AS-552-456-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-456/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00107-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas ištaisyti Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkyje Nr. 449 pv (toliau – ir Potvarkis) pastebėtą klaidą, t.y. neteisingai nurodyto žemės sklypo ploto, už kurį jam buvo leista mokėti, dydį.

Pareiškėjas nurodė, kad jam iš tikrųjų buvo leista mokėti už 1,93 ha namų valdos žemės sklypą, tuo tarpu skundžiamame 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkyje Nr. 449 pv nurodyta, kad jam buvo leista mokėti už 0,39 ha žemės sklypo plotą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti V. P. skundą.

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad nors skundo reikalavimas nėra tikslus (pareiškėjas prašo ištaisyti klaidą, bet neprašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ar panaikinti atsakovo priimtą aktą), iš skundo esmės matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkio Nr.449 pv dalimi. Pažymėjo, kad minėtu Potvarkiu buvo leista piliečiams mokėti už žemės sklypus, jis priimtas žemės sklypų pardavimo privatiems asmenims procedūros pradžioje, šis Potvarkis yra tik tarpinis dokumentas namų valdos žemės privatizavimo procese, juo nebuvo patvirtintas nei žemės sklypo dydis, nei ribos, nei kiti duomenys, turintys reikšmės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Pareiškėjas minėtame potvarkyje nurodytoje vietovėje žemės sklypo nėra įsigijęs (su juo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta). Pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pardavimą fiziniams asmenims ne kartą keitėsi: 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkio Nr. 449 pv priėmimo metu galiojo Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89, kuris neteko galios Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.550, kuris neteko galios Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987, kuris neteko galios Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkis Nr. 449 pv pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaryta pagal šiuo metu teisės aktais nustatytus reikalavimus. Konstatavo, kad 1992 m. rugsėjo 29 d. Potvarkis nelaikytinas administraciniu sprendimu ar aktu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – jo skundą priimti nagrinėti.

Nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje teismui nėra žinoma, kad skundžiamas administracinis aktas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi jo išpirkta 1,93 ha ploto žemė yra valstybės išperkama remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. ) 12 straipsnio 2 punktu, kai pagal įstatymus yra užimta kaimo vietovėje namų valdų (sodybų) sklypų ir minėtas 1,93 ha žemės sklypo plotas turėjo būti nustatytas žemėtvarkos projektuose kaip ir 7 punktu pagal įstatymus suteikta ir naudojama asmeniškam ūkiui 1,0 ha žemės sklypas, už kurį pareiškėjas iki šiol moka valstybinį žemės nuomos kasmetinį mokestį. Pažymi, kad į išpirktą 1,93 ha žemės sklypo plotą pateko ir išskirtas 1,0 ha asmeninio ūkio žemės plotas su užimtu namų valdos (sodybos) sklypu. Remiantis Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 17 punktu, asmenys, naudojantys jiems suteiktus valstybinius žemės sklypus laikomi tų sklypų nuomininkais, o turintys teisę įsigyti naudojamus žemės sklypus privatinėn nuosavybėn laikomi tų sklypų nuomininkais iki tų sklypų pirkimo-pardavimo sutarties teisinio įregistravimo dienos. Mano, kad priimto Potvarkio pagrindu pareiškėjas galėjo prašyti išpirktą 1,93 ha žemės sklypą teisiškai įforminti pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl klaida Potvarkyje negalima ir ją būtina ištaisyti.

Nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas Potvarkis yra nelaikytinas administraciniu aktu, nes pareiškėjas turėtų teisę įsigyti pagal tuo metu priimtą Potvarkį su jam leistu tuo metu pirkti 1,93 ha žemės plotu, už kurį sumokėta visa pinigų suma. Be to, žemės sklypo planas su leistu pirkti žemės sklypo plotu buvo patvirtintas apylinkės viršaičio. Priešingai nei nurodo teismas, Potvarkis pareiškėjui teisines pasekmes sukelia, kadangi jame sumažintas žemės sklypo plotas, pagal kurį turės būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą dėl to, kad skundžiamas Potvarkis pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia ir todėl nelaikytinas administraciniu aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Iš nusistovėjusios Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą taip pat nurodė, kad skundžiamas Potvarkis yra tik tarpinis dokumentas namų valdos žemės privatizavimo procese, juo nebuvo patvirtintas nei žemės sklypo dydis, nei ribos, nei kiti duomenys, turintys reikšmės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Potvarkio priėmimo metu galiojusios Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintos Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos (1992 m. balandžio 24 d. redakcija, galiojusi nuo 2002 m. birželio 21 d. iki 2003 m. liepos 29 d.) (toliau – ir Pardavimo ir nuomos tvarka) 17 punktas numatė, kad asmenys, turintys teisę įsigyti naudojamus žemės sklypus privatinėn nuosavybėn, laikomi šių žemės sklypų nuomininkais iki pirkimo-pardavimo sutarties teisinio įregistravimo dienos.

Minėtu Vyriausybės nutarimu taip pat buvo patvirtintos ir Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios nustatė tvarką, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausantys naudojami ir nenaudojami (nauji) žemės sklypai miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse (toliau vadinama – miestuose) suteikiami neatlygintinai, parduodami privatinės nuosavybės teise ar nuomojami, neįgyjant nuosavybės teisės į žemės sklypą, fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie šiame nutarime numatytais atvejais turi teisę pirkti (nuomoti) žemės sklypus nekonkurso tvarka.

Remiantis Taisyklėse įtvirtinta naudojamų žemės sklypų tvarka, visų pirma, asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti prašymą kartu su reikalingais dokumentais (Taisyklių 4 punktas); gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją (Taisyklių 6 punktas); supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Vėliau Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu, kuriame turi būti nurodyta: 1) parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis; 2) sklypo kaina; 3) nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte; 4) asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Taisyklių 8 punktas); Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: 1) siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; 2) įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą (Taisyklių 9 punktas); pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (Taisyklių 10 punktas).

Iš Taisyklėse numatytos tvarkos matyti, kad priėmus potvarkį, kuriame tinkamai nurodoma žemės sklypo dydis, vieta, kaina ir kita būtina informacija, Miesto (rajono) valdyba siunčią pranešimą pirkėjui su jame nurodyta už žemės sklypą mokėtina suma, o pirkėjui šią sumą apmokėjus jis nustatytu laiku atvyksta pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Įvertinus įtvirtintą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad potvarkio priėmimas yra būtina, privaloma šios administracinės procedūros stadija, kadangi potvarkiu tvirtinamas Miesto (rajono) valdybos leidimas įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise (Taisyklių 8 punktas) ir priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, potvarkiu yra patvirtinamas žemės sklypo dydis, ribos ir kiti duomenys, reikalingi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Remiantis bylos medžiaga, skundžiamu 1992 m. rugsėjo 29 d. Potvarkiu buvo patvirtinta, kad eilėje 6241 numeriu nurodytam pareiškėjui suteikiamas leidimas įsigyti 0,39 ha žemės sklypą, esantį Krakių apylinkėje, Užvarčių kaime už nurodytą kainą, t. y. 14 469 rublius (b. l. 4, 5). Iš byloje esančio Žemės sklypo įkainojimo akto matyti, kad žemės sklypas buvo įkainotas 14 469 rubliais (b. l. 11), o Mokėjimo pranešimu patvirtinta, kad šią sumą pareiškėjas sumokėjo 1992 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 12). Dėl nurodytų priežasčių 1992 m. rugsėjo 29 d. Potvarkis šiuo atveju laikytinas administraciniu aktu, kuris tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms, sukelia jam konkrečias teisines pasekmes, todėl yra skundžiamas ABTĮ numatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 1992 m. rugsėjo 29 d. Potvarkio paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų nuspręsti, ar pareiškėjo skunde nurodytos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti priežastys pripažintinos svarbiomis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad nors skundo reikalavimas nėra tikslus (pareiškėjas prašo ištaisyti klaidą, bet neprašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ar panaikinti atsakovo priimtą aktą), iš skundo esmės matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkio Nr.449 pv dalimi. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose įtvirtintus administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui taikomus reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali, naudodamas skundo trūkumų šalinimo institutą, pakartotinai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010).

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismą priimti nagrinėti jo skundą. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja proceso administraciniame teisme eigą ir nenumato galimybės, nepriėmus skundo ir jo neišnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, bylą iš esmės nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė