4145cda4-e5f6-4060-82cb-08cfa11fbd78 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-762-579/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23268-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6.; 1.1.7.2.2.;1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo A.

K. advokatui Romui Aikevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – 20 MGL, t. y. 753,20 Eur, dydžio bauda, kuriÄ nuteistasis įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas gynėjo pagalbai apmokėti netenkintas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :A. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, bÅ«tent: 2017 m. gegužės 13 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Opel Corsa“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t. y. 2,29 promilių etilo alkoholio.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės. A.

K. praÅ¡o skirti 60 MGL dydžio baudÄ ; vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jÄ sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL dydžio baudÄ . Taip pat praÅ¡oma taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Apelianto teigimu, teismas, netinkamai nustatęs bausmės dydį, paskyrė neteisingÄ , t. y. per Å¡velniÄ bausmę, ir nepagrįstai netaikė BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Skunde prokuroras teigia, jog teismas skirdamas bausmę nuteistajam netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas – netinkamai įvertino veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , veikos motyvus, kaltininko asmenybę ir neįvertino baudžiamojo poveikio priemonės svarbos siekiant bausmės tikslų. Pažymi, jog prigimtinio teisingumo principas reikalauja, jog turi bÅ«ti ne tik iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir skirta adekvati (proporcinga) bausmė, kuri turi atitikti veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį.

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė gali suformuoti kaltininkui supratimÄ apie pernelyg Å¡velniÄ baudžiamÄ jÄ politikÄ ir neskatinti susilaikyti nuo draudžiamo, pavojingo elgesio.Prokuroras sutinka, jog bausmės rÅ«Å¡is A. K. skirta teisingai, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu. Å iuo atveju baudos vidurkis už veikÄ , dėl kurios kaltu pripažintas A.

K., yra 250,5 MGL. Tuo tarpu prokuroras prašė skirti ir taip gerokai mažesnę nei vidurkis bausmę – 60 MGL, tačiau teismas visiÅ¡kai nepagrįstai skyrė dar mažesnę baudÄ , kuri, apelianto manymu, yra neproporcingai maža. Teismo nurodyti motyvai – kaltininkas gailisi ir nuo Å¡ios veikos padarymo daugiau nėra nusikaltęs, apelianto vertinimu, nesudaro pagrindo skirti dar mažesnę baudÄ nei teisme prašė skirti prokuroras. Apeliantas pažymi, jog vairuodamas neblaivus, nuteistasis kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkai bei aplinkiniams.

Be to, A. K. ir praeityje yra baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, tačiau iÅ¡ ankstesnių baustumų (administracine tvarka), akivaizdu, nepasimokė. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu netaikyti asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise. Šį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad A. K. jam inkriminuotÄ veikÄ padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad neuždraudžiant asmeniui naudotis specialia teise, jam paliekama galimybė Å¡iÄ teisę realizuoti, t. y.

įgyti teisę vairuoti. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Å iuo atveju nuteistasis jau ne pirmÄ kartÄ baudžiamas už tai, kad vairavo neblaivus, todėl siekiant atgrasyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bÅ«tina apriboti teisę naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė skundÄ atmesti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, taip pat teigiama, jog nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį ir nuteistojo asmenybę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 54 straipsnio nuostatas), todėl skyrė neteisingÄ , neproporcingÄ , per Å¡velniÄ , t. y. savo dydžiu per maÅ¾Ä , baudÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, visiÅ¡kai sutinka su Å¡iais skundo argumentais ir vertina juos kaip pagrįstus. Skiriant bausmę įstatymas teismÄ Ä¯pareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais bausmė turi bÅ«ti paskirta tokia, kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės tikslus.

Bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; be to, bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Nagrinėjamu atveju, nustatant baudos dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo tinkamai įvertintas Å¡io konkretaus nusikaltimo pavojingumas, jo pobÅ«dis ir nuteistojo asmenybė.

Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ vertindamas Å¡ias aplinkybes ir skyrė aiÅ¡kiai savo dydžiu neproporcingÄ , t. y. per Å¡velniÄ bausmę. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimu reikÅ¡mingas aplinkybes, bausmės dydį parenka, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, baudos, kuri gali bÅ«ti skiriama už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , vidurkis yra 250,5 MGL, tačiau A. K. skirta net aÅ¡tuonis kartus mažesnė bauda nei vidurkis, kuri pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta dar 1/3.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tik formaliai nurodė, jog skirdamas bausmę atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltinamojo asmenybę. Nors veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau siekiant tinkamai įvertini jos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias jos padarymo aplinkybes. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė kyla jau tuomet, kai kraujyje nustatomas didesnis nei 1,5 promilių alkoholio kiekis. BÅ«tent jau esant tokiam neblaivumui, įstatymo leidėjas veikÄ laiko tokia pavojinga, už kuriÄ turi kilti baudžiamoji atsakomybė, tuo tarpu A.

K. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2.29 promilių neblaivumas, kas rodo ypatingai sumenkusiÄ Å¾mogaus reakcijÄ ir gebėjimÄ tinkamai valdyti padidinto pavojaus Å¡altinį. Tai atitinkamai kelia didesnį pavojų kelyje eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei. Be to, pažymėtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju veika vertintina kaip labiau pavojinga dar ir todėl, jog A. K. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės to daryti, t. y. neturėdamas tinkamų žinių ir įgÅ«džių.

Nors tai nėra veikos bÅ«tinasis požymis ir baudžiamoji atsakomybė už tai nekyla, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat turi reikÅ¡mės vertinant Å¡ios konkrečios veikos pavojingumÄ . Vertinant asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, yra linkęs daryti teisės pažeidimus, tam tarpe ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio neteisėtas veikas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog A.

K. eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, kuriuos padarė bÅ«damas neblaivus. Tame tarpe per paskutinius du metus net du kartus baustas administracine tvarka bÅ«tent už transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam kai neblaivumas virÅ¡ija 1,5 promiles. Nustatyta, jog 2015 m. rugpjūčio 26 d. A. K. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,41 promilių neblaivumas, už tai jam skirta 1 310 Eur dydžio bauda (didesnė nei nagrinėjamu atveju skyrė teismas), tačiau tai jokio poveikio jam neturėjo, nes nepraėjus nei pusmečiui, 2016 m. sausio 20 d. jis vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, už tai jam skirta 1 400 eurų dydžio bauda (taip pat didesnė, nei nagrinėjamu atveju skyrė teismas) (b. l. 47-49).

Vis dėlto, akivaizdu, net ir pakartotinis nubaudimas didesne pinigine bauda jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes 2017 m. gegužės 13 d. A. K. vėl vairuoja neblaivus, už kÄ ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Visa tai rodo, jog A. K. yra linkęs pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio taisykles, yra linkę vairuoti transporto priemones neblaivus, o anksčiau skirtos poveikio priemonės, bÅ«tent piniginės baudos, kurios, pažymėtina, buvo didesnės, nei nagrinėjamoje byloje skyrė teismas, teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų analogiÅ¡kų veikų nesustabdė.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu A. K. skirta 30 MGL dydžio bauda, kuri pritaikius 641straipsnio nuostatas dar sumažinta 1/3, yra akivaizdžiai neproporcinga tiek konkrečios veikos pavojingumui, tiek ir asmens pavojingumui, yra per Å¡velni, nepakankama pasiekti bausmės tikslus, todėl turi bÅ«ti griežtinama.Tai, kad po Å¡ios nusikalstamo sveikos naujų teisės pažeidimų A. K. nepadarė, nesuteikia pakankamo pagrindo taip žymiai mažinti baudos dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio.

Teismo įvertintas laikotarpis yra labai trumpas – vos trys mėnesiai ir nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojantys praeities baustumai savo neigiama reikÅ¡me akivaizdžiai persveria aukščiau minėtÄ teismo įvertintÄ aplinkybę. Teisėjų kolegija pažymi, jog byla apeliacine tvarka nagrinėjama skundo ribose ir nuteistojo padėtis negali bÅ«ti pabloginta labiau nei to praÅ¡o prokuroras. Atsižvelgiant į jau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – A. K. padarytos veikos pavojingumÄ , jo neigiamai charakterizuojamÄ asmenybę ir polinkį daryti analogiÅ¡kas veikas, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o taikytos baudos nebuvo pakankamos pasiekti, kad nuteistasis nedarytų analogiÅ¡kų teisės pažeidimų, darytina iÅ¡vada, jog A.

K. turi bÅ«ti skirta didesnė – 60 MGL dydžio bauda. Ä®vertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad bÅ«tent griežtesnė bausmė, o pagal skundo reikalavimÄ bÅ«tent didesnė bauda, galėtų užtikrinti tiek nuteistojo nubaudimÄ , tiek ir individualiÄ bei bendrÄ jÄ prevencijÄ .Skunde prokuroras nurodo, jog byloje nepagrįstai A. K. neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones. Prokuroras nesutinka su teismo sprendimu neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tuo pagrindu, jog asmuo veikÄ padarė neturėdamas Å¡ios specialios teisės, nes tokiu atveju asmeniui iÅ¡lieka galimybė tokiÄ teisę realizuoti, t. y.

įgyti. Apelianto vertinimu, siekiant atgrasyti nuteistÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bÅ«tina apriboti teisę naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Å¡iuos skundo argumentus ir iÅ¡tyrusi bylÄ apeliacine tvarka, visiÅ¡kai sutinka su Å¡iais skundo argumentais ir laiko juos pagrįstais.Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iÅ¡ BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė.Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimÄ â€“ skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, kiekvienÄ kartÄ svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis.

Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog A. K. bÅ«damas neblaivus vairavo transporto priemonę. Å ia veika ne tik padarytas Å¡iurkÅ¡tus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, turtui. Be to, byloje taip pat nustatyta, jog nuteistasis anksčiau už analogiÅ¡kas veikas baustas administracine tvarka, kas rodo, jog asmuo turi problemų vartojant alkoholį, yra linkęs daryti tokio pobÅ«džio pažeidimus ir tai rodo ypatingai neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, vieÅ¡ai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles ir kelia realiÄ grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei.

Todėl net ir esant byloje nustatytai atsakomybę Å¡velninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų, siekiant užkirsti keliÄ naujoms neteisėtoms veikoms, siekiant užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugÄ , byloje bÅ«tina A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones maksimaliam 3 metų terminui. Tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, Å¡ia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai, neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamojoje situacijoje turi savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę.

Å ioje situacijoje sutiktina su prokuroro argumentu, jog nepaskyrus Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebÅ«tų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokiÄ teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tikslams, kurių siekiama Å¡iuo konkrečiu atveju taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir skiriant bausmę. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pagal BK 68 straipsnio nuostatas speciali teisė nėra atimama, kaip tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.

BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra jÄ teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, Å¡ios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta keliÄ naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė jÄ Ä¯gyti. BÅ«tent prevencinį Å¡ios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012.

Taip pat pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges maÅ¡inas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs Å¡ios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimÄ neturint tam teisės, terminas. Esant aptarytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinės teismas netinkamai taikė BK 68 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netaikė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, todėl nuosprendis keistinas.

Apibendrinant konstatuojama, jog VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ (BK 54 straipsnis) ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymÄ (BK 68 straipsnis), neteisingai paskyrė bausmę, todėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis keistinas, skiriant A. K. naujÄ bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro A. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti.A. K. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirti 60 MGL, t. y. 2259,6 eurų, baudÄ .Vadovaujantis BK 641straipsnio nuostatomis, paskirtÄ baudÄ sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 1506,4 eurų, baudÄ .

Ä®pareigoti A. K. paskirtÄ baudÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Teisėjai                                                                  Albinas Antanaitis                                                                 Evaldas Gražys                                                                 Daiva Jankauskienė