2025-11-19 Nr. AB-20068-3-64-3-02122-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1221-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02122-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Mažeikių rajono merą iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš pareiškėjo pateiktų skundo priedų nustatė, kad jis 2024 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės merę, kuri Raštu atsakė į kreipimąsi ir nurodė, jog jis nekonkretus ir nesuprantamas, negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo ir dalyko, raštas nenuoseklus ir chaotiškas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. rašte nėra konkrečiai įvardinta jo prašoma suteikti informacija ar administracinė paslauga, nėra nurodomos aplinkybės apie galbūt pažeidžiamas jo teises ir teisėtus interesus. Todėl teismas darė išvadą, jog Mažeikių rajono savivaldybės merės Raštu pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos. Taigi, teismas vertino, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 konstatavo, jog Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025 pagrįstai sprendė, kad Rašte nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Mažeikių rajono savivaldybės mero sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo (kalba netaisyta): „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale –neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės. Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025-09-03 nutartį ir grąžinti pareiš-kėjo skundo (Pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025) ir 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025), 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025), 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025), 2025-07-02 nutarties (eAS-634-575/2025) ir 2025-07-09 nutarties (eAS-558-1047/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą, (pagaliau gi, laikas SU-AUGTI), absurdiškai tuščią maratoną – 07-xx yra paskirti devyni kolegijų posėdžiai – gi, vis vien, visa tai jums yra DZIN – ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.

Pareiškėjas tvirtina, kad teisėjas nesąžiningai veikia prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nes neteisėtu veiksmu, t. y. atsisakymu priimti pareiškimą, nesiekia ekonomiško, operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo (ABTĮ 11 str. 1 d.).

Pareiškėjo nuomone, teismas / teisėjas iš esmės neteisingai taiko, skaito ir klauso (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, taip pat ją taiko neproporcingai, tokiu būdu akivaizdžiai tenkina savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.).

Pareiškėjo vertinimu, teisėjui yra pasiekiami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (toliau – ir Liteko) esantys duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ) gautus / vertinamus dokumentus, t. y. skundas / pareiškimas byla tampa tik teismui priėmus šią nutartį (ABTĮ 67 str. 4 d.). Pasak pareiškėjo, teisėjas nutartyje iš esmės neteisingai taiko / vadovaujasi įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.) norma, nes nėra priimto teismo sprendimo, jis neįsiteisėjęs, t. y. byla nepradėta ir neišnagrinėta. Pareiškėjo įsitikinimu, teisėjas akivaizdžiai ignoruoja ABTĮ 10 straipsnį.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas galėjo, turėjo bei privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, tačiau to nepadarė ir nedaro, taip pat mano, jog teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus bei įstatymo nuostatas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą bei vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 10 str.) gautus / vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė kreipimąsi dėl sąžiningumo Mažeikių rajono savivaldybės merui. Rašte nurodyta, kad pareiškėjo kreipimasis yra nekonkretus ir nesuprantamas, iš rašto turinio negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo ir dalyko, raštas nenuoseklus ir chaotiškas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, nes skundžiamas Raštas nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, jame pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, pritaikytos poveikio priemonės, sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo ją panaikinti ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas nagrinėti, jei nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir nurodytus reikalavimus, iš Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas su tapačiais reikalavimais panaikinti Raštą ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo jau buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą, o Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus (pareiškimus) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas atskiraisiais skundais skundė Regionų administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs tokio pat pobūdžio atskirųjų skundų argumentus, jų nepripažino pagrįstais ir nustatė, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-629/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-487-520/2025; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-523-575/2025; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-608-575/2025 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios.

Akcentuotina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo, kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-710-575/2025, 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-794-520/2025, 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-744-492/2025, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-575/2025, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-1047/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius