41298227-e9bf-4353-864d-208486f2293f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1397-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01349-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.6.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų S. Č. ir T.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. Z. (V. Z. teisių perėmėjo) ieÅ¡kinį atsakovams S. Č., T. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys - Vilniaus m. 36 notarų biuro notarė J. D., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Pradinis ieÅ¡kovas V. Z. 2012-05-22 kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir prašė pripažinti 2011-12-30 Mainų sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų T.

Č. ir S. Č., patvirtintÄ Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarės J. D., pagal kuriÄ pradinis ieÅ¡kovas V. Z. nuosavybės teise jam priklausantį 1369/2000 dalį žemės sklypo, pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ - tvartÄ , kitus statinius (inžinieriniai) - lauko tualetÄ , esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡mainė į atsakovams T. Č. ir S. Č. jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius: 3/11 dalis žemės sklypo bei 7/25 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), ir 10 000 Lt kompensacijÄ .

Taip pat pradinis ieÅ¡kovas prašė taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jam iÅ¡ atsakovų pagal ginčijamÄ Mainų sutartį nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, jog pagal mainų sutartį pradinis ieÅ¡kovas įsipareigojo perduoti atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdyti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (dalį žemės sklypo, gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ , lauko tualetÄ ) mainais į iÅ¡ atsakovų gaunamÄ jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ (dalį žemės sklypų).

Mainų sutarties 3.1–3.6 punktuose Å¡alys susitarė dėl Å¡io turto kainos, o 3.7, 3.8 punktuose – dėl atsakovų ieÅ¡kovui mokamos 10 000 Lt priemokos prieÅ¡ sudarant ir pasiraÅ¡ant sutartį. Pagal Å¡iÄ mainų sutartį atsakovai įgijo nuosavybės teisę į pirmiau nurodytÄ turtÄ . Mainai, atsižvelgiant į objektų vertę (84 935,50 Lt ir 13 850,73 Lt), yra nelygiaverčiai, neprotingi ir neteisingi. Atsakovai neatskleidė visos jiems žinomos, esminę reikÅ¡mę sutarčiai sudaryti ir vykdyti, turinčios informacijos, todėl sutartis pripažintina sudaryta ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės suklydus dėl jos turinio ir iÅ¡reikÅ¡tos valios pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnius.

IeÅ¡kovo finansinė padėtis ypač sunki, jis augina mažametį vaikÄ , kuriam turi užtikrinti teisę į vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas. Pasinaudota sunkia ieÅ¡kovo finansine bÅ«kle, informacijos ir patirties stoka, nemokėjimu vesti derybas. Atsakovai T. Č. ir S. Č. nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nėra naujokas nekilnojamojo turto rinkoje, turėjo kelis nekilnojamojo turto objektus, žemės sklypus, pardavinėjo žemę už skirtingas kainas. IeÅ¡kovas pardavė apie 3-4 žemės sklypus, sudarydamas žemės pirkimo-pardavimo sutartis, parduodamas sklypus po 1 000-1 300 Lt už 1 arÄ .

IeÅ¡kovas suvokė savo veiksmų esmę ir sudarant pirkimo-pardavimo sutartis siekė galutinio rezultato – sklypų pardavimo tomis sÄ lygomis, kurias apibrėžė santykiuose su pirkėjais. IeÅ¡kinyje nurodyta rinkos kaina apskaičiuojama pagal Kadastro įmonės metodikÄ ir neatitinka realių rinkos kainų. Skirtumas dėl rinkos kainų už žemės sklypus susiformavo dėl žemės paskirties, kadangi atsakovams priklausę žemės sklypai yra žemės Å«kio paskirties. IeÅ¡kovas norėjo pakeisti gyvenimo sÄ lygas, buvo nupirktas kilnojamasis namas, kurį ieÅ¡kovas ketino pastatyti sklype prie upės, kadangi jam priklausantis senas medinis namas buvo faktiÅ¡kai netinkamas gyventi.

Atvirkščiai, ieÅ¡kovas turi nekilnojamojo turto objektus, dalį turto pardavė ir pinigus turėjo ir naudojo savo reikmėms, o tai aiÅ¡kiai parodo, kad ieÅ¡kovas nesudarė mainų sandorį neturėdamas jokios iÅ¡eities. SÄ vokos „skurdas ir vargingumas" ieÅ¡kovui tokiomis aplinkybėmis negali bÅ«ti taikomos. Pagal mainų sutartį ieÅ¡kovui buvo sumokėta 10 000 Lt priemoka, jis gavo nuosavybėn konkretų turtÄ , kurį planavo valdyti ir naudotis. Jokių faktų, patvirtinančių CK 1.91 straipsnyje numatytų sÄ lygų buvimÄ , sandorio sudarymo metu nebuvo.

Trečiasis asmuo Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog 2011 m. gruodžio 30 d. mainų sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Bylos Å¡alims mainų sutartis buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, perskaityta notaro rusų kalba, nes abi Å¡alys buvo rusakalbės. Minėti asmenys mainų sutarties sudarymo metu patvirtino, kad mainų sutarties prasmė ir pasekmės jiems yra aiÅ¡kios, kad mainų sutartis paraÅ¡yta aiÅ¡kiai ir tiksliai bei atitinka jų valiÄ .

Be to, mainų sutarties sudarymo metu Å¡alys žodžiu pagrindė mainų sutarties tikslÄ , bei patvirtino, kad nori sudaryti bÅ«tent tokiÄ mainų sutartį. PrieÅ¡ tvirtinant mainų sutartį gautame Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡e apie pradinį ieÅ¡kovÄ nurodyta, kad minėtas asmuo neturi nepilnamečių vaikų (apie nepilnamečių vaikų nebuvimÄ patvirtino žodžiu ir pats pradinis ieÅ¡kovas), bei yra nevedęs, todėl sandoriui sudaryti teismo leidimas nebuvo reikalingas, ir dėl to notarui nekilo jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo.

  Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Taip pat savo iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovas su sugyventine Ž. Å . ir sÅ«numi E. Z. gyvena (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo Å¡eima yra Vilniaus rajono socialinės rizikos Å¡eimų apskaitoje. Minėtoje Å¡eimoje dažna betvarkė, piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais. E. Z. yra nepilnametis, lanko pagrindinę mokyklÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo turtinė padėtis tiek buvusi sunki sudarant Mainų sutartį, tiek esamu metu ir tikėtina, jog ieÅ¡kovas dėl savo neiÅ¡prusimo, gebėjimų stokos tinkamai suvokti minėto sandorio sÄ lygų galėjo suklysti iÅ¡ esmės. Teismui pripažinus mainų sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, skyrius palaikys ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl restitucijos taikymo; atkreiptina, jog mainų sutartimi ieÅ¡kovas ir su juo gyvenantis nepilnametis vaikas prarado teisę gyventi name - keistas namas su kitais pastatais ir žemės sklypu į du žemės sklypus be gyvenamųjų pastatų.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi sprendimÄ pakeitė, panaikindamas sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Z. priteista 641,92 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai, likusiÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Å iÄ nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino ir bylÄ perdavė apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nepagrįsta bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vada, jog ginčui iÅ¡spręsti teisinės reikÅ¡mės neturi aplinkybė, jog pradinis ieÅ¡kovas V.

Z. yra E. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, nes tai buvo nurodyta tik (duomenys neskelbtini) E. Z. gimimo liudijime, tėvystės faktÄ sÅ«naus E. Z. atžvilgiu V. Z. pripažino tik po Mainų sutarties sudarymo. Nutartyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas, ar sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, privalo nustatyti, ar Mainų sutarties pagrindu V. Z. parduotas namas turėjo Å¡eimos turto teisinį statusÄ , ir buvo vienintelė E. Z. gyvenamoji vieta, taip pat ar T.

Č. ir S. Č. gali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais trečiaisiais asmenimis CK 3. 84 straipsnio 4 dalies kontekste. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodęs, kad reikia rinkti naujus įrodymus, kokiu laikotarpiu vaikas buvo perkeltas į globos namus, kada buvo grÄ Å¾intas, ar sandorio sudarymo metu vaiko motina turėjo nuosavybės teise kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nurodė, jog bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir Nekilnojamojo turto registre nurodo turto vidutinės rinkos nustatymo pagrįstumÄ .

Nurodė, jog tai, kad ieÅ¡kovui E. Z. nustatyta laikinoji globa Vilniaus rajono Å¡eimos ir vaiko krizių centre 2013-12-04 Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu, todėl byloje bÅ«tina pakartotinė Vaikų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vada, kur yra dabartinė vaiko gyvenamoji vieta, ar vaiko motina Ž. Å . gali bÅ«ti pripažįstama tinkama vaiko atstove pagal įstatymÄ , ar pagal sandorį perleistas namas yra tinkamas vaikui gyventi. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir pripažino negaliojančia 2011-12-30 Mainų sutartį nuo jos sudarymo momento, sudarytÄ tarp pradinio ieÅ¡kovo ir atsakovų T.

Č. ir S. Č., patvirtintÄ Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarės J. D., pagal kuriÄ pradinis ieÅ¡kovas V. Z. nuosavybės teise jam priklausantį 1369/2000 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ - tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (inžinieriniai)- lauko tualetÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡mainė į atsakovams T.

Č. ir S. Č. jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius: 3/11 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) bei 7/25 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir 10 000 Lt (2 896,20 eurų) kompensacijÄ ; taikė dviÅ¡alę restitucijÄ : įpareigojo ieÅ¡kovÄ E. Z. (V. Z. teisių perėmėjÄ ), atstovaujamÄ atstovės pagal įstatymÄ Å½.

Å ., grÄ Å¾inti jam nuosavybės teise priklausančias 3/11 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) bei 7/25 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovų T. Č. ir S. Č. nuosavybėn; įpareigojo ieÅ¡kovÄ E. Z. (V. Z. teisių perėmėjÄ ), atstovaujamÄ atstovės pagal įstatymÄ Å½. Å ., grÄ Å¾inti atsakovams T. Č. ir S. Č. 10 000 Lt (2 896,20 eurų) lygiomis dalimis (t. y. po 5 000 Lt (1 4481 eurų) kiekvienam);

įpareigojo atsakovus T. Č. ir S. Č. grÄ Å¾inti jiems nuosavybės teise priklausančius 1369/2000 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ - tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (inžinieriniai)- lauko tualetÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo E. Z. (V. Z. teisių perėmėjo), atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ Å½.

Å ., nuosavybėn.Teismas nustatė, jog pradinis ieÅ¡kovas V. Z. mainų sandorį sudarė, nenurodydamas, kad turi nepilnametį nesantuokinį sÅ«nų, kuris gyvena iÅ¡mainytame name, taip palikdamas nepilnametį savo vaikÄ be gyvenamojo bÅ«sto. Teismas pabrėžė, jog pradinio ieÅ¡kovo V. Z. nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), teisių ir teisėtų interesų pažeidimas turi bÅ«ti esminis, todėl teismas mainų sutartį vertino esminio nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aspektu.

Teismas konstatavo, kad mainų sandorio metu, nepaisant to, jog gimimo liudijimuose apie nepilnametį vaikÄ buvę skirtingi duomenys, jog pradinis ieÅ¡kovas su jo vaiko motina susituokę nebuvo, galiojo CK 3.85 straipsnyje nustatyti suvaržymai, kurie yra teisinė nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ garantija. Teismas nustatė, kad ginčo sandorio sudarymo metu nepilnametis vaikas gyveno ginčo name ir Å¡ios aplinkybės dar kartÄ patvirtino jau nustatytÄ aplinkybę, kad namas buvo ir yra nepilnamečio E. Z. faktinė gyvenamoji vieta.

Nustatęs, kad pradinis ieÅ¡kovas V. Z. neteisėtai (neturėdamas teismo leidimo ir nenurodydamas, kad turi nepilnametį vaikÄ ) sudarydamas mainų sandorį dėl jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (tame tarpe ir gyvenamojo namo), taip pažeisdamas imperatyvųjį reikalavimÄ dėl teismo leidimo, kartu vaiko teisę į bÅ«stÄ , teismas konstatavo, kad pradinio ieÅ¡kovo ir atsakovų sudarytas mainų sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normos, todėl yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.).

Spręsdamas dėl atsakovų sÄ Å¾iningumo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovai nebuvo pakankamai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi, įsigydami ginčo turtÄ . Neatsakingas atsakovų elgesys teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog sudaryti mainų sutartį buvo siekiama tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kurios tenkino atsakovus, kadangi buvo nelygiavertis sandoris pradinio ieÅ¡kovo atžvilgiu kainos prasme, kÄ patvirtino ir pats atsakovas S. Č. teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų tokio sandorio sudaręs, faktiÅ¡kai nesidomint mainomu objektu.

Atsižvelgęs į tai, jog atsakovai iÅ¡silavinę asmenys, turintys verslÄ , veikę per pažįstamÄ asmenį N. V., kurio darbinė veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu, teismas atsakovų nepripažino sÄ Å¾iningais įgijėjais, papildomai pažymėdamas, jog prioritetiÅ¡kai turi bÅ«ti ginami nepilnamečio vaiko interesai, ir taikė dviÅ¡alę restitucijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovai S. Č. ir T. Č. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.

Apeliantai nurodė, jog teismas skundžiamÄ 2015-11-26 sprendimÄ priėmė remdamasis vien tik loginiais iÅ¡vedžiojimais ir prielaidomis, todėl negali bÅ«ti laikomas teisėtu (CPK 263 str.) ir yra naikintinas. Teismas nustatė, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovai ginčo sandorio sudarymo 2011-12-30 metu bÅ«tų žinoję, kad pradinis ieÅ¡kovas V. Z. turi nepilnametį vaikÄ . Teismas nusprendė dėl atsakovų Å¡ia prasme tariamo nesÄ Å¾iningumo, remdamasis vien prielaidomis: (1) kad atsakovai nebuvo pakankamai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi įsigydami ginčo turtÄ : atsakovas, prieÅ¡ notarinį sandorį, nesurinko papildomų, be esamų registruose, duomenų apie kitÄ Å¡alį – V.

Z., pastarojo asmeninį gyvenimÄ , galimas sugyventines ir nepavieÅ¡intus vaikus; (2) atsakovas S. Č., žinojęs apie N. V. atvežtÄ Ä¯ V. Z. sklypÄ vagonėlį, iÅ¡ to turėjo numatyti, jog V. Z., kuris notarinio sandorio metu neigė turintis vaikų, visgi galimai turėjo nepavieÅ¡intÄ nepilnametį vaikÄ ; (3) kad minėto vagonėlio neįtraukimas į ginčo mainų sutartį įrodo atsakovų žinojimÄ apie V. Z. vaikÄ ; (4) akivaizdžiai nepatikimo liudytojo N. V. 2012 metų prieÅ¡taringais ir jo paties 2015 metais neigtais parodymais, kurie, be to, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja kito liudytojo – patvirtinusios sandorį notarės J.

D. parodymams; (5) kad atsakovai, iÅ¡silavinę asmenys, turintys verslÄ (nors atsakovai nėra verslininkai), veikę per pažįstamÄ asmenį N. V., kurio darbinė veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu (nors byloje nėra įrodymų apie N. V. pagrindinę darbinę NT tarpininku veiklÄ , pastarasis tik minėjo, jog kartais iÅ¡ to uždarbiauja), todėl atsakovai nepripažintini sÄ Å¾iningais įgijėjais. Tačiau prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas: daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiÅ¡kianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iÅ¡ Å¡ių teisių (CK 4.25 str. 1 d.); valdymas laikomas atsiradęs sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.26 str. 2 d.).

Å i prezumpcija – Å¡iuo atveju atsakovų atžvilgiu – gali bÅ«ti nuginčyta tik esant faktiniams įrodymams dėl tos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo (CK 4.96 str. 2 d., CPK 178 str.). Apeliantų nesÄ Å¾iningumas dėl 2011-12-30 Mainų sutarties sudarymo metu jų tariamo žinojimo apie V. Z. vieÅ¡ai nepripažintÄ vaikÄ E. Å . (nuo 2012-02-23 V. Z. pripažinus tėvystę – E. Z.) byloje nėra įrodytas, todėl atsakovai laikytini sÄ Å¾iningais nekilnojamojo turto įgijėjais, ir ginčo mainų sutartis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. Z. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantai skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo namas turėjo Å¡eimos turto statusÄ , tačiau su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti, kadangi byloje yra pateikta pažyma apie deklaruotÄ E. Z. gyvenamÄ jÄ vietÄ , pagal kuriÄ nuo 2000-07-13 dienos ji yra ginčo name (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad Å¡iame name nuo 2000 m. ieÅ¡kovas realiai ir gyveno.

VTAT 2014-05-11 paaiÅ¡kinimuose taip pat papildomai nurodė, kad mainų sutarties sudarymo metu E. Z. gyveno su tėvais perleistame name, tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2011-12-12 raÅ¡tas, kuris suraÅ¡ytas kelios savaitės iki ginčo sandorio. Vilniaus apygardos teismo abejonę, nurodytÄ Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka 2015-04-20 nutartyje, ar sandorio metu vaiko gyvenamoji vieta buvo ginčo name ir ar jis nebuvo paimtas laikinon valstybės globon, paÅ¡alino VTAT savo paaiÅ¡kinimais, nurodžiusi, jog iÅ¡ Å¡eimos E. Z. buvo paimtas gerokai po sandorio - 2013-12-04, grÄ Å¾intas 2014-08-19, o Å¡iuo metu vaikas gyvena ginčo name, motina susitvarkė, dirba, užsikodavo nuo alkoholio.

Namas taip pat Å¡iuo metu yra tinkamas gyventi, sutvarkytas. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jokiomis jiems (ir notarei) prieinamomis priemonėmis jie negalėjo įsitikinti tokiu bÅ«sto statusu, tačiau atsakovai turėjo (ir privalėjo) žinoti apie ieÅ¡kovÄ (mainų sandorio Å¡alies nepilnametį vaikÄ ), jei bÅ«tų elgęsi kaip rÅ«pestingi ir apdairÅ«s pirkėjai. Apeliantai neginčija E. Z. gyvenimo ginčo name fakto, o remiasi tik formalia aplinkybe, kad jiems tokiÄ informacijÄ iÅ¡ viešų registrų nebuvo įmanoma gauti.

Tad pirmos instancijos teismas pagrįstai ginčo namÄ laikė turinčiu Å¡eimos turto statusÄ . Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog jie buvo sÄ Å¾ininga mainų sandorio Å¡alimi. Tiek subjektyvaus, tiek objektyvaus kriterijų pagrindu pripažintina, kad atsakovai galėjo sužinoti informacijÄ apie vaiko buvimÄ ir tai žinojo. Kad atsakovams tokia aplinkybė buvo žinoma, byloje liudijo N. V.. Byloje nėra ginčo, kad N. V. apie E. Z. (kaip nepilnametį vaikÄ ) žinojo, tad nustačius, jog Å¡i aplinkybė buvo žinoma atsakovo faktiniam atstovui, tarpininkavusiam atsakovams sudarant ginčo mainų sandorį, pripažintina, kad Å¡i aplinkybė turėjo (ar bent galėjo) bÅ«ti žinoma ir atsakovams.

IÅ¡ S. Č. paaiÅ¡kinimų seka, kad to ginčo sandorio sudarymo metu jis namÄ pirko aklai, tik sykį buvo atvažiavęs ir iÅ¡ tolo namÄ apžiÅ«rėjo, t. y. akivaizdu, kad pirkėjas nebuvo pakankamai dėmesingas ir rÅ«pestingas, nesidomėjo nei įsigyjamu turtu, nei jo sÄ lygomis. Po namo mainų sutarties, S. Č. netgi važiavo į seniÅ«nijÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, kur tas namas iÅ¡ viso yra. Tad net jei ir bÅ«tų pripažinta, kad S. Č. nežinojo apie nepilnamečio vaiko buvimÄ , tai esamomis aplinkybėmis laikytina, jog atsakovai nesiėmė jokių jiems prieinamų priemonių, kad tokias aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kintų, nors visas galimybes tam turėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat Å¡ioje byloje nurodė, jog nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas ir atsižvelgiant į aiÅ¡kų kainų skirtumÄ . Pagal atsakovų pateiktus skaičiavimus raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, toks skirtumas sudaro net 4.78 karto, tad atsakovai turėjo suprasti, kad sudaro sandorį aiÅ¡kiai nenaudingomis kitai Å¡aliai sÄ lygomis. Apeliantai akcentuoja, kad V. Z. tai buvo nebe pirmas nekilnojamojo turto sandoris, sutartis iÅ¡versta į jam suprantamÄ kalbÄ , jis sutiko su aiÅ¡kiai nelygiaverčiais mainais, tačiau vertinant tokius apeliantų argumentus reikėtų atkreipti dėmesį ir į paties V.

Z. paaiÅ¡kinimus, duotus 2012-10-23 teismo posėdžio metu, kad sandorį sudarė “truputį pagirdytas” alkoholiu, be to, ir į jo vėlesnius veiksmus - 2012-02-10 praÅ¡ymÄ , adresuotÄ Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui (dokumentas prijungtas prie bylos 2015-10-15 teismo posėdžio metu), kuriame jis patvirtina, kad niekuomet nesiekė perleisti namo ir buvo apgautas. Tai patvirtina, kad V. Z. sandorį sudarė, nesuprasdamas visų jo sÄ lygų, o tuo pačiu - kad tokie atsakovų bei N. V. veiksmai, kaip visų sandorio sÄ lygų nepaaiÅ¡kinimas, vaiÅ¡inimas alkoholiu prieÅ¡ sandorio sudarymÄ rodo, kad jų negalima laikyti sÄ Å¾iningomis sandorio Å¡alimis.

S. Č. neįsipareigojo tokio nelygiaverčio sandorio pagrindu suteikti kitÄ gyvenamÄ jį plotÄ , pvz. vagonėlį, nors puikiai suprato, kad maino paskutinį V. Z. gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir maino aiÅ¡kiai nenaudingomis kitai sandorio Å¡aliai sÄ lygomis. Teismo leidimo gavimas esamoje situacijoje nėra formalus dokumento negavimas. Ž. Å . ir E. Z. jokio kito gyvenamojo ploto neturi, todėl tai reiÅ¡kia, kad ginčijamo sandorio pagrindu neteko paskutinio bÅ«sto, o esant tokiai situacijai, teismo leidimo gavimas tokio sandorio sudarymui iÅ¡ esmės neįmanomas.

Tikėtina, kad N. V. ir atsakovai, suprasdami tokiÄ situacijÄ , sÄ moningai ir nuslėpė nepilnamečio vaiko buvimo faktÄ .       IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosSkundas atmestinas.          Pirmosios  instancijos teismo iÅ¡vada 2015 m. lapkričio 26 d. sprendime, jog ginčo sandorio sudarymo metu nepilnametis vaikas ieÅ¡kovas E. Z. gyveno ginčo name, padaryta remiantis pateiktais papildomais įrodymais byloje. Jie patvirtina, kad namas buvo ir yra nepilnamečio E. Z. faktinė gyvenamoji vieta.

           Nustatyta, kad pradinis ieÅ¡kovas V. Z., E. Z. tėvas, neteisėtai (neturėdamas teismo leidimo ir nenurodydamas, kad turi nepilnametį vaikÄ ) sudarė mainų sandorį dėl jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (tame tarpe ir gyvenamojo namo), nes pažeidė imperatyvųjį reikalavimÄ dėl teismo leidimo gavimo, sudarydamas sandorį, kuriuo perleido nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris yra Å¡eimos turtas ( CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Kartu pardavėjas pa-žeidė vaiko teisę į bÅ«stÄ , todėl teismo iÅ¡vada, kad pradinio ieÅ¡kovo ir atsakovų sudarytas mainų sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normos, todėl yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.), pagrįsta.

           Spręsdamas dėl atsakovų sÄ Å¾iningumo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovai nebuvo pakankamai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi, įsigydami ginčo turtÄ . Atsakovai, nesutikdami su šiomis teismo iÅ¡vadomis, remiantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu turėjo nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , t.y. nurodyti, kuo jie įrodė, jog buvo pakankamai rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, sudarydami mainų sandorį, dėl aplinkybės, ar pardavėjas neperleidžia jiems Å¡eimos bÅ«sto, kuriame yra deklaruota nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi panaikinęs teismų sprendimÄ ir nutartį, priimtus šioje byloje, nutartyje nurodė, kad teismas, spręsdamas, ar sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, privalo nustatyti, ar Mainų sutarties pagrindu V.

Z. parduotas namas turėjo Å¡eimos turto teisinį statusÄ , ir buvo vienintelė E. Z. gyvenamoji vieta, taip pat ar T. Č. ir S. Č. gali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais trečiaisiais asmenimis CK 3.84 straipsnio 4 dalies kontekste. Apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo namas turėjo Å¡eimos turto statusÄ , tačiau byloje esantis įrodymas - pateikta pažyma apie deklaruotÄ E. Z. gyvenamÄ jÄ vietÄ , pagal kuriÄ nuo 2000-07-13 dienos ji yra ginčo name (duomenys neskelbtini), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad mainų objektu tapusiame name nuo 2000 m. ieÅ¡kovas realiai ir gyveno.

VTAT 2014-05-11 paaiÅ¡kinimuose taip pat papildomai nurodyta, kad Mainų sutarties sudarymo metu E. Z. gyveno su tėvais perleistame name, tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2011-12-12 raÅ¡tas, kuris suraÅ¡ytas kelios savaitės iki ginčo sandorio. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmenys, ketindami įsigyti mainų sutarties pagrindu nekilnojamÄ jį turtÄ , turėjo galimybę gauti informacijÄ , kokių asmenų gyvenamoji vieta yra deklaruota gyvenamajame name, kurį jie ketina įsigyti.

Atsakovai teigia, kad jų nesÄ Å¾iningumas dėl 2011-12-30 Mainų sutarties sudarymo, t.y. jų tariamas žinojimas apie V. Z. vieÅ¡ai nepripažintÄ vaikÄ E. Å . byloje nėra įrodytas, tačiau teismas vertina atsakovų elgesį kaip nesÄ Å¾iningÄ ne dėl to, kad jie žinojo, jog pardavėjas turi nepilnametį vaikÄ , bet tuo pagrindu, kad jie turėjo žinoti apie tai. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jos siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

„ Žinojimas“ suprantamas kaip asmens  turėjimas tam tikrų  duomenų, o „ turėjimas žinoti“ teisėje aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Atsakovai nepateikė byloje įrodymų, pateisinančių jų neveikimÄ â€“ nepasidomėjimÄ registre apie asmenis, deklaravusius gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯sigyjamame name, nepasidomėjimÄ Vilniaus rajono savivaldybės institucijoje apie asmens, jiems perleidžiančio gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , Å¡eimÄ .

Duomenis apie nepilnamečius vaikus, apie V. Z. Å¡eimÄ , atsakovai turėjo galimybę gauti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje, nes jau 2008-08-27 įsakymu Ž. Å . Å¡eima buvo įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , Ž. Å . ir V. Z. Å¡eimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais, Å¡eimai buvo teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Atsakovai , ketindami sudaryti sandorį su tokiu asmeniu,  kuris piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, turėjo bÅ«ti rÅ«pestingesni, atidesni ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje pasiteirauti apie V.

Z. Å¡eimÄ , kur ir galėjo sužinoti apie name gyvenantį nuolatinai nepilnametį V. Z. vaikÄ , kuris nebuvo įregistruotas kaip V. Z. sÅ«nus sandorio sudarymo metu. Asmenys, sudarantys sandorius su asmenimis, kuriems reikalingos specialios socialinės paslaugos,  turi galimybę gauti informacijÄ apie juos vietos savivaldos institucijose, todėl nesidomėjimas sudarančio  sandorį  asmens socialine padėtimi, yra nepakankamu rÅ«pestingumu ir atidumu, toks neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas asmens elgesys.

Neatsakingu atsakovų elgesiu buvo pripažinta ir tai, kad jie, sudarydama nelygiavertį sandorį,  nesidomėjo mainomu objektu, asmeniu, sudarančiu tokį sandorį, todėl teismas pagrįstai įvertino atsakovų elgesį kaip nesÄ Å¾iningÄ .              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                         Rita Kisielienė Danutė Kutrienė Zita Smirnovienė