Legislator Case Law & Legislation
4132a12b-e8c5-45f2-8665-998405403fbf AI generated

4132a12b-e8c5-45f2-8665-998405403fbf · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 4132a12b-e8c5-45f2-8665-998405403fbf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-806-519/2013                                                    Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00171-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,  teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,nukentėjusiajam A.

Legislator headnote

AI generated

4132a12b-e8c5-45f2-8665-998405403fbf · Å iaulių apygardos teismas: MetalÄ pasvėrė, buvo 80 kg. Tuo tarpu duodamas parodymus teisiamajame posėdyje 2013-02-28, liudytojas V. Å . parodė, kad kaltinamieji į supirktuvę buvo atvežę rėmukus, vamzdukus, kad nebuvo staklių mazgų, elektros variklio. Dėl paminėto apeliantas mano, kad liudytojas prieÅ¡ duodamas parodymus teisme, buvo gerai paruoÅ¡tas ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų arba kaltinamųjų, o, be to, pasak apelianto, liudytojas V. Å . net negali liudyti, nes jis pats vykdė nelegalų metalo laužo supirkimÄ Ä¯monėje UAB „V.“, ir liudydamas pats sau pakenktų sakydamas tiesÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-806-519/2013                                                    Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00171-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,  teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,nukentėjusiajam A.

M.,nuteistiesiems J. M., M. M.,gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui, Jurgitai Å lapaitienei, Sofijai Kručienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas J. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.K. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.M.

M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Priteista nukentėjusiajam A.

M. solidariai iÅ¡ J. M., K. L. ir M. M. 40 (keturiasdeÅ¡imt) litų turtinės žalos atlyginimo.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:           J. M., K. L. ir M. M. nuteisti už tai, kad 2011 m. kovo 29 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini) r., veikdami bendrininkų grupėje, J. M. išėmus A. M. priklausančio Å«kinio pastato langÄ , per jį įsibrovė į A. M. priklausantį Å«kinį pastatÄ ir pagrobė 80 kg metalo laužo, kurio vertė 80 litų, tuo padarydami A.

M. 80 Lt turtinę žalÄ , po ko, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir veikdami vieninga tyčia, 2011 m. kovo 29 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) r., veikdami bendrininkų grupėje, per iÅ¡imtÄ A. M. priklausančio Å«kinio pastato langÄ , įsibrovė į A. M. priklausantį Å«kinį pastatÄ , tačiau svetimo turto nespėjo pagrobti, nes buvo pastebėti nukentėjusiojo A. M..           Nukentėjusysis A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendį; pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendį; priimti nutartį dėl (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK kriminalinio skyriaus darbuotojo A.

T. galimos nusikalstamos veikos tyrimo; priimti nutartį dėl (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK tyrėjos L. Š. galimos nusikalstamos veikos tyrimo; priimti nutartį dėl UAB „V.“ sandėlininko V. Š. galimos nusikalstamos veikos tyrimo.          Skunde nurodo, kad nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, nes mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimus, apeliantas dėsto 2011 m. kovo 29 d.

įvykio (vagystės) aplinkybes. Nurodo, kad jis įvykio vietoje, dalyvaujant tiek policijos pareigÅ«nams, tiek liudytojams V. M. ir J. K. parodė ir paaiÅ¡kino, kad dar prieÅ¡ savaitę, t. y. 2011-03-22, atvykęs į įmonę rado bandytÄ pavogti 45 kW galios elektros variklį, kuris kabėjo ant užstrigusios kėlimo priemonės „gervės“. Asmenys bandę pavogti elektros variklį savo atsineÅ¡tÄ kėlimo priemonę paliko įvykio vietoje, nes nesugebėjo jos užstrigusios atkabinti. Patalpose nerado galandimo staklių, buvo neatstatomai iÅ¡ardytos metalo frezavimo staklės ir 45 kW galios elektros variklio.

Dėl to teigia, kad jam nesuprantama, kodėl įvykio vietoje rastus įrankius (raktus), kėlimo priemonę „gervę“, įvykio vietos apžiÅ«rėjimo metu (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigÅ«nai atidavė liudytojui V. M., o ne juos paėmė kaip daiktinius įrodymus, kodėl nebuvo atliktos ekspertizės, kodėl tyrimo medžiagoje nėra užfiksuotas kirpimo įrankis. Taip pat nurodo, kad įvykio vietoje – 2011-03-29 kreipėsi į pareigÅ«nÄ A. T. su praÅ¡ymu, kad atliekant kratas pas įtariamuosius jį kviestų kaip kviestinį, tačiau, apelianto teigimu, nei jis, nei liudytojas V.

M. nebuvo kviesti atliekant kratas, nors kitose ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 96-1-452-06 ir Nr. 96-1-273-10, kratų metu pareigūnas A. T. jį kvietė, o vėliau paaiškėjo, kad šioje byloje kratos pas įtariamuosius J. M., K. L. ir M. M. net nebuvo darytos. Taip pat nurodo, kad 2011-04-13 jam tyrėjos L. Š. paklausus, ar pas įtariamuosius buvo daromos kratos, tyrėja atsakė – taip. Taigi teigia, kad tyrėja melavo sakydama, jog buvo ieškomi iš jo pavogti daiktai, nes, pasak apelianto, jis nebuvo pranešęs (duomenys neskelbtini) rajono PK apie pavogtus daiktus.

Dėl to, nukentėjusiojo teigimu, jis tyrėjai L. Å . nedavė jokių parodymų, nurodydamas, kad įtariamiesiems pretenzijų per tokį „tarpininkÄ â€œ kaip ji, neturi, ir nenorėtų, kad jį Å¡ioje byloje daugiau trukdytų. Tada, pasak apelianto, tyrėja L. Å . surašė kažkokį dokumentÄ , kurį jis pasirašė neperskaitęs, nes su savimi neturėjo akinių, o vėliau, nukentėjusiojo teigimu, paaiÅ¡kėjo, kad jis pasirašė neteisingai suraÅ¡ytÄ 2011-04-13 liudytojo papildomos apklausos protokolÄ .

Dėl liudytojo V. Å . prieÅ¡taringų parodymų nurodo, kad liudytojas V. Å . 2013-02-28 teisiamajame posėdyje nurodė, kad trys vaikinai 2011-03-29 jam atvežė maÅ¡inos bagažinėje metalo laužo 40-50 kg, iki 100 kg. Taip pat liudytojas V. Å . nurodė, kad kaltinamieji „pridavė“ metalo lauÅ¾Ä , tačiau kiek, pasakyti negali ir savo pinigais jiems sumokėjo, tačiau kiek, ir pasakyti negali. 2011-03-30 liudytojas V. Å . nurodė, kad 2011-03-29 į metalo supirktuvę atvažiavo trys jaunuoliai, kurie į supirktuvę atvežė apie 80 kg juodojo metalo ir „pridavė“, o jis už supirktÄ juodÄ jį metalÄ jiems iÅ¡mokėjo, kiek pamena 45 Lt. 2011-08-01 Å¡is liudytojas parodė, kad vaikinai jam „pridavė“ metalo lauÅ¾Ä , bet kÄ pridavė, neprisimena.

MetalÄ pasvėrė, buvo 80 kg. Tuo tarpu duodamas parodymus teisiamajame posėdyje 2013-02-28, liudytojas V. Å . parodė, kad kaltinamieji į supirktuvę buvo atvežę rėmukus, vamzdukus, kad nebuvo staklių mazgų, elektros variklio. Dėl paminėto apeliantas mano, kad liudytojas prieÅ¡ duodamas parodymus teisme, buvo gerai paruoÅ¡tas ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų arba kaltinamųjų, o, be to, pasak apelianto, liudytojas V. Å . net negali liudyti, nes jis pats vykdė nelegalų metalo laužo supirkimÄ Ä¯monėje UAB „V.“, ir liudydamas pats sau pakenktų sakydamas tiesÄ .

Dėl to apeliantas teigia, kad liudytojo V. Š. parodymais remtis priimant nuosprendį šioje byloje negalima, o liudytojo V. Š. veiksmuose nukentėjusysis aiškiai įžvelgia nusikalstamos veikos požymius, dėl kurių, jo nuomone, teismas vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, privalėjo motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui. Be to, nurodo ir tai, kad liudytojų A. T. ir V. Š. parodymai yra prieštaringi, o tai reiškia, kad kažkuris iš jų davė melagingus parodymus, tačiau teismas nuosprendyje apie tai nepasisakė.

Dėl liudytojo A. T. nusikalstamos veikos atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje nurodo, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matosi, kad kratos pas įtariamuosius nebuvo darytos, nes nėra byloje ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimo, nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, nėra kratų protokolų, nors liudytojas A. T. teisiamajame posėdyje jam sakė, kad buvo. Dėl to teigia, kad jis davė melagingus parodymus. Taip pat apeliantas mano, kad liudytojas bÅ«damas tyrėju turėjo suprasti ir suprato, kad UAB „V.“ metalo supirktuvėje vykdoma nusikalstama veika numatyta BK 203 straipsnyje (neteisėta juridinio asmens veikla), ir jis privalėjo ne tik iÅ¡imti metalo supirktuvės grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo, metalo supirkimo registracijos žurnalus, bet ir imtis priemonių ir sustabdyti jos nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi teigia, kad aplaidžiai atlikęs savo pareigas pareigÅ«nas Å¡ioje byloje liudytojas A. T. pats atliko nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 229 straipsnyje. Dėl liudytojos L. Å . galimų pažeidimų, galimų dokumentų klastojimo požymių ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, nurodo, kad iÅ¡ įtariamojo J. M. 2011-03-30 apklausos protokolo matosi, kad yra taisyti įraÅ¡ai, nes matosi korektoriaus dažų žymės. Todėl mano, kad tai yra pareigÅ«nės, liudytojos L. Å ., akivaizdÅ«s dokumentų klastojimo požymiai.

Taip pat nurodo, kad iš tyrėjos L. Š. 2013-04-09 atlikto įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje, matyti, kad tai buvo atliekama prie kelio (duomenys neskelbtini), tačiau, pasak apelianto, visiems yra žinoma, kad jo buvusios įmonės pastatai yra prie kelio (duomenys neskelbtini) ,(duomenys neskelbtini) km. į pietus nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pakeliui į (duomenys neskelbtini) km. Atkreipia dėmesį į tai, kad schemoje tariamas jo pastatas yra pavaizduotas kvadrato formos, tačiau natūroje jis yra „H“ formos.

Dėl to mano, kad jei tyrėja ir liudytoja L. Å . bÅ«tų dalyvavusi įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje, ir jeigu jie bÅ«tų atliekami prie jo įmonės arba įmonėje, tai tikrai bÅ«tų pastebėjusi, kadangi nukentėjusiojo nuomone, tiek netikslumų schemoje bÅ«ti negali. Dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių teisme nagrinėjant baudžiamÄ bylÄ ir kurios buvo nuslėptos ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, nurodo, kad liudytojo V. M. 2013-04-25 teisiamajame posėdyje duoti parodymai ir yra naujos paaiÅ¡kėjusios aplinkybės teisme, kurios buvo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nuslėptos.

Teigia, kad yra pagrindas manyti, kad tie patys asmenys yra atlikę nusikalstamas veikas 2011 m. vasario mėnesį pas V. M., po to 2011-03-22 bandė pagrobti jo įmonėje 45 kW galios elektros variklį su kėlimo priemone pagrobta iÅ¡ V. M., po to 2011-03-29 tie patys asmenys su įrankiais (raktais) pagrobtais iÅ¡ V. M. jo įmonėje pagrobė tÄ patį 45 kW galios elektros variklį, galandimo stakles ir neatstatomai iÅ¡ardė metalo frezavimo stakles. Mano, kad visos trys nusikalstamos veikos yra tarpusavyje tiesiogiai susijusios, todėl, nukentėjusiojo įsitikinimu, teismas nuosprendyje Å¡ioje byloje privalėjo įvertinti Å¡ias naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, kurios ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų buvo nuslėptos ir vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, motyvuota nutartimi apie tai privalėjo praneÅ¡ti prokurorui.

Dėl Å iaulių apylinkės teismo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu padarytų pažeidimų jo atžvilgiu, nurodo, kad teisiamajame posėdyje 2013-04-09 prieÅ¡ jo apklausÄ jis teismui pateikė praÅ¡ymÄ susijusį su jo teisių pažeidimu ir su jo apklausa teisme. Jis prašė posėdyje apklausÄ atlikti sekančia tvarka: kaltinamuosius, liudytojus po to kviesti liudytojus, jį kaip nukentėjusįjį. Tačiau, pasak apelianto, teismas nukrypo nuo BPK nuostatų arba teismų praktikos. Taip pat nurodo manÄ s, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir Å¡ioje byloje dalyvaujančios prokurorės yra sÄ moningai sužlugdytas.

Kratos pas kaltinamuosius nebuvo darytos, iÅ¡ jo pavogti daiktai nebuvo ieÅ¡koti ir surasti, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir bylÄ kontroliuojanti prokurorė ikiteisminio tyrimo metu nuslėpė įrodymus, įkalčius ir tuo pačiu tikrÄ jam padarytÄ Å¾alÄ . Tai apeliantas mato iÅ¡ kaltinamojo akto, kuriame nurodoma, kad kaltinamieji iÅ¡ jam priklausančio Å«kinio pastato yra pagrobę tik 80 kg metalo laužo, kurio vertė 60 Lt. Be to, nurodo ir tai, kad jis dar ikiteisminio tyrimo metu suprato, jog ikiteisminis tyrimas yra fabrikuojamas ir atsisakė duoti parodymus.

O tiriant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Å iaulių apylinkės teisme, bylos dalyviai bandė sudaryti sÄ lygas kaltinamiesiems iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ tuo pačiu pažeidžiant jo, kaip nukentėjusiojo, teises. Dėl to jis ir prašė teismo apklausÄ Å iaulių apylinkės teisme atlikti pagal numatytÄ BPK eiliÅ¡kumÄ , t. y. apklausti pirmiausiai kaltinamuosius, kviesti liudytojus, ekspertus ir nukentėjusįjį. Tačiau, nukentėjusiojo manymu, teismas atmetė jo praÅ¡ymÄ ir pažeidžiant jo teises privertė jį duoti parodymus pirmiau kaltinamųjų.

Dėl to jis Å iaulių apylinkės teismo teisėjui teisiamojo posėdžio pirmininkui E. B. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, bet teismas atmetė jo praÅ¡ymÄ , o tai susiję su tuo, kad palengvinti kaltinamųjų padėtį. Mano, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas teisėjas E. B. neteisus nutaręs nespręsti nuÅ¡alinimo klausimo nutartimi, motyvuodamas tuo, kad Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstas 2013-02-25 nutartimi, o naujų duomenų nukentėjusysis nepateikė.

Dėl to mano, kad teismas neiÅ¡nagrinėjęs jo pareiÅ¡kimo nutartimi dėl teisėjo nuÅ¡alinimo padarė procesinį pažeidimÄ . Dėl kaltinamųjų parodymų nurodo, kad akivaizdžiai matosi, jog kaltinamųjų J. M. ir M. M. duoti pirminiai parodymai yra prieÅ¡taringi, tačiau teismas 2013-05-31 nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamųjų parodymai yra nuoseklÅ«s, esminių netikslumų ar prieÅ¡taravimų juose nenustatyta. Teigia, kad kaltinamųjų J. M., M. M., K. L. ir liudytojo V. Å . parodymai dėl iÅ¡mokėtos pinigų sumos yra prieÅ¡taringi.

Dėl jo praÅ¡ymų kurių teismas netenkino, nurodo, kad buvo nepagrįstai netenkintas jo 2013-04-25 praÅ¡ymas kviesti kaip liudytojÄ J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris į įvykio vietÄ atvyko anksčiau nei kai kurie pareigÅ«nai, jis matė įtariamųjų bėgančių iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡mėtytus raktus, matė V. M. atsiimantį iÅ¡ jo kėlimo priemonę „gervę“, t. y. žinojo apie byloje paaiÅ¡kėjusias naujas aplinkybes. Taip pat nurodo, kad teismas netenkino ir jo 2013-04-25 praÅ¡ymo – kviesti liudytojÄ K.

P., gyv. (duomenys neskelbtini) raj., kuris ruošėsi nuomotis jo pastatus, mano, kad jis galėjo pasakyti, kokie įrengimai tai dienai pas jį buvo ir kokiame stovyje, bei teismui galėjo padėti nustatyti, kokia jam padaryta turtinė žala. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino ir jo 2013-04-25 praÅ¡ymo – apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus (t. y. iÅ¡komplektuotus įrengimus vagystės metu) įvykio vietoje, bei tos pačios dienos praÅ¡ymo apžiÅ«rėti nusikaltimo vietÄ , pakartotino praÅ¡ymo su paaiÅ¡kinimu dėl byloje paaiÅ¡kėjusių byloje naujų aplinkybių, kurios buvo nuslėptos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, ir kurios yra nuslėptos teismo nuosprendyje bylÄ nagrinėjusio teisėjo E. B..

Dėl savo duotų parodymų teismo posėdžio metu nurodo, kad teismas nuosprendyje apgaudinėja proceso dalyvius, nes jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus dėl žinomų priežasčių ir todėl jie nėra nenuoseklÅ«s ir kupini prieÅ¡taravimų. Teigia, kad jis parodymus davė teisme tada, kada jis pats dalinai galėjo dalyvauti bylos tyrime. Taip pat nurodo, kad jei Å¡ioje byloje nėra pilnai įrodyta kaltinamųjų kaltė, jam padaryta turtinė žala, tai dėl to yra kalti ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, kurie nuslėpė įrodymus ir bylÄ nagrinėjęs Å¡aliÅ¡kas teisėjas.

Dėl kaltinamiesiems Å iaulių apylinkės teismo 2013-05-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės nurodo, kad jiems skirtos nepagrįstai Å¡velnios bausmės. Taip pat nurodo nesutinkÄ s su jam iÅ¡ kaltinamųjų priteista turtine žala ir mano, kad tai yra teismo pasityčiojimas iÅ¡ jo, kaip nukentėjusiojo, nes mano, kad byloje jam padaryta žala yra įrodyta. Be kita ko nurodo ir tai, kad palaiko savo 2013-04-25 patikslintÄ ieÅ¡kinį, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų J. M., K. L. ir M. M. solidariai 2013-04-25 patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtinę – 15 730, 09 Lt ir 3000 Lt neturtinę žalÄ .

Apibendrindamas paminėtÄ mano, kad baudžiamoji byla Å iaulių apylinkės teisme nėra tinkamai iÅ¡nagrinėta, o priežastis tam – prastai atliktas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu nuslėpti įrodymai, todėl jam kaip nukentėjusiajam, nekelia abejonių, kad bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas Å iaulių apylinkės teismo teisėjas E. B.. Teismo posėdžio metu nuteistieji, jų gynėjai ir prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas). Nukentėjusysis apeliaciniu skundu nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu, iÅ¡ esmės, nurodydamas jo manymu padarytus pažeidimus, ginčija įrodymų vertinimÄ ir teismo padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas teigia, kad liudytojų A.

T., V. Å ., nuteistųjų J. M., M. M. parodymai yra prieÅ¡taringi, jog liudytojo V. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra naujos paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kurios buvo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nuslėptos, kad baudžiamoji byla Å iaulių apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta netinkamai, o to priežastis ikiteisminio tyrimo metu nuslėpti įrodymai. Tačiau kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo.

Nuteistųjų J. M., K. L. ir M. M. kaltė, padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų Å¡altinis gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Kartu pastebėtina tai, kad iÅ¡ nukentėjusiojo apeliacinio skundo, kuris didžiÄ ja dalimi grindžiamas pastarojo numanomais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu padarytais pažeidimais, turinio galima suprasti, kad nukentėjusysis savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai remtis jo dėstomu vertinimu, o ne byloje esančiu ir iÅ¡nagrinėtų duomenų visetu.

Å ios aplinkybės rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jų. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautų duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Ä®rodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (kasacinės bylos Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011). Nagrinėjamos bylos aplinkybės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo byloje esančius teisėtais bÅ«dais bei baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautus įrodymus, o juos vertindamas ir kvalifikuodamas nuteistųjų padarytÄ veikÄ , iÅ¡samiai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta.

Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. O apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimÄ . Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Å ios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus (nukentėjusiojo, liudytojų, nuteistųjų), parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jų.

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.             Byloje nustatyta, dėl to ginčo byloje ir nėra, kad J. M., K. L. ir M. M. 2011 m. kovo 29 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini) r., veikdami bendrininkų grupėje, J.

M. išėmus A. M. priklausančio Å«kinio pastato langÄ , per jį įsibrovė į A. M. priklausantį Å«kinį pastatÄ ir pagrobė A. M. priklausant turtÄ , po ko, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir veikdami vieninga tyčia, 2011 m. kovo 29 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) r., veikdami bendrininkų grupėje, per iÅ¡imtÄ A. M. priklausančio Å«kinio pastato langÄ , vėl įsibrovė į A. M. priklausantį Å«kinį pastatÄ , tačiau svetimo turto nespėjo pagrobti, nes buvo pastebėti nukentėjusiojo A.

M.. Šioje byloje, viena iš nukentėjusiojo esminių ginčijamų aplinkybių yra nuteistųjų pagrobto turto vertė bei tai, kaip galima suprasti iš skundo turinio, kad šioje byloje nuteisti asmenys, nukentėjusiojo įsitikinimu, yra atlikę nusikalstamas veikas 2011 m. vasario mėnesį pas                       V. M., po to 2011 m. kovo 22 d. bandė pagrobti iš tų pačių nukentėjusiajam priklausančių patalpų 45 kW galios elektros variklį su kėlimo priemone pagrobta iš V.

M., po to 2011 m. kovo 29 d. tie patys asmenys su įrankiais (raktais) pagrobtais iÅ¡ V. M. jo įmonėje pagrobė tÄ patį 45 kW galios elektros variklį, galandimo stakles ir neatstatomai iÅ¡ardė metalo frezavimo stakles. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje esančiÄ medžiagÄ , pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad iÅ¡skyrus nepagrįstus ir prieÅ¡taringus nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamieji vagystės metu iÅ¡ jam priklausančių pastatų pagrobė užgalandymo stakles, elektros variklį ir nepataisomai iÅ¡ardė universalias metalo frezavimo stakles, byloje jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti Å¡iuos apelianto teiginius, nėra.

Grįsdama tokiÄ padarytÄ iÅ¡vadÄ , kolegija atkreipia dėmesį į paties nukentėjusiojo A. M. prieÅ¡taringÄ pozicijÄ ir jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. kovo 29 d. raÅ¡ytame protokole-pareiÅ¡kime, A. M. nurodė, kad 2011 m. kovo 29 d., apie 14.00 val., jis, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) r., prie jam priklausančių Å«kinių pastatų, pamatė jaunuolius, po to, pastebėjęs iÅ¡imtÄ langÄ per jį įlipo į pastato vidų, ir apžiÅ«rėjęs patalpas pastebėjo, kad yra dingę įvairių daiktai, kokie konkrečiai daiktai pagrobti, jis žadėjo praneÅ¡ti vėliau ir pateikti duomenis, kokia žala dėl jo turto pagrobimo jam padaryta (1 t., 3 b. l.).

Tos pačios dienos apklausos protokole A. M. nurodė, kad iÅ¡ jo sandėlio buvo pagrobta daug įvairių daiktų (1 t., 45-46 b. l.). Tuo tarpu 2011 m. balandžio 13 d. apklausos metu, A. M. jau teigė, kad pretenzijų vagims neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡, iÅ¡ įmonės patalpų niekas nepavogta, o supirktuvėje apžiÅ«rėjęs metalo lauÅ¾Ä suprato, kad tai ne iÅ¡ jo pagrobtas metalas (1 t., 47-48 b. l.). 2011 m. birželio 30 d. apklausos metu A. M. atsisakė duoti parodymus (2 t., 28-29 b. l.).

Dar vėlesnės apklausos metu 2011 m. rugpjūčio 30 d., A. M. atsisakė nuo ikiteisminio tyrimo veiksmų ir parodė, kad pateiks nuÅ¡alinimÄ visai ikiteisminio tyrimo tarnybai (2 t., 106-107 b. l.). Už trukdymÄ atlikti ikiteisminį tyrimÄ , 2011 m. liepos 20 prokurorės nutarimu A. M. buvo skirta 650 Lt bauda (2 t., 41-42 b. l.). O jau teisminio bylos nagrinėjimo metu – 2013 m. balandžio 9 d., t. y. po įvykio praėjus daugiau nei dvejiems metams, nukentėjusysis A. M. parodė, kad iÅ¡ jo buvo pavogtas elektros variklis, iÅ¡ardytos frezavimo staklės, nuimti judantys stalai (4 t., 58-59 b. l.).

Taigi akivaizdu, kad tokie nukentėjusiojo asmens parodymai negali bÅ«ti pripažinti nei nuosekliais, nei neprieÅ¡taringais, todėl jais remtis, ir didinti nuteistiesiems inkriminuotos veikos apimtį, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nemato objektyvaus pagrindo. PrieÅ¡ingai nei nuteistųjų apylinkės teismo posėdžio metu duoti bylai reikÅ¡minguose aplinkybėse nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s parodymai, kai jie patvirtino savo pagarsintus pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jie buvo nurodę, kad įsibrovė į fermÄ ir pagrobė įvairių metalinių vamzdžių, metalo lauÅ¾Ä , kurį nuvežė parduoti ir gavo nuo 80 iki 100 Lt (1 t., 54-55, 105-106, 143-144 b. l.).

Taip pat parodė tai, kad nukentėjusiojo ieÅ¡kinyje nurodytų pagrobtų daiktų nepagrobė, kad sandėlyje buvo metalo laužas, o ne detalės, jog staklių ir variklio nepagrobė (4 t., 60-62 b. l.). Be to, pastebėtina tai, kad tokie nuteistųjų parodymai, o bÅ«tent tai, kad nuteistieji iÅ¡ nukentėjusiajam A. M. priklausančių Å«kinių pastatų pagrobė tik metalo lauÅ¾Ä , o ne konkrečius daiktus ir detales, atitinka ir liudytojo V. Å ., kuris tuo metu dirbo metalo supirktuvėje ir iÅ¡ nuteistųjų priėmė jų atvežtÄ metalo lauÅ¾Ä , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad jis nurodė, kad 2011 m. kovo 29 d.

į metalo supirktuvę atvykę trys jaunuoliai atvežė apie 80, iki 100 kg juodojo metalo laužo, buvo vamzdukai, rėmukai, staklių mazgų, elektros variklio nebuvo, ir jį pridavė, jis jiems už metalÄ galėjo sumokėti apie 40 45 Lt, tiksliai neprisimena (1 t., 50 b. l., 2 t., 63-64 b. l., 4 t., 31-32 b. l.). O tokius aptartus liudytojo parodymus atitinka ir iÅ¡ metalo supirktuvės paimtų 2011 m. birželio 13 d. (vamzdžių) apžiÅ«ros protokolas (2 t., 22-24 b. l.). Todėl kolegija remiasi Å¡iais teismo posėdžio metu duotais nuteistųjų parodymais ir posėdžio metu pagarsintais jų pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie atitinka ir papildo vieni kitus ir liudytojo V.

Å . parodymus bei raÅ¡ytinę byloje esančiÄ medžiagÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji J. M., K. L. ir M. M. 2011 m. kovo 29 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini) r., įsibrovę į A. M. priklausantį Å«kinį pastatÄ pagrobė 80 kg metalo laužo, kurio vertė 80 Lt, ir tuo padarė A. M. 80 Lt turtinę žalÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios ir rezoliucinės dalių, apylinkės teismas, kaip ir apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad J.

M., K. L. ir M. M. įsibrovę į A. M. priklausantį Å«kinį pastatÄ pagrobė 80 kg metalo laužo, kurio vertė 80 Lt, tuo padarydami A. M. 80 Lt turtinę žalÄ , Å¡ios nukentėjusiojo dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų patirtos turtinės 80 Lt žalos pastarajam nepriteisė, o priteisė tik 40 Lt dėl iÅ¡daužto lango stiklo įsibraunant į patalpÄ . Todėl kolegijai, anksčiau iÅ¡dėstytais ir aptartais duomenimis nustačius, kad nuteistieji įsibraudami į nukentėjusiajam priklausantį Å«kinį pastatÄ ne tik padarė jam 40 Lt žalÄ , bet ir pagrobė metalo laužo už 80 Lt, sprendžia, kad ir Å¡i nukentėjusiojo patirta turtinė žala turi bÅ«ti solidariai priteista iÅ¡ nuteistųjų.

Dėl to Å¡ioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų, didinant iÅ¡ nuteistųjų J. M., K. L. ir M. M. nukentėjusiojo A. M. naudai solidariai priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ iki 120 Lt (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties litų). Kartu nagrinėjamoje byloje kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų ir jo apeliacinio skundo, tai ne pirma nukentėjusiojo turto atžvilgiu iÅ¡ tų pačių Å«kinių pastatų įvykdyta vagystė, kurios metu nukentėjusysis patiria žalÄ .

Nepaisant to, nukentėjusysis nesiėmė jokių priemonių tinkamam savo turto apsaugojimui. Dėl to akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytu laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 22 iki 2011 m. kovo 29 d., į nukentėjusiajam priklausančias patalpas patekti galėjo bet kas, ne vien nuteistieji. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar visÄ nukentėjusiojo A. M. nurodytÄ iÅ¡ jo dingusį turtÄ galėjo pagrobti bÅ«tent Å¡ioje byloje nuteisti asmenys. Todėl dar ir dėl to, tenkinti nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (4 t., 77-78 b. l.) visa apimtimi ir priteisti jam iÅ¡ nuteistųjų jo praÅ¡omÄ 15 730, 09 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , remiantis tik nukentėjusiojo spėjimais ir prielaidomis, kurių jokie objektyvÅ«s bylos duomenys nepatvirtina, nėra teisinio pagrindo.

Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis dėl jo turto vagystės bÅ«tų patyręs tokiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sunku įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį, nes išvardytų neturtinio pobūdžio praradimų pinigais neįmanoma išmatuoti, tačiau įrodymai (tiesioginiai ir netiesioginiai) turi pagrįsti žalos dydžio nustatymui reikšmingus aukščiau nurodytus kriterijus. Šios bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad A. M. dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos turėjo nepatogumų, išgyvenimų ir dvasinės pusiausvyros sukrėtimų dėl besikartojančių vagysčių.

Å ios aplinkybės įrodo, kad neturtinė žala nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta ir ji turi bÅ«ti atlyginta. Tačiau teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį įvertina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie liekamÄ sias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai bei atsižvelgia į bylos aplinkybes ir į teisingumo, sÄ Å¾iningumo, bei protingumo principus, ir sprendžia, kad nukentėjusiojo ieÅ¡kiniu reikalaujama 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, ir yra mažintina iki 1500 Lt, kuri iÅ¡ nuteistųjų priteistina solidariai, o skundžiamas nuosprendis ir Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl kitų nukentėjusiojo manymu įvykdytų Å¡ioje byloje nuteistų asmenų nusikalstamų veikų, pasisakytina tai, kad nukentėjusysis į policijos pareigÅ«nus kreipėsi ir jiems pranešė tik apie 2011 m. kovo 29 d. iÅ¡ jam priklausančių patalpų įvykdytÄ vagystę. Be to, pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, o gali bÅ«ti tik pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, tačiau tai turi bÅ«ti daroma laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos.

Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis tik tuo atveju, kai to praÅ¡oma BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyto proceso dalyvio apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2012). Be to, BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ aiÅ¡kinant kartu su 256 straipsnio 1 dalyje nustatytu reguliavimu, pažymėtina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra praÅ¡oma.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokių praÅ¡ymų nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde nepateikė. Todėl visi apelianto skunde nurodyti samprotavimai, susiję su kitomis nuteistųjų galimai padarytomis teisei prieÅ¡ingomis veikomis, atmestini. Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad nebuvo atliktos ekspertizės, jog tyrimo medžiagoje nėra užfiksuotas kirpimo įrankis, neatliktos kratos, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, nusprendus, jog tam tikrÄ veiksmÄ atlikti bÅ«tina; atliekant ikiteisminį tyrimÄ , neprivalo bÅ«ti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 str. 1 d., 178 str. 1 dalis).

Kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Atsakant į nukentėjusiojo skunde nurodytus teiginius dėl akivaizdžių liudytojos                       L. Š. dokumentų klastojimo požymių taisant įrašus įtariamojo J. M. 2011-03-30 apklausos protokole (1 t., 54 b. l.), kuriame matosi korektoriaus dažų žymės, pirmiausia pastebėtina tai, kad vien ta aplinkybė, kad buvo taisomas įrašas įtariamojo apklausos protokole, dar nereiškia, kad aptariamas dokumentas buvo suklastotas.

Antra, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu apklaustos liudytojos L. Å . parodymų, ji paaiÅ¡kino ir tokio taisymo aplinkybes bei parodė, kad raÅ¡ant kompiuteriu buvo suklysta, o ranka ji pataisė įraÅ¡Ä ir Å¡alia parašė prieraÅ¡Ä â€žtaisymu tikėti, tyrėja L. Å .“ (1 t., 54 b. l.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, tai nelaikytina dokumento klastojimu, todėl tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Nukentėjusiojo skunde nurodyti teiginiai, susiję su liudytojo A.

T. teismo posėdžio metu pasakytu teiginiu, kad kratos pas įtariamuosius buvo darytos, nors susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matosi, kad kratos pas įtariamuosius nebuvo darytos, pasisakytina tai, kad aptariamas liudytojas apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai neprisimena, ar kratos buvo daromos pas įtariamuosius (4 t., 55-57 b. l.) bei patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur apie kratas nieko nebuvo nurodęs (2 t., 54-56 b. l.). Atsižvelgus į tai, kas paminėta bei vertinant tÄ aplinkybę, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios – 2011 m. kovo 29 d. iki liudytojo A.

T. teismo posėdžio metu duotų parodymų 2013 m. balandžio 9 d., kur jis nurodė, kad tiksliai neprisimena ar kratos pas įtariamuosius buvo daromos, praėjo daugiau nei dveji metai, todėl tai, kad liudytojas gali tiksliai neprisiminti vienos iÅ¡ daugelio bylų aplinkybių, dar nereiÅ¡kia, kad jo parodymai melagingi. Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad teismui netenkinus jo praÅ¡ymo teismo posėdyje apklausÄ atlikti sekančia tvarka – apklausti kaltinamuosius, liudytojus po to kviesti jį kaip nukentėjusįjį, taip buvo pažeistos jo teisės ir jis buvo priverstas duoti parodymus pirmiau kaltinamųjų.

Lietuvos Respublikos BPK 272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant bylÄ teisme dalyvauja keli kaltinamieji ir jie pageidauja duoti parodymus, parodymų davimo eilę nustato teismas, atsiklausęs kaltinamųjų ir jų gynėjų nuomonės. Å iaulių apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas tvirtina, kad teisėjas, spęsdamas klausimÄ dėl įrodymų tyrimo tvarkos, iÅ¡ tiesų, netenkino nukentėjusiojo praÅ¡ymo pirma apklausti liudytojus, kaltinamuosius, o tada nukentėjusįjį ir nutarė pirma apklausti liudytojus, nukentėjusįjį, o tada kaltinamuosius (4 t., 31 b. l.), tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 272 straipsnio 2 dalyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad parodymų davimo eilę nustato teismas.

Be to, su nukentėjusiojo siÅ«loma parodymų davimo eile nesutiko nei kaltinamieji, nei prokurorė, nei jų gynėjai (4 t., 57 b. l.). Todėl apelianto praÅ¡omo praÅ¡ymo netenkinimas jokiu bÅ«du neleidžia teigti apie kokį tai nukentėjusiojo teisių pažeidimÄ . Taip pat nesutiktina su nukentėjusiojo teiginiu, kad teisėjas E. B. nutaręs nespręsti nuÅ¡alinimo klausimo nutartimi, motyvuodamas tuo, kad Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi, o naujų duomenų nukentėjusysis nepateikė, padarė procesinį pažeidimÄ .

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas tvirtina, kad apeliantas nutyli, jog jo praÅ¡ymas buvo atmestas ne vien todėl, kad nuÅ¡alinimo klausimas buvo jau iÅ¡spręstas nutartimi (4 t., 23 b. l.) bet ir todėl, kad pradėjus įrodymų tyrimÄ , nuÅ¡alinimas negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas (4 t., 58 b. l.), o tai visiÅ¡kai atitinka BPK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kiti nukentėjusiojo skunde nurodyti teiginiai, kad teismas nepagrįstai netenkino ir jo   2013-04-25 praÅ¡ymo – apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus (t. y. iÅ¡komplektuotus įrengimus vagystės metu) įvykio vietoje, bei tos pačios dienos praÅ¡ymo apžiÅ«rėti nusikaltimo vietÄ , taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad teismas, vertindamas bei svarstydamas pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visus nukentėjusiojo prašymus teismas sprendė teisiamajame posėdyje ir dėl šių prašymų priėmė motyvuotus sprendimus (4 t., 90-92 b. l.). Todėl tai, kad teismas netenkino visų apelianto prašymų, nereiškia, kad teismas padarė kokius tai procesinius pažeidimus.

Nukentėjusiojo apeliacinio skundo reikalavimai – priimti nutartis dėl (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK kriminalinio skyriaus darbuotojo A. T. galimos nusikalstamos veikos tyrimo, dėl (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK tyrėjos L. Š. galimos nusikalstamos veikos tyrimo, dėl UAB „V.“ sandėlininko V. Š. galimos nusikalstamos veikos tyrimo, atmestini kaip nepagrįsti. Iš tiesų, nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio nuostatomis, tai praneša prokurorui.

Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys tokių iÅ¡vadų daryti neleidžia. Bylos medžiaga tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ir kiti asmenys, ne tik kaltinamieji, gali bÅ«ti padarę kokias tai nusikalstamas veikas. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo praneÅ¡ti prokurorui apie kitÄ ar kitas kitų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas.  Nukentėjusiojo skunde nurodytas pareiÅ¡kimas, kad apylinkės teismo nuosprendis – neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo teisėjas E. B. buvo Å¡aliÅ¡kas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo neįžvelgė ir pats nukentėjusysis A.

M. raÅ¡ydamas apeliacinį skundÄ , nes jame neprašė skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl to, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Å ių aplinkybių visuma rodo, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos iÅ¡vados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo Å¡aliÅ¡kas ar padarė kitus nukentėjusiojo skunde nurodytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija, apelianto skunde nurodytus teiginius, jog priimant nuosprendį pirmosios instancijos teismas padarė visÄ eilę BPK pažeidimų, juos laiko tik subjektyvia nukentėjusiojo nuomone ir pažymi, kad tai, jog teismas vertino iÅ¡tirtus įrodymus kitaip negu to norėtų nukentėjusysis, nėra esminis BPK pažeidimas, nes įstatymu įrodymų vertinimo prerogatyva suteikta teismui. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi ir norėtų nukentėjusysis, savaime nereiÅ¡kia, jog bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Ir nors nukentėjusysis skunde nurodo, kad apylinkės teismas nuteistiesiems paskyrė nepagrįstai Å¡velnias bausmes, tačiau kolegija neturi pagrindo abejoti ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems skirtomis bausmėmis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į jų padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad veikdami bendrininkų grupėje padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , įvertino jų padarytos veikos motyvus ir tikslus – iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, atsižvelgė ir į jų asmenybes.

Daryti kitokias iÅ¡vadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad nuteistųjų asmenybių ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nukentėjusysis, dar nereiÅ¡kia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Taigi, skiriant nuteistiesiems bausmes, BK bendrosios dalies normos (BK 54, 61 straipsniai) taikytos tinkamai, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad už vieno tyčinio nusikaltimo padarymÄ nuteistiesiems paskirtos bausmės yra aiÅ¡kiai per Å¡velnios ir neatitinkančios bausmės paskirties.

Kartu pastebėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ , atitinkančiÄ padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumÄ bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti:           IÅ¡ nuteistųjų J.

M., K. L. ir M. M. nukentėjusiojo A. M. naudai solidariai priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ padidinti iki 120 Lt (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties litų).            Priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų J. M., K. L. ir M. M. nukentėjusiojo A. M. naudai 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                      Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                   Vaclovas Iždonas                                                                                   Bronius Zalaga