2022-11-30 Nr. AB-29295-3-63-3-00899-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-713-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00899-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė iki 2023 m. birželio 1 d. pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. balandžio 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170403-00023 (toliau – ir privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas ir 58/100 dalys sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį. Žemės sklypas yra saugomojo teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Teigė, kad 2015 metais prie savo buto sienos pritvirtino stiklinių konstrukcijų stoginę. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog stoginės montavimo darbams nereikia statybą leidžiančio dokumento, tačiau 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjui buvo įteiktas Inspekcijos 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. (1651) ZD-4801 „Dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokio statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto siuntimo“. Su raštu buvo pateikti du privalomieji nurodymai ir savavališkos statybos aktas. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2017 m. spalio 5 d. nugriauti savavališkai pastatytą I-ai nesudėtingų statinių grupei priskirtiną stiklo konstrukcijų stoginę, kurios plotis apie 3 m, ilgis apie 6 m, aukštis apie 2.5 m.

3. Pareiškėjas teigė, kad susipažinęs su minėtais dokumentais nutarė pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) įtvirtinta teise įteisinti savavališką statybą ir ėmėsi veiksmų, jog būtų parengta projektinė dokumentacija ir stoginė įteisinta. Nurodė, jog dėl užtrukusio savavališkos statybos įteisinimo proceso privalomo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas Inspekcijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (26.51) 2D-13834 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-516-342/2018 ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6109-583/2019.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra atlikęs procedūras, būtinas žemės sklypo, kuriame yra savavališka statyba, teisiniam sutvarkymui, šiuo metu yra vykdomos procedūros, būtinos detaliojo plano koregavimui ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Minėtos procedūros vyksta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, kurie yra pakankamai ilgi. Atkreipė dėmesį, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parko teritorijoje statinių projektavimo, statybos, rekonstrukcijos procedūros yra ypač sudėtingos dėl didelės šios teritorijos kultūrinės reikšmės, todėl projektus derinančios institucijos skiria didesnį dėmesį šioje teritorijoje vykdomiems statybos darbams.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, leidžiančių įteisinti savavališką statybą. Pareiškėjas negali turėti įtakos teisės aktų reglamentuojamų procedūrų trukmei, todėl laikosi pozicijos, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. birželio 1 d.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad nesutinka su jame keliamu reikalavimu, todėl prašė prašymą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju savavališka statyba yra konstatuota 2017 m. balandžio 5 d. t. y. prieš 4 metus, ir tokie savavališkos statybos padarinių šalinimo tempai negali būti vertinami net kaip patenkinami, juo labiau, kad pareiškėjas planuoja, kaip matyti iš jo prašymo, juos pašalinti tik per 6 metus. Inspekcija nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, jis visus nurodytus trūkumus, nustatytus teritorijų planavimo procedūroje, planuoja ištaisyti iki 2021 metų pabaigos. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo procedūros yra standartizuotos, atskiroms teritorijoms nėra nustatytų kitokių terminų procedūroms atlikti, todėl vien derinimo procedūroms pareiškėjo prašomas beveik 1,5 metų terminas yra aiškiai per didelis ir neskatintų jo imtis visų priemonių, kad savavališkos statybos padariniai būtų šalinami kuo sparčiau, kad derinimo procedūroms būtų teikiama tik kokybiškai paruošta teritorijų planavimo projektinė dokumentacija.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog pareiškėjo prašyme nurodytas terminas – nepagrįstai ilgas. Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per jau turėtą 4 metų laikotarpį pareiškime nurodytų darbų bei procedūrų, veikiant atidžiai ir rūpestingai, nebūtų buvę galima atlikti, o vien derinimo procedūroms pareiškėjo prašomas beveik 1,5 metų terminas nėra pagrįstas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo teikta derinimui teritorijų planavimo projektinė dokumentacija buvo atmesta dėl padarytų klaidų ir nustatytų trūkumų. Inspekcijos teigimu, tai rodo, kad nors pareiškėjas ir žino Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos apsaugos ypatumus, tačiau nėra pakankamai atidus ir rūpestingas. Atkreipė dėmesį, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog būtent Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančios savavališkos statybos padariniai negali būti šalinami taip nepagrįstai ilgai.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. B. prašymą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2017 m. balandžio 5 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170403-00023 pareiškėjas įpareigotas nugriauti statinį – stiklo konstrukcijų stoginę, kurios plotis apie 3 m, ilgis apie 6 m, aukštis apie 2.5 m, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas 2017 m. spalio 5 d. Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (26.51)2D-13834 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ pareiškėjo prašymu nutarė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. sausio 15 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-516-342/2018, nusprendė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. birželio 1 d. Taip pat Regionų apygardos administracinis teismas 2019 spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6109-583/2019 nusprendė pakartotinai pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. birželio 1 d.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjau atveju pareiškėjas 2021 m. gegužės 31 d. trečiąjį kartą kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. birželio 1 d. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis neneigia, jog prie jam nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pritvirtino stiklinių konstrukcijų stoginę. Iš prašymo turinio ir nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas per Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimu pratęstą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi į projektavimo firmą „Pilis“ su prašymu parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal kompetentingų institucijų išduotas teritorijų planavimo sąlygas.

Pareiškėjas teigė, jog Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. sprendimo pagrindu buvo pradėta detaliojo plano koregavimo procedūra. Detaliojo plano koregavimui teritorijų planavimo sąlygas išdavė Neringos savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kuršių nerijos parko nacionalinė direkcija. Pareiškėjo užsakymu projektavimo firma parengė detaliojo plano koregavimo projektą ir pateikė jį derinančioms institucijoms.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, UAB „Neringos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ suderino pateiktą projektą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsisakė suderinti detaliojo plano koregavimo projektą, nes būtina įvertinti, ar nebus keičiama istoriškai susiklosčiusi sodybų išdėstymo struktūra, išanalizuoti koregavimo atitikimą Vertinimo tarnybos aktui ir planuojamos teritorijos ribų planui, atlikti papildomus istorinius urbanistinius tyrimus, numatyti sprendinius dėl archeologinio paveldo apsaugos ir t.t.

Pareiškėjas tvirtino, kad atsižvelgė į derinančių institucijų pastabas ir savo lėšomis užsakė papildomus archeologinius-istorinius tyrimus. Teigė, kad minėtos procedūros vyksta teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais, statinių ir teritorijų planavimo dokumentų projektavimo procedūros yra ypatingai sudėtingos, o pasaulyje kilusi COVID-19 pandemija taip pat turėjo neigiamos įtakos greitam reikalingų procedūrų vykdymui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nepavyko to padaryti per teismų sprendimais nustatytą privalo nurodymo įvykdymo terminą, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jį pratęsti trečiąjį kartą.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, vadovavosi Priežiūros įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 6 ir 8 dalių, 14 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas nurodė, kad byloje esanti medžiaga įrodo, jog pareiškėjas savavališkos statybos padarinius šalina jau pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2017 m. balandžio 5 d. Pareiškėjas jau trečią kartą kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas pareiškėjui įteiktas daugiau nei prieš keturis metus ir per šį laiką pareiškėjas neįteisino savavališkos statybos padarinių, nors Inspekcija ir Regionų apygardos administracinis teismas savo sprendimais jau tris kartus pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas su neigiamomis derinančių institucijų pastabomis susipažino dar 2020 m. spalio mėn., todėl iki privalomo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (2021 m. birželio 1 d.) jis turėjo pakankamai laiko parengto teritorijų planavimo dokumento projekto koregavimui, kad jo sprendiniai atitiktų išduotas teritorijos planavimo sąlygas ir juos suderintų institucijos derinančios projektą. Nors prašyme pareiškėjas teigė, kad siekdamas, jog detaliojo plano koregavimo projektas atitiktų visus keliamus reikalavimus savo lėšomis užsakė papildomus teritorijos archeologinius-istorinius tyrimus, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius.

13. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, susidariusios aplinkybės dėl ilgai besitęsiančio termino, per kurį siekta pašalinti savavališkos statybos padarinius, didžia dalimi priklausė ir nuo paties pareiškėjo veiksmų ir valios išraiškos. Teismas akcentavo, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas nuo 2017 m. balandžio 5 d., savavališkos statybos įteisinimo procedūra iki šiol nėra baigta, o pareiškėjas prašyme prašo terminą pratęsti dvejiems metams t. y. iki 2023 m. birželio 1 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad savavališka statyba fiksuota saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijoje, kuri įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Teismas vertino, kad tolimesnis privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas reikštų ilgalaikį neapibrėžtos susidariusios neteisėtos situacijos toleravimą ir neatitiktų termino pratęsimo instituto paskirties. Teismo nuomone, būtinybė užtikrinti, jog per įmanomai trumpiausią laiką būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, yra susijusi ir su viešojo intereso – Kuršių nerijos ypatingos apsaugos užtikrinimu, kurio neapgynus galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo.

III. 14. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo prašymą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad dėl teritorijos, kurioje nustatytas savavališkų statybų faktas, sudėtingumo (Kuršių nerijos nacionalinis parkas), būtinumo rengti teritorijų planavimo dokumentą ir planavimo sąlygose nustatyto reikalavimo rengti sprendinius dėl archeologinio paveldo apsaugos, pareiškėjas nustatytu terminu nespėjo užbaigti savavališkų statybų įteisinimo procedūros. Pažymi, kad jo parengtam detaliajam planui buvo nepritarta iš esmės dėl to, kad koreguojant detalųjį planą būtina pateikti įrodymus, jog nebus keičiama istoriškai susiklosčiusi sodybų (pastatų išdėstymo) struktūra, išanalizuoti detaliojo plano koregavimo atitikimą Vertinimo tarybos aktui ir planuojamos teritorijos ribų planui, atlikti papildomus istorinius urbanistinius tyrimus, numatyti sprendinius dėl archeologinio paveldo apsaugos, autentiškos užstatymo struktūros ir pastatų išvaizdos, panaikinti papildomų statybos zonų žymėjimą. Pareiškėjas teigia, kad šiuo metu derinančių institucijų pastaboms įvertinti ir įgyvendinti koreguojant detalųjį planą, pareiškėjo lėšomis yra atliekami papildomi archeologiniai-istoriniai tyrimai.

16. Pareiškėjas akcentuoja, kad archeologinių-istorinių tyrimų medžiagai surinkti, įvertinti, aprašyti ir kvalifikuotai išvadai pateikti reikia daug laiko ir pastangų. Pabrėžia, kad šių darbų pareiškėjas negali atlikti savarankiškai, šiems darbams jis pasitelkė specialistus, kurie nagrinėja istorinius dokumentus, kurie nėra skaitmenizuoti, saugomi įvairių archyvų, tame tarpe užsienio, fonduose. Pažymi, kad teisės aktų reglamentuojamų procedūrų trukmės jis negalėjo ir negali įtakoti, todėl mano, kad nurodytos aplinkybės yra svarbios ir atitinkančios Priežiūros įstatymo reikalavimus, sudaro pagrįstą pagrindą pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2023 m. birželio 1 d. Tokio ilgo termino pareiškėjas prašo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pastabos, išdėstytos 2020 m. spalio 5 d. rašte Nr. REG155429, jog detaliojo plano koregavimo dokumentuose nėra istorinių urbanistinių tyrimų, pateisinančių detaliojo plano koregavimo sprendinius dėl žemės sklypo užstatymo. Pareiškėjo teigimu, specialistų tyrimai užtruko ir galės būti baigti iki 2021 metų pabaigos. Atlikus archeologinius-istorinius tyrimus bus atnaujintas detaliojo plano koregavimo derinimas kompetentingose institucijose, o iki 2023 m. birželio 1 d., tikėtina, bus gautas statybą leidžiantis dokumentas ir Inspekcija galės patvirtinti, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismui sprendime nurodžius, jog pareiškėjas savo prašyme nurodytų motyvų bei aplinkybių, kurias vertina esant pagrindu privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti, nepagrindė įrodymais, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, tačiau vėl nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtinu, kad tos aplinkybės realiai egzistuoja.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, teisingai taikė teisės normas ir atsižvelgė į Priežiūros įstatymo nuostatas. Inspekcijos nuomone, teismas teisingai pažymėjo, kad savavališka statyba pareiškėjui buvo konstatuota 2017 m. balandžio 5 d., kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170405-00021, o pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius atsirado 2017 m. balandžio 5 d., kai pareiškėjui buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170405-00023 bei nurodyta juos pašalinti iki 2017 m. spalio 5 d. Pasak Inspekcijos, tai, kad iki šiol šie padariniai nėra pašalinti, rodo, jog pats pareiškėjas nėra pakankamai rūpestingas bei atidus, nepakankamai rūpinasi vykdomomis procedūromis. Inspekcijos teigimu, teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo procedūros yra standartizuotos, atskiroms teritorijoms nėra nustatytų kitokių terminų derinimo procedūroms atlikti. Pareiškėjas privalėjo imtis visų priemonių, kad savavališkos statybos padariniai būtų šalinami kuo sparčiau, kad derinimo procedūroms būtų teikiama tik kokybiškai paruošta teritorijų planavimo projektinė dokumentacija. Inspekcija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per 4 metų laikotarpį pareiškime nurodytų darbų bei procedūrų, veikiant atidžiai ir rūpestingai, nebūtų buvę galima atlikti. Inspekcija mano, kad teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neįrodė savo prašymo pagrįstumo bei pagrįstai atsižvelgė į tai, kad būtent Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančios savavališkos statybos padariniai negali būti šalinami taip nepagrįstai ilgai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti 2017 m. balandžio 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170403-00023 įvykdymo terminą iki 2023 m. birželio 1 d. pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, sprendė, kad susidariusios aplinkybės dėl ilgai besitęsiančio termino, per kurį siekta pašalinti savavališkos statybos padarinius, didžia dalimi priklausė ir nuo paties pareiškėjo veiksmų ir valios išraiškos, nes pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas. Teismas akcentavo, kad būtinybė užtikrinti, jog per įmanomai trumpiausią laiką būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, yra susijusi ir su viešojo intereso – Kuršių nerijos ypatingos apsaugos užtikrinimu, kurio neapgynus galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad įvykdyti privalomojo nurodymo per nustatytą terminą negalėjo ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, t. y. dėl teritorijos, kurioje nustatytas savavališkų statybų faktas sudėtingumo (Kuršių nerijos nacionalinis parkas), būtinumo rengti teritorijų planavimo dokumentą ir planavimo sąlygose nustatyto reikalavimo rengti sprendinius dėl archeologinio paveldo apsaugos. Pažymėjo, kad jis negalėjo daryti įtakos teisės aktų reglamentuojamų procedūrų trukmei, todėl mano, jog nurodytos aplinkybės yra svarbios ir atitinkančios Priežiūros įstatymo reikalavimus, sudarančios pagrįstą pagrindą pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2023 m. birželio 1 d.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; kt.).

26. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020).

27. Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių per nustatytą terminą negali įvykdyti privalomojo nurodymo, yra aktualūs pareiškėjo pateikti įrodymai, susiję su tuo, kokias įstatymo nurodytas procedūras pareiškėjas pradėjo vykdyti (vykdo) iki jam nustatyto paskutinio termino, t. y. iki 2021 m. birželio 1 d. (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6109-583/2019), siekdamas įteisinti savavališkas statybas, ir kurių trukmė nepriklauso nuo jo valios, t. y. šių procedūrų trukmei jis negali daryti jokios įtakos.

28. Iš pareiškėjo prašymo turinio ir nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas per Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6109-583/2019 pratęstą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi į projektavimo firmą „Pilis“ su prašymu parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal kompetentingų institucijų išduotas teritorijų planavimo sąlygas. Pareiškėjas teigė, kad Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. sprendimo pagrindu buvo pradėta detaliojo plano koregavimo procedūra. Detaliojo plano koregavimui teritorijų planavimo sąlygas išdavė Neringos savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kuršių nerijos parko nacionalinė direkcija. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, pareiškėjo užsakymu projektavimo firma parengė detaliojo plano koregavimo projektą ir pateikė jį derinančioms institucijoms. Nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, UAB „Neringos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ suderino pateiktą projektą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsisakė suderinti detaliojo plano koregavimo projektą. Pareiškėjo teigimu, institucijos, nutarusios nederinti pateikto projekto, nurodė, jog koreguojant detalųjį planą būtina pateikti įrodymus, kad nebus keičiama istoriškai susiklosčiusi sodybų išdėstymo struktūra, išanalizuoti koregavimo atitikimą Vertinimo tarnybos aktui ir planuojamos teritorijos ribų planui, atlikti papildomus istorinius urbanistinius tyrimus, numatyti sprendinius dėl archeologinio paveldo apsaugos ir t.t. Pareiškėjas tvirtino, kad atsižvelgdamas į derinančių institucijų pastabas savo lėšomis užsakė papildomus archeologinius-istorinius tyrimus.

29. Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, privalomasis nurodymas pareiškėjui įteiktas 2017 metais ir nuo to laiko pareiškėjas neįteisino savavališkos statybos padarinių, nors Inspekcija ir Regionų apygardos administracinis teismas savo sprendimais jau tris kartus pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas su neigiamomis derinančių institucijų pastabomis susipažino dar 2020 m. spalio mėn., todėl, teismo nuomone, iki privalomo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (2021 m. birželio 1 d.) jis turėjo pakankamai laiko parengto teritorijų planavimo dokumento projekto koregavimui, kad jo sprendiniai atitiktų išduotas teritorijos planavimo sąlygas ir juos suderintų institucijos, derinančios projektą. Pareiškėjas kaip vieną iš priežasčių, kodėl jis nustatytu terminu nespėjo užbaigti savavališkos statybos įteisinimo procedūros, nurodė atliekamus papildomus archeologinius-istorinius tyrimus, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad šie tyrimai yra užsakyti ir atliekami.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neteisėtos statybos padarinius siekia pašalinti pakankamai ilgą laiką (jau tris kartus buvo pratęstas Inspekcijos nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (žr., pvz., 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad savavališkos statybos darbai atlikti saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijoje, kuri įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais traktuojama kaip unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas – saugotina teritorija, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimus). Todėl yra būtinybė užtikrinti, jog saugomoje teritorijoje savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per įmanomai trumpiausią laiką.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo per jame nustatytą ir Inspekcijos bei teismo sprendimais pratęstą terminą, nesudaro pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjas neįrodė svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių užbaigimui yra būtinas ilgesnis terminas.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius