2019-12-04 Nr. AB-22693-3-61-3-03093-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-728-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03093-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. N. (P. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. N. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas išnagrinėti bylą, suteikiant galimybę parvažiuojant į Tėvynę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. nustatęs, kad pareiškėjo skundas pateiktas su trūkumais, dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo negalimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, kad: 1) skundo reikalavimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, 2) skundo reikalavimas turi būti suformuluotas pagal tai, kokius sprendimus gali priimti teismas, išnagrinėjęs bylą, 3) tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su viešojo administravimo subjekto sprendimu, jis turi prašyti tokį sprendimą panaikinti bei pridėti prie skundo skundžiamą aktą, 4) pareiškėjas turi pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, jeigu praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, 5) pareiškėjas privalo nurodyti, jei turi, savo kontaktinį telefono numerį, elektroninio pašto adresą, taip pat atsakovą ar atsakovus, 6) pareiškėjas turi sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, 7) pareiškėjas turi pateikti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas taip pat išaiškino, kad nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad teismas turi nagrinėti bylą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos neveikimo ir atsisakymo nagrinėti bylą. Pareiškėjas pažymėjo, kad bylos esmė yra tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreiptųsi į Lenkijos Respublikos kompetentingą instituciją, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliktų Lietuvoje. Pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Teisingumo ministeriją ir Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl bylos medžiagos pateikimo. Pareiškėjas patikslintame skunde pažymėjo, kad jis skundžiasi dėl konstitucinių teisių pažeidimo, dėl atsisakymo priimti skundą (2019 m. liepos 22 d. Nr. 21R-466 (AG-380/06-2019), dėl žmogaus orumo pažeidimo, dėl neveikimo. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, t. y. nebuvo sumokėtas žyminis mokestis bei suformuluotas reikalavimas teismui, nenurodytos ginčo šalys, nenurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo tvarkos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, šalindamas trūkumus ir tikslindamas skundą, nenurodė tinkamo atsakovo, nesuformulavo aiškaus ir konkretaus skundo reikalavimo, t. y. neprašo panaikinti minėtų institucijų priimtų konkrečių sprendimų, nenurodo jų priėmimo datos, šių sprendimų teismui nepateikia. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl jis šių sprendimų neprideda. Teismas pažymėjo, jog skunde ir jo patikslinime aplinkybės dėstomos neaiškiai. Prašymo pratęsti terminą taip pat nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo trūkumų tinkamai nepašalino.

Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai yra esminiai, jų teismas savo iniciatyva negali pašalinti ir išspręsti skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo, ignoruoja žmogaus konstitucines teises, pažeidžia teisingumo principą. Iš pareiškėjo skundo akivaizdu, kad jis prašo panaikinti visus sprendimus, priimtus šios bylos atžvilgiu.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo paskirti advokatą, kuris galėtų pašalinti skundo trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo, ignoruoja žmogaus konstitucines teises, pažeidžia teisingumo principą, be to, iš pareiškėjo skundo akivaizdu, kad jis prašo panaikinti visus sprendimus, priimtus šios bylos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija pritaria, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis nesuformulavo konkretaus skundo reikalavimo, nenurodė atsakovo, skundžiamo akto ir jo nepridėjo prie skundo, nenurodė kitų kontaktinių duomenų ir pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo tvarkos bei nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą / prašymo atleisti nuo mokesčio. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjui pašalinti nustatytus skundo trūkumus. Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad jis nepatikslino ir nesuformulavo aiškaus skundo reikalavimo, nenurodė skundžiamų sprendimų (jų datos ir numerio), šių sprendimų taip pat nepateikė teismui ir nepaaiškino, kodėl skundžiamų aktų pateikti negali. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde aplinkybes nurodė neaiškiai ir chaotiškai. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino ir laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Dėl pareiškėjo prašymo paskirti jam advokatą, teisėjų kolegija pažymi, kad tvarką, kuria remiantis asmuo gali gauti teisinę pagalbą, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Pažymėtina, kad asmenys, siekiantys gauti antrinę teisinę pagalbą turi kreiptis su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kartu su prašymu asmuo privalo pateikti jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Taigi, tuo atveju, jeigu pareiškėjas pageidauja, kad advokatas parengtų dokumentus teismui bei jį atstovautų teisme, pareiškėjas turi kreiptis su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas teisiškai svarbias faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. N. (P. N.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė