AS-492-415-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-415/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00680-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, įsakymo ir potvarkio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas I. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 26 d. įsakymą „Dėl kpt. I. B. atleidimo iš pareigų“ Nr. P-158 ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2006 m. birželio 13 d. potvarkį „Dėl kpt. I. B. išleidimo į atsargą“ Nr. PS-681, įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją pakeisti jo atleidimo iš pareigų ir profesinės karo tarnybos pagrindą iš Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies į 45 straipsnio 2 dalį ir iš 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 45 straipsnio 4 dalies 5 punkto į 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio išeitinę pašalpą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją perskaičiuoti paskirtą pensiją už karo tarnybos stažą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 19 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo I. B. skundą tenkino iš dalies: pakeitė Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 26 d. įsakymą „Dėl kpt. I. B. atleidimo iš pareigų“ Nr. P-158, kpt. I. B. atleidimo iš Klaipėdos karo prievolės centro Teritorinio Šilutės skyriaus vedėjo pareigų pagrindą perkvalifikuojant iš Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 45 straipsnio 2 dalį; pakeitė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2006 m. birželio 13 d. potvarkį „Dėl kpt. I. B. išleidimo į atsargą“ Nr. PS-681, kpt. I. B. išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą pagrindą perkvalifikuojant iš Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 45 straipsnio 4 dalies 5 punkto į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 45 straipsnio 2 dalį; priteisė I. B. iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio išeitinę pašalpą.

II. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1 199 Lt teismo išlaidų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškėjo I. B. naudai priteisė 555,84 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A525-527/2008 ir nusprendė atmesti pareiškėjo prašymo dalį dėl teismo išlaidų už teisines konsultacijas priteisimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjui gali būti priteista visa už atstovavimą teisme patirtų išlaidų sumą – 200 Lt bei visa už skundo parengimą prašoma priteisti suma, t. y. 500 Lt. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies – buvo patenkinti trys iš penkių skundo reikalavimų, nutarė pareiškėjui priteisti 280 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat pareiškėjui nutarė priteisti 135,84 Lt kelionės išlaidų.

III. Pareiškėjas I. B. padavė atskirąjį skundą ir prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 199 Lt.

Atskirajame skunde nurodo, kad jam turėtų būti atlygintos ir advokato teiktų konsultacijų išlaidos. Paaiškina, kad byla prasidėjo 2006 m., įvyko keletas procesų teismuose, jam buvo būtina konsultuotis su advokatu, teikti dokumentus, susijusius su ankstesniais teismų sprendimais, juos analizuoti, tartis dėl gynybos. Nesutinka su teismo išvada, kad prašoma priteisti 199 Lt transporto išlaidų suma yra per didelė. Paaiškina, kad kelionė viešuoju transportu – maršrutiniu autobusu – vienam asmeniui kainuoja 120 Lt, o jis vyko kartu su atstovu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria išspręstas pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmąja instancija patirtų išlaidų atlyginimo klausimas – teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, byloje yra kilęs ginčas tik dėl pareiškėjui priteistinos atstovavimo išlaidų sumos dydžio.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmąja instancija turėjo tokių, su atstovavimu susijusių, išlaidų: 300 Lt už advokato konsultacijas, 500 Lt skundo surašymo išlaidų, 200 Lt atstovavimo teisme išlaidų ir 199 Lt transporto išlaidų – iš viso 1 199 Lt.

Iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 280 Lt atstovavimo išlaidų ir 135,84 Lt kelionės išlaidų, kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė. Priteisdamas pareiškėjui atstovavimo išlaidas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tenkintų bei atmestų pareiškėjo reikalavimų proporciją (3/5 – 60 proc.). Nors pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundu reikštų ir teismo tenkintų reikalavimų proporciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta aptariama išvada. Akcentuotina, kad tokios proporcijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, priteisdama apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo turėtas išvadas (II t., b. l. 4–8).

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti pareiškėjui už kitas pareiškėjui advokato suteiktas teisines paslaugas – teisines konsultacijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog susipažinimas su teismo dokumentais, konsultacija, atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimas laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte (žr. pvz., administracinė byla Nr. AS556-766/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl aptarimų atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 minimalios mėnesinės algos (atstovavimo paslaugų suteikimo metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt) ir tai yra 2 400 Lt. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už advokato konsultacijas, kartu su skundo parengimu (300 Lt + 500 Lt) neviršija nurodyto maksimalaus dydžio, todėl galėtų būti priteisiama, įvertinus tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (3/5). Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui papildomai priteistina 120 Lt atstovavimo išlaidų.

Nors pareiškėjas nesutinka su jam priteistų kelionės išlaidų apskaičiavimu, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika ir teisingai apskaičiavo pareiškėjui kelionės išlaidas, kurios gali būti atlygintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui turėjo būti priteistos 3/5 kelionės išlaidų (atsižvelgta į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atskirąjį skundą padavė pareiškėjas, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeičia, nes taip būtų pabloginta pareiškėjo padėtis, o tai draudžia non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta pareiškėjui priteisti 555,84 Lt bylą nagrinėjant pirmąja instancija patirtų išlaidų, keistina nurodant, kad pareiškėjui priteisiama 675,84 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1–2 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo I. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškėjo I. B. naudai 555,84 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt penkis litus 85 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir nurodyti, kad pareiškėjui priteisiama 675,84 Lt (šeši šimtai septyniasdešimt penki litai 84 ct) su bylos nagrinėjimu pirmąja instancija susijusių išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė