4131b2b4-5403-45cd-888e-0ef894e1fe0b · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-923-408/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01598-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9; 21.9.10; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. lapkričio 16d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui R. S., jo atstovui advokatui Renui BradÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjo) skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės (toliau – ir Institucija) 2021-08-30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:21127560569.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Kauno apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:21127560569 ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti. Skunde nurodoma, jog skundžiamu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo skirta 200 eurų bauda bei specialios teisės atėmimas 3 mėnesiams už tai, jog jis 2021-01-12, 12val. 55 min. Taikos pr. 147b, Kaune, vairuodamas transporto priemonę neparodė įspėjamojo posÅ«kio signalo, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas – slidžiÄ kelio dangÄ , apsisukdamas nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to jis pradėjo slysti Å¡onu bei laikinai tapo nevaldomas.

Tokiu savo vairavimu sukėlė didelį pavojų savo bei kitų asmenų saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei ir turtui. Nesutinka su nutarimu, kadangi iÅ¡ jo nėra aiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis remtasi konstatuojant nusižengimÄ pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokiÄ ir kam konkrečiai pavojingÄ situacijÄ sukėlė jo padarytas tariamas pažeidimas. Jeigu analizuojant nutarime nurodomus jo tariamo pažeidimo faktus, tai galima spręsti, jog vienas iÅ¡ pažeidimų yra susijęs su tuo, jog jis neparodė įspėjamojo posÅ«kio signalo.

Nesutinka su Å¡iuo nurodomu pažeidimu, nes jo jis nepadarė. Važiuodamas automobiliu įsuko į kelio dalį, jungiančiÄ prieÅ¡prieÅ¡inius eismo srautus, toliau ketindamas važiuoti prieÅ¡inga kryptimi, nei važiavo prieÅ¡ tai. Ä®sukęs į minėtÄ gatvės dalį, buvo paspaudęs posÅ«kio signalo svirtį, įjungdamas kairiojo posÅ«kio signalÄ , tačiau dėl to, kad automobilis tuo metu buvo pasuktas į kairę pusę, t. y. į prieÅ¡ingÄ pusę, nei iÅ¡ deÅ¡inės link jo artėję policijos pareigÅ«nai, jie Å¡io fakto galėjo ir nepastebėti.

Be to, kaip Å¡iuo metu žino, automobilių BMW posÅ«kio signalo svirtelę paspaudus nestipriai, signalas mirkteli tris kartus, o tam, kad mirksėtų ilgesnį laikÄ , svirtį reikia paspausti stipriau. Gali bÅ«ti, kad prieÅ¡ įvažiuodamas į Taikos pr. iÅ¡ jungiančiosios gatvės dalies, posÅ«kio signalo svirtį paspaudė nestipriai, todėl jis galėjo sumirksėti tris kartus, tačiau tikrai jam įvažiuojant į Taikos pr., posÅ«kio signalas mirksėjo. Ar signalas buvo duodamas visÄ laikÄ , kol buvo atliekamas manevras iki automobilio pradėjimo judėti tiesia trajektorija, pasakyti negali, tačiau, kad signalas buvo duodamas tuo metu kai jo reikia, t. y. prieÅ¡ įvažiuojant į Taikos pr. bei įvažiavimo pradžioje, patvirtina.

Jam įvažiavus į Taikos pr. ir važiuojant link pirmosios eismo juostos, pajuto, jog galinė automobilio dalis, galimai dėl slidžios kelio dangos, kiek praslydo į deÅ¡inę pusę, dėl to jis sumažino variklio sÅ«kius bei vairÄ pasuko deÅ¡inėn, dėl to galėjo iÅ¡sijungti signalas, tuo atveju, jeigu jis buvo įjungtas ilgalaikio signalizavimo laikotarpio režimu. Akcentuoja, jog nežiÅ«rint to fakto, ar buvo įjungtas jo vairuojamo automobilio posÅ«kio signalas, ar ne, tai neturėjo jokios įtakos eismo saugumui, juo labiau negalėjo sukelti jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, o tai yra bÅ«tina sÄ lyga jo judėjimÄ laikyti atitinkančiu nusižengimo kriterijumi.

Teigia, jog be posūkio į kairę pusę, niekur kitur judėti negalėjo, kadangi toje vietoje eismas buvo nukreiptas taip, kaip judėjo ir kitos šia Taikos prospekto dalimi važiuojančios transporto priemonės. Tai yra jis negalėjo sukti į dešinę pusę, nes tokiu atveju, aš būčiau pradėjęs važiuoti priešinga kryptimi, nei važiavo automobiliai dvejomis eismo juostomis jam iš dešinės. Be to ir pati skirtingų kryčių eismo juostas jungianti kelio dalis, buvo pakreipta taip, kad tiesiog nebuvo įmanoma pasukti kitur, o ne į kairę pusę.

Jis negalėjo pasirinkti kitos judėjimo krypties, kaip tik į kairę, todėl jeigu ir nebÅ«tų rodęs kairio posÅ«kio, vis tiek visi eismo dalyviai bÅ«tų suvokę, jog jis judės bÅ«tent ta kryptimi – į kairę pusę, o ne kažkur kitur, tai Å¡iuo atveju netgi negalėjo kaip nors įtakoti kitų eismo dalyvių, jų judėjimo pasirinkimo. Tai nebuvo sankryža ar kelių (gatvių) susikirtimo vieta, kurioje galima buvo rinktis iÅ¡ keleto judėjimo variantų, pasirinkti kelias važiavimo kryptis ir pagal pasirinkimÄ Ä¯jungus posÅ«kio signalÄ apie tai informuoti kitus eismo dalyvius.

Taigi Å¡is jo ginčijamas pažeidimas, nebuvo keliantis grėsmę eismo saugumui, tai yra sÄ lyga jo judėjimÄ traktuoti kaip atitinkantį administracinio teisės pažeidimo kriterijus. Dėl kito jo padaryto tariamo pažeidimo, t. y. dėl to, kad jis tariamai neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas – slidžiÄ kelio dangÄ , apsisukdamas nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to jis pradėjo slysti Å¡onu bei laikinai tapo nevaldomas: jeigu traktuoti tokį pažeidimÄ kaip pavojingÄ bei keliantį grėsmę, tokiu atveju bet kokie eismo dalyviai žiemos metu bandantys iÅ¡važiuoti iÅ¡ savo stovėjimo vietos daugiabučio namo kieme ir kurių automobilio ratai praslysta dėl sniego ar ledo dangos turėtų bÅ«ti baudžiami už pavojingÄ vairavimÄ .

Juk pvz. kiemuose automobiliai stovi visiÅ¡kai greta vienas kito, esant sniego dangai jie tiek prabuksuoja, tiek paslysta į Å¡onus, kas reiÅ¡kia, jog bet kuriuo momentu dėl to gali atsitrenkti ar kontaktuoti su greta stovinčiu automobiliu, jį apgadinti, taip pat sužaloti ir žmones. Tačiau tokiu atveju niekas nieko nebaudžia, o tiesiog objektyviai vertina situacijÄ . Å iuo atveju automobilis BMW, kurį vairavo, buvo jo kolegos bei bendradarbio, kuris paprašė automobilį nuvairuoti į servisÄ bei pats judėjo iÅ¡ paskos.

BMW markės automobiliai yra varomi galine aÅ¡imi, todėl posÅ«kyje yra pavojus, jog galinė dalis gali paslysti. Kadangi anksčiau nevairavęs Å¡ios markės automobilių, pats vairuoja priekine aÅ¡imi varomÄ Toyota markės automobilį, todėl galimai ir neįvertino Å¡ios aplinkybės ir iÅ¡važiuojant į Taikos prospektÄ iÅ¡ prieÅ¡ingas judėjimo kryptis jungiančios gatvės dalies ir pajuto, jog galinė automobilio dalis slystelėjo. Tačiau tai buvo palyginus nedidelis paslydimas, juo labiau, kad iÅ¡kart kažkiek sumažino variklio sÅ«kius bei vairÄ pasuko į deÅ¡inę pusę t. y. slystelėjimo kryptimi ir tuoj po to pajuto, jog galiniai ratai jau yra normaliai sukibę su kelio danga.

Po to iÅ¡lygino automobilio padėtį pagal gatvės judėjimo kryptį ir toliau važiavo numatyta linkme. Tačiau neužilgo buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Teiginys, jog automobilis pradėjo slysti Å¡onu bei laikinai tapo nevaldomas yra visiÅ¡kai neatitinkantis faktinių aplinkybių bei akivaizdžiai hiperbolizuotas. Skaitant tokį pareigÅ«nų nutarimÄ , galima pagalvoti, jog automobilis slydo Å¡onu ilgÄ laikÄ , teko dėti dideles pastangas jį suvaldyti, nors, kaip matosi iÅ¡ filmuotos medžiagos, slystelėjimas buvo sekundės dalies, minimalus ir jo suvaldymui pakako sumažinti apsukas bei pasukti vairÄ slydimo kryptimi.

Iš pačios filmuotos medžiagos, pateiktos policijos pareigūnų, neginčytinai matosi, jog teiginys, kad automobilis pradėjo slysti šonu bei tapo nevaldomas, yra neteisingas. Juo labiau, kad paslydo ne visas automobilis, o tik galinė jo dalis. Trumpalaikis bei visiškai nežymus automobilio galinės dalies slystelėjimas tikrai negali būti vertinamas kaip viso automobilio slydimas bei visiškos automobilio valdymo kontrolės praradimas. Nutarime nurodytos tariamos grėsmės bei pavojus kitiems eismo dalyviams iš esmės yra deklaratyvus teiginys, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis.

Nei vienas iÅ¡ eismo dalyvių nekeitė judėjimo krypties, nemažino ar nedidino greičio, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie buvo jo padaryto tariamo pažeidimo pasekmė. PrieÅ¡ingai, vaizdo medžiaga, kuria disponuoja policijos pareigÅ«nai, paneigia tai, nes objektyviai žiÅ«rint niekam jokios grėsmės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti. Administracinis nusižengimas yra konstatuojamas remdamasis vien tik policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais. Taip pat atkreipia dėmesį į pačiÄ Å¡io tariamo pažeidimo tyrimo eigÄ .

Visų pirma pareigÅ«nai protokolÄ surašė už pažeidimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio l dalį, jį apibÅ«dindami kaip tyčinius veiksmus, tyčinį automobilio akseleravimÄ , tuo prarandant automobilio valdymo kontrolę. Be to ir patį pirmÄ jį protokolÄ pasirašė gatvėje sustabdžius automobilį jo netgi neskaitęs ir nesusipažinęs su jo turiniu, nes pareigÅ«nas jį įkiÅ¡o pro langÄ , nurodydamas pasiraÅ¡yti. Tuo metu, bÅ«damas streso bÅ«senos jis protokolÄ pasirašė nežinodamas už kokį pažeidimÄ ir kokia kvalifikacija pasirašė.

Institucija atstovas į posėdį neatvyko, prašė skundÄ iÅ¡nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o savo atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas nusižengimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų. Apeliantas sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei elgesį. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustatytus aplinkybes, institucija pagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, kad apeliantas savo veiksmais pažeidė skundžiamame institucijos nutarime nuodytus Kelių eismo taisyklių punktus, jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ , yra įrodyta ir Å¡is jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai.

Institucijos nuomone nėra pagrindo teigti, kad apeliantui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Kaip matyti iš asmens baustumo pažymos, jis yra sistemingas KET reikalavimų pažeidėjas. Mano, kad padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei sveikatai, todėl nutarimo panaikinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Ä®vertinus visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudÄ , konstatuoja, jog Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ nėra pagrindo. Apeliantui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumÄ , asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. PraÅ¡o apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Liudytojas B. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiÅ¡kėjo draugas ir bendradarbis. Minėtas automobilis BMW yra jo. Jis paprašė pareiÅ¡kėjo nuvairuoti tÄ automobilį į servisÄ , o pats važiavo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ paskos. Matė kaip pareiÅ¡kėjas vairavo ir tvirtina, kad jis jokių pažeidimų nepadarė ir juo labiau nesukėlė jokio pavojaus jam važiuojančiam iÅ¡ paskos. Aplinkui daugiau automobilių nebuvo. Teismas peržiÅ«rėjęs pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä konstatuoja, kad iÅ¡ įraÅ¡o neįmanoma nustatyti ar pareiÅ¡kėjas, vairuodamas automobilį ir atlikdamas posÅ«kio manevrÄ , buvo įjungęs posÅ«kio signalÄ , tačiau matosi, kad atliekant posÅ«kį į deÅ¡inę, automobilio galinė dalis Å¡iek tiek slystelėjo.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pareiga įrodyti administracinį nusižengimÄ yra numatyta institucijai, turinčiai teisę suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ . ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . PareigÅ«nai, privalėję rinkti įrodymus, nesurinko pakankamai įrodymų kad bÅ«tų konstatuota R. S. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia ir leistinumu.

Nagrinėjamoje byloje vienintelis administracinio nusižengimo įrodymas – vaizdo įraÅ¡as, tačiau jame užfiksuotos aplinkybės neįrodo, kad pareiÅ¡kėjas vairuodamas padarė vienu metu ar paeiliui kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus ar sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nes tuo metu aplinkui jokių kitų transporto priemonių nebuvo, iÅ¡skyrus iÅ¡ paskos važiuojantį draugÄ , kuriam, kaip jau buvo nustatyta, važiavimas nebuvo sutrikdytas, ar bÅ«tų įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant KET reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokį Kelių eismo taisyklių straipsnį ar punktÄ pažeidė pareiÅ¡kėjas, taip pat kokiÄ ir kam konkrečiai pavojingÄ situacijÄ sukėlė pareiÅ¡kėjo padarytas pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 420 straipsnio taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai vairavimas sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-699/2018).

Å iuo gi konkrečiu atveju aplinkui eismo dalyvių nebuvo, iÅ¡skyrus vienÄ liudytojÄ B. B., kuris patvirtino, kad važiuodamas paskui pareiÅ¡kėjÄ nematė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų padaręs kokį nors kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , jam nebuvo nei sutrikdytas vairavimas, nei sukeltas didelis pavojus saugumui, jo sveikatai ir gyvybei bei turtui. Vis dėlto, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytų reikalavimų, t. y. nepasirinko saugesnio nei leistinas važiavimo greičio, todėl paspaudęs akseleratoriaus pedalÄ , privertė automobilio galinę dalį slysti Å¡onu.

ANK nėra specialiosios normos, kurioje bÅ«tų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimÄ nesilaikant visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl R. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotinas į ANK 417 straipsnio 7 dalį, atitinkantį padarytus neteisėtus R.

S. veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021-08-30 nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, t. y. pripažintina, kad R. S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir jam skirtina nuobauda – 10 eurų (deÅ¡imties eurų) bauda. Taip pat pareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 650 eurus.

ANK 66 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK VIII skyrius reglamentuoja baudžiamojo proceso iÅ¡laidų klausimus. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, taip pat proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis.

Teismas pažymi, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu teismui pateiktas skundas yra tenkinamas iÅ¡ dalies, Institucijos priimtas nutarimas keičiamas, bet pareiÅ¡kėjas lieka pripažintas kaltu ir baudžiamas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo, pagal kurį bÅ«tų pateisinamas bet kokių bylinėjimosi iÅ¡laidų, kilusių bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, priteisimas R. S.. Dėl Å¡ių aplinkybių praÅ¡ymas R. S. priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, yra netenkinamas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas n u t a r i a : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021-08-30 nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ : R. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ paskirti 10 eurų (deÅ¡imties eurų) baudÄ .

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iÅ¡aiÅ¡kinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21127560569.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka. BaudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas