415d4e6e-c7af-4ed1-9484-75f4e545716b · Kauno apygardos teismas

             Byla Nr. 1S-1994-245/2014              Proceso Nr. 1-52-1-01347-2010-7             Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo R. J. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014-09-16 nutarimÄ Nr. 93-658 taikyti nuteistajam R.

J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė: R. J. nuteistas 2013-05-03 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-06-03, pabaiga – 2016-06-01. Komisija 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 93-658 taikė R. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, pakartotinių seksualinių nusikaltimų rizika taip pat žema, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2014-09-16 nutarimÄ Nr. 93-658 motyvuojant tuo, kad Å¡iuo metu nuteistÄ jį R.

J. lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra; iÅ¡vadai, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.Nuteistasis R. J. skundžia 2014-10-22 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ Nr. 93-658 taikyti jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, jog bausmę jis atlieka ne už du sunkius nusikaltimus, bet už du epizodus. Be to, nusikaltimo sunkumas negali bÅ«ti lemiamas motyvas lygtinio paleidimo netaikymui. Teismas neatkreipė dėmesio, jog dabar kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisiima, nors bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Likusi neatlikta bausmės dalis taip pat negali bÅ«ti veiksniu netaikyti jam lygtinio paleidimo instituto. Jis ir toliau atlikinės bausmę, tik kitomis sÄ lygomis.

Apeliantas pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis nei grasino, nei naudojo smurtÄ prieÅ¡ kitus. Todėl apylinkės teismas šį faktÄ galėjo įraÅ¡yti tik suklydęs. R. J. neigia, jog stokoja artimųjų palaikymo. Su Å¡eimos nariais jis palaiko ryÅ¡ius, yra lankomas. Su bendrininkais nebendrauja. Save apibÅ«dina kaip savarankiÅ¡kÄ , turintį realistinius ateities planus. Anksčiau nebuvo teistas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo, yra skatintas už gerÄ elgesį ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ , po lygtinio paleidimo turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteistÄ ieÅ¡kinį dengia savanoriÅ¡kai, nėra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, o jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.Nuteistojo R.

J. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus Å¡ias aplinkybes ir padarius iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, R.

J. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių, reikÅ¡mingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas R. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos klausimÄ , atsižvelgė ne tik į nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , paskirtos bausmės dydį, bet ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo asmenybė nesuteikia pagrindo manyti, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Apygardos teismas atmeta apelianto teiginį, jog apylinkės teismas neteisingai įvardijo jo padarytas nusikalstamas veikas kaip du sunkius nusikaltimus, nes buvo tik du epizodai.

Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamajame įstatyme sÄ voka „epizodas“ nėra vartojama. Nusikalstama veika apima nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymÄ . Nusikaltimai dar skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. R. J. yra nuteistas už dviejų skirtingų nusikaltimų padarymÄ (BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.), kurie priskiriami sunkių kategorijai. Taigi, nors socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis kaltę prisiima ir nesiteisina, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog nusikaltimus minimizuoja, kas nerodo jo mÄ stysenos teigiamo pokyčio.

R. J. teiginys, jog apylinkės teismas suklydo nurodydamas, kad jis bausmės atlikimo metu grasino, naudojo smurtÄ prieÅ¡ kitus, neatitinka byloje esančių duomenų. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pacitavo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje apraÅ¡ytÄ nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį apibÅ«dinančiÄ aplinkybę, kad „nuteistasis vienÄ ar daugiau kartų naudojo smurtÄ ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų“. Nei apylinkės teismo nutartyje, nei socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nėra nurodoma, jog Å¡is smurtinis elgesys pasireiÅ¡kė bausmės atlikimo metu.

Kalbama apie jo gyvenimo stilių iki nusikaltimų padarymo ir mÄ stymo pokyčius bausmės atlikimo metu, kurie, jau minėta, nėra teigiami. R. J. dėl savo nemalonios padėties kaltina kitus, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Be abejo, teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės – pataisos namuose dirba, savanoriÅ¡kai dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, kartÄ yra skatintas už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ , jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl paskutiniu metu vykstantys teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiÅ¡ko pagrindo iÅ¡vadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės atėmimo suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Konstatuotina, kad R. J. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytÄ iÅ¡imtį – suÅ¡velninti bausmės atlikimo sÄ lygas.Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sÄ lyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikÅ¡mingų aplinkybių“ sÄ vokai ir turi bÅ«ti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismÄ Ä¯pareigoja įstatymas.

Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 20 dienų (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-09-16 dienÄ ) dar yra gana didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymÄ , veikiant bendrininkų grupėje, darytina iÅ¡vada, kad neatlikta bausmė dalis Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos R. J., tikslai gali bÅ«ti pasiekti taisant nuteistÄ jį neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusiÄ bausmės dalį, tačiau Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti.

Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiÅ¡kai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visÄ nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, todėl taikytinas tik iÅ¡skirtinais, ypatingais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai gyventi saugioje aplinkoje.

BÅ«tent Å¡iems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumÄ ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ . Teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos duomenimis ir jų analize, todėl konstatuojama, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-22 nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Pagrindo jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas n u t a r i a : nuteistojo R. J. skundÄ atmesti ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti galioti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas              Kęstutis Dargužis