 (proceso Nr. 3-61-3-04348-2014-9), kuri 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi nutraukta, V. Ž. (pareiškėjui) atsisakius skundo, nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 30 d., teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas ankstesnius savo prašymus pratęsti terminą ir Inspekcijai, ir teismui grindė aplinkybėmis, kad savavališkos statybos statinys, kurį jis siekia įteisinti, stovi ant valstybinės žemės sklypo, kurį, kaip įsiterpusį žemės sklypą, pareiškėjas siekia prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymu, o sujungus valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su besiribojančiu jam priklausančiu žemės sklypu, pareiškėjas nedelsiant imsis veiksmų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantiems dokumentams gauti, o šių procedūrų trukmei jis negali daryti įtakos.

18. Teismas iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2019 m. rugpjūčio 20 d. išrašo nustatė, jog pareiškėjas kartu su sutuoktine 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo valstybinės žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Teismas sutiko su Inspekcijos teiginiais, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo sūnaus ketinimus sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau, teismo vertinimu, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūros – sandorių sudarymas – dažnai užtrunka, be to, nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir sudarė dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį.

19. Teismo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjas kreipdamasis į Administraciją su prašymu leisti pradėti valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, formavimo ir pertvarkymo procedūras, vėliau kreipdamasis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ir jų sujungimo su privačiu sklypu, ėmėsi veiksmų, siekdamas įteisinti statybą, kuri Privalomajame nurodyme įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti, tačiau užtruko valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo procedūros.

20. Įvertinęs prašymą pagrindžiančius argumentus, rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad prašyme išdėstytos priežastys yra susijusios su procedūromis (savavališkai statybai įteisinti reikalingų darbų atlikimu ir kt.), kurių trukmė priklausė ne tik nuo pareiškėjo, bet ir nuo kitų subjektų, susijusių su statybos įteisinimu, veiksmų. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas aktyviai siekė atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti, o Inspekcija teismui nenurodė aplinkybių, kad termino pratęsimas galėtų pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus lūkesčius – tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

21. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir jį pratęsė iki 2021 m. sausio 1 d.

III. 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymo netenkinti.

23. Inspekcija apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į prašymą, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes ir susiformavusią teismų praktiką, dėl ko yra nepagrįstas ir naikintinas.

24. Vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, Inspekcija pabrėžia, kad svarbiomis priežastimis, kurioms egzistuojant privalomojo nurodymo terminas pratęsiamas, laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

25. Inspekcija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, sprendė, jog pareiškėjas aktyviai veikia siekdamas įteisinti savavališką statybą, t. y. pradėjo minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi kartu su sutuoktine įsigijo valstybinės žemės sklypo dalį. Tačiau, atsižvelgiant į ilgai besitęsiančią savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, Inspekcijos nuomone, minėtos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas veikia aktyviai. Pareiškėjas įsigijo tik dalį valstybinės žemės sklypo, kitą dalį ketina įsigyti pareiškėjo sūnus G. K., tačiau pareiškėjo prašyme išdėstytas, bet neargumentuotas sprendimas žemės sklypą išsipirkti dalimis, taip prailginant žemės sklypo įsigijo procedūrą bent pusei metų, nepagrindžia teismo deklaruojamo pareiškėjo aktyvumo. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo sūnaus ketinimus sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau net ir konstatavęs šias aplinkybes, nesant byloje jokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai pareiškėjo paaiškinimais ir nepagrįstai pripažino, jog šios aplinkybės atitinka Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas sąlygas.

26. Inspekcijos teigimu, spręsdamas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes (pvz., ar yra objektyvi galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą) bei įstatyme nustatytas sąlygas, suteikti galimybę statytojui savavališką statinį įteisinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, t. y. suteikė pareiškėjui papildomai laiko įteisinti savavališkai pastatytą statinį, tačiau visai nenagrinėjo bei neįvertino faktinių aplinkybių, nustatytų prašomose prijungti bylose. Šiose bylose esantys įrodymai patvirtina, jog pastatytas statinys stovi ne tik ant siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo ploto, dėl kurio parengtas projektas, bet ir ant gretimai esančios valstybinės žemės, kuri yra priskirta saugomai gamtinei teritorija, t. y. net ir įsigijus 480 kv. m valstybinės žemės plotą, dalis pastato vis dėlto stovės ant jam nepriklausančios valstybinės žemės ir tokios savavališkos statybos įteisinimas draudžiamas pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalį.

27. Inspekcija nurodo, kad pareiškėjas įvardija siekį gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad yra ruošiama projektinė dokumentacija statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Nesant minėtų įrodymų, teismas, remdamasis tik pareiškėjo ketinimais, nepagrįstai padarė išvadą, jog sujungus valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su besiribojančiu pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, pareiškėjas nedelsdamas imsis veiksmų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, statybą leidžiantiems dokumentams gauti.

28. Inspekcija laikosi pozicijos, kad pratęsiant Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus pareiškėjui buvo suteiktas pakankamas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau iki šiol jis neįvykdytas. Pareiškėjas tik nurodydamas, jog likusią valstybinės žemės sklypo dalį 2020 m. sausio mėnesį ketina įsigyti jo sūnus, likusios prašomo termino trukmės (daugiau nei pusės metų) nedetalizuoja. Byloje nėra duomenų, kad Privalomasis nurodymas bus įvykdytas per pareiškėjo prašomą terminą. Susidariusi situacija, kai nustatyti pažeidimai nešalinami ilgą laiką netoleruotina, nes Inspekcijai nepagrįstai sudaromos kliūtys tęsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūras. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo prašomo termino neteisėtai statybai pašalinti būtinumą.

29. Pareiškėjas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas veikia aktyviai, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui 2020 m. balandžio 20 d. pranešimu pareiškėjas pateikė į bylą papildomus rašytinius įrodymus – 2020 m. vasario 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią G. K. (pareiškėjo sūnus) įsigijo pusę žemės sklypo, ant kurio stovi savavališkai pastatytas statinys. Pareiškėjas nurodo, kad G. K. įsigijus žemės sklypo pusę, pareiškėjas galėjo tęsti savavališkos statybos įteisinimo darbus. Tačiau Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, savavališkos statybos įteisinimo procedūra tapo apsunkinta. Pareiškėjas nuolat bendrauja su Inspekcijos specialistais, yra pateikęs jiems su statiniu susijusius dokumentus, fotonuotraukas, Inspekcijos specialistai pareiškėjui nurodė elektroniniu paštu pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, ką pareiškėjas ir padarė. Pareiškėjo pateiktas prašymas buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismui kartu su 2020 m. balandžio 20 d. pranešimu dėl papildomų įrodymų pateikimo. Nors pateiktame prašyme pareiškėjas netiksliai įvardijo prašymo turinį, nurodydamas, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, tačiau šiuo sakiniu pareiškėjas norėjo pasakyti, kad yra įvykdęs visus Inspekcijos nurodymus dėl dokumentų pateikimo, siekdamas įteisinti savavališką statybą (šie nurodymai pareiškėjui buvo duodami bendraujant su Inspekcijos specialistais).

31. Pareiškėjo vertinimu, jo išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas aktyviai siekia įsiteisinti savavališka statyba pripažintą statinį, tačiau ši procedūra užtruko ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjo sūnus įsigijo kitą valstybinės žemės sklypo dalį, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas panaikinti Privalomąjį nurodymą ir išduoti statybų leidimą. Tačiau ir vėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, galbūt dėl šalyje paskelbto karantino, būtent Inspekcija nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Privalomąjį nurodymą, neinformavo pareiškėjo, ar jis tinkamai įvykdė visus reikalavimus, kad Privalomasis nurodymas būtų panaikintas.

32. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pastatytas statinys stovi ne tik ant siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo ploto, dėl kurio parengtas projektas, bet ir ant gretimai esančios valstybinės žemės, kuri yra priskirta saugomai gamtinei teritorijai, pareiškėjas pabrėžia, kad teiginiai, jog valstybinės žemės sklype pastatyto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebus galima įteisinti, nėra patvirtinti, kadangi Inspekcija nėra pateikusi savo sprendimo dėl statinio įteisinimo. Pareiškėjas nurodo, kad nedidelę dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri stovi ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, kurio pareiškėjas nesiekia prisijungti, nugriovė. Be to, šioje administracinėje byloje yra nagrinėjami su termino pratęsimu susiję klausimai, o ne pareiškėjo pastato įteisinimo klausimas.

33. Pasisakydamas dėl Inspekcijos argumentų, kad pareiškėjui jau buvo suteiktas pakankamai ilgas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau jis nėra įvykdytas, pareiškėjas, atsižvelgdamas į Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymi, kad šiame įstatyme nėra nurodyta, kokiam laikotarpiui teismas gali pratęsti terminą privalomiesiems nurodymams įvykdyti, šalinant savavališkos statybos padarinius.

34. Pareiškėjas nurodo, kad priežastis, dėl kurių užtruko savavališka statyba pripažinto statinio įteisinimas, jis nurodė pirmosios instancijos teismui paduotame prašyme, pabrėžia, jog į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia įteisinti savavališkai pastatytą statinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo J. K. prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugsėjo 2 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-00-140902-00147 įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 1 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, Inspekcijos atsikirtimus į prašymą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, nes pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys yra susijusios su procedūromis (savavališkai statybai įteisinti reikalingų darbų atlikimu ir kt.), kurių trukmė priklauso ne tik nuo pareiškėjo, bet ir kitų subjektų, susijusių su statybos įteisinimu, veiksmų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog prašymas neturėjo būti tenkintas, nes pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių nustatytu pakankamai ilgu terminu nebuvo atlikta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, nesudarė pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas veikė aktyviai. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, susidariusi situacija, kai nustatyti pažeidimai nešalinami ilgą laiką, netoleruotina, nes Inspekcijai nepagrįstai sudaromos kliūtys tęsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūras, o pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo prašomo termino neteisėtai statybai pašalinti būtinumą.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog byloje nustatyta, kad Inspekcija 2014 m. rugpjūčio 29 d. savavališku statybos aktu Nr. SSA-00-140829-00151 konstatavo savavališkos statybos faktą ir pareikalavo pareiškėjo nevykdyti jokių statinio (jo dalies) (ūkio pastato (išorės matmenys – 6 m ilgis, 4,5 m plotis, 3,5 m aukštis), (duomenys neskelbtini), išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Inspekcija Privalomuoju nurodymu nurodė pareiškėjui ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 2 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2015 m. kovo 3 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pareiškėjui pratęstas iki 2015 m. birželio 2 d.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-9258-208/2015 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7659-281/2016 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 1 d., 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1314-764/2018 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. sausio 1 d.

39. Priežiūros įstatymo 14 straipsnis (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

40. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; kt.).

42. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, dėl kurių tenkintas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020; kt.). Pažymėtina, kad šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, privalo įvertinti, ar sprendžiant šį klausimą yra svarbios priežastys terminui pratęsti.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su Inspekcijos pozicija, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys negalėjo būti pripažintos svarbiomis ir kad nėra pagrindo pratęsti termino savavališkos statybos padariniams pašalinti. Įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas priežastis, dėl kurių užtruko savavališkos statybos įteisinimo procedūra, pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas Inspekcijos bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais nustatytais terminais ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į savavališkos statybos įteisinimą, buvo pradėtos ir vykdomos procedūros, kurių trukmei pareiškėjas iš esmės negalėjo daryti įtakos.

44. Iš pirmosios instancijos teismo detaliai aptartų ir įvertintų įrodymų matyti, kad pareiškėjas kreipdamasis į Administraciją su prašymu leisti pradėti valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, formavimo ir pertvarkymo procedūras, vėliau kreipdamasis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ir jų sujungimo su privačiu sklypu, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti statybą, kuri Privalomajame nurodyme įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti, tačiau užtruko valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo procedūros. Pareiškėjas kartu su sutuoktine tik 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip jau minėta, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. pareiškėjui po to, kai jis įsigijo dalį valstybinės žemės sklypo, buvo būtina atlikti veiksmus, kad iš valstybės būtų išpirkta kita valstybinės žemės sklypo dalis. Pareiškėjas nurodė, kad valstybinės žemės sklypo dalį ketina įsigyti jo sūnus. Byloje nebuvo pateikti konkretūs įrodymai, kad pareiškėjo sūnus ėmėsi veiksmų, jog būtų išpirkta valstybinės žemės sklypo dalis, tačiau pareiškėjas išsamiai nurodė aplinkybes, susijusias su sūnaus atliekamais veiksmais. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino pateikti įrodymai apie 2020 m. vasario 18 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią G. K. įsigijo pusę žemės sklypo, ant kurio savavališkai pastatytas statinys.

45. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskutinį nustatytą trumpą terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tai, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūros – sandorių sudarymas dažnai užtrunka, pagrįstai sutiko su pareiškėju, jog dar kartą turi būti pratęstas terminas jam (pareiškėjui) įteisinti savavališką statybą.

46. Įvertinus Inspekcijos išsakytus argumentus, kad pareiškėjas neteisėtos statybos padarinius šalina jau ilgą laiką (apie 6 metus, skaičiuojant nuo Savavališkos statybos akto surašymo statytojui), nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, jog negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui terminai įvykdyti Privalomąjį nurodymą pratęsti teismo sprendimais, kuriais priežastys, dėl kurių pareiškėjas laiku negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo, yra pripažintos svarbiomis, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad vykdomos procedūros, kuriomis pareiškėjas siekia įteisinti savavališką statybą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, viešąjį interesą.

47. Pažymėtina, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostata, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių, įsigaliojo tik 2019 m. sausio 1 d., o byloje sprendžiamas klausimas dėl 2014 m. rugsėjo 2 d. išduoto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

48. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis neįvykdė Privalomojo nurodymo nustatytu terminu ir dėl kurių prašo pratęsti terminą, trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į prašymą, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų, teisingai taikė šiai bylai aktualias materialiosios teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl tenkinamas pareiškėjo pateiktas prašymas priteisti 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė