41407884-5aff-4b17-8720-e493471ee40e · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-7681-1180/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01487-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 30 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Laura Kačinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. D. pareiÅ¡kimÄ dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, T. K., J. G. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) valdo pastatÄ â€“ sandėlį – arkinį garaÅ¾Ä , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas siekiant įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VÄ®) Registrų centre nekilnojamÄ jį turtÄ . Pažymi, jog jis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo minėtÄ pastatÄ â€“ sandėlį – arkinį garaÅ¾Ä (toliau – ir garažas) iÅ¡ J.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris (duomenys neskelbtini) mirė. GaraÅ¾Ä iÅ¡ mirusiojo J. G. įsigijo už 13 000,00 Lt. Garažas J. G. buvo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu paskirtas už pajus. Po J. G. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai Å¡io pastato nepaveldėjo, nes jis buvo pareiÅ¡kėjui parduotas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir mirusiojo J. G. vaikai – dukra T. K. (G.) bei sÅ«nus J. G. Garažo pareiÅ¡kėjas, kaip savininkas, VÄ® Registrų centre neįregistravo, todėl praÅ¡o teismo nustatyti pastato – sandėlio – arkinio garažo faktinį valdymÄ .

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teigia įgijęs garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė, kokio sandorio pagrindu iÅ¡ J. G. įsigijo turtÄ už 13 000,00 Lt, kuris pastarajam buvo skirtas kaip Klaipėdos rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas 1 500,00 Eur, sudaromi raÅ¡ytine forma (atitinkama norma buvo ir 1964 m. redakcijos CK 43 straipsnio 2 dalyje – nuo 500,00 Lt sandoriai turėjo bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytine forma), tačiau yra pateikti raÅ¡ytiniai J.

G. įstatyminių įpėdinių paaiÅ¡kinimai, patvirtinantys tokio sandorio sudarymo faktÄ . Teismui nustačius bÅ«tinas sÄ lygas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarautų pareiÅ¡kimo patenkinimui. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuoti asmenys T. K. ir J. G. atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nei per teismo nustatytÄ terminÄ , nei iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė. Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kimas tenkintinas.

4. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jis nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) valdo pastatÄ â€“ sandėlį – arkinį garaÅ¾Ä , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

6. IÅ¡ pateikto pareiÅ¡kimo turinio darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju reiÅ¡kiamas reikalavimas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, numatančiu, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

7. Taigi bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

8. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatÄ , Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, tai yra kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006-06-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami.

10. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

12. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)’’ visuotinio susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡o matyti, jog visuotinio susirinkimo metu garažas už pajus skirtas J. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Taip pat į bylÄ pateiktas rankraÅ¡tinis įraÅ¡as, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) parduotas A. D. už 13 000,00 Lt, tačiau, kas ir kada surašė šį raÅ¡tÄ , nėra aiÅ¡ku. PareiÅ¡kėjo pateiktuose 2022-05-08 suinteresuotų asmenų T.

K. (G. ir J. G. patvirtinimuose apie parduotÄ pastatÄ â€“ arkinį garaÅ¾Ä A. D. nurodyta, jog suinteresuoti asmenys patvirtina, kad jų tėvas J. G. pardavė pastatÄ â€“ sandėlį – arkinį garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 13 000,00 Lt A. D. Jie pažymėjo, kad Å¡io turto kaip mirusiojo vaikai jie nepaveldėjo, su pareiÅ¡kimo turiniu susipažino, jokių pretenzijų į garaÅ¾Ä neturi ir ateityje neturės. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjÄ ir suinteresuotų asmenų tėvÄ J.

G. dėl garažo siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai, tačiau pareiÅ¡kėjas neturi iÅ¡likusių raÅ¡ytinių įrodymų. 2022-05-12 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiÅ¡kėjas naudoja pastatÄ â€“ sandėlį – arkinį garaÅ¾Ä Å«kinei veiklai vykdyti, jį prižiÅ«ri, tvarko ir aplinkÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

13. Atlikus Å¡ių įrodymų tyrimÄ konstatuotina, kad juose esančių duomenų pakanka padaryti iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas yra pagrįstas.

14. Atsakant į suinteresuoto asmens VÄ® „Turto bankas“ argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepateikė, kokio sandorio pagrindu iÅ¡ J. G. įsigijo garaÅ¾Ä , dar kartÄ pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl suinteresuoto asmens minimų įrodymų nebuvimas negali bÅ«ti pagrindas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ pripažinti nepagrįstu; jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Aukščiau apraÅ¡yti įrodymai kompensuoja abejones dėl įrodymų pakankamumo ir leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad egzistuoja faktas, jog pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise valdo garaÅ¾Ä .

15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad A. D. nuo (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise pastatÄ â€“ arkinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise pastatÄ â€“ sandėlį – arkinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant pareiÅ¡kėjui įregistruoti nuosavybės teisę į pastatÄ nekilnojamojo turto registre. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Laura Kačinskienė