412dcbc3-94aa-4edd-9a92-9b7fc26b2197 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1856-241/2016Proceso Nr. 2-55-3-01275-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.2.2; 3.1.18.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda group“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakyta iÅ¡kelti atsakovės UAB „Vakonda group“ restruktÅ«rizavimo bylÄ ir iÅ¡kelta įmonės bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Iflas“. Taip pat Å¡ia nutartimi atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui pritaikytas areÅ¡tas, galiosiantis iki nutarties įsiteisėjimo dienos.Atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl einamųjų mokėjimų ir įmokų atlikimo, praÅ¡ydama leisti ir toliau vykdyti iÅ¡ atsakovės atsiskaitomųjų sÄ skaitų visus bendrovės Å«kinei komercinei veiklai vykdyti reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomÄ sias įmokas, leistas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi.

Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi priėmė atsakovės UAB „Vakonda group“ direktoriaus A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, leido vykdyti iÅ¡ atsakovės atsiskaitomųjų sÄ skaitų visus bendrovės Å«kinei komercinei veiklai vykdyti reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomÄ sias įmokas, ir nurodė, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota Å¡iems mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 125 291,91 Eur.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria atsakovei iÅ¡kelta bankroto byla, neįsiteisėjusi, nes dėl jos atsakovė padavė atskirÄ jį skundÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės bankroto byloje taikomos finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti, siekiant apsaugoti ne tik įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monei, kreditorių reikalavimai tenkinami Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡ įmonės turto. Todėl svarbu, kad inicijavus bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ jos turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ . Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė praÅ¡omų leisti vykdyti mokėjimų ir įmokų nekonkretizavo, jų pagrįstumo neįrodė.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės turtui pritaikytas areÅ¡tas yra laikino pobÅ«džio, t. y. jis galios iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nutarties įsiteisėjimo. III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neįvertino aplinkybės, kad nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo nėra įsiteisėjusi, todėl atsakovė yra visiÅ¡kai funkcionuojantis juridinis asmuo, jos Å«kinė komercinė veikla nėra nutraukta.

Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vykdo sėkmingÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , o apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo.Skundžiama nutartis gali sukelti nuostolių, nes ribojant atsakovės Å«kinę komercinę veiklÄ , ji negali vykdyti ir gauti naujų užsakymų, atsiskaityti su įmonės darbuotojais, atlikti kitų bÅ«tinų mokėjimų.Atsiliepimų į atsakovės atskirÄ jį skundÄ nustatytu terminu byloje nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).Byloje keliamas įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto areÅ¡to – masto pakeitimo klausimas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovės bankroto bylÄ ir uždėjo atsakovės nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areÅ¡tÄ , galiosiantį iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (4 t., b. l. 181-182).Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės praÅ¡ymÄ , jį atmetė, motyvuodamas įmonių bankroto proceso specifika, t. y. kad iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , jos kreditorių reikalavimai tenkinami iÅ¡ įmonės turto specialia Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Taip pat teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės bankroto byloje taikomos finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti, todėl svarbu, kad įmonės turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Pagrindinis atsakovės atskirojo skundo dėl šios nutarties argumentas, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, t. y. kad nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nėra įsiteisėjusi, o atsakovės ūkinė komercinė veikla nėra nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, pasisako tik dėl Å¡ių jame dėstomų argumentų.Bylos, kylančios iÅ¡ bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrÄ sias proceso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®). Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ teismas, priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , privalo uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areÅ¡tÄ , galiojantį iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Turto areÅ¡tas yra viena iÅ¡ CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡ių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 675 straipsnis).Pažymėtina, kad pagal savo tikslÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti kelių rÅ«Å¡ių:

1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ , status quo iÅ¡saugojimÄ (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai);

2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas);

3) prevencinės priemonės, užkertančios keliÄ Å¾alai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Atsakovės atskiruoju skundu praÅ¡omomis pakeisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis – atsakovės nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto areÅ¡tu – yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, stabilumÄ , status quo iÅ¡saugojimÄ . Todėl laikytinas teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu apeliantės argumentas, kad nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo nėra įsiteisėjusi, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje yra reikalingas tam, kad bÅ«tų užtikrinta tinkama atsakovės kreditorių interesų apsauga įmonės bankroto procese iki įsiteisės nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo.Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog įmonės Å«kinė komercinė veikla nėra nutraukta, o pritaikyti ribojimai gali sukelti įmonei nuostolių, todėl turėjo pakeisti atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata yra imperatyvi. Ä®statymų leidėjas teismui, priėmusiam nutartį iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , nesuteikė diskrecijos teisės vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį bei pagrįstumÄ ir tik tuomet spręsti dėl jų taikymo bÅ«tinumo. Priėmus nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ preziumuojama, kad egzistuoja pakankama grėsmė kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas ir jų masto pakeitimas negalimas.

Tai lemia nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismo konstatuota įmonės nemokumo bÅ«sena kaip bÅ«tina bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga (Ä®BÄ® 2 straipsnio 1, 8 dalys, 4 straipsnis, CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys).Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje bylos stadijoje taikomas atsakovės turto areÅ¡tas yra laikino pobÅ«džio su aiÅ¡kiai apibrėžtu galiojimo terminu, t. y. jis galios iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėja, jeigu ji nebuvo apskųsta atskiruoju skundu.

Apskundus tokiÄ nutartį, jos įsiteisėjimo momentas nukeliamas iki skundo iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka dienos, tačiau, atsižvelgiant į bankroto proceso paskirtį, tikslus ir uždavinius, įstatyme numatyti itin operatyvÅ«s atskirojo skundo dėl nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ iÅ¡nagrinėjimo terminai, kad įmonės, kuriai neįsiteisėjusia teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, teisės ir teisėti interesai taikant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų varžomi įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (Ä®BÄ® 10 straipsnio 1, 8, 13 dalys, CPK 279 straipsnio 1 dalis, 336 straipsnio 3 dalis, 339 straipsnis).Nutarties 13 punkte iÅ¡dėstytų teisinių argumentų kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1855-241/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria iÅ¡kelta atsakovės bankroto byla, palikta nepakeista.

Tokiu atveju teismo nutartis dėl atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 339 straipsnis).Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria.

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , jų pakeitimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad atsakovės praÅ¡omas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nėra galimas, todėl tokį praÅ¡ymÄ atmetė pagrįstai, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė