41300c18-b6e1-4ef5-948b-e8f64e5c1620 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudž. byla Nr. 1A-115-245-2014Teisėjas Bronislovas Liatukas             Proceso Nr. 1-20-2-00468-2011-7                          Procesinio sprendimo kategorijos:              1.2.26.2.1; 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T AR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, išteisintajam D.

J., gynėjui advokatui Jonui KlipÅ¡tui, nukentėjusiajam B. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės ir nukentėjusiojo B. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiojo B.

B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :D. J. buvo kaltinamas BK 284 str.1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, tai yra tuo, kad jis 2011-08-14, apie 02.35 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, prie klubo „D.“, esančio (duomenys neskelbtini), praeivių ir klubo „D.“ lankytojų akivaizdoje elgdamasis įžūliai, koliojosi necenzÅ«riniais žodžiais, spjaudėsi, grasino susidorojimu bei suplėšė sudrausminti jį bandžiusio klubo „D.“ darbuotojo B.

B. Å¡varkÄ bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į kojÄ , padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir Å¡iais veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendžiu D. J. iÅ¡teisintinas dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 284 str.1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo D.

J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 10 MGL dydžio baudÄ . Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė vienpusiÅ¡kas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir D. J. iÅ¡teisino nepagrįstai. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiojo B. B., liudytojų G. P., R. J., V. M., D. J., M. K., K. S. parodymų, kad D. J. buvo nusiteikęs agresyviai, norėjo sukelti muÅ¡tynes, todėl B. B., bandydamas iÅ¡vengti konflikto, stojosi į tarpÄ .

D. J. vieÅ¡oje vietoje bandė sukelti muÅ¡tynes, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, keikėsi, rėkė, suplėšė apsaugos darbuotojui Å¡varkÄ , muistėsi, bandė iÅ¡trÅ«kti laikomas net kelių apsaugos darbuotojų, o atvykus policijai, įspyrė B. B. į kojÄ ir apspjovė. Å ie veiksmai buvo intensyvÅ«s ir truko ganėtinai ilgÄ laiko tarpÄ (5-7 minutes), visa tai matė klubo lankytojai bei paÅ¡aliniai, buvo sutrikdytas jų poilsis. Liudytojas M. K. parodė, kad apsaugos darbuotojai prie policijos automobilio atvedė D.

J., Å¡is vartojo necenzÅ«rinius žodžius, mosikavo rankomis, apspjovė vienÄ apsaugos darbuotojÄ . Teismas netinkamai vertino D. J. įžūlius, ilgai trunkančius veiksmus vieÅ¡oje vietoje bei Å¡ių veiksmų sukeltus padarinius, nurodė, kad jo veiksmai nebuvo korektiÅ¡ki ir atitinkantys moralės normas, tačiau Å¡iais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala vieÅ¡ajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Apylinkės teismas akivaizdžiai netinkamai vertina kaltinamojo įžūlius ilgai trunkančius veiksmus bei jų padarinius ir nurodo BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nenumatytus padarinius - „didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai“ bei „esminė žala vieÅ¡ajai tvarkai“.

Ä®statymų leidėjas nereikalauja, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai bÅ«tų didelė, o žala vieÅ¡ajai tvarkai bÅ«tų esminė. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais bÅ«dais (įžūliu elgesiu, grasinimais) demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. D. J. vieÅ¡oje vietoje vartojo necenzÅ«rinius žodžius, spjaudėsi, grasino susidorojimu bei suplėšė sudrausminti jį bandžiusio B. B.

Å¡varkÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į kojÄ , Å¡iais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teismas nuosprendyje iÅ¡ esmės rėmėsi tik paties kaltinamojo parodymais, nevertindamas tos aplinkybės, kad D. J. buvo neblaivus, t. y. į klubÄ â€žD.“ atėjo iÅ¡gėręs kelis alkoholinius kokteilius, nors Å¡i aplinkybė nuosprendyje yra nurodyta. Dėl savo neblaivumo jis negalėjo visapusiÅ¡kai ir tinkamai vertinti visų įvykio aplinkybių, priimti tinkamus sprendimus konflikto metu bei duoti visapusiÅ¡kus, teisingus parodymus, kuriais kaip pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu rėmėsi pirmosios instancijos teismas.Nukentėjusysis B.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendį, patenkinti jo 700 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai įsigilino į baudžiamosios bylos medžiagÄ bei D. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu esmę. Teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad D. J. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ spyriu į kojÄ , suplėšė jo Å¡varkÄ bei vartojo įvairius necenzÅ«rinius žodžius vieÅ¡oje vietoje.Teismo posėdyje iÅ¡teisintasis D.

J. ir jo gynėjas advokatas prašė atmesti prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, prokurorė ir nukentėjusysis prašė tenkinti jų apeliacinius skundus.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo B. B. apeliaciniai skundai atmetami. Kauno apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendis, kuriuo D. J. išteisintas iš jam pareikšto kaltinimo, iš esmės yra teisėtas, kadangi byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu negalima padaryti kategoriškos išvados, jog D.

J. įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta duomenų, rodančių, kad D.

J. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ Â veikÄ , numatytÄ BK 284 str.1 d., yra teisinga, kadangi Å¡ių duomenų pagrįsti jo kaltę, padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , surinkta nepakankamai.Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sÄ moningas (Å¡iuo atveju, tyčinis) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikaltimo sudėties požymių visuma – objektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys) ir subjektyvieji požymiai (kaltė, motyvas, tikslas) yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. D.

J. iÅ¡teisintas dėl to, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, elgdamasis įžūliai, „koliojosi“ necenzÅ«riniais žodžiais, spjaudėsi, grasino susidorojimu bei suplėšė sudrausminti jį bandžiusio klubo „D.“ darbuotojo B. B. Å¡varkÄ bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į kojÄ , padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ BK 284 str. 1 d. paminėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. D. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai nustatyti ir įrodyti bylos medžiaga: paties D. J. parodymais, nukentėjusiojo B. B., liudytojų G. P., R. J., V. M., D. J., K. S., M. K. parodymais, kita bylos medžiaga, iÅ¡ kurios galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D. J. vieÅ¡oje vietoje, t. y. prie klubo „D.“, esančio (duomenys neskelbtini), praeivių ir klubo lankytojų akivaizdoje elgėsi įžūliai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, spjaudėsi, grasino susidorojimu, suplėšė sudrausminti jį bandžiusio klubo „D.“ darbuotojo nukentėjusiojo B.

B. Å¡varkÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į kojÄ . Specialistė Liucija Karčiauskaitė teisme patvirtino 2011-08-17 duotÄ iÅ¡vadÄ Nr. G 2235/11(02), kurioje konstatuojama, jog B. B. užduotyje nurodytu laiku 2011-08-14 galimai padaryti sveikatos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, iÅ¡ esmės nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai nustatyti. Tiriamu atveju D. J. veiksmuose nėra kitų bÅ«tinų nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti požymių. Kolegijos nuomone, nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai.

Vertinant subjektyviosios pusės požymius, siekiant inkriminuoti D. J. BK 284 str. 1 d. nusikaltimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų. Kita vertus, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti.IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad D.

J. veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį, o turėjo tikslÄ padėti kartu su juo į naktinį klubÄ â€žD.“ atėjusiam ir į klubÄ dėl neblaivumo neįleistam L. P.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne vien kaltinamojo (iÅ¡teisintojo) parodymais, o ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis B. B. teisme patvirtino, kad L. P. dėl savo neblaivumo į klubÄ Ä¯leistas nebuvo, o D.

J. – įleistas. Pastarajam belipant laiptais, B. B. (klubo administratorius) iÅ¡girdo dūžtant stiklÄ , o atsisukęs pamatė už galvos susiėmusį L. P.. Å iam stipriai bėgo kraujas. Nukentėjusysis patvirtino, kad tuo pačiu metu, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , iÅ¡ klubo išėjo sužalotojo draugas D. J., kuris mosikuodamas rankomis, pradėjo artintis prie asmenų, stovinčių prie įėjimo į klubÄ . Siekiant iÅ¡vengti muÅ¡tynių, jis atsistojo į tarpÄ tarp sužalotojo ir iÅ¡teisintojo, panaudojo dujas, mėgino sulaikyti įsismarkavusį D.

J., kuris, jo nuomone, buvo nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, norėjo iÅ¡provokuoti muÅ¡tynes, spjaudėsi, sužalojo ir patį B. B.. L. P. parodė, kad tik pamatęs išėjusį D. J., B. B. dėl neaiÅ¡kių priežasčių pradėjo jam laužti rankas, griauti ant žemės. Kodėl taip elgėsi B. B., jis nežino. Po kurio laiko D. J. L. P. papasakojo, kad jis, matydamas muÅ¡amÄ draugÄ , norėjo jį apginti, tačiau apsaugos darbuotojai parvertė jį ant žemės ir laikė prispaustÄ prie jos.

Tai, kad B. B. bandė sulaikyti ir sulaikė D. J., patvirtino ir tiesioginiai įvykio liudytojai: G. P., R. J., V. M., D. J., K. S., M. K.. Teismų praktikoje laikytina, jog vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, jog D.

J. atėjo į klubÄ , turėdamas tyčiÄ sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ ar demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams. Tiesioginės tyčios tai padaryti nėra ir jo veiksmuose, kuomet jis siekė padėti į nelaimę papuolusiam draugui, kuriam, kaip yra nustatyta, A. A. mestu alaus bokalu buvo sužalota galva. Kita vertus, BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Kolegijos nuomone, tiriamu atveju D. J. veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti vieÅ¡Ä tvarkÄ ir rimtį ar demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams. PrieÅ¡ingai, nei apeliuoja prokurorė, jokie įrodymai nepatvirtino tos aplinkybės, kad D. J. norėjo sukelti muÅ¡tynes. Å ios aplinkybės nepatvirtino nei vienas incidentÄ matęs liudytojas. Tiek L. P., tiek tiesioginiai įvykio liudytojai teisme parodė, kad D. J., gulėdamas ant žemės, reikalavo B.

B. jį paleisti, bandė iÅ¡laisvinti rankas, mosikavo kojomis. Akivaizdu tai, kad D. J., išėjęs iÅ¡ klubo, norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas sužalojo jo draugÄ , negalėjo numatyti ir suvokti, kad tuo gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tuo jis neketino pademonstruoti ir nepagarbos aplinkiniams. IÅ¡teisintasis nesuvokė kÄ padaręs, jog bÅ«tų sulaikomas tokiu prievartiniu bÅ«du (purÅ¡kiant dujas į veidÄ , spaudžiant prie žemės), jis negalėjo numatyti, kad toje situacijoje, prieÅ¡indamasis nepagrįstai prievartai, sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarkÄ ar demonstruos aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei.

Byloje yra medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio L. P. į galvÄ alaus bokalu smogė A. A., kurio atžvilgiu 2011-11-07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 str. 1 d. pagrindu (t. 1, b. l. 62). LogiÅ¡ka, kad D. J. veiksmai – spjaudymasis, riksmas ir spardymasis prieÅ¡ nepagrįstÄ sulaikymÄ â€“ buvo natÅ«rali ir pateisinama gynyba prieÅ¡ jam nesuprantamÄ prievartÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. J. neturėjo tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kad jis buvo įsitikinęs, jog nukentėjusysis ir kiti asmenys veikia jo atžvilgiu neteisėtai ir trukdo jam atlikti pilietinę pareigÄ - sulaikyti jo draugÄ sužalojusį asmenį, padaryta, remiantis tuo, kad jokių duomenų, rodančių aiÅ¡kų kaltinamojo pasiryžimÄ pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, yra logiÅ¡ka ir teisinga.

Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad D. J. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normoms (vartojo necenzūrinius žodžius, spjaudėsi, rėkavo), tačiau šiais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-241/2009).

IÅ¡ dalies prokurorė teisi, jog baudžiamasis įstatymas BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nenumato nusikalstamos veikos požymių „didelė nepagarba“ ar „esminė žala“, tačiau net ir paÅ¡alinus iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies Å¡iuos požymius, juridinis D. J. veiksmų įvertinimas nepasikeistų, kadangi nėra įrodyta vienas pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių – subjektyvioji pusė – tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ .

Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, nes jie nėra bÅ«tini Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Tiriamu atveju aiÅ¡ku, kad kaltinime paminėti D.

J. veiksmai yra atsakas į B. B. nepagrįstÄ siekį sulaikyti iÅ¡teisinamÄ jį dėl jam vienam suprantamų priežasčių. Kita vertus, visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. O tai padaryti galima tik nustačius tyčinę kaltę, priežastinį ryšį, iÅ¡analizavus konkrečiÄ situacijÄ , įvykių eigÄ , kad galima bÅ«tų nuspręsti, ar buvo galima iÅ¡ D.

J. atitinkamo elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis). Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie trūko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.

Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad iÅ¡ klubo žmonės išėjo lauk dėl to, kad į klubo vidų pateko dujų, kas rodo, kad klubo veikla sutriko ne dėl D. J. veiksmų, o dėl klubo darbuotojų kaltės. IÅ¡ bylos aplinkybių seka iÅ¡vada, jog prievarta prieÅ¡ iÅ¡teisintÄ jį panaudota nepagrįstai, tai rodo ne tik jo paties, bet ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės, įvertinus tai, kad jis tik siekė iÅ¡aiÅ¡kinti ir sulaikyti smurtÄ prieÅ¡ savo draugÄ L.

P. panaudojusį asmenį. IÅ¡teisintojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį (prieÅ¡inimasis, necenzÅ«rinių žodžių vartojimas) buvo nukreipti ne tikslu pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o nutraukti ir iÅ¡vengti netinkamų nukentėjusiojo veiksmų. Akivaizdu, jog nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas buvo ne pagrindinis, o tik Å¡alutinis iÅ¡teisintojo veikos aspektas. IÅ¡ to seka, kad pirmosios instancijos teismas D. J. iÅ¡ jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisino pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad apylinkės teismas priėmė skundžiamÄ nuosprendį, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apdylinės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, paliekant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo D. J. iÅ¡teisintas pagal BK 284 str. 1 d., galioti. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų taip pat atmetamas kaip nepagrįstas nukentėjusiojo B.

B. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė pripažinti D. J. kaltu ir tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,n u t a r i a :            Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo B. B. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas             Kęstutis Dargužis Teisėjai:

             Daiva Jankauskienė              Ramūnas Antanavičius