4132c0f2-c490-4b61-a346-d61baa0bbb9b · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-126-651/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01618-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.1.; 9.37.; 21.11.10.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nutarimo, ir

n u s t a t ė:

1. A. B. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 18 d., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, pateikė paskirties įstaigai tranzito deklaracijÄ Nr. 20LTVK20001778DCA4. Tranzito deklaracija buvo prijungta MCC sistemoje ir įvertinus rizikÄ pervesta į raudonÄ kanalÄ ir užpildytas prekių tikrinimo aktas Nr. 20LTLUA000TR315871. Patikrinus krovinį, nustatyta, jog nuo transporto priemonės nuimta plomba be muitinės leidimo, krovinys iÅ¡krautas be muitinės leidimo. Pagal Krovinių ir prekių informacinės sistemos (toliau – KIPIS) duomenis autotransporto priemonė į muitinės prižiÅ«rimÄ teritorijÄ AB „K.“ įvažiavo 2020 m. lapkričio 17 d., 09.06 val., tačiau tranzito deklaracija ir krovinį lydintys dokumentai pateikti nebuvo. Tokiu bÅ«du A. B. pažeidė prekių pateikimo, iÅ¡krovimo ir tikrinimo tvarkÄ , nustatytÄ 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas muitinės kodeksas, (toliau – SMK) 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose Muitinės prižiÅ«rimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 78) 32 straipsnio nuostatas. Tokiu bÅ«du padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalyje.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2021 m. kovo 10 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 210 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovas advokatas Raimondas Kivylius pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ A. B. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. B. pripažino kaltu, nes jis visus reikiamus dokumentus pateikė per KIPIS sistemÄ . Å ia sistema naudojasi uosto komplekso naudotojai, kiti asmenys, vykdantys veiklÄ , susijusiÄ su prekių gabenimu per uostÄ , ir muitinės pareigÅ«nai. KIPIS priemonėmis yra pateikiamos laikinojo saugojimo deklaracijos duomenys, atliekami jų tikrinimai, prekių iÅ¡krovimas ir jų laikinojo saugojimo įforminimas, laikinai saugomų prekių muitinės priežiÅ«ra, prekių gabenimas iÅ¡ vienos muitinės prižiÅ«rimos Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto komplekso zonos į kitÄ , kai prekių turėtojas pageidauja jas gabenti netaikydamas SÄ jungos tranzito procedÅ«ros, popieriuje suraÅ¡ytų dokumentų naudojimas pagrįstos SÄ jungos tranzito procedÅ«ros, taikomos vežant ne SÄ jungos prekes geležinkelių transportu su SMGS važtaraščiu, ir laikinojo saugojimo užbaigimas. VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintų KIPIS naudojimo sÄ lygų 20 punkte nurodyta, kad KIPIS naudotojas sutinka, jog Naudotojo darbuotojų kitiems Naudotojams teikiami ir iÅ¡ kitų Naudotojų KIPIS duomenų bazėje gaunami elektroniniai duomenys ir informacija turi tokiÄ pačiÄ juridinę galiÄ , kokiÄ turėtų tie patys atitinkamu dokumentu, patvirtintų paraÅ¡ais ir spaudais, raÅ¡ytiniai duomenys ar informacija popierinėse dokumentu formose. Taigi, KIPIS – tai krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ informacinė sistema, skirta duomenų mainams tarp krovinių transportavimo per Klaipėdos jÅ«rų uostÄ veikloje dalyvaujančių juridinių asmenų bei tikrinimus uoste vykdančių valstybės institucijų. KIPIS duomenų bazėje gaunami elektroniniai duomenys ir informacija turi tokiÄ pačiÄ juridinę galiÄ , kokiÄ turėtų tie patys atitinkamų dokumentų, patvirtintų paraÅ¡ais ir spaudais, raÅ¡ytiniai duomenys ar informacija popierinėse dokumentų formose.

3.2. Skunde nurodyta, kad muitinės leidimai krovai KIPIS sistemoje yra suteikiami taip, kaip nusprendžia muitinė. Vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 6 punktu, jeigu per penkiolika minučių nuo praÅ¡ymo iÅ¡krauti prekes, atgabentas jÅ«rų, geležinkelių ar kelių transportu pateikimo, muitinė arba kita tikrinimÄ atliekanti valstybės institucija nepriima ir KIPIS neįregistruoja sprendimo, draudžiančio iÅ¡krauti prekes, laikoma, kad leidimas iÅ¡krauti prekes suteiktas. Muitinė turi teisę priimti ir įregistruoti KIPIS sistemoje sprendimÄ , draudžiantį iÅ¡krauti prekes, kurioms yra įforminta ir dar neužbaigta T1 procedÅ«ra.

Ginčo atveju tai nebuvo padaryta, prieÅ¡ingai – leidimas krovai KIPIS sistemoje buvo duotas. Pažymėtina, kad atsakingiems subjektams muitinė jokių kitokių leidimų krovai jokioje kitoje formoje ar kitoje informacinėje sistemoje nesuteikia (neiÅ¡duoda), leidimÄ krovai atsakingi subjektai, ginčo atveju ir A. B., gali pamatyti tik KIPIS sistemoje. Molo jÅ«rų uosto muitinės pareigÅ«nai priima sprendimÄ dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo NCTS sistemoje, tačiau turi pareigÄ jį perduoti į KIPIS sistemÄ .

A. B. NCTS sistema naudotis negali ir nemato joje priimamų sprendimų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, KIPIS sistemoje esanti žyma „Patvirtintas“ suteikė teisę iÅ¡krauti krovinį. Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu paskirties įstaigoje, patvirtinus NCTS priemonėmis prekių atvykimÄ , priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo. Taisyklių 21 punktas numato, jog paskirties įstaigoje atlikto prekių tikrinimo kontrolės rezultatai, įskaitant duomenis apie atliktus perkrovimus ar kitus įvykius, jeigu tokie buvo prekių į paskirties įstaigÄ gabenimo metu, turi bÅ«ti suvedami į NCTS nedelsiant.

Tik muitinės pareigÅ«nai veda duomenis į NCTS (NTKS) sistemÄ ir tik muitinės pareigÅ«nai Å¡ioje sistemoje mato priimtus sprendimus. Sutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog visi veiksmai tranzito atveju atliekami sistemoje NCTS (NKTS), o tik po to sistemoje KIPIS. Muitinei nustatytu terminu nepateikus praneÅ¡imo dėl draudimo krovai nebuvo pagrindo nesivadovauti KIPIS sistemoje muitinės suteiktu leidimu krovai. Tad A. B., matydamas Å¡iÄ Å¾ymÄ KIPIS sistemoje pagrįstais ir teisėtai turėjo manyti, kad jis savo pareigas įvykdė tinkamai – krovinys iÅ¡krautas turint muitinės leidimÄ .

Jokių kitokių (kita forma, kitoje sistemoje) leidimų krovai muitinė neiÅ¡duoda. Leidimai prekių iÅ¡krovimui suteikiame iÅ¡imtinai tik KIPIS sistemoje, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, t. y. muitinė leidimÄ iÅ¡krauti prekes davė.

3.3. Skunde nurodyta, kad iÅ¡ visų faktinių aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, jog visus dokumentus pateikė muitinei ir nebuvo draudimo iÅ¡krauti prekes. 2020 m. lapkričio 17 d. į AB „K.“ teritorijÄ , adresas (duomenys neskelbtini), atvyko autotransporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atgabeno plieninių strypų krovinį. 2020 m. lapkričio 17 d. apie 8.00 val. ryto transporto priemonės vairuotojas pateikė A. B. Å¡iuos krovinio dokumentus – 2020 m. lapkričio 11 d.

CMR važtaraÅ¡tį Nr. 8785; 2020 m. lapkričio 14 d. tranzito deklaracijÄ Nr. 20LTVK20001778DCA4; 2020 m. lapkričio 11 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 5220023950. Gautų krovinio dokumentų pagrindu KIPIS buvo suformuota ir pateikta: 2020 m. lapkričio 17 d. autotransporto važtaraÅ¡tis Nr. 201117-000591-VZ (minėto važtaraščio Å¡aknelėje „Deklaracijos užbaigimui“ nurodytas T1 deklaracijos Nr. 20LTVK20001778DCA4. Taip pat muitinės praÅ¡omÄ užbaigti pažymėtas požymis „Užbaigti procedÅ«rÄ â€“ „Taip“, t. y.

T1 deklaracija pateikta muitinei KIPIS sistemoje); 2020 m. lapkričio 17 d. praÅ¡ymas krovai į saugojimo vietÄ Nr. 201117-000594-PRK (laikas 08.14 val.), kuris buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 17 d. (laikas 8.21 val.); 2020 m. lapkričio 17 d. bendroji deklaracija (BDK) T1 procedÅ«ros užbaigimui Nr. 201117-000644-BDK (pateikimo laikas 8.24 val.). Formuojant BDK pažymėtas požymis „Sutinku“, kad transporto priemonės atvykimo laikas bÅ«tų laikomas prekių pateikimo laiku – „Taip“, todėl prekės pateiktos muitinei automatiÅ¡kai 2020 m. lapkričio 17 d. 9.06 val.

Autotransportas kirto AB „K.“ vartus 2020 m. lapkričio 17 d. 9.06 val. Autotransportui kirtus AB „K.“ vartus KIPIS sistemoje automatiÅ¡kai buvo patvirtintas praÅ¡ymas krovai (sÄ lygas automatiniams dokumentų patvirtinimams ir laikus nustato pati muitinė) bei automatiÅ¡kai prekės pateiktos muitinei. AB „K.“ matydami, kad KIPIS sistemoje pateiktas ir patvirtintas praÅ¡ymas krovai, t. y. muitinės leidimas nuimti plombÄ ir iÅ¡krauti krovinį į saugojimo vietÄ duotas, minėtÄ autotransportÄ iÅ¡krovė ir nedelsiant KIPIS sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. 18.49 val. suformavo krovos darbų aktÄ Nr. 201117-006636-KDA be neatitikimų.

Nutarimo Nr. 78 32 straipsnyje numatyta, kad iÅ¡krovus arba pakrovus laivÄ ar kitÄ transporto priemonę, vežančiÄ ne SÄ jungos prekes arba eksportuojamas SÄ jungos prekes, muitinės prižiÅ«rimoje uosto komplekso zonoje, muitinės postui pateikiamas Taisyklių 7 punkte nurodytoje TriÅ¡alėje sutartyje nustatytos formos krovos darbų aktas (perdavimo ir priėmimo aktas). Jeigu Å¡is aktas pateikiamas ne per KIPIS, jis suraÅ¡omas trimis egzemplioriais ir pasiraÅ¡omas prekes perdavusių ir priėmusių asmenų ar jų įgaliotų atstovų.

Å iuo atveju visikas buvo padarytas pagal keliamus reikalavimus, nustatytus terminus ir gavus leidimÄ krovai per KIPIS sistemÄ .

3.4. Skunde nurodyta, kad A. B. nebuvo kaltinamas netinkamu tranzito procedÅ«ros užbaigimu. Institucijos, suraÅ¡iusios protokolÄ teigimu, krovinys buvo iÅ¡krautas nepateikus tranzito deklaracijos bei kitų krovinį lydinčių dokumentų. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tranzito deklaracija muitinei neabejotinai buvo pateikta, o A. B. įsitikino, kad yra gautas muitinės leidimas iÅ¡krauti prekes ir toks leidimas buvo duotas. A. B. muitinės prižiÅ«rimoje zonoje pateikė prekes nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių per nustatytÄ terminÄ , pateikė visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ paskirties muitinės įstaigai bei sekančiÄ bÅ«tina procedÅ«rÄ â€“ BDK, muitinė vienintelėje egzistuojančioje sistemoje, kurios naudotojai yra tiek muitinė, tiek gavėjas – muitinė KIPIS davė leidimÄ iÅ¡krauti prekes. A. B. negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad ginčo atveju galimai netinkamai veikia dvi integruotos informacinės sistemos KIPIS (kurios naudotojai yra tiek muitinė, tiek A. B.) ir NCTS (kurios naudotoja yra tik muitinė). Dėl to, jog Å¡iose sistemose netinkamai ar netinkamu laiku „suvaikščiojo“ duomenys dėl krovos leidimo A. B. negali bÅ«ti atsakingas. Vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, administracinių teisės nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

4. Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti priimtÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ .

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad pagal SMK 233 straipsnį su tranzito procedÅ«ra susijusias pareigas be procedÅ«ros vykdytojo prisiima pareigas ir ekspeditorius, t. y. Å¡iuo atveju A. B. Vežėjas, bet kuris kitas asmuo, kuris gauna prekes žinodamas, jog joms buvo įforminta tranzito procedÅ«ra, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Visi veiksmai, susiję su tranzito procedÅ«ros įforminimu, atliekami sistemoje NTKS, tik po to duomenys apie užbaigtÄ tranzito procedÅ«rÄ pažymimi KIPIS. Paskirties įstaigos muitinės pareigÅ«nas, atliekantis tranzito procedÅ«ros įforminimÄ , įregistruoja lydinčiojo dokumento A formoje nurodytÄ MRN NTKS tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigÄ faktÄ . Muitinės Molo jÅ«rų uosto posto pareigÅ«nai kiekvienÄ kartÄ atvykus tranzitiniam kroviniui kaip į paskirties įstaigÄ , kur numatoma iÅ¡krauti į muitinės sandėlius, laikinÄ jį muitinės sandėlį, kontroliuoja prekių pateikimo faktÄ , priima sprendimÄ dėl prekių tikrinimo ar netikrinimo NTKS, bet ne sistemoje KIPIS. Atlikto prekių tikrinimo kontrolės rezultatai, įskaitant duomenis apie atliktus perkrovimus ar kitus įvykius, jei tokie buvo prekių į paskirties įstaigÄ gabenimo metu, suvedami į NTKS nedelsiant. Muitinės pareigÅ«nai privalo įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis yra atvykusi į paskirties muitinės postÄ ir tik tada NTKS priemonėmis užregistruoja prekių pateikimo faktÄ . Užregistravus atvykimÄ NTKS yra atliekamas rizikos vykdymas, t. y. tikrinti ar ne, ir tik tada užbaigiama tranzito procedÅ«ra.

4.2. Atsiliepime nurodyta, kad naudojantis KIPIS priemonėmis krovinio ekspeditorius pateikia informacijÄ Ä¯ KIPIS apie numatomus atgabenti ar iÅ¡gabenti krovinius. Jei į uostÄ iÅ¡krovai gabenamos trečiųjų Å¡alių prekės, duomenis į KIPIS pateikiantis asmuo privalo suvesti duomenis apie tranzito lydintįjį dokumentÄ . Muitinė atlikusi visus reikiamus formalumus su tranzito lydinčiuoju dokumentu ir užbaigus tranzito procedÅ«rÄ NTKS, KIPIS sistemoje atlieka veiksmÄ â€“ KIPIS pažymi, jog tranzito procedÅ«ra užbaigta.

Ir tik atlikus šį veiksmÄ KIPIS yra įmanoma įforminti prekes laikinajam saugojimui. A. B. galėjo matyti Å¡iÄ informacijÄ ir kontroliuoti, ar tranzito procedÅ«ra užbaigta. A. B. tokiÄ informacijÄ gavo 2020 m. lapkričio 18 d. 17.17 val. Kol neužbaigta tranzito procedÅ«ra NTKS ir nėra žinomas galutinis muitinės sprendimas dėl prekių (ne)tikrinimo, taip pat kol nėra žinoma, ar muitinė užbaigė tranzito procedÅ«rÄ , atsakingas asmuo turi prievolę domėtis muitinio įforminimo eiga.

Vien visų reikiamų dokumentų pateikimas į KIPIS apie gabenamas prekes, automatiÅ¡kai neatleidžia asmens nuo prievolės pateikti prekes, dokumentus muitinei, domėtis muitinės priimamais sprendimais. Å iuo atveju A. B. apie tai, kad prekės iÅ¡krautos iÅ¡ transporto priemonės sužinojo tik 2020 m. lapkričio 18 d. Å ios aplinkybės jis neginčija. Pagrindinė tranzito kontrolė vykdoma NTKS priemonėmis, įforminus muitinei tranzito procedÅ«rÄ NTKS 2020 m. lapkričio 18 d. ir pareigÅ«nas bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ pažymėjo KIPIS sistemoje, o ne kaip apeliantas nurodo 2020 m. lapkričio 17 d.

Vadovaujantis Muitinės departamento prie finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1B-71 laikytina, kad KIPIS yra tinkama laikinojo saugojimo deklaracijos duomenų elektroniniam pateikimui, prekių laikinojo saugojimo Klaipėdos valstybinės jūrų uoste apskaitai ir muitinės priežiūrai užtikrinti, bet ne tranzito formalumams užbaigti. KIPIS yra uosto informacinė sistema, muitinės leidimai suteikiami automatiškai, nes ūkio subjektai iš anksto pateikia pranešimus, kad uosto bendrovė galėtų planuotis ir fiziškai pasiruoštų krovinių iškrovimui.

Tačiau prievolė prieÅ¡ muitinę iÅ¡lieka pateikti prekes ir jas lydinčius tranzito dokumentus bei nesuteikia teisės savavaliÅ¡kai nuimti plombÄ ir iÅ¡krauti prekes kol nėra gautas muitinės leidimas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2021 m. kovo 10 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 210 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis pažeidė prekių pateikimo, iÅ¡krovimo ir tikrinimo tvarkÄ , nustatytÄ SMK 140 straipsnio 1 dalyje, ir Nutarimo Nr. 78 32 straipsnyje, t. y. jis 2020 m. lapkričio 18 d., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, pateikė paskirties įstaigai tranzito deklaracijÄ Nr. 20LTVK20001778DCA4. Tranzito deklaracija buvo prijungta MCC sistemoje ir įvertinus rizikÄ pervesta į raudonÄ kanalÄ ir užpildytas prekių tikrinimo aktas Nr. 20LTLUA000TR315871. Patikrinus krovinį, nustatyta, jog nuo transporto priemonės nuimta plomba be muitinės leidimo, krovinys iÅ¡krautas be muitinės leidimo. Pagal KIPIS duomenis autotransporto priemonė į muitinės prižiÅ«rimÄ teritorijÄ AB „K.“ įvažiavo 2020 m. lapkričio 17 d., 09.06 val., tačiau tranzito deklaracija ir krovinį lydintys dokumentai pateikti nebuvo. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, apeliaciniame skunde nurodė, jog neatsižvelgta į tai, kad dokumentai buvo pateikti per KIPIS sistemÄ 2020 m. lapkričio 17 d. ir sistemoje tÄ pačiÄ dienÄ buvo duotas leidimas iÅ¡krauti krovinį. Jis pažeidimo nepadarė, o sistemos NTKS, kuria naudojasi tik muitinės pareigÅ«nai, duomenys jam neprieinami, todėl jis vadovavosi KIPIS sistemos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, todėl jis nubaustas pagrįstai.

7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį kyla už tai, kad muitinės prižiÅ«rimos prekės iÅ¡kraunamos iÅ¡ į Europos SÄ jungos muitų teritorijÄ atvykstančių transporto priemonių (įskaitant Å¡ių prekių perkrovimÄ Ä¯ kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigÅ«no leidimo, muitinės prižiÅ«rimos prekės iÅ¡duodamos arba paimamos be muitinės pareigÅ«no leidimo.

8. Byloje nustatyta, kad A. B., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, KIPIS sistemoje pateikė 2020 m. lapkričio 17 d. autotransporto važtaraÅ¡tį Nr. 201117-000591-VZ; 2020 m. lapkričio 17 d. praÅ¡ymÄ krovai į saugojimo vietÄ Nr. 201117-000594-PRK (laikas 08.14 val., buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 17 d. laikas 8.21 val.); 2020 m. lapkričio 17 d. bendrÄ deklaracijÄ (BDK) T1 procedÅ«ros užbaigimui Nr. 201117-000644-BDK (pateikimo laikas 8.24 val.). 2020 m. lapkričio 17 d. 9.06 val. vilkikas VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto AB „K.“ vartus. Krovinys iÅ¡krautas 2020 m. lapkričio 17 d. 18.48 val. ir krovos darbų aktas 2020 m. lapkričio 17 d. 18.49 val. (KIPIS Nr. 201117-006636-KAD). Bendroji deklaracija įforminta 2020 m. lapkričio 18 d. 18.18 val. (KIPIS Nr. 201117-000644-BDK), o tranzito deklaracija užbaigta 2020 m. lapkričio 18 d. 17.17 val. (dokumento Nr. 20LTVK20001778DCA4). Molo jÅ«rų uosto postas, įvertinęs rizikÄ , nusprendė tranzitui nukreiptÄ krovinį patikrinti. Patikrinimo akte Nr. 20LTLUA000TR3158171 nustatyti neatitikimai – muitinės plombos nerastos, krovinys iÅ¡krautas. Å ių faktinių aplinkybių apeliantas neginčija.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog KIPIS sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. 9.06 val. nurodyta automatinė žyma „Patvirtinta“, nėra suprantama kaip Muitinės leidimas iÅ¡krauti krovinį ir tai patvirtina aplinkybė, kad tranzito deklaracija buvo užbaigta tik 2020 m. lapkričio 18 d. 17.17 val. (dokumento Nr. 20LTVK20001778DCA4). Apeliantas skunde nurodė, jog jis mato duomenis tik KIPIS sistemoje, o muitinės pareigÅ«nų naudojamos programos NCTS duomenų jis nemato. Jis rėmėsi KIPIS sistemos duomenimis, kur buvo nurodyta – praÅ¡ymas krovai patvirtintas, t. y. muitinė jam suteikė leidimÄ iÅ¡krauti krovinį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

10. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-71 „Dėl Prekių iÅ¡krovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinę sistemÄ (KIPIS) tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 skyriaus 2.2 punkte nurodoma, jog KIPIS – valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinė sistema, skirta elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklÄ vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimÄ uoste, kurios yra KIPIS naudotojai; 6 punkte nurodoma, kad jei per penkiolika minučių nuo praÅ¡ymo iÅ¡krauti prekes, atgabentas jÅ«rų, geležinkelių ar kelių transportu pateikimo, muitinė arba kita tikrinimÄ atliekanti valstybės institucija nepriima ir KIPIS neįregistruoja sprendimo, draudžiančio iÅ¡krauti prekes, laikoma, kad leidimas iÅ¡krauti prekes suteiktas; 7 punkte nurodoma, kad iki jÅ«rų, geležinkelio ar kelių transporto priemonės iÅ¡krovimo pradžios ar iÅ¡krovimo metu muitinė, remdamasi rizikos požymiais ar gauta papildoma informacija apie jÅ«rų, geležinkelių ar kelių transportu gabenamas prekes, gali pakeisti sprendimÄ dėl leidimo iÅ¡krauti prekes esant „PraÅ¡ymo krovai“ bÅ«senai „Patvirtintas“. Norėdamas atÅ¡aukti jau patvirtintÄ leidimÄ iÅ¡krauti prekes iÅ¡ laivo, geležinkelio vagono ar kelių transporto priemonės iki jų atvykimo ar prekėms jau esant uoste, muitinės pareigÅ«nas „PraÅ¡ymo krovai“ kortelėje paspaudžia „Sulaikyti“. „PraÅ¡ymo krovai“ bÅ«sena tampa „Sulaikytas“ iki kito muitinės sprendimo. Sureguliavus susidariusiÄ padėtį ir muitinės pareigÅ«nui paspaudus „Patvirtinti“ prekes leidžiama iÅ¡krauti arba tęsti jų iÅ¡krovimÄ .

11. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos/bendrÄ jÄ tranzito procedÅ«rÄ atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių, tikrinimo rezultatų kodų klasifikatoriaus, naudojamo tranzito deklaracijai įforminti, tipinės formos „TC 11 KVITAS“ ir garantijų negaliojimo kodų klasifikatorių patvirtinimo“ nurodoma, kad NCTS – tai programinės įrangos paketas, skirtas tranzito deklaracijoms apdoroti.

Minėto įsakymo 4 punkte nurodoma, jog Bendrijos/bendroji tranzito procedÅ«ra įforminama NCTS priemonėmis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai taikomi supaprastinimai, tranzito deklaracija pripažįstant komercinius dokumentus. Ä®sakymo 19 punkte nurodoma, jog prekės ir Lydinčiojo dokumento A forma per iÅ¡vykimo įstaigos nustatytÄ tranzito terminÄ privalo bÅ«ti pateiktos deklaruotai paskirties įstaigai. IÅ¡vykimo įstaigos nustatytas tranzito terminas paskirties įstaigoje negali bÅ«ti keičiamas. Paskirties įstaigos muitinės pareigÅ«nas, atliekantis Bendrijos/bendrosios tranzito procedÅ«ros įforminimÄ , įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytÄ MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigÄ faktÄ (po Å¡io veiksmo NCTS priemonėmis iÅ¡vykimo įstaigai iÅ¡siunčiamas nustatytos struktÅ«ros elektroninis praneÅ¡imas, patvirtinantis prekių atvykimo į paskirties įstaigÄ faktÄ ); 20 punkte nurodoma, jog paskirties įstaigoje patvirtinus NCTS priemonėmis prekių atvykimÄ , turi bÅ«ti priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo; 22 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu paskirties įstaiga, atlikusi pateiktų prekių tikrinimÄ , nustato pažeidimus (pvz., dalis prekių nedeklaruota, trÅ«ksta dalies deklaruotų prekių, pažeistos plombos) ir kontrolės rezultatai yra „Atliekami tyrimai“, teritorinės muitinės, kuriai priklauso iÅ¡vykimo įstaiga, Muitinės procedÅ«rų priežiÅ«ros skyrius, vadovaudamasis Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka atlieka tyrimÄ dėl Bendrijos/bendrosios tranzito procedÅ«ros užbaigimo.

Bendrijos/bendroji tranzito procedÅ«ra NCTS sistemoje užbaigiama, kai iÅ¡vykimo įstaiga per nustatytÄ laikotarpį NCTS priemonėmis gauna nustatytos struktÅ«ros elektroninius praneÅ¡imus su prekių tikrinimo kontrolės rezultatais „Atitinka“ arba „Laikoma, kad atitinka“ (42 punktas).

12. Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimÄ matyti, kad, naudodamasis KIPIS priemonėmis krovinio ekspeditorius, pateikia informacijÄ Ä¯ KIPIS apie numatomus atgabenti ar iÅ¡gabenti krovinius, o NKTS programoje, kuria naudojasi muitinės pareigÅ«nai, yra priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo. Jeigu priimamas sprendimas tikrinti dokumentus ar prekes, atsakingas asmuo privalo vykdyti teisėtus muitinės pareigÅ«nų reikalavimus ir pateikia dokumentus arba prekes muitiniam tikrinimui. Jeigu priimamas sprendimas neatlikti tikrinimo, tuomet muitinės pareigÅ«nai duoda leidimÄ iÅ¡krauti prekes ir užbaigia tranzito procedÅ«rÄ nustatyta tvarka. IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisė iÅ¡krauti krovinį nėra suteikiama, kol neužregistruotas tranzitas ir nepriimtas sprendimas dėl minėtų prekių tikrinimo ir (ar) netikrinimo. NCTS užtikrina elektroninėmis priemonėmis pateikiamų tranzito deklaracijų, įforminimÄ ir kontrolę. Visi veiksmai, susiję su tranzito įforminimu, atliekami sistemoje NCTS (NKTS), o tik po to sistemoje KIPIS. Vadinasi, automatinė nuoroda KIPIS sistemoje dėl praÅ¡ymo krovai „Patvirtintas“, nėra suprantamas kaip tiesioginis muitinės leidimas iÅ¡krauti krovinį, nes bÅ«tina prieÅ¡ tai atlikti tranzito užbaigimo procedÅ«rÄ . Kol neužbaigta tranzito procedÅ«ra NCTS (NTKS) sistemoje ir nėra žinomas galutinis muitinės sprendimas dėl prekių tikrinimo/netikrinimo, taip pat kol nėra žinoma ar muitinė užbaigė tranzito procedÅ«rÄ , atsakingas asmuo, Å¡iuo atveju t. y. A. B., turėjo pareigÄ domėtis muitinio įforminimo eiga. Be to, iÅ¡ 2020 m. lapkričio 17 d. 8.13 val. praÅ¡ymo krovai matyti, jog prie siuntėjo nurodyta – generuoti praÅ¡ymÄ krovai automatiÅ¡kai, buvo nurodyta „Ne“ (KIPIS Nr. 201117-000591-VZT).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas skunde nurodė, kad jis vadovavosi KIPIS duomenimis, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog A. B. apie tai, kad pirma turi bÅ«ti užbaigtos tranzito deklaracijos įforminimas žinojo. A. B. 2020 m. lapkričio 18 d. paaiÅ¡kinime nurodė, jog automobilio vairuotojui buvo perduotas dokumentų paketas muitinei, iÅ¡krovos terminalui ir vežėjui bei duotos instrukcijos. Viena iÅ¡ nuorodų buvo – įvažiavus sustoti aikÅ¡telėje ir nueiti į muitinę uždaryti tranzito deklaracijÄ bei įforminti BDR. Tokius pačius paaiÅ¡kinimus A. B. patvirtino ir 2020 m. gruodžio 21 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. Juose pažymėta, kad vairuotojas turėjo papraÅ¡yti muitinės pareigÅ«no užbaigti tranzito formalumus – įforminti bendrÄ jÄ deklaracijÄ , pateiktÄ KIPIS sistemoje. Vadinasi, A. B. žinojo ir suvokė, jog prieÅ¡ iÅ¡kraunant krovinį turėjo bÅ«ti užbaigta tranzito procedÅ«ra, kas Å¡iuo atveju padaryta nebuvo – tranzito deklaracija užbaigta 2020 m. lapkričio 18 d. 17.17 val. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Å¡iuo atveju krovinys buvo iÅ¡krautas neturint tam leidimo.

14. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. B. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, požymių. Apylinkės teismas priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

administracinėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė