413cf9a2-4366-42b0-ba3f-dec9b2a4fb6e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                     Â

Baudžiamoji byla Nr.1A-205/2011

                                                                                    Â

Proceso Nr. 1-13-1-00060-2009-3Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

            Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                      1.1.4.4.5;

1.2.3.2.9; 1.2.14.3.2;

            1.2.29.3.

                                                      Â

          Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                2011 m. kovo 10 d.

    Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,

gynėjoms advokatėms Jurgitai Lučinskaitei, Elenai Žilėnienei,   nuteistajam

R. P. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. M. , R. P. (R. P. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio

12 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., 302 str.

1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. 60 (šešiasdešimt) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir R. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2009 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto

2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. vasario 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 129 str. 2 d. 9 p., 180 str.

2 d., 302 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 129 str.

2 d. 9 p. laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. 60 (šešiasdešimt) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir R. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2009 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto

2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. vasario 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

IÅ¡ R. M. ir R.

P. solidariai nukentėjusiosios S. G. naudai 13402,54 Lt turtinei žalai ir 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 16 d., apie 12 val., padedant R.

P. , turėdamas su pastaruoju bendrÄ tikslÄ â€“ panaudojant fizinį smurtÄ pagrobti ir vėliau parduoti nukentėjusiojo R. G. turtÄ : automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule iÅ¡viliojo R. G. į Baltosios Vokės miÅ¡ko masyvÄ , kur nuoÅ¡alioje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. P. einant nukentėjusiojo priekyje bei rodant keliÄ prie tariamai paslėptų pagrobtų daiktų ir taip atitraukiant nukentėjusiojo dėmesį nuo iÅ¡ paskos nukentėjusiajam einančio R. M. , jis, t.y. R. M. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smÅ«gių automobiliniu gesintuvu į galvÄ , tuo padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva pakauÅ¡io minkÅ¡tuosiuose audiniuose pakauÅ¡io deÅ¡inėje ir kairėje pusėje, pakauÅ¡kaulio skilimais kairėje ir deÅ¡inėje, smegenų sumuÅ¡imu abiejų kaktinių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose ir kairės smilkininės skilties pamatiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės akiduobinės plokÅ¡telės skilimÄ , nuo ko R. G. mirė.

Å iais veiksmais R.

M. , padedant R. P. , nužudė R. G. , o R. P. , pridengdamas R. M. ir

taip šalindamas pastarajam kliūtį – atitraukiant nukentėjusiojo dėmesį nuo R. M. , padėjo R. M. nužudyti R. G. .

R. M. ir R. P. nuteisti ir už tai, kad, tęsdami nusikalstamus veiksmus, veikdami bendrininkų grupėje, apieÅ¡kojo R. G. bei pastarojo automobilį ir pagrobė pastarajam priklausančius fizinio asmens dokumentus: vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)ir automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat mobilaus ryÅ¡io telefonus „Sagem“ 50 Lt vertės, „Nokia“ 400 Lt vertės, „Samsung“ 50 Lt

vertės ir magnetolÄ 500 Lt vertės, bei pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos R. G. priklausančiu bei jų užvaldytu 6000 Lt vertės

automobiliu Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Å iais bendrais veiksmais R. M. ir R. P. , R.

M. panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ (automobilinį gesintuvÄ ), pagrobė 6950 Lt vertės R. G. turtÄ ir pagrobė fizinio asmens dokumentus.

Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jį pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 302 str. 1 d. išteisinti, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str.

2 d., padarymÄ paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti, taip pat sumažinti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad byloje pakanka jo kaltės įrodymų dėl R. G. nužudymo, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ skirti Å¡velnesnę bausmę.

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu nužudęs R. G. bei pagrobęs nukentėjusiojo asmens dokumentus, nurodo, kad šioje dalyje teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o jis dėl R.

G. nužudymo ir dokumentų vagystės turi būti išteisintas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę šioje dalyje grindė R.

P. parodymais, nurodydamas, kad tiki R. P. parodymais, taip pat atkreipdamas dėmesį į 2009 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis ir R. P. buvo teisiami už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., padarymÄ . Tačiau, anot apelianto, minėtas apylinkės teismo nuosprendis neturi ir negali turėti jokio ryÅ¡io su Å¡ia baudžiamÄ ja byla.

Apeliantas pažymi, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad jis anksčiau nukentėjusiojo R. G. nepažinojo, nukentėjusįjį gerai pažinojo ir jo telefono numerį turėjo R.

P. , kuris ir pasiūlė apiplėšti R. G. . R. M. teigimu, jis nežino, kaip buvo nužudytas R. G. , jis pats to nedarė ir nematė, R.

P. apie tai, kad nužudė R. G. jam nesakė, jis buvo reikalingas R. P. tam, kad šis paskambintų

nukentėjusiajam iš jo mobilaus ryšio telefono bei vairuotų automobilį, kadangi R. P. pats nemokėjo vairuoti automobilio. Anot apelianto, su

R. P. žudyti R. G. jis nesitarė. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, kaip vienÄ iÅ¡ jį kaltinančių

aplinkybių nurodė tai, kad jis turėjo turtinių įsipareigojimų. Tačiau, anot R. M. , tai yra tik teismo spėjimas, prielaida, ši aplinkybė

negali bÅ«ti traktuojama, kaip motyvas nužudyti nukentėjusįjį.          Â

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., padarymÄ , nurodo, kad paskirtoji bausmė yra per griežta.   Â

 Nuteistasis R.

P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 129 str. 2 d.

9 p. panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliantas skunde nurodo, kad

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė už R. G. nužudymÄ , tvirtina, jos jis nužudyti R.

G. nenorėjo ir nesiekė, nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio, su R. M. nesitarė, kad šis smūgiuos nukentėjusiajam į galvos

sritį, jis galvojo, jog R. M. gesintuvu smÅ«giuos R. G. į kojÄ tam, kad galėtų suriÅ¡ti nukentėjusįjį lipnia

juosta, pamatęs, kad R. M. tranko R. G. per galvÄ , jis labai iÅ¡sigando ir nuėjo į automobilį. Nuteistasis skunde

pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nieko nepasisakė dėl R. M. laiško, kuriame R. M. prašo, kad

jis prisiimtų visÄ kaltę už piniginį atlygį – 60000 Lt.

Nuteistasis skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. nuostatas. Apeliantas pažymi, kad fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu jis nevartojo, kūno sužalojimų jam nepadarė, nukentėjusiojo sužaloti ar nužudyti jis nesirengė, R. M. veiksmų nenumatė ir už juos atsakyti neprivalo.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine

tvarka prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis R. P. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ

tenkinti, nuteistojo R. M. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistųjų R.

P. ir R. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. M. ir R.

P. , veikdami bendrininkų grupe, panaudoję specialiai žmogui sužaloti

pritaikytÄ daiktÄ , apiplėšė R. G. , t. y. pagrobė R. G. priklausančius mobilaus ryÅ¡io telefonus „Sagem“,

„Nokia“, „Samsung“, magnetolÄ , automobilį ,,Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei R. G. asmens

dokumentus - vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio ,,Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat R. M. , padedant R. P. , dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė R. G. . Nuteistieji R. P. ir R. M. apeliaciniuose skunduose neneigia apiplėšę R. G. , tačiau abu nuteistieji neigia padarę veiksmus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, o nuteistasis R. M. taip pat neigia pagrobęs R. G. dokumentus.

Pirmosios instancijos teisme R. P. parodė, kad jis su R. M. susitarė apiplėšti R. G. ir pagrobti visus daiktus, kuriuos nukentėjusysis turės su savimi, jie buvo iÅ¡ anksto nusižiÅ«rėję vietÄ miÅ¡ke, kur apiplėš R. G. , R. M. turėjo lipnios juostos R. G. suriÅ¡ti. 2008 m. lapkričio 16 d. į susitikimÄ su R. G. jis su R. M. atvažiavo

R. M. žmonos sesers automobiliu ,,Renault Twingo“, iÅ¡ Å¡io automobilio R. M. , eidamas į R. G. automobilį, kuriuo visi trys važiavo į sutartÄ vietÄ miÅ¡ke, pasiėmė gesintuvÄ ir pasikiÅ¡o jį po striuke, sakydamas, kad juo ,,iÅ¡jungs“ R. G. , o po to suriÅ¡. Nuvykus į miÅ¡kÄ ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, R. M. nurodė jam eiti priekyje, iÅ¡ paskos ėjo R. G. , o paskui R. G. – R. M. . Eidamas jis iÅ¡girdo smÅ«gių garsÄ ir atsisukęs pamatė, jog R. M. gesintuvu daužo R. G. per galvÄ , jam tuo metu R.

M. liepė eiti į automobilį, tÄ jis ir padarė. R. G. automobilyje jis rado mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , grįžęs R. M. atsinešė

dar du telefonus, taip pat gesintuvÄ , kurį padėjo po sėdyne. Dalį daiktų iÅ¡ R. G. automobilio jie iÅ¡metė Liepkalnio rajone, likusius

daiktus iÅ¡metė nuvažiavę į Nemėžį, pagrobtÄ R. G. automobilį

tÄ pačiÄ dienÄ R. M. pardavė už 1000 Lt. Nuteistasis R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. P. pasiÅ«lius, jis sutiko apiplėšti R.

G. . 2008 m. lapkričio 16 d. R. P. iš jo mobilaus ryšio telefono paskambino R. G. ir pasiūlė susitikti. Susitikę su nukentėjusiuoju, persėdo į R. G. automobilį, kur reikės važiuoti jis nežinojo, nes jam R. P. nebuvo sakęs. Nuvažiavus prie Baltosios Vokės miško, R. P. paprašė

R. G. eiti kartu ir jie abu nuėjo, o jis liko automobilyje. R. P. sugrįžo į automobilį maždaug po 15 minučių, liepė jam sėsti prie vairo ir važiuoti, R. P. atsinešė du mobilaus ryÅ¡io telefonus, automobilio raktelius ir lyg tai piniginę, dar vienÄ telefonÄ jie rado R. G. automobilyje. Nuvažiavus į Liepkalnį, R. P. iÅ¡valė automobilį, iÅ¡metė visus daiktus

iÅ¡ automobilio, tada nuvažiavo Nemėžio link, sustojo prie griovio ir ten R. P. iÅ¡metė daiktus iÅ¡ bagažinės. TÄ pačiÄ dienÄ R. G. automobilį jis pardavė už 1200 Lt vienam iÅ¡ R. P. surastų pirkėjų. Nuteistojo R. M. teigimu,

jis nežino, kaip buvo nužudytas R. G. , pats nukentėjusiojo nenužudė, nematė jokio gesintuvo, nematė, kad R. P. iš jo

žmonos sesers automobilio bÅ«tų paėmęs gesintuvÄ . IÅ¡analizavus nuteistojo R. M. parodymus bei jo apeliacinio skundo argumentus,

matyti, jog R. M. R. G. nužudymu kaltina R. P. , tvirtindamas, jog pats neatliko jokių veiksmų, sukėlusių R. G. mirtį, kaip buvo nužudytas nukentėjusysis nematė ir apie nukentėjusiojo nužudymo aplinkybes nieko nežino. Tuo tarpu nuteistasis R. P. apie įvykio aplinkybes bei apie R. M. veiksmus nukentėjusiojo R.

G. atžvilgiu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuosekliu parodymus, bÅ«tent, R. P. parodymais pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų nuteistųjų parodymus ir

pagrįstai patikėjo ir rėmėsi R. P. parodymais, kadangi R. P. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai,

tuo tarpu nuteistojo R. M. parodymai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir laikytini siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo medicinos specialisto išvadoje

Nr. M 51/09 (01) ir papildomoje specialisto išvadoje konstatuota, kad R. G. mirties priežastimi labiausiai tikėtina buvo patirta

galvos trauma. Tai objektyvizuoja galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje ir kairėje pusėje, pakauškaulio skilimais: kairėje ir dešinėje nueinančiais į užpakalines kaukolės duobes abipus, smegenų sumušimu abiejų kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose, kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, dešinės akiduobinės plokštelės skilimu. Sužalojimai, kurie konstatuoti galvoje, padaryti veikiant kietu buku daiktu ir yra galimi du atsiradimo mechanizmai: suduodant kietu buku daiktu į pakaušį bei griūnant ir atsitrenkiant pakaušiu į kietus bukus paviršius. Tačiau, atsižvelgiant į sužalojimų, t. y. kraujosruvų pakaušio minkštuosiuose audiniuose kiekį, į bylos aplinkybėse nurodytas įvykio vietos ypatybes – miškas, minkšta danga, vienkartinis griuvimas ir atsitrenkimas į kietus bukus paviršius yra atmetamas. Galvos sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje (kiekvienas kurių kvalifikuojamas sunkiu), neilgai trukus iki mirties. Mirties priežastimi buvo galvos sužalojimų visuma, pasireiškusi kaukolės pamato kaulų lūžiais bei galvos smegenų sumušimu.

R. G. tyrimo metu nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius gesintuvu (t. 1, b. l. 22 – 31, 33 – 34). Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, jog R. G. mirė nuo galvos sužalojimų, padarytų mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgius gesintuvu. Nuteistasis R.

P. , bÅ«tent, ir nurodė, jog R. M. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam R. G. į galvÄ gesintuvu, kurį prieÅ¡ eidamas į R. G. automobilį, pasiėmė iÅ¡ automobilio ,,Renault Twingo“. Liudytoja apklausta A. Ž. , kuriai priklauso automobilis ,,Renault Twingo“ ir, kuriuo ji leisdavo naudoti savo sesers vyrui R. M. , nurodė, jog automobilis buvo pilnai sukomplektuotas, jame buvo gesintuvas, o, apžiÅ«rėjus automobilį po nusikaltimo padarymo, gesintuvo bagažinėje nebuvo. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, bÅ«tent, R. M. sudavė smÅ«gius gesintuvu nukentėjusiajam R. G. į galvÄ , padarydamas sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, tarp R. M. veikos – smÅ«gių į galvÄ gesintuvu sudavimo ir pasekmių – nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistųjų R. P. ir R. M. parodymų, susitarimas tarp jų buvo apiplėšti R. G. , pagrobti iÅ¡ nukentėjusiojo viskÄ , kÄ Å¡is turės, bet ne žudyti R. G. . Sprendžiant klausimÄ , ar R. M. veiksmai nužudant R.

G. neišėjo už nuteistųjų susitarimo ribų ir, ar nebuvo vykdytojo ekscesas, svarbu įvertinti R. P. ir R. M. susitarimo bei tyčios turinį, t. y. svarbu nustatyti, ar buvo aptartos smurto prieš

nukentėjusįjį naudojimo ribos, kokių priemonių panaudojimÄ , siekiant pagrobti R. G. turtÄ , ir galimų pasekmių kilimÄ apėmė nuteistųjų susitarimas.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo R. P. parodymų, jis su R. M. iÅ¡ anksto prieÅ¡ susitikimÄ su R. G. surado nuoÅ¡aliÄ vietÄ miÅ¡ke plėšimui įvykdyti, parduotuvėje ,,Senukai“ nusipirko lipnios juostos, kuria turėjo suriÅ¡ti R. G. rankas, tam, kad Å¡is netrukdytų pagrobti turtÄ , taip pat R. P. matė, kaip R. M. , eidamas į nukentėjusiojo R.

G. automobilį, iÅ¡ automobilio ,,Renault Twingo“, kuriuo jie atvažiavo į susitikimÄ su R. G. , pasiėmė gesintuvÄ ir pasikiÅ¡o jį po striuke, sakydamas, kad juo ,,iÅ¡jungs“ R. G. , o po to suriÅ¡ nukentėjusįjį. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su R. M. nesitarė, kad Å¡is smÅ«giuos nukentėjusiajam į galvos sritį, jis galvojo, jog R. M. gesintuvu smÅ«giuos R. G. į kojÄ , tačiau toks nuteistojo paaiÅ¡kinimas yra nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei paties R. P. parodymams. Gesintuvas yra daiktas, skirtas gaisrui gesinti, gesintuvas nėra daiktas, specialiai pritaikytas žmogui žaloti ar žudyti, tačiau Å¡iuo atveju R. M. pasiėmė gesintuvÄ iÅ¡ automobilio ir paslėpė jį po striuke, turėdamas tikslÄ

jį naudoti akivaizdžiai ne pagal paskirtį, t. y. ne gaisrui gesinti, o R. G. sužaloti ir atimti jo gyvybę. Nuteistasis R. P. , matydamas R. M. veiksmus, t.

y. matydamas kaip R. M. pasiima iÅ¡ automobilio gesintuvÄ ir, pasikišęs jį po striuke, neÅ¡asi į R. G. automobilį, suvokė, jog gesintuvas bus naudojamas ne pagal paskirtį, o kÅ«no sužalojimams daryti. Nors R. P. tvirtina manęs, kad R.

M. gesintuvu suduos R. G. į kojÄ , tačiau toks R. P. apeliacinio skundo teiginys yra nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡tarauja paties R. P. parodymams. Kaip jau minėta, R. P. parodė, kad R. M. , pasiimdamas gesintuvÄ , jam pasakė, jog gesintuvu ,,iÅ¡jungs“ R. G. , o po to suriÅ¡ nukentėjusįjį, todėl bÅ«tų nelogiÅ¡ka tikėtis, kad smÅ«gis gesintuvu į priekyje R. M. einančio nukentėjusiojo kojÄ bÅ«tų

,,iÅ¡jungęs“ R. G. ar kaip nors kitaip palengvinęs R. G. suriÅ¡imÄ , prieÅ¡ingai – netikėtas smÅ«gis

nukentėjusiajam į galvÄ Å¾ymiai palengvino R. M. ir R. P. įveikti R. G. pasiprieÅ¡inimÄ . PasiruoÅ¡imas

plėšimui - nuoÅ¡alios vietos suradimas, gesintuvo pasiėmimas rodo, kad nuteistieji R. P. ir R. M. buvo numatę fizinio smurto panaudojimÄ užvaldant nukentėjusiojo R.

G. turtÄ , tačiau Å¡io smurto panaudojimo ribos nebuvo aptartos ir nustatytos, smurto panaudojimo laipsnis ir intensyvumas priklausė nuo konkrečių aplinkybių, nuteistiesiems R. M. ir R. P. buvo priimtini bet kokie padariniai, siekiant užvaldyti R. G. turtÄ . Tai reiÅ¡kia, kad smurto veiksmai, net ir esant iÅ¡ankstiniam susitarimui

apiplėšti, galėjo vystytis ir pereiti į nužudymÄ . Todėl, nuteistojo R. M. veiksmuose negalėjo bÅ«ti vykdytojo eksceso (išėjimo už

susitarimo ribų). Nuteistųjų tyčia dėl nukentėjusiojo R. G. gyvybės

atėmimo buvo netiesioginė, t. y. nuteistieji R. P. ir R. M. suprato, jog nusikalstamais veiksmais, užvaldydami

svetimÄ turtÄ , tuo pačiu kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, suvokė, kad, suduodant metaliniu gesintuvu žmogui per galvÄ , galima padaryti bet kokius kÅ«no sužalojimus, tame tarpe ir sužalojimus, galinčius sukelti žmogaus mirtį, ir, nors ir nenorėjo atimti nukentėjusiajam R. G. gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti – buvo abejingi galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apeliacinių skundų ribose nėra pagrindo svarstyti, ar nuteistieji R. M. ir R. P. nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., padarė tiesiogine ar netiesiogine tyčia, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tiek R. M. , tiek R.

P. psichinį santykį su padaryta veika. Byloje nėra duomenų, kad R. P. bÅ«tų vartojęs smurtÄ prieÅ¡ R. G. ,

tačiau jis, eidamas priekyje R. G. ir nukreipdamas jo dėmesį, žinojo, kad iÅ¡ paskos nukentėjusiojo einantis R. M. neÅ¡asi gesintuvÄ , kuriuo suduos smÅ«gius R. G. , tame tarpe ir smÅ«gius į galvÄ , suvokė, jog tokiais savo veiksmais padeda R. M. užpulti nukentėjusįjį ir nors nesiekė R. G. mirties, tačiau, suvokdamas, kad R. M. , suduodamas gesintuvu smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , gali atimti gyvybę, savo veiksmais padėjo tokioms pasekmėms kilti. R. P. , eidamas priekyje nukentėjusiojo ir, neva, rodydamas keliÄ , atitraukė R. G. dėmesį nuo iÅ¡ paskos nukentėjusiojo einančio R. M. ir taip  padėjo R. M. nužudyti R. G. . Nuteistojo

R. M. , kuris, turėdamas tikslÄ pagrobti R. G. turtÄ , betarpiÅ¡kai padarė sužalojimus, sukėlusius nuknetėjusiojo mirtį, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., R. P. , kuris

turėdamas tikslÄ pagrobti R. G. turtÄ , padėjo R. M. nužudyti nukentėjusįjį, veika teisingai kvalifikuota

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 129 str. 2 d. 9 p.

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde neigia pagrobęs nukentėjusiojo R. G. dokumentus, t. y. neigia įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. Toks nuteistojo R. M. teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jį paneigia byloje surinkti įrodymai. Nei vienas iÅ¡ nuteistųjų neneigia susitarę apiplėšti R. G. , pagrobti iÅ¡ jo viskÄ , kÄ Å¡is turės su savimi, bei Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdę, t. y. pagrobę iÅ¡ nukentėjusiojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus daiktus, tame tarpe ir R. G. priklausančius dokumentus – vairuotojo pažymėjimÄ bei automobilio transporto priemonės registracijos liudijimÄ , tik kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų skirtingai nurodo, kuris konkrečiai kokį nukentėjusiajam priklausantį daiktÄ paėmė. R. P. nurodė, kad R. G. automobilyje jis rado ir paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Samsung“, R. M. atnešė dar du nukentėjusiojo mobiliuosius telefonus, automobilio dokumentai buvo R. G. automobilyje, kuriuo jie abu iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos ir tÄ pačiÄ dienÄ R.

M. pardavė nukentėjusiojo automobilį, pirkėjui atiduodamas ir automobilio dokumentus. Nuteistasis R. M. nurodė, kad R. P. atnešė du nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonus, raktus, automobilio dokumentus, dar vienÄ R. G. telefonÄ

jie rado nukentėjusiojo automobilyje, tÄ pačiÄ dienÄ jis pardavė R. G. automobilį nepažįstamam asmeniui, kartu atiduodamas ir

automobilio dokumentus. Nors iš nuteistųjų R. P. ir R. M. parodymų neaišku, kuriuos konkrečiai daiktus, kuris iš

nuteistųjų paėmė, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusįjį R. G. į miÅ¡kÄ nuteistieji nuviliojo bendru sutarimu,

turėdami vieningÄ tikslÄ â€“ apiplėšti nukentėjusįjį, abu nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami vieningÄ tyčiÄ , realizavo bendrai daromos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Bendrininkų grupe padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama visiems vykdytojams vienodai, nepriklausomai nuo kiekvieno vykdytojo veiksmų apimties. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės kokį konkrečiai nukentėjusiojo R. G. turtÄ kiekvienas iÅ¡ bendrininkų betarpiÅ¡kai užvaldė, jeigu abu nusikalstamos veikos bendrininkai veikė vieninga tyčia, turėdami vieningÄ tikslÄ , abiejų bendravykdytojų veiksmai kvalifikuojami vienodai pagal bendrininkų tyčios turinį ir kryptingumÄ , pagal kilusias pasekmes, jei Å¡ios pasekmės buvo bendrininkų siekiamybė. Todėl, nepriklausomai nuo to, kokį nukentėjusiojo turtÄ betarpiÅ¡kai užvaldė nuteistasis

R. M. , jo veika kvalifikuojama pagal abiejų nusikalstamos

veikos bendrininkų veiksmus ir sukeltas pasekmes, tiek, kiek tai apėmė R. M. ir R. P. susitarimas ir tyčia.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai nuteistojo R. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.

           Nuteistasis

R. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmės paskyrimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali koreguoti paskirtÄ bausmę tik tuo atveju, kai ji yra aiÅ¡kiai per Å¡velni arba aiÅ¡kiai per griežta.

           R. M. padarė tris nusikalstamas veikas, tame tarpe ir nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kuria

sukelti negrÄ Å¾inami padariniai – atimta žmogui gyvybė. Byloje nenustatyta R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo

atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veika, numatytas Lietuvos Respublikos

BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. R. M. iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ pripažintas

kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarymo teistas nebuvo. R. M. baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , R. M. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 180 str. 2 d., padarymÄ paskyrė bausmes, nežymiai didesnes nei straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ä®vertinus tai, kad byloje nenustatyta R. M. atsakomybę

lengvinančių aplinkybių, plėšimÄ ir dokumentų pagrobimÄ R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe ir tai pripažinta jo

atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgiant į padarytų

nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. M. padarė kvalifikuotÄ nužudymÄ (dėl

savanaudiÅ¡kų paskatų), nelaikytina, jog R. M. tiek už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., tiek už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., padarymÄ paskirtos nežymiai didesnės nei minėtų straipsnių sankcijų vidurkiai, bausmės yra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintÄ bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. reikalavimų nepažeidė. Nenustačius minėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas nuteistajam R. M. paskirtos bausmės neturi pagrindo koreguoti.

Bausmė R.

P. taip pat paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. reikalavimų. R. P. padarė tris nusikalstamas veikas, tame tarpe padėjo R. M. padaryti nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlusiÄ negrįžtamas pasekmes. Byloje nenustatyta R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veika, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., jis

padarė veikdamas bendrininkų grupe. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, R. P. iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ pripažintas

kaltu skundžiamu nuosprendžiu, buvo ne kartÄ teistas. Nors R.

P. buvo teistas už baudžiamųjų nusižengimų padarymÄ , todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 97 str. nuostatomis, laikomas neturinčiu teistumo, tačiau ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja R. P. ir

rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas. R. P. baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. paskirta bausmė, nežymiai virÅ¡ijanti baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos mediana, yra per griežta, jos Å¡velninti nėra pagrindo, be to, to nėra praÅ¡oma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.Â

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o sumažinti nukentėjusiajai S. G. priteistos neturtinės žalos dydį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Dėl nuteistųjų R. M. ir R. P. veiksmų nukentėjusioji S. G. bei jos sutuoktinis neteko sÅ«naus, dėl sÅ«naus netekties tėvai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , sukrėtimÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais

nusikalstamais nuteistųjų veiksmais, taip pat į tai, jog nuteistasis R. M. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę

dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai iÅ¡ jo priteistÄ neturtinės žalos dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios S. G. naudai priteisė 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistųjų R.

P. ir R. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                               Â

Viktoras Kažys

Teisėjai                                                                       Â

                               Svajūnas Knizleris

                                                                                                       Â

        Linas Žukauskas

Â

      Â