Legislator Case Law & Legislation
4130142b-726b-4f27-bc62-e58b6feba9e8 AI generated

4130142b-726b-4f27-bc62-e58b6feba9e8 · Kauno apygardos teismas

Case Number 4130142b-726b-4f27-bc62-e58b6feba9e8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

2018 m. birželio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. birželio 3 d. nutarimu J. B. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir jai paskirtas įspėjimas (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18084556457) už tai, kad ji 2018 m. birželio 3 d. apie 01.15 val., kelio (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jai pačiai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo kelio remontuojamame ruože esančios duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratÄ .

Legislator headnote

AI generated

4130142b-726b-4f27-bc62-e58b6feba9e8 · Kauno apygardos teismas: iÅ¡vadÄ , kad J. B. kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta, administracinė nuobauda paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-403-383/2018

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00195-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. (toliau – pareiÅ¡kėja) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties J. B. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. 2018 m. birželio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. birželio 3 d. nutarimu J. B. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir jai paskirtas įspėjimas (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18084556457) už tai, kad ji 2018 m. birželio 3 d. apie 01.15 val., kelio (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jai pačiai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo kelio remontuojamame ruože esančios duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratÄ .

2. Nesutikdama su priimtu Institucijos 2018 m. birželio 3 d. nutarimu, J. B. jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mams, praÅ¡ydama jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ jos atžvilgiu nutraukti, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi J. B. skundÄ atmetė, padarydami

3. iÅ¡vadÄ , kad J. B. kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta, administracinė nuobauda paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

4. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, J. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o jÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ jos atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde nurodė, jog su nutarimu nesutinka, kadangi jis yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas. PareiÅ¡kėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė visas aplinkybes bei neįvertino byloje esančių įrodymų. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji nepadarė administracinio nusižengimo, prieÅ¡ingai, susidariusioje situacijoje tapo nukentėjusiÄ jÄ . Policijos pareigÅ«nus iÅ¡sikvietė pati, kad užfiksuotų įvykį nes tik jiems atvykus, kartu su vyru pareiÅ¡kė, kad su tuo protokolu vėliau kreipsis į teismÄ dėl kelininkų atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ automobiliui.

4.2. Skundo autorės teigimu, teismas sprendime visiÅ¡kai neatsižvelgė į jos parodymus bei kritiÅ¡kai vertino liudytojo V. G. parodymus. Be to, teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus - fotonuotraukas. PareiÅ¡kėjos pastebėjimu, antrÄ valandÄ nakties labai sudėtinga su savimi vežiotis profesionalų fotografÄ ir apÅ¡vietėjÄ . Nuotraukas su policijos pareigÅ«nu darė liudytojas V. G.. Kartu vaikščiojo, matavo, fotografavo. IÅ¡ pateiktų nuotraukų aiÅ¡kiai matosi, kad tai nakties metas, kad duobė iÅ¡ties didelė, kad ji užima visÄ deÅ¡inę kelio važiuojamÄ jÄ dalį, kad briaunos aukÅ¡tos (apie 10 cm) ir aÅ¡triais kraÅ¡tais. Ä®vykio vietÄ apžiÅ«rinėjo vienas pareigÅ«nas, o protokolÄ surašė V. B., kuris net nebuvo nuėjęs į įvykio vietÄ ir visÄ laikÄ prasėdėjo prie kompiuterio policijos automobilyje. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, jis sÄ moningai neteisingai surašė protokolÄ .

4.3. PareiÅ¡kėjos teigimu, tokios pavojingos duobės regioninio kelio važiuojamojoje dalyje negalėjo bÅ«ti iÅ¡ principo. Jei ji ir susidarė po lietaus, tai jau keliÄ administruojančios institucijos ir jį prižiÅ«rinčios organizacijos aplaidumas. Duobė nebuvo atitverta ir paženklinta kokiais nors ženklais. Policijos pareigÅ«nas melavo, jokių ženklinimų ar atitvarų nebuvo. Miestelio (duomenys neskelbtini) teritorijoje jokių ženklų „Kelio darbai" nebuvo. Tik vėliau atsirado ženklas „Kelio darbai“. Važiuojant pirmÄ valandÄ nakties (duomenys neskelbtini) miestelio keliu, pareiÅ¡kėjos teigimu, ji 50 km į val. greičio nevirÅ¡ijo. Nebuvo jokios galimybės duobės nei pamatyti, nei apvažiuoti, nei sustoti.

4.4. Skunde nurodoma, jog J. B. administracinio nusižengimo nepadarė, kaltės nepripažino ir nepripažįsta, nesigailėjo ir nesigaili, kadangi visa tai tik policijos pareigÅ«no raÅ¡liava ir nekompetencija. Nesant galimybių paÅ¡alinti kilusių abejonių ir neaiÅ¡kumų, nesurinkus pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos kaltę padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , jai negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už Å¡io nusižengimo padarymÄ .

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašė, apeliacinio J. B. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

3. J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados dėl J. B. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ . Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

5. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ .

6. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , dar kartÄ patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant J. B. administracinio nusižengimo bylÄ ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytÄ nusižengimÄ klausimÄ , duomenų pripažinimÄ Ä¯rodymais ir jų vertinimÄ reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo iÅ¡vadas dėl J. B. kaltės padarius jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų ir tėra apeliantės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamÄ nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

7. Pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, kuri nukreipia į kitÄ norminį teisės aktÄ â€“ Kelių eismo taisykles (toliau – KET). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. B. 2018 m. birželio 3 d. apie 01.15 val., vairuodama automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo kelio remontuojamame ruože esančios duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratÄ t.y. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nevykdė kelių ženklų „Darbai kelyje“ ir „Nelygus kelias“ reikalavimų (KET 1 priedo Nr. 106 ir Nr. 120). AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nėra pagrindo.

9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. B. savo paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams, neginčijo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pripažino, jog vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo kelio remontuojamame ruože esančios duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratÄ . Su pažeidimu sutiko ir galėjosi. Tačiau tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde J. B. ginčijo faktines įvykio aplinkybes, bei kategoriÅ¡kai nurodė, jog važiuodama neapÅ¡viestoje kelio dalyje, pravažiavus (duomenys neskelbtini) miestelį, ji greičio nevirÅ¡ijo, tik pajuto smÅ«gius į priekinį deÅ¡inį ir galinį ratus. PareiÅ¡kėjos teigimu, nebuvo jokios galimybės nakties metu neapÅ¡viestame kelio ruože pamatyti duobės. Ji nebuvo atitverta ir paženklinta kokiais nors ženklais. Miestelio (duomenys neskelbtini) teritorijoje tuo metu jokių ženklų „kelio darbai“ nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su tokiais J. B. teiginiais, nėra pagrindo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas Å¡ias pareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes, pagrįstai laikė niekuo nepagrįsta gynybine versija, siekiant panaikinti administracinę atsakomybę, kadangi jas paneigia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, Å¡iam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

12.1. Pažymėtina, jog administracinę bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Institucijos atstovas V. B. prieÅ¡ingai nei teigė pareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde, patvirtino tas aplinkybes, jog važiuodamas tos pačios dienos Å¡viesiu paros metu pro įvykio vietÄ matė įspėjamuosius ženklus. Jo nuomone, jeigu vairuotoja bÅ«tų pasirinkusi saugų greitį, taip nebÅ«tų atsitikę. Tai, kad remontuojame kelio ruože, kuriame J. B. įvažiavo į kelio duobę, buvo sustatyti įspėjamieji ženklai (KET 120, 106) ir jie buvo aiÅ¡kiai matomi tamsiu paros metu, V. B. nurodė ir tarnybinėje ataskaitoje dėl eismo įvykio, kuri buvo suraÅ¡yta bÅ«tent eismo įvykio dienÄ t. y. 2018 m. birželio 3 d. Minėtoje ataskaitoje V. B. įvertinęs aplinkybes nustatė, kad J. B. vairuodama transporto priemonę nesilaikė saugaus greičio bei neatkreipė dėmesio į įspėjamuosius kelio ženklus, kurie nurodė, kad kelio ruože vyksta kelio remonto darbai ir yra duobės. Abejoti nuosekliais, neprieÅ¡taringais ir raÅ¡ytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusio pareigÅ«no V. B. duotais paaiÅ¡kinimais, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio pagrindo, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, Institucijos atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio schema iÅ¡ kurios matyti J. B. automobilio važiavimo trajektorija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas liudytoju apklausto kartu su pareiÅ¡kėja važiavusio V. G. parodymus, jog remontuojamame kelio ruože nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kadangi jie kelia abejonių dėl jų patikimumo, be to, jie prieÅ¡tarauja Institucijos atstovo nuosekliems paaiÅ¡kinimams bei raÅ¡ytiniams įrodymams, patvirtinantiems loginę įvykio sekÄ . Jokių įrodymų, patvirtinančių įspėjamųjų kelio ženklų nebuvimÄ , byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti policijos pareigÅ«nų nustatytomis aplinkybėmis, kad įvykio vietoje buvo sustatyti kelio ženklai, įspėjantys apie darbus kelyje.

12.2. Nors apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja kategoriÅ¡kai teigia nevirÅ¡ijusi leistino greičio, tačiau pažymėtina tai, kad J. B. ir nebuvo kaltinama, kad virÅ¡ijusi greitį, nutarimas jai suraÅ¡ytas dėl to, kad ji vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo kelio remontuojamame ruože esančio duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog KET 127 p. reikalauja ne tik nevirÅ¡yti leistino greičio, bet ir važiuojant pasirinkti saugų važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju, neturi reikÅ¡mės, ar J. B. važiavo skunde nurodytu 30 km/h greičiu, ar didesniu, esminė aplinkybė yra tai, kad pagal užfiksuotas įvykio aplinkybes akivaizdu, kad ji atsižvelgiant į kelio bÅ«klę, neįvertino situacijos, nepasirinko saugaus greičio, nesustabdė automobilio, dėl ko įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį.

10. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino J. B. pateiktus įrodymus – fotonuotraukas.

13.1. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, skundžiamoje nutartyje juos iÅ¡dėstė bei pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigÅ«no) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigÅ«nui) tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Nors pareiÅ¡kėja kaip įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes, teismui ir pateikė 12 fotonuotraukų, tačiau teismas įvertinęs pateiktas nuotraukas, pagrįstai nesivadovavo jomis bei sprendė, jog jos akivaizdžiai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi iÅ¡ pateiktų nuotraukų nėra aiÅ¡ku, nei kada jos darytos, nei kokio konkretaus automobilio ir kokioje vietoje sužalojimai užfiksuoti.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog aukštesnės instancijos teismui paduotas pareiškėjos J. B. skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skundu pirmosios instancijos teismui, jokių naujų aplinkybių ar duomenų nenurodyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, esminiai pareiškėjos J. B. skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta, todėl vien tai, kad skundžiamas procesinis sprendimas netenkina pareiškėjos, negali būti pagrindu laikyti jį neteisėtu ir nepagrįstu.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad J. B. pažeidė KET 9 punktÄ , o tuo pačiu padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Apeliacinio skundo argumentai J. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, iÅ¡vados paremtos tiesiogiai iÅ¡tirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas