415ea59a-575a-4c09-bfa1-85d0d43b5a4d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-108-616/2015Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00913-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.5.; 2.2.4.3.; 2.3.6.3.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorėms Lilijai Saldukienei, Rasai Valančienei,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nuteistajam G.

Z.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. Z. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinus TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, G.

Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.M. R. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš nuteistųjų A. G. ir G. Z. solidariai 3000 Lt nukentėjusiajai M. R. turtinės žalos atlyginimui.Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista A. G., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu neskundžiamas.Kolegija n u s t a t ė: G. Z. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ten pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir A.

G., turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , 2013-10-18, 19 val. 51 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus M. R. į fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ , kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos tyrėju, melagingai praneÅ¡us, kad jos anÅ«kui J. R. atsitiko nelaimė, t. y., kad jis sužalojo mergaitę ir mergaitei reikia atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , sumokant 3000 litų, o pinigų paimti atvažiuos sužalotosios mergaitės sesuo, bei nurodžius M.

R. susiraÅ¡yti žalos atlyginimo sutikimo raÅ¡tÄ , jis, veikdamas pagal bendrÄ susitarimÄ su Å¡iuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18 val. iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto telefono numerio paskambino A. G., su ja sutarė, kad Å¡i nueis pas M. R. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ten melagingai prisistatys nukentėjusiosios mergaitės seserimi D. P., iÅ¡ M. R. paims 3000 litų ir pasiraÅ¡ys žalos atlyginimo sutikimo raÅ¡te, kurį jai paduos M. R., ko eigoje, A.

G. tÄ pačiÄ dienÄ , apie 20 val. 10 min. nuėjus į M. R. namus, esančius minėtu adresu, ir pagal jų susitarimÄ iÅ¡ M. R. paėmus 3000 Lt, tokiu bÅ«du, apgaule, savo, A. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo M. R. turtÄ â€“ 3000 litų. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Z. praÅ¡o bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nes teismas, nagrinėdamas bylÄ , padarė daug procesinių pažeidimų dėl to buvo Å¡aliÅ¡kas. Teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 91-92 straipsnių nuostatas, nes byloje nėra daiktinių įrodymų (telefono, SIM kortelės), balso įraÅ¡o ekspertizės, o kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Taip pat teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 301 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, nes nutartyje (turėjo bÅ«ti nuosprendyje) suraÅ¡yta tai, kas nebuvo nagrinėta teismo posėdyje. Pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos AukščiausiÄ jį teismÄ ir BPK byloje negali bÅ«ti neaiÅ¡kumų arba įrodymų trÅ«kumų. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl G.

Z. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus bÅ«tinus duomenis, kurie privalo bÅ«ti nurodyti įžanginėje, apraÅ¡omojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame iÅ¡dėstyti bÅ«tent teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, taip pat nurodyti įrodymai, kurie buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje.

Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas nuosprendį teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, todėl nepagrįstas apelianto skundo teiginys, jog nuosprendyje surašyta tai, kas nebuvo nagrinėta teismo posėdyje. Be to, be pagrindo G. Z. skunde teigia, kad teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas. Minėta įstatymo norma numato, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais.

Iš bylos matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklausiami asmenys, kuriems būtų taikomas anonimiškumas.Apeliantas skunde teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nesukonkretino, nenurodė, kas kaltinamajame akte nenurodyta ar nurodyta neteisingai. BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data);

įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. IÅ¡ byloje esančio kaltinamojo akto (2 t. 2–6 b. l.) turinio matyti, kad jame pateiktas ne tik nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, t. y. nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das, kitos svarbios aplinkybės (pvz. bendrininkų veiksmai ir kt.), taip pat nurodyti duomenys apie nukentėjusiÄ jÄ , bei tai, kad nėra G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis kaltinamas padaręs bendrininkų grupėje.

Taigi, Å¡ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad kaltinamasis aktas atitinka ir kitus BPK 219 straipsnio 1-8 punktų reikalavimus. Be to, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2014-09-05 nutarties (2 t. 9 b. l.) matyti, kad teismas, nenustatęs kliūčių nagrinėti bylÄ teisme (t. y. nustatė, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus), baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. Z. ir A. G. kaltinami padarę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , perdavė nagrinėti vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje.

Ä®vertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nepagrįstas G. Z. skundo argumentas, jog kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas. Be to, nuÅ¡alinimas bylÄ nagrinėjančiai teisėjai nebuvo pareikÅ¡tas.IÅ¡ nuteistojo skundo reikalavimo bylÄ nutraukti, akivaizdu, kad jis nepripažįsta savo kaltės padarius jam inkriminuoto nusikaltimo bei pirmosios instancijos teisme G.

Z. tvirtino nepažinojęs A. G., neskambinęs nei jai, nei liudytojui R. A.. Nors apeliantas neigi kaltę, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų objektyvių duomenų visuma.Nuteistoji A. G. parodė, kad jai iš įkalinimo vietos paskambino vyriškis, pravarde K., pokalbio metu prisistatė G. ir nurodė jos telefono numerį gavęs iš R. A. bei paprašė nueiti paimti pinigus, kad už tai gaus 1000 Lt, kadangi jai tuo metu reikėjo pinigų ir ji žinojo, kad tas vyriškis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dėl to pats negali nueiti paimti pinigų, ji sutiko.

A. G. taip pat nurodė, kad jai bÅ«nant netoli nukentėjusiosios namų, ji telefonu kalbėjosi su vyriÅ¡kiu, pravarde K., kuris jai nurodė, kuo prisistatyti nukentėjusiajai, taip pat nurodė kiek ir kam perduoti pinigų. Tokius parodymus nuteistoji A. G. davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 118–119, 124 b. l.), bet ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei bylÄ nagrinėjant teisme (1 t. 121 b. l., 2 t. 63–64 b. l.). Taip pat tokius savo parodymus A. G. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 125–128 b. l.).

Be to, A. G. parodymai atitinka ir nukentėjusiosios M. R. parodymus (1 t. 7, 15 b. l., 2 t. 64 b. l.) bei liudytojo R. A. parodymus, jog jam paskambino jo pažįstamas G., pravarde K. (jis suprato kalbÄ s su G. Z.), kuris prašė A. G. telefono numerio, kurį jis G. Z. davė (1 t. 19 b. l., 2 t. 87 b. l.). Pats nuteistasis G. Z. pripažino, kad jo pravardė yra K. Ä®vertinus visumÄ paminėtų įrodymų, akivaizdu, kad nuteistosios A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo netikėti jos parodymais, jog pinigus iÅ¡ nukentėjusiosios ji paėmė ir perdavė G.

Z. nurodymu. Dėl to pagrįstai apelianto kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ grindžiama A. G. parodymais.Be to, nukentėjusiosios fiksuoto ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių iÅ¡klotinė (1 t. 29 b. l.) patvirtina, kad 2013-10-18 nuo 19.51 val. iki 20.40 val. į šį telefono numerį skambino neregistruotas iÅ¡ankstinio mokėjimo paslaugos vartotojas iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini) ir kuri įvykio metu buvo įdėta į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kad skambučiai vyko per bazinę stotį (celę) (duomenys neskelbtini) (1 t. 35–52 b. l.), kuri pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymÄ (1 t. 77 b. l.) veikia (duomenys neskelbtini) mieste.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų praneÅ¡imo matyti, kad nuo 2013-10-01 iki 2013-11-01 (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlikinėjo ir apeliantas, kuris prisipažino pažįstÄ s liudytojus R. A., K. V., bei J. R., t. y. nukentėjusiosios M. R. anÅ«kÄ . Be to, mobiliojo ryÅ¡io telefonas, iÅ¡ kurio buvo skambinta nukentėjusiajai, 2013-10-23, t. y. po nusikaltimo praėjus vos penkioms dienoms, buvo rastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuteistojo K. V. asmens kratos metu. Liudytoju apklaustas K.

V. nurodė, kad šį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele jis už 300 Lt įsigijo iÅ¡ kito nuteistojo ir šį telefonÄ turėjo vos 3-5 dienas (1 t. 131 b. l., 2 t. 65 b. l.). Taigi, K. V. nurodytos telefono įsigijimo aplinkybės rodo, kad iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris ir skambino nukentėjusiajai, minėtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ realizavo kitam pataisos namuose kalinčiam asmeniui. Nors mobiliojo ryÅ¡io telefonas pas apeliantÄ ir nebuvo rastas, tačiau tai nepatvirtina jo parodymų, jog jis neskambino ir nebendravo su A.

G. nusikalstamos veikos padarymo metu, nes nuteistoji A. G. nurodė, jog G. Z. jai skambino dažnokai ir iÅ¡ skirtingų telefonų, taip pat nurodė, kad nusikaltimo dienÄ , net ir tada, kai jau buvo prie nukentėjusiosios namų, ji telefonu kalbėjo su G. Z.. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad A. G. pas nukentėjusiÄ jÄ paimti pinigų ėjo G. Z. nurodymu, kad tų pinigų dalį perdavė taip pat apelianto nurodytam asmeniui, kad liudytojas R. A. patvirtino G. Z. pasakęs A.

G. telefono numerį, kad pinigų paėmimo ir perdavimo metu G. Z. buvo Kybartų pataisos namuose ir skambino nuteistajai, daroma iÅ¡vada, kad byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina apelianto kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , t. y. apgaule įgijus nukentėjusiosios turtÄ â€“ pinigus. Nuteistasis taip pat skunde teigia, kad teismas pažeidė BPK 91-92 straipsnių reikalavimus, nes byloje nėra daiktinių įrodymų bei neatlikta balso ekspertizė. Nors byloje nėra rastas ir paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kuriuo nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi apeliantas skambindamas nuteistajai A.

G. ir nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, tačiau nėra pagrindo manyti, kad A. G. telefonu kalbėjosi ne su G. Z., o kitu asmeniu, tik prisistačiusiu K., kurio vardas taip pat G., kadangi A. G. parodė, jog jai skambinęs vyriÅ¡kis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę bei nurodė jos mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį gavęs iÅ¡ R. A., kuris teisme taip pat patvirtino davęs jos telefono numerį G. Z.. Be to, skirti tokiÄ ekspertizę po nusikalstamos veikos praėjus daugiau kaip metams ir nesant balso lyginamųjų pavyzdžių (pokalbiai tarp nuteistųjų nebuvo įraÅ¡yti, o pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 65 straipsnį ir 66 straipsnio 5 dalį abonento ar registruoto elektroninių ryÅ¡ių paslaugų naudotojo srauto duomenys saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius) yra netikslinga.

Nors byloje nėra G. Z. naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono bei tyrimo metu neatlikta balso ekspertizė, tačiau kitų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina G. Z. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo G. Z. iÅ¡teisinti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G.

Z. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tų pažeidęs bendrÄ sias bausmės skyrimo nuostatas. Pastebėtina, kad pats apeliantas neskundžia jam paskirtos bausmės. Taip pat pagrįstai iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių kaltų asmenų solidariai priteisė nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r i a : atmesti nuteistojo G.

Z. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkė                                                                     Ernesta Montvidienė Teisėjai                                                                                  Vaclovas Iždonas                                                                                    Bronius Zalaga