2020-01-29 Nr. AB-2040-3-63-3-01840-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-3094-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01840-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1670-13413 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos normoms.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) gavo 2019 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jog ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, t. y. vairuodama automobilį viršijo nustatytą važiavimo greitį 34 km/h. Pareiškėja teigė, kad minėtame nutarime nurodytomis aplinkybėmis automobilio nevairavo, jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė, todėl, siekdama apsiginti nuo nepagrįsto kaltinimo, 2019 m. rugpjūčio 12 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu atsisakė tenkinti jos prašymą.

3. Pareiškėjos nuomone, Sprendimas prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo suformuotai praktikai, Europos Sąjungos chartijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Pareiškėja nurodė, jog nuo 2002 m. jai buvo užkirsta galimybė gauti antrinę teisinę pagalbą ir ji buvo diskriminuojama. 2015 m. pareiškėjos atžvilgiu buvo suklastota administracinė byla ir konstatuota, kad ji piktnaudžiauja antrine teisine pagalba, kuri jai nebuvo realiai teikiama, o Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteista 983,94 Eur. Nuodyta skola yra išieškoma per antstolius ir tokiu būdu Tarnyba dirbtinai sukūrė priežastį neteikti jai antrinės teisinės pagalbos. Pareiškėja akcentavo, kad minėtos aplinkybės patvirtino, jog jos atžvilgiu buvo vykdomas organizuotas persekiojimas, nuo kurio neturėjo galimybės apsiginti.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 priteisė iš pareiškėjos 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas, reg. Nr. (2.3) KLTP-1-11670, suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ARN_N-9924-2019.

Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2019 m. liepos 9 d. buvo gautas antstolės L. N. pranešimas, kad išieškojimas iš pareiškėjos pagal vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, dėl 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, nėra baigtas, likęs įsiskolinimas yra 956,45 Eur. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos registro 2019 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis pareiškėja nebuvo apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Klaipėdos skyrius, įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas pažymėjo, kad teisinės pagalbos instituto paskirtis yra ginti teisėtus interesus suteikiant teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pati valstybė valstybinę garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmeniui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ar jų dalies.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš įstatymo leidėjo nustatytų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, būtinų antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nėra pateikusi prašymo dėl įmokų atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Atkreipė dėmesį, jog nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato išimčių, kurios atleistų pareiškėją nuo prievolės apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 50 ar 25 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11 ir 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Individuali asmens situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų dydį ir t. t.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja minėta teise nepasinaudojo ir Tarnybos Klaipėdos skyriui prašymo papildomai įvertinti jos individualią situaciją nepateikė.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos S. S. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja, siekdama apskųsti Klaipėdos AVPK 2019 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, 2019 m. rugpjūčio 12 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (2.3) KLTP-1-11670, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ARN_N-9924-2019. Tarnybos Klaipėdos skyrius, įvertinęs pareiškėjos prašymo turinį, Sprendimu atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. Sprendime jo teisiniu pagrindu nurodomas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas. Faktinis skundžiamo Sprendimo pagrindas – aplinkybė, kad pareiškėja nėra sumokėjusi 956,45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

8. Teismo vertinimu, šioje byloje Sprendimas yra grindžiamas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, kuriuo iš pareiškėjos priteisė 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10 ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-12. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, konstatuota, jog šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1110-556/2015 pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš antstolės L. N. 2019 m. liepos 2 d. rašto Nr. S-19-65-3528 „Dėl informacijos pateikimo“ turinio teismas nustatė, kad pareiškėja nėra sumokėjusi 956,45 Eur antrinė teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nebuvo padengusi įsiskolinimo valstybei ir Tarnybos Klaipėdos skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje.

9. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas numatė, jog Tarnyba, atsižvelgdama į asmens individualią situaciją, turi teisę nesiremti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir jam teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo iki nustatyto termino nėra apmokėjęs visų ar dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau asmuo privalo Tarnybai pateikti motyvuotą rašytinį prašymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi jai Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje suteikta teise ir būtų pateikusi Tarnybos Klaipėdos skyriui motyvuotą prašymą įvertinti jos turtinę padėtį, galimybę savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos sudėtingumą ir kt. Be to, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pati pareiškėja.

10. Teismas, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, vertindamas pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, nes dėl Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatytos išimties pareiškėja nesikreipė, tai yra jos pasirinkimo teisė. Teismas nenustatė Sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

11. Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 11 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos normoms, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nurodytų nuostatų konstitucingumo nekilo, todėl pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkino.

III. 12. Pareiškėja S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėja nurodo, kad buvo pažeista jos konstitucinė teisė į advokatą. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos chartijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Be to, teismas nevertino Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos dėl skundo dalyko. Pareiškėja teigia, kad jos gaunamos pajamos yra itin mažos ir ji yra diskriminuojama, nes negali apsiginti nuo kaltinimų. Taip pat mano, kad teismas formaliai išnagrinėjo bylą ir priimtu sprendimu užkirto galimybę apsiginti nuo visiškai nepagrįstai inkriminuoto pažeidimo. Pareiškėja nurodo, kad negali pasisakyti dėl teismo teisinių motyvų, nes neturi tam jokios kompetencijos. Pareiškėjai nesuprantama teismo pozicija, kodėl jos skundas netenkintas.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde keliamais reikalavimais ir palaiko savo poziciją ir motyvus išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1670-13413 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjos skundo, konstatavo, kad Tarnyba Sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų, pareiškėja papildomai nesikreipė į Tarnybą dėl individualios situacijos įvertinimo, t. y. nepasinaudojo Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta teise, todėl pareiškėjai pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymą antrinė pagalba negalėjo būti teikiama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Pareiškėja su šiomis teismo išvadomis nesutinka, tvirtina, kad pažeidžiama jos konstitucinė teisė tinkamai apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, teismas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką vertinant skundo dalyką.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Kilusiam ginčui aktuali Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis (taikoma 2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), kurioje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

20. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4732-822/2019, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko, įskaitant) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės.

21. Kilusio ginčo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“, be to, Įstatymo 11 straipsnis buvo papildytas 11 dalimi, numatančia: „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, nustato Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1R-16 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 8 d.).

22. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 iš pareiškėjos priteisė 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10 ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-12. Šis teismo sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata nurodančia, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015 pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Antstolė L. N. 2019 m. liepos 2 d. rašte Nr. S-19-65-3528 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 15) nurodė, kad pareiškėja nėra sumokėjusi 956,45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

23. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėja Sprendimo priėmimo metu nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų ar jų dalies. Byloje taip pat nėra duomenų, tokių argumentų pareiškėja nenurodė ir skunde, kad ji, siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą, kad būtų ginčijamas 2019 m. liepos 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ARN_N-9924-2019 (t. y. dėl kurio ji ir kreipėsi į Tarnybą 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymu), pateikė motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl pareiškėjos individualios situacijos vertinimo. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjos teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjos skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėja nesinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu.

24. Priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas sprendime atkreipė į ginčui aktualios Įstatymo normos pasikeitimus nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. įstatymų leidėjo priimtus po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo. Todėl nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos vertinant skundo dalyką.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nekompetencijos, teismo sprendimo formalumo ir pareiškėjos teisių pažeidimo yra abstraktūs bei deklaratyvūs, nepagrįsti faktais bei teisės aktų normomis ir nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje: Nr. A822-1042/2009 ir kt.). Nustatytų sąlygų antrinei teisinei pagalbai gauti pareiškėja nesilaikė, kas ir lėmė Tarnybos Klaipėdos skyriaus atsisakymą teikti prašomą teisinę pagalbą pareiškėjai.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė