2017-12-13 Nr. AB-23351-3-61-3-04002-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3120-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04002-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–11), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. liepos 5 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K žiauriomis ir žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis. Kalėjo perpildytose kamerose, buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimas. Kamerose trūko inventoriaus, buvo antisanitarinės sąlygos, dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę, jam neišduodavo higienos reikmenų, priklausančio maitinimo arba maitinimas buvo išduodamas ne nustatytu laiku. Minkštasis inventorius buvo nudėvėtas. Pasivaikščiojimų kiemelių stogai buvo iš asbesto, netinkama sienų, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacija, triukšmas (šunų lojimas 4.30 val.), dulkės, kamerose nebuvo iškvietimo skambučio arba jis neveikė. Lukiškių TI-K administracijos darbuotojai netinkamai bendravo. Kamerose nebuvo užtikrintas vėdinimas, netinkamai įrengtas klozetas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 63–73) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą, likusią skundo dalį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Lukiškių TI-K paaiškino, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ reikalavimais ir stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį.

Skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus resursus.

Kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos, dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų. Sanitarinis mazgas nuo bendros patalpos atitvertas 1,5 m aukščio sienele, toks įrengimas atitinka reikalavimus. Kamerų langai pritaikyti vėdinimui. Kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, už tvarkos palaikymą atsakingi suimtieji. Pareiškėjas praustis po dušu buvo vedamas vieną kartą per savaitę 15 min., tai atitiko reikalavimus; higienos priemonės, minkštasis inventorius išduodami pagal nustatytas normas. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, sudaroma galimybė patiems skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius.

Pareiškėjas galėjo pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per parą, tai atitinka SVĮ 29 straipsnio reikalavimus. Lukiškių TI-K gofruoti lakštai iš asbesto ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Suimtųjų ir nuteistųjų perkėlimai iš vienos kameros į kitą vykdomi laikantis SVĮ 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio nuostatų. Lukiškių TI-K maitinimas atitinka nustatytus reikalavimus, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais.

Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad už teismui pateiktą 81 lapą įrodomosios medžiagos turėtų būti priteista 4,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu (I t., b. l. 190–198) pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 126 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, kamerų neatitikimo HN 76:2010 ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – HN 134:2015) reikalavimams ir kitoms kalinimo sąlygoms.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Kadangi atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. spalio 7 d., tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. spalio 7 d. Nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą ir įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas praleisto ieškinio senaties termino neatnaujino.

8. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma – 3,6 kv. m vienam asmeniui. Pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. liepos 4 d. Minėtu laikotarpiu 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas 14 dienų.

9. Teismas iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų nustatė, kad juose nėra duomenų apie pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu realią kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams.

10. Teismas įvertino pareiškėjo į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016 m. liepos 12 d. rašto Nr. 2.10-3829(16.4.1. 10.12) turinį, kuris patvirtino, kad buvo tiriamas pareiškėjo skundas dėl jo laikymo sąlygų atitikimo HN 134:2015 reikalavimams. Teismas, atsižvelgęs į minėtame rašte nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimams, nėra nustatytas.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, ir šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiose kamerose, kokiu laikotarpiu, kokios rūšies inventoriaus trūko. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo nurodytos gyvenimo sąlygos neatitiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentus dėl šių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laikė neįrodytais ir nepagrįstais.

13. Teismas nustatė, kad byloje pateikti Lukiškių TI-K 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakymai į pareiškėjo skundus patvirtina, jog tarnybiniai šunys specialiai apmokyti apsaugos vykdymui ir yra nuolat prižiūrimi.

14. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji, nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teismas įvertino Lukiškių TI-K pateiktą informaciją, kad atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo suteiktas dietinis maitinimas, dietinį maitinimą pradėjo gauti nuo 2016 m. birželio 22 d. iki išvykimo iš Lukiškių TI-K dienos.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, jis buvo aprūpinamas švaria patalyne, rankšluosčiais, čiužiniu bei kitu inventoriumi, skirtu asmeniniam naudojimui. Vadovaujantis BVK 110 straipsnio 1 dalimi, SVĮ 32 straipsnio 1 dalimi, HN 134:2015 35 punktu bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji bei nuteistieji privalo eilės tvarka valyti kameras, kuriose yra apgyvendinti, kamerų tvarkos palaikymui yra išduodamas valymo inventorius.

16. Teismas įvertino Lukiškių TI-K paaiškinimą, kad tam tikru metu gyvenamuosiuose korpusuose buvo vykdomi inžinerinių sistemų darbai, diegiamos naujos skubaus iškvietimo sistemos, todėl skubaus iškvietimo mygtukai veikė dalyje kamerų. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra įrengti skubaus iškvietimo mygtukai, kadangi to nereglamentuoja galiojantys teisės aktai, kiemuose esančius asmenis nuolat stebi bei prižiūri Lukiškių TI-K pareigūnai.

17. Kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų, susijusių su galimu pareigūnų netinkamu elgesiu, teismas pareiškėjo argumentus dėl įstaigos administracijos netinkamo bendravimo laikė neįrodytais ir nepagrįstais.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

19. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K administracija nepažeidė teisės aktų nuostatų dėl asbesto naudojimo pastatuose, nenustatė, jog nesiėmė veiksmų sveikai aplinkai užtikrinti.

20. Teismas nepripažino, kad būtent dėl netinkamo kalinimo pablogėjo pareiškėjo sveikata ir tokio pobūdžio skundo teiginius laikė neįrodytais. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu skundėsi Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl medicininių paslaugų neteikimo.

21. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo į bylą pateikti įrodymai, už kurių parengimą jis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, jie reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas J. S. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–2), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir priteisti jam iš atsakovo 21 000 Eur neturtinės žalos.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino, jog, vadovaujantis Europos kalinimo taisyklėmis, pareiškėjas, kaip kalinamas asmuo, turi būti vedamas maudytis kaip galima dažniau, bet ne rečiau kaip du kartus į savaitę. Pareiškėjui priklausė dietinis maitinimas, tačiau pareiškėjas jo negaudavo, nors sveikatos medicinos knygelėje nurodyta, kad jam paskirtas dietinis maitinimas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 21 000 Eur. Prašė išnagrinėti visus pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktus atsakymus, pažymas, atkreipti dėmesį į jų datas, iš kurių matyti, kad pareiškėjas visą laikotarpį rinko informaciją ir senaties terminas negali būti taikomas.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 5–8) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 126 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. liepos 5 d. Su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi 2016 m. spalio 7 d. (skundas teismui išsiųstas paštu; I t., b. l. 60).

27. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą taikyti pareiškėjo reikalavimams atlyginti padarytą neturtinę žalą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundo reikalavimus nagrinėjo laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2016 m. liepos 5 d.

28. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad senaties terminas negalėjo būti taikomas, kadangi iš pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų matyti, jog jis rinko informaciją apie kalinimo sąlygas.

29. Pasisakydama dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ribų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, remdamasi minėta teismų praktika ir patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostata, taikytu ieškinio senaties terminu bei teismo vertinimu, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas. Teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytų argumentų nekartoja.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, nes jis nuolat rinko informaciją apie kalinimo sąlygas, nesudaro pagrindo netaikyti ieškinio senaties termino. Iš pareiškėjo pateiktų į bylą dokumentų, kuriuos jis apeliaciniame skunde prašo įvertinti, matyti, kad jam išsamiai buvo suteikiama informacija apie jo kalinimo sąlygas, nurodoma Lukiškių TI-K priimtų sprendimų apskundimo tvarka, pvz., Lukiškių TI-K 2014 m. balandžio 22 d. raštas Nr. 96-950 (I t., b. l. 59). Iš minėto dokumento matyti, kad pareiškėjas jau 2014 m. balandžio 11 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas suteikti informaciją, kurią ketina pateikti teismui, tačiau šioje byloje su skundu į teismą kreipėsi tik 2016 m. spalio 7 d., pasirinkdamas tokį savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. spalio 6 d.

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nustatyto minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis 14 dienų. EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Lukiškių TI-K informacija apie kamerų plotą, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2016 m. liepos 5 d. (II t, b. l. 64–65), konstatuoja, kad pareiškėjui 14 parų teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, o 13 parų teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis ne tik nacionalinę teisę, bet ir Konvencijos 3 straipsnį.

34. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, jog nukrypimai nuo reikalaujamos minimalios 3 kv. m ploto normos yra trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi (priešingai, atsakovo teigimu, Lukiškių TI-K veikia nuolatinio perpildymo sąlygomis; I t., b. l. 65); kad tokie nukrypimai yra kompensuojami pakankama judėjimo laisve už kameros ribų ir pakankamu užimtumu; ar, kad pareiškėjas yra kalinamas, bendrąja prasme, tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių (atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo).

35. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kameroje, kurioje kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, jog visą ginčo laikotarpį (43 dienas) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, taigi yra visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad vadovaujantis Europos kalinimo taisyklėmis, pareiškėjas, kaip kalinamas asmuo, turi būti vedamas maudytis kaip galima dažniau, bet ne rečiau kaip du kartus į savaitę, pažymėtina, jog pareiškėjas neneigė, kad Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys. Todėl pripažintina, kad atsakovas nepažeidė HN 76:2010 68 punkto ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios HN 134:2015 44 punkto reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498- 525/2017).

37. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neužtikrinto dietinio maitinimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir motyvais, todėl papildomai dėl jų nepasisako.

38. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

39. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašo priteisti 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokio ar panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai yra priteisiama už itin reikšmingų, tokių kaip sveikata ar net gyvybė, vertybių pažeidimą, nes žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 ir kt.). Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

40. Įvertinusi pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Lukiškių TI-K, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas taikė iš esmės atitinkantį susiformavusią teismų praktiką, protingumo kriterijus, teisingą ir pagrįstą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kurio nėra pagrindo keisti, nors pareiškėjo kalinimo sąlygos dėl neužtikrinto minimalaus kamerų ploto nutarties 33 punkte nurodytu laikotarpiu bei neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir pripažintinos pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį.

41. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius