4136b6db-aeaf-4d3a-8bc0-1836cffe21bb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2197-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19124-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.4.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-249-713/2017 pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. R. dėl testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. 20 000,00 Eur dydžio kompensacijÄ už testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2005 m. gruodžio 3 d. mirė Å¡alių tėvas, palikdamas testamentÄ , kuriuo jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypÄ arba įmokÄ už jį ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko sÅ«nui A.

R.. Minėtu testamentu testatorius įpareigojo testamentinį įpėdinį A. R. po palikimo priėmimo, vienerių metų laikotarpyje apmokėti J. B. perkamo dviejų kambarių su atskira virtuve Å ilainių rajone, Kauno mieste, buto kainÄ . IeÅ¡kovė ir atsakovas palikimÄ pagal testamentÄ priėmė 2006 m. kovo 1 d. iÅ¡duodant jiems paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimus. IeÅ¡kovė ne kartÄ prašė atsakovo įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę ir apmokėti už ketinamÄ Ä¯sigyti (pirkti) butÄ , tačiau atsakovas teigdavo, kad neturi finansinių galimybių įvykdyti testamentinę prievolę.

Atsakovas 2016 m. balandžio 22 d. pardavė paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė dalį parduoto nekilnojamo turto sumos – 10 000,00 Eur. Už gautÄ sumÄ ieÅ¡kovė negali įsigyti buto, kadangi minimali kaina, už kuriÄ Å¡iuo metu galėtų įsigyti 2 kambarių butÄ Å ilainių mikrorajone, yra ne mažesnė kaip 30 000,00 Eur. Kadangi atsakovas iki Å¡iol neįvykdė testamentinės iÅ¡skirtinės sÄ lygų, ieÅ¡kovė praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000,00 Eur kompensacijÄ , kuri bÅ«tų laikoma tinkamu testamentinės iÅ¡skirtinės įvykdymu.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad atsakovas paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ su kitais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Likusį turtÄ , kuris nebuvo paliktas testamentu, paveldėjo ieÅ¡kovė ir atsakovas pagal įstatymÄ . Po tėvo mirties atsakovas 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje iÅ¡nuomojo namÄ ir pusę už nuomÄ gaunamų lėšų kiekvienÄ mėnesį atiduodavo ieÅ¡kovei. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei yra sumokėjęs 17 063,72 Eur, o pardavęs paveldėtÄ namÄ â€“ pervedė ieÅ¡kovei dar 10 000,00 Eur.

IeÅ¡kovė per vienerių metų terminÄ nereikalavo įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę ir buto neįgijo (nenusipirko). Vieneri metai, per kuriuos atsakovas turėjo įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę, po tėvo mirties seniai praėjo, todėl turėtų bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, kuriÄ atsakovas skaičiuoja nuo teisės atsiradimo į palikimÄ dienos, t. y. nuo 2005 m. gruodžio 3 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei J.

B. iÅ¡ atsakovo A. R. 20 000,00 Eur testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo kompensacijÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 20 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 750,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 350,00 Eur žyminio mokesčio bei 3,48 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl testamento iÅ¡skirtinės dalyko apibrėžtumo. Atsakovui buvo aiÅ¡ku ir suprantama, kad po palikimo priėmimo jis per vienerius metus turi apmokėti ieÅ¡kovės perkamÄ 2 kambarių butÄ su atskira virtuve Å ilainių mikrorajone, Kauno mieste.

Å alys palikimÄ priėmė, ieÅ¡kovė taip pat priėmė ir testamentinę iÅ¡skirtinę. Atsakovas, priimdamas palikimÄ ir nepareikÅ¡damas prieÅ¡taravimų dėl palikimo priėmimo, su testamentine iÅ¡skirtine sutiko ir prisiėmė vykdyti testatoriaus valiÄ aprÅ«pinti ieÅ¡kovę gyvenamuoju plotu. Testatoriaus nustatytas vienerių metų terminas prievolei įvykdyti buvo nustatytas ne ieÅ¡kovei, kaip testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjai, o atsakovui, kaip testamentinės iÅ¡skirtinės vykdytojui, kuriam testamentu buvo palikta visa namų valda (duomenys neskelbtini) mieste.Teismas pažymėjo, kad atsakovas pardavė namų valdÄ 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. liepos 22 d. pervedė ieÅ¡kovei dalį gautos sumos – 10 000,00 Eur.

Byloje nenustatyta, kad Å¡alys bÅ«tų susitarę ieÅ¡kovės aprÅ«pinimÄ nekilnojamuoju turtu pakeisti į kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ , tačiau ir neprieÅ¡taravo, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų priteista kompensacija. IeÅ¡kovė neigia gavusi pinigus kaip kompensacijÄ už testamentinę iÅ¡skirtinę. Atsakovas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė, kad ieÅ¡kovei kiekvienÄ mėnesį atiduodavo pusę nuomos mokesčio, Å¡ios aplinkybės nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai.Teismas konstatavo, kad į bylÄ pateikta gyvenamų patalpų nuomos sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiam terminui sudaryta sutartis, koks mėnesinis mokestis, o pateiktas atsakovo paskaičiavimas nepagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, prieÅ¡tarauja paties atsakovo argumentams ir pateikto susitarimo sÄ lygoms.

Å i sutartis neįregistruota ir neiÅ¡vieÅ¡inta VÄ® Registrų centre, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas buvo sudaręs nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn., pagal kuriÄ gavo nuompinigius ir atidavė ieÅ¡kovei 17 063,72 Eur kaip testamentinės iÅ¡skirtinės kompensacijÄ (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas pervedė ieÅ¡kovei 10 000,00 Eur rodo, jog jis pasirinko kitÄ testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo bÅ«dÄ â€“ kompensacijÄ pinigais, kuriai neprieÅ¡taravo ir ieÅ¡kovė.

Ä®vertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 30 000,00 Eur dydžio kompensacija už butÄ yra mažesnė, nei atsakovui bÅ«tų reikėję mokėti 2005 m. – 2006 metais. Pateikti nekilnojamo turto kainÄ patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas ieÅ¡kovės pateiktų butų kainų neginčijo, o savų kainų ir paskaičiavimų į bylÄ neteikė, todėl teismas apie buto kainas sprendė pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas jau yra sumokėjęs ieÅ¡kovei 10 000,00 Eur kompensacijÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti 20 000,00 Eur suma pripažino pagrįsta.Atsakydamas į atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties, teismas nurodė, kad palikimÄ Å¡alys priėmė 2006 m. kovo 1 d. IeÅ¡kovė tÄ pačiÄ dienÄ priėmė ir testamentinę iÅ¡skirtinę. Å i data laikytina diena, kada Å¡alys priėmė ir sužinojo apie testamentinę iÅ¡skirtinę. Taigi, nuo Å¡ios dienos per vienerių metų laikotarpį, t. y. iki 2007 m. kovo 1 d., atsakovas turėjo įvykdyti testamentinę prievolę – nupirkti ieÅ¡kovei dviejų kambarių 50 kv. m butÄ su atskira virtuve Å ilainių mikrorajone, Kauno mieste.

Kadangi atsakovas prievolės neįvykdė, todėl bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti prasidėjo nuo 2007 m. kovo 2 d., kuris turėjo baigtis 2017 m. kovo 3 d. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ 2016 m. rugsėjo 20 d., taigi nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bendrÄ jį 10 metų senaties terminÄ . Kadangi ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ už testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymÄ , apelianto nuomone, senaties terminas skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo momentas, kaip numato CK 5.3 straipsnis, yra palikėjo mirties diena, kadangi paveldėjimo teisiniai santykiai ir iÅ¡ to kylančios pasekmės atsiranda palikimo atsiradimo momentu, t. y. palikėjo mirties dienÄ .

Palikėjas mirė 2005 m. gruodžio 3 d., ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2016 m. rugsėjo mėn., taigi ieÅ¡kinio padavimo dienÄ buvo praėję daugiau kaip 10 metų nuo palikėjo mirties momento, todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieÅ¡kinio senatį.IeÅ¡kinio reikalavimas – priteisti kompensacijÄ už testamentinės iÅ¡skirtinės įvykdymÄ . BendrÄ ja prasme kompensacija yra atlyginimas už tai, kas prarasta. IÅ¡analizavus Civilinio kodekso normas ir teismų praktikÄ dėl reikalavimų priteisti kompensacijÄ , kompensacijos yra siejamos su netektu turtu, patirtomis iÅ¡laidomis, neturtine ir turtine žala.

IeÅ¡kovė kaip teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodo 5.23 ir 5.24 straipsnius, kurie apibrėžia testamentinę iÅ¡skirtinę ir testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimo tvarkÄ . IeÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiÅ«ra disponuoja. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie patirtÄ Å¾alÄ , o kompensacijos dydis yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovo manymu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė apskritai netinkamai suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas negalėjo tokių reikalavimų patenkinti.Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad byloje nekilo ginčas dėl testamento iÅ¡skirtinės dalyko apibrėžtumo.

LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant testamentinės iÅ¡skirtinės formuluotę yra akivaizdu, kad testatorius įpareigojo atsakovÄ apmokėti ieÅ¡kovės perkamo buto kainÄ . IÅ¡ testamentinės iÅ¡skirtinės formuluotės akivaizdu, kad testamentinės iÅ¡skirtinės pagrindu kylanti atsakovo prievolė yra sÄ lyginė, kad ieÅ¡kovė turėjo pati iÅ¡sirinkti butÄ bei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , jog nori konkretų butÄ pirkti ir tik tuomet atsakovui atsirastų prievolė apmokėti ieÅ¡kovės perkamo buto kainÄ .

Tai ieÅ¡kovė turėjo padaryti per vienerius metus nuo palikimo priėmimo.Kadangi ieÅ¡kovė pati buto nesusirado, t. y. neįvykdė jai testamentinėje iÅ¡skirtinėje numatytos sÄ lygos, todėl atsakovas niekaip negalėjo įvykdyti savo prievolės, nes tokia prievolė jam neatsirado. Atsakovo nuomone, tokiu patvarkymu, kuris yra iÅ¡dėstytas testamentinėje iÅ¡skirtinėje, mirusysis nustatė tam tikrus suvaržymus ieÅ¡kovei, t. y. per metus laiko susirasti ir iÅ¡sirinkti dviejų kambarių butÄ Å ilainių rajone su atskira virtuve, tačiau ieÅ¡kovė to nepadarė.Dėl lingvistinės testamentinės iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės atsakovui klausimų nekilo, testamentinės iÅ¡skirtinės formuluotė visuomet buvo aiÅ¡kiai suprantama, tačiau teismas, spręsdamas kitaip, savo argumentų nemotyvavo ir nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl testamentinės iÅ¡skirtinės iÅ¡aiÅ¡kinimo, todėl savo iniciatyva turėjo spręsti dėl testamento lingvistinės ekspertizės skyrimo.

Teismui nesprendus tokio klausimo ir nemotyvuotai atmetus atsakovo vertinimus, buvo pažeistos įrodymus bei įrodinėjimÄ reglamentuojančios taisyklės, nes byloje nebuvo iÅ¡tirti visi galimi įrodymai.NamÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas iÅ¡nuomojo 2005 m. gruodžio pabaigoje, nes jį reikėjo prižiÅ«rėti, tvarkyti, Å¡ildyti. Apeliantas žinojo testamentinės iÅ¡skirtinės sÄ lygÄ , todėl, dar iki galo nesutvarkęs paveldėjimo dokumentų ir iÅ¡nuomojęs namÄ , atsakovas pusę už nuomÄ gaunamų lėšų visuomet duodavo ieÅ¡kovei.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovei buvo patogu kas mėnesį gauti pusę nuompinigių už nuomojamÄ namÄ , tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė tradicija, kad atsakovas pusę už nuomÄ gaunamų lėšų duodavo ieÅ¡kovei, nors atsakovas neturėjo jokios pareigos to daryti, tačiau taip elgėsi vedinas žmogiÅ¡kumo, geros valios. Pati ieÅ¡kovė 2017 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra gavusi iÅ¡ atsakovo 5000 Eur dydžio lėšas už nuomos mokestį. Atsakovo vertinimu, jis ieÅ¡kovei yra sumokėjęs 17 063,72 Eur gautų nuompinigių.Teismo sprendimas prieÅ¡tarauja mirusiojo valiai, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams.

IÅ¡ bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad atsakovas iki bylos nagrinėjimo pradžios gera valia sumokėjo ieÅ¡kovei mažiausiai 15 000 Eur (atsakovo skaičiavimais 17 063 Eur), o teismas sprendimu priteisė 20 000 Eur. Atsakovas paveldėtÄ namÄ pardavė už 40 000 Eur, taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo yra gavusi mažiausiai 35 000 Eur. Jei mirusiojo valia bÅ«tų buvusi palikti visÄ turtÄ ieÅ¡kovei, jis bÅ«tų testamentu turtÄ palikęs ieÅ¡kovei ir įpareigojęs atsakovui iÅ¡mokėti 5000 Eur kompensacijÄ , tačiau mirusiojo valia buvo kita.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o ne nuo palikimo atsiradimo momento, kaip teigia atsakovas. 2016 m. kovo 1 d. bÅ«tent ir laikytina ta diena, kada Å¡alys priėmė ir sužinojo apie testamentine iÅ¡skirtinę.

Nuo Å¡ios dienos, per vienerių metų laikotarpį, iki 2007 kovo 1 d. atsakovas turėjo įvykdyti prievolę – apmokėti ieÅ¡kovės perkamo dviejų kambarių 50 kv. m buto su atskira virtuve Å ilainių mikrorajone, Kauno mieste, kainÄ . Kadangi atsakovas prievolės neįvykdė, todėl ieÅ¡kovei nuo 2007 m. kovo 1 d. pradedamas skaičiuoti 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris turėjo baigtis 2017 m. kovo 3 d. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2016 m. rugsėjo 20 d., taigi, nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino.Atsakovas žinojo, kokiu bÅ«du yra vykdoma testamentinė iÅ¡skirtinė ir niekada dėl to nereiÅ¡kė pretenzijų nei asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovei, nei kreipėsi į teismÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės nuginčijimo.

Bylos medžiaga liudija, kad atsakovas nevykdė testamentinės iÅ¡skirtinės ne dėl to, kad nesuprato jos dalyko, ir ne dėl to, kad ieÅ¡kovė netinkamai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , bet todėl, kad tuo metu, kai ieÅ¡kovė surado butÄ ir pareikalavo sumokėti buto kainÄ , atsakovas neturėjo finansinių galimybių tokį reikalavimÄ Ä¯vykdyti. Atsakovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad ieÅ¡kovė butÄ buvo suradusi, tačiau negalėjo atlikti tolesnių teisinių pirkimo pardavimo veiksmų, kadangi atsakovas neturėjo finansinių galimybių apmokėti nurodytos sumos.Apeliantas netinkamai aiÅ¡kina testatoriaus valiÄ .

Mirusysis siekė aprÅ«pinti savo vaikus nekilnojamu turtu, todėl atsakovui paliko namÄ , kartu įpareigodamas jį apmokėti ieÅ¡kovės perkamo buto kainÄ . IeÅ¡kovė, kaip ji nurodė savo paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu, buvo artima su tėvu (mirusiuoju), juo rÅ«pinosi, slaugė, tačiau tėvas paliko namÄ sÅ«nui, nes Å¡is planavo likti tuose namuose gyventi, o ieÅ¡kovė jau buvo sukÅ«rusi Å¡eimÄ ir gyveno kitur. Taigi, vienerių metų terminas buvo nustatytas ne ieÅ¡kovei, bet atsakovui, kad Å¡is pasirÅ«pintų savo seserimi ir apmokėtų jos iÅ¡sirinkto dviejų kambarių buto kainÄ .

Testamentinė iÅ¡skirtinė įpareigoja įpėdinį, bet ne testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjÄ . Atsakovas neginčijo testamento, sutiko su jo sÄ lygomis, pats priėmė palikimÄ , vadinasi sutiko vykdyti ir testamentinę iÅ¡skirtinę, kurios esmė – įpareigoti įpėdinį įgyvendinti tam tikrÄ prievolę.Atmestinas atsakovo argumentas dėl ekspertizės skyrimo. Civiliniame procese Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, be kita ko, ir teise praÅ¡yti byloje paskirti ekspertizę.

Teismas Å¡iose bylose nėra aktyvus, todėl Å¡alys, siekdamos įrodyti savo dėstomas aplinkybes, teikia įrodymus ir naudojasi kitomis įrodinėjimo priemonėmis.Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog jis neva sumokėjo ieÅ¡kovei 17 063,72 Eur, todėl laikytina, kad jis atsiskaitė su ieÅ¡kove. Kaip teisingai pažymėjo teismas, tarp Å¡alių nebuvo jokio raÅ¡ytinio susitarimo, kad testamentinė iÅ¡skirtinė bus vykdoma iÅ¡mokant kompensacijÄ dalimis. Tai, kad kaip teigia atsakovas, jis gavo pinigus už iÅ¡nuomotÄ namÄ ir dalį pinigų perdavė ieÅ¡kovei, neįrodo fakto, kad jis tokiu bÅ«du vykdė testamentinę iÅ¡skirtinę.IeÅ¡kovė pažymi, kad byloje pateikti įrodymai dėl gautų pinigų už namo nuomÄ nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės įvykdymo, kadangi nuomos sutartis atsakovas sudarinėjo savo iniciatyva, piniginę naudÄ taip pat gavo asmeniÅ¡kai jis.

Byloje nepateikta įrodymų ar raÅ¡ytinių susitarimų, kad tokiu bÅ«du Å¡alys vykdė testamentinę iÅ¡skirtinę, kiek konkrečiai atsakovas gavo pinigų iÅ¡ nuomos ir nepagrindžia atsakovo dėstomų aplinkybių, kad jis bÅ«tent tokiÄ naudÄ gavo iÅ¡nuomojęs paveldėtÄ namÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės ir atsakovo tėvas A. R. 2005 m. lapkričio 22 d. surašė testamentÄ , kuriuo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), arba įmokÄ už jį ir pastatus (esančius ten pat) paliko sÅ«nui A.

R. ir įpareigojo testamentinį įpėdinį A. R. po palikimo priėmimo vienerių metų laikotarpyje apmokėti J. B. (palikėjo dukters) perkamo dviejų kambarių su atskira virtuve Å ilainių rajone, Kauno mieste, buto kainÄ . A. R. 2005 m. gruodžio 3 d. mirė. PalikimÄ po jo mirties priėmė testamentiniai įpėdiniai: 2006 m. kovo 1 d. – sÅ«nus (atsakovas) A. R. ir dukra (ieÅ¡kovė) J. B., kuri tÄ pačiÄ dienÄ priėmė ir testamentinę iÅ¡skirtinę. 2006 m. kovo 22 d. Kauno m. 15-asis notarų biuras iÅ¡davė atsakovui A.

R. paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimÄ (not. registro Nr. 1-600, 32 b.l.). 2016 m. balandžio 22 d. atsakovas paveldėtÄ namų valdÄ (duomenys neskelbtini) pardavė už 40 000,00 Eur ir 2016 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymu į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė 10 000,00 Eur. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Esant tokiam reikalavimui bÅ«tina patikrinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senatis praleista, įmanoma tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios klausimÄ , taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

Å¡i taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad palikimÄ Å¡alys priėmė 2006 m. kovo 1 d., tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė priėmė ir testamentinę iÅ¡skirtinę. Atsakovas iki 2007 m. kovo 1 d. turėjo įvykdyti testamentinę prievolę – nupirkti (apmokėti) ieÅ¡kovei dviejų kambarių 50 kv. m butÄ su atskira virtuve Å ilainių mikrorajone, Kauno mieste.

Kadangi atsakovas iki minėtos datos prievolės neįvykdė (byloje ginčo dėl to nėra), todėl bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prasidėjo nuo 2007 m. kovo 2 d. ir turėjo baigtis 2017 m. kovo 3 d. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ 2016 m. rugsėjo 20 d., taigi nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas turėjo atsakovo praÅ¡ymu taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Dėl testamentinės iÅ¡skirtinės ir jos vykdymo Testamentinė iÅ¡skirtinė (legatas) (CK 5.23 straipsnis) – tai įpėdinio pagal testamentÄ Ä¯pareigojimas atlikti kokiÄ nors prievolę vienam ar keliems asmenims (testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjams), kai Å¡ie įgyja teisę reikalauti, kad toks įpareigojimas bÅ«tų įvykdytas. Taigi testamentinė iÅ¡skirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė. Tarp įpareigoto įpėdinio, priėmusio palikimÄ , ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjo atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai.

Kitaip tariant, įpėdinis, priimdamas palikimÄ , prisiima ir testatoriaus įpareigojimÄ Ä¯vykdyti iÅ¡skirtinę. Å io įpareigojimo nepageidaujantis vykdyti įpėdinis gali atsisakyti priimti palikimÄ . Tokiu atveju prievolė įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems atsisakiusio palikimo įpėdinio dalį. Jeigu palikimÄ priėmęs įpėdinis nevykdo testamente nustatyto įpareigojimo, iÅ¡skirtinės gavėjas savo teisę į jÄ gali įgyvendinti priverstinai, nes įpėdinis, priėmęs palikimÄ , tampa iÅ¡skirtinės gavėjo skolininku, o testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjas – kreditoriumi.

Atsižvelgiant į tai, įpėdinio ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjų santykius lemia tai, ar įpėdinis palikimÄ priėmė, nes tik įpėdiniui priėmus palikimÄ tarp jų gali atsirasti nurodyti prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas palikimÄ priėmė, taigi, prisiėmė ir testatoriaus įpareigojimÄ Ä¯vykdyti iÅ¡skirtinę. Ä®vykdyti nustatytu laiku (per vienerius metus nuo palikimo priėmimo) įpareigojančiÄ testamentinę prievolę, kaip teisingai pažymėjo teismas, remdamasis ieÅ¡kovės ir paties atsakovo paaiÅ¡kinimais, atsakovas negalėjo dėl finansinių sunkumų, todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo priverstine (teismine) tvarka, tame tarpe ir nuostolių atlyginimo pinigais (piniginės kompensacijos) (CPK 13 straipsnis, CK 1.138, 6.1, 6.256 straipsniai).

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Eur kompensacijÄ , atsižvelgdama į statistinius dviejų kambarių, 50 kv. m ploto, buto, esančio Å ilainių mikrorajone, Kaune, vidutinės rinkos kainos rodiklius 2005 ir 2016 metais ir atsakovo iÅ¡mokėtÄ jai 10 000 Eur kompensacijÄ . Teismas, remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatė, kad aptariamu laikotarpiu tokio buto vidutinė rinkos kaina svyravo nuo 34 000 Eur iki 65 000 Eur, taigi vidutiniÅ¡kai – 49 500 Eur. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis Å¡io nutarties 18 punkte nurodytų duomenų atsakovas nepaneigė ir savo pozicijÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad iÅ¡mokėdamas ieÅ¡kovei gera valia 27 063,72 Eur (10 000 Eur už parduotÄ paveldėtÄ namų valdÄ ir 17 063,72 Eur nuompinigius už nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini)) testamentinę iÅ¡skirtinę įvykdė.

Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, ieÅ¡kovas neįrodė, kad sumokėjo ieÅ¡kovei 17 063,72 Eur nuompinigius, kadangi Å¡ie argumentai grindžiami tik atsakovo asmenine nuomone (skaičiavimais) ir neparenti kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Antra, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovė pripažino gavusi iÅ¡ atsakovo ne 17 063,72 Eur, bet 5 000 Eur nuompinigius, todėl, įvertinus buto vidutinę rinkos kainÄ (49 500 Eur ) ir ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti 20 000 Eur kompensacijÄ bei iki bylos nagrinėjimo gautas iÅ¡ atsakovo kitas 15 000 Eur dydžio iÅ¡mokas, praÅ¡oma priteisti kompensacija yra mažesnė už vidutinę 49 500 Eur dydžio buto rinkos kainÄ .

Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismo sprendimas prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad, atsiradus poreikiui aiÅ¡kinti testamento turinį ir sÄ lygas, taikytinos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011; kt.).

Testamento kaip asmeninio vienaÅ¡alio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikÅ¡mingiausias elementas – testatoriaus (-ės) valia, kuriÄ turi atitikti testamento turinys. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovę su testatoriumi siejo glaudus ryÅ¡ys, ieÅ¡kovė juo rÅ«pinosi, slaugė. Testatorius paliko namÄ sÅ«nui (atsakovui), nes Å¡is ketino jame toliau gyventi, tuo tarpu ieÅ¡kovė jau buvo sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ ir gyveno skyrium kitoje vietoje. Todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad mirusysis siekė aprÅ«pinti savo vaikus nekilnojamuoju turtu lygiomis dalimis, tokiu bÅ«du nei vieno nenuskriausdamas, o testamente nustatytas vienerių metų testamentinės iÅ¡skirtinės įvykdymas buvo nustatytas ne ieÅ¡kovei, kaip iÅ¡skirtinės gavėjai, bet atsakovui, kaip iÅ¡skirtinės vykdytojui.

Atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 19-20 punktus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino testamento turinį. Kiti apeliacinio skundo argumentai Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas iÅ¡nagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ teisingai, nepažeidė materialinės teisės ir įrodinėjimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovui (apeliantui) buvo atidėtas 300 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundÄ iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė patyrė 653,40 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurias 2017 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡ymu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, valstybei priteistina 300 Eur žyminio mokesčio, ieÅ¡kovei – 653,40 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,40 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir 40 ct) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant valstybei priteistÄ sumÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Gintautas Koriaginas Diana Labokaitė Albina Rimdeikaitė