2024-12-04 Nr. AB-17676-3-61-3-02104-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-729-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02104-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.1; 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. sausio 23 d. sprendimą „Nepritarta“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir priimti atitinkamą naują kvalifikuotą sprendimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis kreipėsi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau atsakovas priėmė Sprendimą „Nepritarta“ ir įrašė atitinkamą pastabą, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo bendrojo naudojimo objektais teisę, todėl disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik visų bendraturčių sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 str.).

2.2. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas), 19 punkto 2 dalį, pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Tikrinant statinio projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą tikrinančio subjekto nepritarimas statinio projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, pirminio patikrinimo metu nepateiktos pastabos, išskyrus atvejus, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos statinio projektui pritarusių institucijų ar subjektų statinio projekto patikrinimo išvadai. Pareiškėjo prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo svarstomas pakartotinai, tačiau atsakovas ankstesniame 2021 m. vasario 26 d. sprendime „Nepritarta“ nebuvo įrašęs pastabos dėl bendraturčių sutikimų, tokia pastaba yra įrašyta tik antrame atsakovo Sprendime, todėl jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju viešojo administravimo subjektas pareiškėjui iškėlė naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareiškėjui iškelti atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendime. Dėl šios priežasties Sprendimo „Nepritarta“ pastaba neatitinka Reglamento 19 punkto 2 dalies teisinio reguliavimo. Ginčijamas Sprendimas pareiškėjui sukėlė neigiamas teisines pasekmes, kadangi dėl jo nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kurio jis prašė Administracijos išduoti 2021 m.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį, atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. Reglamento 1 priede nurodoma prašymo išduoti leidimą forma, kurią užpildo asmuo, prašantis išduoti leidimą. Pagal prašyme nurodytus duomenis savivaldybės administracija išduoda leidimą. Reglamente nurodytos Administracijos pagal kompetenciją tikrinamos sritys: ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui; statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams; ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir kt., t. y. tikrinami tik esminiai duomenys, tuo metu už projekto sudėtį atsako ne statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, o projektuotojas, parengęs projektą.

3.2. Skunde minimas 2023 m. sausio 23 d. Sprendimas (pastaba), jog butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik visų bendraturčių sutikimu (CK 4.93 straipsnis), į pirminio prašymo pastabų sąrašą nebuvo įtraukta dėl žmogiškos klaidos, tačiau reaguojant į klaidą Administracija, po pirminių pastabų sąrašo pateikimo, projekto vadovę telefonu informavo apie imperatyvų reikalavimą turėti pastato bendrasavininkių sutikimus. CK reikalavimai galiojo visą projekto rengimo laiką. Bendraturčių sutikimo negavimas ir/ar jo nepateikimas įgaliotai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo institucijai reiškia, jog tokio pobūdžio leidimo išdavimas yra negalimas, todėl statyba irgi negalima. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bendraturčių sutikimai turi būti pateikiami pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto, CK 4.85 straipsnio bei aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus.

3.3. Pastabos nebuvimas pirminiame prašymo tikrinimo etape neatleidžia projekto vadovo nuo pareigos parengti projektą atitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, išvada „Nepritarta“ yra teisinga, teisės aktų neatitinkančiam projektui negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimą „Nepritarta“, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2023 m. sausio 10 d. prašymas dėl Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, Nr. SRA-01-230110-00164, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Administracijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimo „Nepritarta“ teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 8 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto, Nr. SRA-01-230110-00164. Administracija 2021 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą (pastabą) „Nepritarta“, kuriame nurodė, jog pareiškėjas teikdamas 2021 m. vasario 8 d. prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento (pareiškėjas siekė prie buto prisijungti laiptinės pirmame aukšte esančią bendro naudojimo patalpą, statytojas A. S., projekto vadovė U. A.) nepateikė buto nuosavybės dokumentų, žemės sklypo savininko sutikimo, taip pat pažymėjo, jog BD dalies aiškinamojo rašto GS skyrius neatitinka 5.3.28 punkto reikalavimų, BD dalyje, bendrojoje techninėje specifikacijoje nepateikti nurodymai, reikalavimai dėl reikalingų žemės sklypo tyrimų (rengiant darbo projektą, tarp jų ir dėl IGG tyrimų) (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5 punkto 5.4.2, 5.4.2.2); IGG tyrimai privalomi statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektams, taip pat kapitalinio remonto projektams, kai keičiamos pamatų konstrukcijos; projektuojamo buto planas neatitinka buto ir namo kadastro bylos duomenų; nepažymėtos 0 laidoje suprojektuotos sienos. Taigi, sprendė, jog pareiškėjui negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Administracija 2023 m. sausio 23 d. sprendimu (pastaba) „Nepritarta“, nagrinėdama pareiškėjo pateiktą pakartotinį prašymą, nurodė, jog butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik visų bendraturčių sutikimu (CK 4.93 straipsnis). Taigi, sprendė, jog pareiškėjui negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi kartu su prašymu nebuvo pateikti visų bendraturčių sutikimai.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statybos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.) 27 straipsnio 20 dalimi ir nurodė, kad Statybos įstatymo nuostatos detalizuojamos Reglamente (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 30 d.). Norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį, <...> atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. Reglamento 1 priede nurodoma prašymo išduoti leidimą forma, kurią užpildo asmuo, prašantis išduoti leidimą. Pagal prašyme nurodytus duomenis savivaldybės administracija išduoda leidimą. Reglamente nurodytos Administracijos pagal kompetenciją tikrinamos sritys: ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui; statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams; ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir kt., t. y. tikrinami tik esminiai duomenys, tuo metu už projekto sudėtį atsako ne statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, o projektuotojas, parengęs projektą.

8. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 27 straipsnis patvirtina, jog viešojo administravimo subjektas administracinę procedūrą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo pradeda tik esant rašytiniam statytojo prašymui, prie kurio turi būti pateikiami ir kiti įstatyme nustatyti dokumentai. Statybos įstatymo 27 straipsnis, be kita ko, įtvirtina, kada, koks statybą leidžiantis dokumentas būtinas, kokių dokumentų reikia norint jį gauti, bei kas ir per kiek laiko jį išduoda. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, jog leidimui pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį gauti, be kitų dokumentų, reikia pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją, išskyrus šiame punkte nurodytus atvejus. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teismas pagal paminėtą teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką padarė išvadą, kad visų bendraturčių rašytinis sutikimas dėl statybos darbų atlikimo yra privalomas dokumentas, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

9. Teismas remdamasis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro viešais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis nustatė, kad yra 14 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, o kartu su prašymu buvo pateikta tik 12 iš 14 bendrasavininkių balsavimo raštu biuletenių, kuriuose bendrasavininkiai pritaria buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui, prijungiant prie buvo ploto bendro naudojimo patalpą pažymėtą plane Nr. a-12, taip pat uždarant konsolę, esančią vakariniame fasade ir prijungiant šį plotą prie buto ploto.

10. Teismas pažymėjo, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis nustato, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

Taigi, nagrinėjamu atveju Administracija nustačiusi, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nėra pateikęs visų bendraturčių rašytinių sutikimų dėl statybos darbų atlikimo (pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kartu su prašymu buvo pateikta tik 12 iš 14 bendrasavininkių balsavimo raštu biuletenių, kuriuose bendrasavininkiai pritaria buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui, prijungiant prie buvo ploto bendro naudojimo patalpą pažymėtą plane Nr. a-12, taip pat uždarant konsolę, esančią vakariniame fasade ir prijungiant šį plotą prie buto ploto), vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatomis privalėjo pareiškėjo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimti ir toliau procedūros pagal pareiškėjo prašymą nevykdyti.

Teismas konstatavo, kad Administracija, vykdydama statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal pareiškėjo prašymą procedūrą ir priimdama 2021 m. vasario 26 d. sprendimą, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo prašymą dėl Administracijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimo (pastabos) panaikinimo tenkino, Administracijos Sprendimą (pastabą), kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, panaikino kaip neteisėtą iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą turėjo būti nepriimtas ir toliau procedūra pagal pareiškėjo prašymą apskritai turėjo būti nevykdoma, teismas išvestinį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d. prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir priimti atitinkamą naują kvalifikuotą sprendimą – atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad nors šalys savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados dėl Sprendimo neteisėtumo, tačiau teismas ir juos, siekdamas atsakyti į pareiškėjo skundo argumentus, įvertino.

13. Teismas nurodė, kad Reglamento 19 punkto 2 dalyje įtvirtinta, jog pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Tikrinant statinio projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą tikrinančio subjekto nepritarimas statinio projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos, išskyrus atvejus, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos statinio projektui pritarusių institucijų ar subjektų statinio projekto patikrinimo išvadai. Administracija paaiškino, kad 2023 m. sausio 23 d. ginčijamame Sprendime pastaba į pirminio prašymo pastabų sąrašą nebuvo įtraukta dėl žmogiškos klaidos, tačiau reaguojant į klaidą Administracija, po pirminių pastabų sąrašo pateikimo, projekto vadovę telefonu informavo apie imperatyvų reikalavimą turėti pastato bendrasavininkių sutikimus. Tuo pačiu pažymėjo, jog Sprendime minėtos pastabos nebuvimas pirminiame prašymo tikrinimo etape neatleidžia projekto vadovo nuo pareigos parengti projektą atitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, išvada „Nepritarta“ yra teisinga, teisės aktų neatitinkančiam projektui negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas priėjo prie išvados, kad Administracija nagrinėdama pakartotinį pareiškėjo prašymą 2023 m. sausio 23 d. Sprendime nurodė pastabą – butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik visų bendraturčių sutikimu (CK 4.93 straipsnis) – kurios nebuvo nurodžiusi 2021 m. vasario 26 d. sprendime, teikdama pirmines pastabas pareiškėjui, todėl ginčijamas Sprendimas (pastaba) buvo priimtas nesilaikant imperatyvių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. pažeidžiant Reglamento 19 punkto 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, kas taip pat lemia 2023 m. sausio 23 d. Sprendimo neteisėtumą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti pilna apimtimi ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir priimti atitinkamą naują kvalifikuotą sprendimą; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta dėl atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo teisėtumo; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Administracijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimas, palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas dėl savivaldybės administracijos pareigų statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracinėje srityje plečiamai aiškino šią administracinę procedūrą ir todėl nepagrįstai pateisino atsakovo klaidas, kurios buvo padarytos atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendime, bei nepagrįstai išaiškino, kad atsakovas 2023 m. turėjo nepriimti pareiškėjo pakartotinio prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 ir 13 dalis, kadangi atsakovas jau yra priėmęs pareiškėjo 2023 m. pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo pakartotinio 2023 m. prašymo dėl statybos leidimo išdavimo priėmimo / nepriėmimo Vilniaus miesto savivaldybėje. Taigi sprendimo dalis, kurioje teismas pasisakė, kad atsakovas 2021 m. privalėjo nepriimti pareiškėjo prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, išėjo už skundo ribų, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo. Kadangi teismas administracinį ginčą išplėtė, todėl buvo suvaržytos pareiškėjo galimybės ginti savo teisėtus interesus, nes pareiškėjui nebuvo žinomos faktinės aplinkybės, kad teismas, nesant skundo, taip pat nagrinės atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Pareiškėjui buvo suvaržytos galimybės tinkamai pasirengti teismo procesui, kadangi teisme nagrinėjamo ginčo apimtis pareiškėjui tapo žinoma tik po teismo sprendimo paskelbimo.

14.2. Teismo sprendimo dalys, kuriose teismas pateisino Administracijos atitinkamas klaidas priimant pradinį 2021 m. vasario 26 d. sprendimą ir konstatavo, kad 2021 m. vasario 26 d. sprendimu buvo pažeisti Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje išdėstyti reikalavimai, yra neteisėtos, kadangi ginčas byloje dėl atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo nebuvo sprendžiamas ir negalėjo būti sprendžiamas. Pareiškėjo skundas turėjo būti sprendžiamas ta apimtimi, kuri buvo išdėstyta pareiškėjo skunde. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo sprendžiamas atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo teisėtumo klausimas, patvirtino teismo šališkumą ir neobjektyvumą, kadangi teismas išėjo už skundo ribų bei sprendė tai ko neprašė pareiškėjas.

14.3. Statybos įstatymo 27 straipsnio įgyvendinimas yra savivaldybės kompetencijos sritis, todėl teismas nebuvo kompetentingas nagrinėti pareiškėjo 2021 m. pateikto prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo turinio ir apimties. Teismo sprendimo išvados dėl atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo teisėtumo ir teismo patarimas atsakovui, kad 2021 m. pareiškėjo prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo neturėjo būti priimtas ir toliau procedūra pagal pareiškėjo prašymą apskritai turėjo būti nevykdoma, vertintina kaip advokato veikla. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas neturi teisės konsultuoti proceso dalyvį. Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo, todėl teismo sprendimo dalis, kuria buvo konstatuotas atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo neteisėtumas, vertintina ne kaip teismo sprendimo dalis, tačiau kaip neteisėta teismo konsultacija atsakovui.

14.4. Atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimas nebuvo teismo panaikintas, todėl teismo išvados dėl atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo neteisėtumo yra deklaratyvios ir negalimos. Teismas sprendimu panaikindamas atsakovo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą „Nepritarta“ pripažino atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą kaip galiojantį, kadangi teismas taikė Reglamento 19 punkto 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Taigi, teismas nebuvo kompetentingas teismo sprendimu ištaisyti atitinkamas atsakovo klaidas, kurias atsakovas galbūt padarė priimdamas 2021 m. vasario 26 d. sprendimą, nes Statybos įstatymo 27 straipsnio ir Reglamento 19 punkto įgyvendinimas yra savivaldybės, tačiau ne teismo veiklos sritis.

14.5. Teismas nepagrįstai išplėtė atsakovo 2023 m. sausio 23 d. Sprendimo motyvus atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui motyvais, kadangi atsakovo 2023 m. sausio 23 d. sprendimas nebuvo motyvuotas taip kaip yra išdėstyta teismo sprendime. Teismas nepagrįstai taikė ir aiškino CK 4.85 straipsnį ir 4.93 straipsnį, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas civilinis ginčas dėl asmenų sutikimų dėl būsimos statybos. Šioje sprendimo dalyje teismas formaliai išdėstė atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą motyvus, kurie niekaip nepateisino savivaldybės administracinės veiklos priimant atsakovo 2021 m. vasario 26 d. ir / ar 2023 m. sausio 23 d. sprendimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundo dalis dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintina pilna apimtimi, kadangi panaikinus atsakovo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą pagal ABTĮ administracinė procedūra dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo sugrąžinta į pradinę padėtį.

14.6. Teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, buvo iš esmės neleistinai nutraukta statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracinė procedūra. Paminėta teismo sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reglamentavimui, kuriame yra nustatyta, kad kiekvienas asmens prašymas turi būti išnagrinėtas ir dėl kiekvieno prašymo turi būti priimtas kvalifikuotas sprendimas. Šiuo atveju atsakovas nustatyta tvarka priėmė 2021 m. pareiškėjo pradinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, atsakovas taip pat priėmė pareiškėjo 2023 m. pakartotinį prašymą, todėl dėl 2023 m. pakartotinio prašymo turi būti priimtas naujas atsakovo sprendimas Statybos įstatymo 27 straipsnyje ir Reglamento 19 punkte reglamentuota tvarka. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, be jokio teisėto pagrindo paneigė Statybos įstatymo 27 straipsnyje ir Reglamento 19 punkte reglamentuotą tvarką ta apimtimi, kuria yra nustatyta savivaldybės administracijos pareiga priimti sprendimą dėl pakartotinio asmens prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas teigia, kad sutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Administracija nustačiusi, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nėra pateikęs visų bendraturčių rašytinių sutikimų dėl statybos darbų atlikimo, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatomis privalėjo pareiškėjo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimti ir toliau procedūros pagal pareiškėjo prašymą nevykdyti. Atsižvelgus į tai, išvestinis pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybos leidžiančio dokumento išdavimo ir priimti atitinkamą naują kvalifikuotą sprendimą pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimo „Nepritarta“ teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Administracija 2023 m. sausio 23 d. sprendimu (pastaba) „Nepritarta“, nagrinėdama pareiškėjo pateiktą pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nurodė, jog „Butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik visų bendraturčių sutikimu (CK 4.93 straipsnis)“, todėl nusprendė, jog pareiškėjui negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi kartu su prašymu nebuvo pateikti visų bendraturčių sutikimai.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimą „Nepritarta“, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2023 m. sausio 10 d. prašymas dėl Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto, Nr. SRA-01-230110-00164, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad Administracija, vykdydama statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal pareiškėjo prašymą procedūrą, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies reikalavimus.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus –įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir priimti atitinkamą naują kvalifikuotą sprendimą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta dėl atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo teisėtumo.

21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reguliavimą.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą norėdamas atlikti kapitalinio remonto darbus daugiabučio gyvenamojo namo esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas nori prie savo buto prisijungti laiptinės pirmame aukšte esančią bendro naudojimo patalpą. Siekiamu tikslu pareiškėjas per informacinę sistemą „Infostatyba“ 2021 m. vasario 8 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracija, įvertinusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą (pastabą) „Nepritarta“. Administracija, įvertinusi pareiškėjo 2023 m. sausio 10 d. pakartotinį prašymą, 2023 m. sausio 23 d. priėmė ginčijamą Sprendimą nusprendusi, jog pareiškėjui negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi kartu su prašymu nėra pateikęs visų bendraturčių rašytinių sutikimų dėl statybos darbų atlikimo (pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 14 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, o pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kartu su prašymu buvo pateikta tik 12 iš 14 bendrasavininkių balsavimo raštu biuletenių, kuriuose bendrasavininkiai pritaria buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui).

24. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ankstesniame 2021 m. vasario 26 d. sprendime „Nepritarta“ nebuvo įrašęs pastabos dėl bendraturčių sutikimų dėl žmogiškos klaidos, taip pat atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas sutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Administracija nustačiusi, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nėra pateikęs visų bendraturčių rašytinių sutikimų dėl statybos darbų atlikimo, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatomis, privalėjo pareiškėjo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimti ir toliau procedūros pagal pareiškėjo prašymą nevykdyti.

25. Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka yra reglamentuota Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m.vasario 1 d.) 27 straipsnyje ir statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.).

26. Pagal Reglamento 11 punktą, norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį, <...> atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai statinio projektui.

27. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas dėl statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo) yra privalomas dokumentas siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą ir jis turi būti pateiktas kompetentingai institucijai kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai <...>, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

28. Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis nustato, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

29. Aiškinant šią Statybos įstatymo nuostatą teisės teorijos suformuluotų aiškinimo metodų kontekste (lingvistinio, sisteminio ir loginio) akivaizdu, kad pateikus pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pirmiausia turi būti išsprendžiamas jo priėmimo klausimas vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi. Tai reiškia, kad pateikus pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo bet kokiu atveju turi būti svarstomas jo priėmimo klausimas Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies prasme, neatsižvelgiant į anksčiau priimtus sprendimus. Tik po to pereinama į kitą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros etapą/stadiją, kuriame atliekami pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo veiksmai, reglamentuoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje ir Reglamento 19 punkte. Be to, pakartotinio prašymo priėmimo data yra reikšminga (vertintina kaip atskaitos taškas/pradžia) pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros trukmės skaičiavimui, t. y. turi būti atliekama per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

30. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nėra pateikęs visų bendraturčių rašytinių sutikimų dėl statybos darbų atlikimo, vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 ir 13 dalių nuostatomis, privalėjo pareiškėjo pakartotinio prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimti ir pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros nevykdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Administracija, vykdydama statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal pareiškėjo prašymą procedūrą, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir priimti atitinkamą naują kvalifikuotą sprendimą – pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 ir 13 dalis, kadangi atsakovas jau yra priėmęs pareiškėjo 2023 m. pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Nors A. S. teigia, kad byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo pakartotinio 2023 m. prašymo dėl statybos leidimo išdavimo priėmimo / nepriėmimo Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau atsakovo atlikti veiksmai rodo priešingai: būtent konstatavimas, jog nebuvo pateikti visi statybą leidžiančiam dokumentui gauti privalomi dokumentai (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis), patvirtina, kad buvo nagrinėjamas pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto priėmimo dėl tikrinimo klausimas, tik galutiniame rezultate jis buvo netinkamai įformintas. Taip pat pirmosios instancijos teismo išaiškinimas kaip pagal teisės aktus turėtų būti įgyvendinama prašymo, tarp jų ir pakartotinio, dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra nelaikytina advokato veikla (konsultacija) ar atsakovo veiklos klaidų ištaisymu.

32. Nors pareiškėjas teigia, kad teismas išėjo už skundo ribų, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tik išimtinai vertino 2021 m. vasario 26 d. sprendimo priėmimo metu nustatytas aplinkybes, siekdamas nustatyti pareiškėjo skundžiamo Administracijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimo „Nepritarta“ teisėtumą ir pagrįstumą.

33. A. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, be jokio teisėto pagrindo paneigė <...> ir Reglamento 19 punkte nustatytą tvarką ta apimtimi, kuria yra nustatyta savivaldybės administracijos pareiga priimti sprendimą dėl pakartotinio asmens prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju šie argumentai dėl anksčiau nurodytų aplinkybių (neišspręstas pateikto pakartotinio prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo priėmimo klausimas) ir taikymo ypatumų (nepereita į pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo etapą/stadiją) yra juridiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrinamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo abejoti teismo nešališkumu ar konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė