41407ce5-e0ac-475b-bc70-eba33840dbcc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-285-156/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01591-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.39.2.5.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Å vedienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Unipresta“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ 46 872 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. apdraudė UAB „Saulės kopos“ statomo objekto (duomenys neskelbtini), statybos darbus ir juos vykdžiusių rangovų civilinę atsakomybę statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo liudijimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudimo sutarties neatsiejama dalis yra Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 (toliau – Taisyklės).

3. IeÅ¡kovei (draudikei) 2019 m. sausio 28 d. buvo praneÅ¡ta apie 2019 m. sausio 17 d. įvykusį įvykį, kurio metu UAB „Saulės kopos“ objekte rangovei UAB „Unipresta“ vykdant statybos darbus buvo prakirstas žemėje esantis miesto vandentiekio DN 400 vamzdis, dėl to įvyko vandentiekio avarija. Å ios avarijos metu buvo iÅ¡plautas gruntas po įrengta gatvės asfalto danga. IeÅ¡kovė pradėjo žalų sureguliavimo procedÅ«ras pagal darbų draudimo sÄ lygas (Taisyklų IV skyrius; žalos bylos Nr. CLT1822688) ir civilinės atsakomybės draudimo sÄ lygas (Taisyklių V skyrius; žalos bylos Nr. CLT1822926).

4. AiÅ¡kindamasi įvykio kilimo ir žalos atsiradimo priežastis ieÅ¡kovė nustatė, kad pagal UAB „Vilniaus vandenys“ suderintÄ projektÄ lietaus nuotekų iÅ¡ilginiame profilyje TP-LVN-06 pažeisto vandentiekio vamzdžio virÅ¡aus altitudė turėjo bÅ«ti 136,30 m, o naujai tiesto DN 400 lietaus nuotekų vamzdžio latako altitudė – 135,15 m. Tačiau atkasus įgriovos vietÄ buvo nustatyta, kad pažeisto vamzdžio virÅ¡aus altitudė faktiÅ¡kai yra 135,97 m (gylis 3,20 m) nuo esamo žemės pavirÅ¡iaus, o naujai tiesto DN 400 lietaus nuotekų vamzdžio virÅ¡aus altitudė – 135,57 m. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ suderintame projekte DN 400 vandentiekio vamzdžio altitudės buvo netikslios ir neatitiko faktinės padėties.

5. Be to, siekiant patikslinti esamų požeminių komunikacijų buvimo vietas bei gylį, prieÅ¡ kasimo darbų pradžiÄ Ä¯ objektÄ buvo iÅ¡kviesti atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai, kurie, neturėdami reikalingos įrangos, negalėjo tiksliai nurodyti nei esamo (vėliau pažeisto) DN 400 vandentiekio vamzdyno vietos, nei jo gylio. Atsakovės darbuotojas, atvykęs į objektÄ 2019 m. sausio 7 d., tik peržiÅ«rėjo projektus ir brėžinius, įlipo į vandentiekio kamerÄ , patikrino gylį, bet jokių pastabų vykdančiai darbus rangovei nepareiÅ¡kė, leido dirbti pagal turimus brėžinius. Todėl bÅ«tent atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmai (netikslių duomenų pateikimas, duomenų nepatikrinimas vietoje) tapo įvykio kilimo ir žalos atsiradimo priežastimi.

6. IeÅ¡kovė 2019 m. kovo 4 d. sprendimu žalos byloje Nr. CLT1822926 pagal civilinės atsakomybės sÄ lygas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl trečiųjų asmenų patirtos žalos, pripažinusi, kad Å¡is įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio bÅ«tinųjų kriterijų visumos. Visgi žalos byloje Nr. CLT1822688 buvo padaryta kitokia iÅ¡vada. Nustatyta, kad UAB „Unipresta“ patiestas naujas vamzdis po įvykio buvo netinkamas naudoti, draudėja UAB „Saulės kopos“ pasitelkė kitÄ rangovÄ ir atliko vamzdžio tiesimo darbus iÅ¡ naujo.

Pastarasis įvykis pagal darbų draudimo sÄ lygas pripažintas draudžiamuoju ir už Å¡iuos darbus ieÅ¡kovė draudėjai UAB „Saulės kopos“ iÅ¡mokėjo 46 872 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuri subrogacijos tvarka priteistina iÅ¡ atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“, t. y. iÅ¡ asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir atsirado tokia žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei ADB „Gjensidige“ iÅ¡ atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 24 936 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 464 Eur žyminį mokestį; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Unipresta“ iÅ¡ atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 302,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ , be kita ko, rėmėsi ir prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, kuriuo buvo atmestas tiek UAB „Vilniaus vandenys“ ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ji patyrė Å¡alindama vandentiekio avarijos padarinius, tiek UAB „Unipresta“ prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl žalos atlyginimo.

9. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime buvo konstatuota, jog dėl vandentiekio avarijos yra kalta UAB „Vilniaus vandenys“, projekto derinimo stadijoje netinkamai atlikusi pareigÄ patikrinti, ar suvestiniame inžinerinių tinklų plane yra tinkamai nurodyti duomenys apie esamus UAB „Vilniaus vandenys“ tinklus ir ar derinimui pateiktame projekte iÅ¡laikyti privalomi atstumai. Byloje nebuvo įrodyta, kad UAB „Unipresta“ neįvykdė rangovės esminių pareigų ir darbus atliko ne pagal statinio projektÄ ar statybos taisykles. Jeigu UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) bÅ«tų atitikusi projekte nurodytÄ vietÄ (gylį), avarija nebÅ«tų kilusi.

10. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime taip pat buvo konstatuota, kad rangovė UAB „Unipresta“ nepateikė sutarties dėl darbo projekto parengimo. Todėl atsakomybė už darbo projekto sprendinių teisingumÄ kyla ir pačiai UAB „Unipresta“, juolab kad ji pakoregavo brėžinį ir pakeitė tiesiamo vamzdžio padėtį, o tokie darbo projekto pakeitimai nebuvo suderinti su UAB „Vilniaus vandenys“. Tai reiÅ¡kia, kad rangovė UAB „Unipresta“ veikė nesÄ Å¾iningai bei lygiai kaip ir UAB „Vilniaus vandenys“ pasielgė neatsakingai. Esant vos 0,33 m atstumui iki UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų, UAB „Unipresta“ prisiimta rizika neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nustatančio pareigÄ prievoles vykdyti atsakingai.

11. Tuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vandentiekio avarijos kilimÄ lėmė tiek atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“, tiek ir trečiojo asmens UAB „Unipresta“ veiksmai, o jų kaltės laipsnis dėl įvykio yra vienodas (lygus). Kadangi atsakovės kaltė iÅ¡ dalies paneigta, tai sudaro pagrindÄ atlygintinÄ nuostolių sumÄ sumažinti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma susideda iÅ¡ 8 122 Eur už kasimo darbus, 9 890 Eur už Å¡ulinio keitimo darbus, 300 Eur už leidimų kasimo darbams vykdyti iÅ¡davimÄ , 31 560 Eur už vamzdžio patraukimo darbus. Tokio dydžio iÅ¡laidas ieÅ¡kovė pagrindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. rangos sutartimi, lokaline sÄ mata, atliktų darbų aktais ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra. Teismo vertinimu, nors atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ nesutiko su priteistinos žalos dydžiu, tačiau jokiais leistinais įrodymais jos nenuginčijo, todėl byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad iÅ¡ viso patirta žala yra 49 872 Eur (pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į susitarimÄ dėl besÄ lyginės iÅ¡skaitos, sumokėjo draudėjai 46 872 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir bÅ«tent tokiÄ sumÄ prašė priteisti ieÅ¡kinyje), kurios pusę, t. y. 24 936 Eur, teismas priteisė ieÅ¡kovei subrogacijos tvarka.

13. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ atmetė.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1 Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 buvo sprendžiamas ne tik atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ trečiajam asmeniui UAB „Unipresta“ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, tačiau ir trečiojo asmens atsakovei pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas.

Trečiasis asmuo prieÅ¡ieÅ¡kiniu, be kita ko, reikalavo priteisti atsakovės atstovų avarijos likvidavimo metu nupjauto vamzdyno atstatymo iÅ¡laidas. Taigi, tiek trečiasis asmuo anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, tiek ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė atsakovei iÅ¡ esmės tapačius reikalavimus, susijusius su nupjauto vamzdyno atstatymo iÅ¡laidų atlyginimu. Kadangi reikalavimai bylose yra iÅ¡ esmės tapatÅ«s, todėl jie turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti tapačiai, t. y. atsakovė neturėtų bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl vamzdyno nupjovimo atsiradusiÄ Å¾alÄ . 15.2 IÅ¡ teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 motyvų matyti, kad nuostoliai, susiję su trečiojo asmens UAB „Unipresta“ įrengto vamzdyno dalies nupjovimu, atsirado ne dėl atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų, kaip nepagrįstai įrodinėja ieÅ¡kovė, tačiau dėl kitų aplinkybių, už kurias atsakovė nėra ir negali bÅ«ti atsakinga.

Projektinė dokumentacija ir joje nurodyti planuojamo įrengti pavirÅ¡inių nuotekų vamzdyno padėtis ir nuolydžiai buvo pakoreguoti vienaÅ¡aliÅ¡kai trečiojo asmens, užsakovo ar projektuotojo, jų nederinant su atsakove. Be to, pasirinktas atstumas vamzdynų susikirtimo vietoje buvo neprotingai mažas ir neatitiko profesionalaus, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto. 15.3 Prejudicinę galiÄ turinčiu teismo sprendimu jau buvo konstatuota tai, kad atsakovė, avarijos likvidavimo darbų vykdymo metu paÅ¡alinusi dalį naujai nutiesto vamzdyno, veikė teisėtai, pagrįstai ir atsakingai.

Atsakovė neturėjo galimybės atlikti avarijos likvidavimo darbų ir atstatyti vandens tiekimo kitokiu, mažesnį poveikį naujai nutiestam vamzdynui turinčiu bÅ«du. 15.4 Teismas neatsižvelgė į tai, kad vandentiekio avarijos metu naujai įrengtas pavirÅ¡inių nuotekų vamzdynas nebuvo pažeistas. Tariamų nuostolių atsiradimÄ lėmė dalinis Å¡io vamzdyno iÅ¡ardymas, likviduojant įvykusiÄ avarijÄ . Toks iÅ¡ardymas buvo ne tik visiÅ¡kai teisėtas, tačiau ir bÅ«tinas bei pagristas, atsižvelgiant į vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nurodytas faktas yra esminis ir visiÅ¡kai paneigiantis atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo prielaidÄ , atitinkamai, negali bÅ«ti ir priežastinio ryÅ¡io. 15.5 Prejudicinę galiÄ turinčio sprendimo iÅ¡vados parodo, kad civilinė atsakomybė už trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, susijusius su vamzdyno nupjovimu, atsakovei apskritai nekyla. PrieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti svarstoma ne tik atsakovės ar trečiojo asmens atsakomybė, tačiau ir kitų asmenų – projektuotojo ar pačios užsakovės, kuriai buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, civilinė atsakomybė.

BylÄ nagrinėjęs teismas į tokias svarbias aplinkybes neatsižvelgė. 15.6 Nors pagrįstumo aspektu reikalavimo dalis dėl 9 890 Eur ir 8 122 Eur iÅ¡laidų, sumokant už darbus tretiesiems asmenims, dėl kurių yra pateikti tokias iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai, abejonių iÅ¡ esmės nekelia, ieÅ¡kovė 31 560 Eur žalos sumai pagrįsti į bylÄ yra pateikusi vienintelį dokumentÄ â€“ trečiojo asmens parengtÄ lokalinę sÄ matÄ . Atsakovės žiniomis, užsakovė UAB ,,Saulės kopos“, gavusi draudimo iÅ¡mokÄ , su trečiuoju asmeniu pagal sÄ matÄ nėra atsiskaičiusi.

Todėl negalima reikalauti prievolės įvykdymo, kuomet pats reikalaujantis asmuo nėra įvykdęs prievolės trečiojo asmens naudai. Jeigu ieÅ¡kovė įgytų teisę į atsakovę dėl 31 560 Eur nuostolių atlyginimo, UAB ,,Saulės kopos“, kuriai buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, nebÅ«tų grÄ Å¾inta į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, o nepagrįstai praturtėtų.

16. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1 Prejudicinėje byloje padaryta iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovės formalus jai teisės aktais nustatytų pareigų vykdymas lėmė avarijos kilimÄ . Todėl bÅ«tent atsakovės, o ne kitų trečiųjų asmenų veiksmai ir (ar) neveikimas buvo pagrindinė avarijos kilimo sÄ lyga. 16.2 Atsakovė apeliaciniame skunde dėsto pozicijÄ , kad dėl įvykio turi bÅ«ti svarstomas UAB „Unipresta“, UAB „Saulės kopos“ ir projektuotojo civilinės atsakomybės klausimas.

Todėl atsakovė, manydama, kad Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos kitų trečiųjų asmenų teisėms bei pareigoms, turėjo procesinę pareigÄ teikti teismui praÅ¡ymÄ dėl tokių asmenų įtraukimo į bylÄ , tačiau nė vieno tokio praÅ¡ymo atsakovė byloje nebuvo pareiÅ¡kusi. Be to, ieÅ¡kovei pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu UAB „Saulės kopos“, atsakovė Å¡io praÅ¡ymo nepalaikė, taip pripažindama, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje įtakos minėto asmens teisėms ir pareigoms neturės. 16.3 Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės argumentai apie tariamÄ reikalavimų tapatumÄ .

UAB „Unipresta“ ieškinį atsakovei buvo pareiškusi dėl žalos, padarytos jos atliktų statybos darbų rezultatui, atlyginimo. Tuo tarpu ADB „Gjensidige“ ieškinys šioje byloje reiškiamas dėl avarijos padarinių šalinimo, t. y. darbų, kuriuos UAB „Saulės kopos“ turėjo atlikti iš naujo ir papildomai dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Be to, UAB „Unipresta“ priešieškinis civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 buvo atmestas dėl pasirinkto netinkamo atsakovo, o ne dėl to, kad UAB „Vilniaus vandenys“ atsakomybė dėl įvykio nebuvo nustatyta.

BÅ«tent atsakovės veiksmai, t. y. tikslių vamzdyno koordinačių nenustatymas, buvo pagrindinė avarijos kilimo priežastis. Atsakovei pateikus netikslius duomenis darbų užsakovei UAB „Saulės kopos“, pastaroji negalėjo pateikti tikslios informacijos rangovei UAB „Unipresta“. 16.4 Civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta teismo pozicija, kad atsakovė yra atsakinga dėl kilusios avarijos. Jei atsakovė bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, nurodžiusi tikslias vamzdynų koordinates, patikrinusi jai pateiktÄ techninį projektÄ , vamzdyno pjauti apskritai nebÅ«tų prireikę, todėl atsakovė yra visiÅ¡kai atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ ir negali bÅ«ti laikoma veikusi bÅ«tino reikalingumo sÄ lygomis. 16.5 Aplinkybė, ar UAB „Saulės kopos“ atsiskaitė, ar neatsiskaitė su UAB „Unipresta“, nėra susijusi su Å¡ioje byloje įrodinėjamu dalyku, kadangi draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas nesukuria ir nepanaikina UAB „Saulės kopos“ prievolių UAB „Unipresta“ ar kitų asmenų atžvilgiu.

Kita vertus, patirtos žalos dydį pagrindžia ne tik atsakovės minima lokalinė sÄ mata, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: praneÅ¡imas apie įvykį, apžiÅ«ros aktai, nuotraukos, pretenzijos, draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymai. 16.6 Asmenys už atliktus darbus gali atsiskaityti tiek mokėjimo pavedimais, tiek sudaryti tarpusavio skolų užskaitymo aktus, taip pat skolÄ padengti atliekamais darbais. Todėl teismas, esant nustatytam faktui, kad įvykis buvo ir žala kilo, galėjo priteisti žalos atlyginimÄ ir pagal sÄ matÄ bei kitus kartu su ieÅ¡kovės procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus.

Juo labiau kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog sÄ matoje nurodytų darbų apskritai nebÅ«tų reikėję atlikti, kad nurodomos kainos yra per didelės, neatitinkančios rinkos kainų. UAB „Unipresta“ sÄ mata sudaryta po įvykio, todėl objektyviai atspindi lėšų, reikalingų naujo vamzdžio tiesimo darbams, poreikį, o atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės nurodomu žalos dydžiu, galėjo teikti alternatyvias sÄ matas, tačiau tokia procesine teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 18. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Unipresta“ (rangovė) ir UAB „Saulės kopos“ (užsakovė) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. B23, pagal kuriÄ rangovė įsipareigojo atlikti lauko lietaus nuotekų įrengimo darbus pagal techninį projektÄ objekte „Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“.

19. OU „AGIO Ehitus“ ir trečiasis asmuo UAB „Unipresta“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 5-3011, pagal kuriÄ OU „AGIO Ehitus“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) gatvėje atlikti technologinio vamzdyno iÅ¡ polietileno vamzdžių PE100 DE 400 mm SDR17 35 m tiesimo horizontalaus gręžimo metodu su nuolydžiu darbus ir perduoti darbo rezultatÄ , o UAB „Unipresta“ įsipareigojo sumokėti už atliktÄ darbÄ pagal rangos sutartį.

20. Ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. apdraudė tiek UAB „Saulės kopos“ statomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, tiek rangovų, vykdžiusių objekto statybos darbus, civilinę atsakomybę statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

21. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. UAB „Unipresta“ vykdant UAB „Saulės kopos“ objekte pavirÅ¡inių nuotekų tinklo prijungimo darbus kryptinio gręžimo bÅ«du buvo pragręžtas miesto vandentiekio DN400 vamzdis, dėl to įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo iÅ¡plautas gruntas po įrengta gatvės asfalto danga. Ä®vykis buvo užregistruotas 2019 m. sausio 28 d. IeÅ¡kovė sumokėjo UAB „Saulės kopos“ 46 872 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

22. Byloje kilo ginčas dėl draudikės ADB „Gjensidige“ subrogacinio reikalavimo dėl žalos iÅ¡ UAB „Vilniaus vandenys“ atlyginimo. Dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti žalÄ 23. Bylos duomenys patvirtina, kad reikalavimo teisę draudikė ADB „Gjensidige“ (ieÅ¡kovė) perėmė iÅ¡ draudėjos UAB „Saulės kopos“, iÅ¡mokėjusi pastarajai draudimo iÅ¡mokÄ .

24. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, iÅ¡rinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalÄ padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ .

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

25. Taigi nagrinėjamu atveju atsakingas už žalÄ asmuo nuo pareikÅ¡to reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, kurios bÅ«tų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovę bÅ«tų kreipęsis nukentėjęs asmuo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ nuo ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ (draudikės) pareikÅ¡to reikalavimo gali gintis tais pačiais argumentais, kokiais ji bÅ«tų gynusis ir nuo draudėjos UAB „Saulės kopos“ pareikÅ¡to reikalavimo.

26. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisęs pusę patirtos žalos sumos, rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, kurioje buvo atmesti UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Unipresta“ tarpusavio ieÅ¡kiniai vienas kitam dėl žalos atlyginimo, remiantis tuo, kad tiek UAB „Vilniaus vandenys“, tiek UAB „Unipresta“ nebuvo tiek atidžios ir rÅ«pestingos, kiek buvo bÅ«tina, todėl jos negali reikalauti taikyti viena kitai civilinę atsakomybę, kalbant apie jų patirtos žalos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 nustatytas prejudicines aplinkybes, nusprendė, jog atsakovė tik iÅ¡ dalies yra atsakinga už atsiradusiÄ Å¾alÄ , už kitÄ Å¾alos dalį yra atsakinga rangovė UAB „Unipresta“, todėl nustatė, kad atsakovės ir UAB „Unipresta“ kaltės laipsnis dėl įvykio yra vienodai lygus, t. y. po 50 proc.

27. Visų pirma pažymėtina, tai kad Å¡alių ginčas dėl draudikės subrogacinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės apeliacine tvarka sprendžiamas jau antrÄ kartÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria iÅ¡ dalies buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Å¡ioje dalyje priimtas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, ir perdavęs bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, t. y. kasacinis teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 47 punktÄ ), taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniame skunde nesirėmė argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 50 proc. kaltės laipsnio, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių atsakovė turėtų bÅ«ti atleista nuo atsakomybės didesne apimtimi, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ yra 50 proc. atsakinga už kilusį įvykį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 51 punktÄ ).

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo kvestionuojama žala, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, ir jos dydis, apeliantei motyvuojant tuo, kad užsakovė UAB „Saulės kopos“, nors ir gavusi draudimo iÅ¡mokÄ , nėra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu pagal į bylÄ pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ , nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos – vertinimo liko neiÅ¡nagrinėta, o tai sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ panaikinti ir bylÄ dėl Å¡ios dalies pagal apeliacinio skundo argumentus perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 52 punktÄ ).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 nustatytas faktines aplinkybes, turinčias prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje, t. y. kad vandentiekio avarija kilo ir dėl atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat atsižvelgdama į prieÅ¡ tai paminėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir remdamasi CPK 362 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ , toliau vertina ir pasisako tik dėl tų apeliantės UAB „Vilniaus vandenys“ skundo argumentų, kurie susiję su žala, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, ir jos dydžiu.

29. Minėta, kad apeliantė (atsakovė) UAB „Vilniaus vandenys“, nesutikdama su jai priteistos žalos dydžiu, teigia, jog ieÅ¡kovė žalai pagrįsti į bylÄ yra pateikusi vienintelį dokumentÄ â€“ trečiojo asmens parengtÄ lokalinę sÄ matÄ , kuri nėra pakankamas įrodymas ir kad, atsakovės žiniomis, užsakovė UAB ,,Saulės kopos“, gavusi draudimo iÅ¡mokÄ , su trečiuoju asmeniu pagal sÄ matÄ nėra atsiskaičiusi, todėl mano, jog negalima reikalauti prievolės įvykdymo, kuomet pats reikalaujantis asmuo nėra įvykdęs prievolės trečiojo asmens naudai.

30. Viena iÅ¡ esminių sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėtų veiksmų nulemtas žalos faktas. Žala yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

31. Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalÄ . Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieÅ¡kovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 31 punktas).

Tuo atveju, kai Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus. Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018 46 punktas). Kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

32. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, reikalaudama žalos atlyginimo, turėjo įrodyti žalos faktÄ ir dydį, o apeliantė, nesutikdama su ieÅ¡kovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti žalos dydį patvirtinančius įrodymus, t. y. teikti įrodymus, pagrindžiančius prielaidas mažinti ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ Å¾alos dydį ar iÅ¡vis žalos nepriteisti.

33. Nagrinėjamu atveju byloje esant nustatytam faktui, kad tam tikra dalimi ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės kilo vandentiekio avarija, avarijos metu buvo padaryta žala statybos darbų rezultatui, kurį reikėjo perdaryti ir likviduoti avarijos padarinius, taip pat esant nustatytam faktui, kad visa tai buvo padaryta, t. y. likviduoti vandentiekio avarijos padariniai, perdaryti darbai ir kelio ruožas, kuriame įvyko avarija, šiuo metu yra eksploatuojamas, konstatuotina, kad žalos padarymo faktas yra nustatytas. Esant nustatytam žalos padarymo faktui toliau spręstina dėl žalos atlyginimo dydžio.

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtos 49 872 Eur žalos dydį sudarė šie darbai: 8 122 Eur kasimo darbai, 9 890 Eur šulinio keitimo darbai, 300 Eur leidimas kasimo darbams vykdyti ir 31 560 Eur vamzdžio patraukimo darbai. Kaip jau buvo minėta, bylose, kuriose ginčas susijęs su atlygintos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė ir žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nustatyta, kad žalai pagrįsti ieÅ¡kovė buvo pateikusi Å¡iuos įrodymus: UAB „Saulės kopos“ ir UAB „Sodybų servisas“ 2019 m. vasario 25 d. pasiraÅ¡ytÄ atliktų darbų aktÄ , 2019 m. kovo 15 d. rangos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp UAB „Saulės kopos“ ir UAB „Tikresta“, 2019 m. kovo 15 d. lokalinę sÄ matÄ , 2019 m. kovo 29 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , UAB „Unipresta“ lokalinę sÄ matÄ . Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atliktų darbų aktuose ir lokalinėse sÄ matose nurodyti darbai yra susiję su avarijos likvidavimu.

Pažymėtina, kad apeliantė Å¡ių aplinkybių nepaneigė. Nors, apeliantės teigimu, lokalinė sÄ mata nėra pakankamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti, tačiau jokių prieÅ¡ingų įrodymų, paneigiančių patirtos žalos, nurodytos byloje esančioje lokalinėje sÄ matoje, dydį nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. IÅ¡skyrus skunde iÅ¡reikÅ¡tas abejones dėl žalos dydžio, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti sÄ matos pagrįstumu, t. y. kad sÄ matoje nurodyti darbai ar dalis jų nebuvo atlikti ar kad Å¡ių darbų (dalies jų) iÅ¡vis nebuvo bÅ«tina atlikti, kad sÄ matoje nurodytos kainos yra aiÅ¡kiai per didelės, neatitinka rinkos sÄ lygų ir pan.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės pateikta lokaline sÄ mata.

35. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tai, kad užsakovė UAB ,,Saulės kopos“, gavusi draudimo iÅ¡mokÄ , su trečiuoju asmeniu pagal sÄ matÄ nėra atsiskaičiusi, nepaneigia ieÅ¡kovės (draudikės) teisės reikalauti žalos atlyginimo, Å¡iai iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ . Sutiktina su ieÅ¡kove, kad aplinkybė, ar UAB „Saulės kopos“ atsiskaitė ar neatsiskaitė su UAB „Unipresta“ nėra susijusi su Å¡ios bylos įrodinėjimo dalyku, nes draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas nei sukuria, nei panaikina UAB „Saulės kopos“ prievoles UAB „Unipresta“ ar kitų asmenų atžvilgiu.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės pateiktuose darbų aktuose ir sÄ matoje nurodytų darbų realumÄ , reikalingumÄ ir darbų atlikimo kainÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl žalos dydžio, visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais – darbų atlikimo aktais bei sÄ mata. Be to, remdamasis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 nustatytais prejudiciniais faktais, kad dėl kilusios žalos yra vienodai atsakingos abi – tiek atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“, tiek trečiasis asmuo UAB „Unipresta“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė patirtus nuostolius mažinti per pusę ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės pusę patirtos žalos atlyginimo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

37. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino žalos atlyginimÄ subrogacine tvarka reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktikÄ , todėl iÅ¡ dalies tenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Dėl reikalavimų tapatumo 38. Apeliantės teigimu, tiek trečiasis asmuo UAB „Unipresta“ anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, tiek ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ iÅ¡ esmės tapačius reikalavimus, susijusius su nupjauto vamzdyno atstatymo iÅ¡laidų atlyginimu. Kadangi reikalavimai bylose yra iÅ¡ esmės tapatÅ«s, atsakovė neturėtų bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl vamzdyno nupjovimo atsiradusiÄ Å¾alÄ .

39. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl tapataus ieÅ¡kinio kriterijų (požymių). IeÅ¡kiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa Å¡ie jų elementai: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Sprendžiant dėl Å¡alių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys ir dalyvavo tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne lyginamų reikalavimų lingvistinės formuluotės, o ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das.

Trečiasis tapataus ieÅ¡kinio požymis siejamas su ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , tai naujas ieÅ¡kinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku pirmiau iÅ¡nagrinėtoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi bÅ«ti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, taigi nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 ir kt.).

40. Nagrinėjamu atveju sutampa tik vienas iÅ¡ Å¡ioje civilinėje byloje ir anksčiau Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 požymių – reikalavimai pareikÅ¡ti atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“, grindžiami tais pačiais juridiniais faktais. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 reikalavimus apeliantei reiÅ¡kė ne ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“, draudimo sutarties pagrindu atlyginusi objekto užsakovės ir savo draudėjos UAB „Saulės kopos“ patirtus nuostolius, o rangovė UAB „Unipresta“, įrodinėjusi jai padarytÄ Å¾alÄ .

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra nei šalių sutapties, nei ieškinio dalyko sutapimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl šioje byloje nagrinėtų ir pirmiau Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 išnagrinėtų reikalavimų tapatumo. Dėl bylinėjimosi išlaidų 41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

42. Atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundÄ atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

43. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė jų faktÄ ir dydį patvirtinančių įrodymų.

44. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ už kasacinį skundÄ buvo sumokėjusi iÅ¡ viso 561 Eur žyminį mokestį (2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 1 d. SEB banko mokėjimų nurodymai).

45. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å iuo atveju, nors ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinys yra patenkintas iÅ¡ dalies, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacine tvarka ji skundė tÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo iÅ¡ dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ atmesti.

Ä®vertinant tai, kad iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ , t. y. ieÅ¡kovė pasiekė tÄ rezultatÄ , dėl kurio buvo padavusi kasacinį skundÄ , jai priteistinas visas už kasacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 561 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (juridinio asmens kodas 120545849). Teisėjos Rasa GudžiÅ«nienė Neringa Å vedienė Alma Urbanavičienė