4125eee7-ec59-4de5-9c94-1e36dbeeb372 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-195/2019 Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00021-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko) ir Liudos Uckienės, sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorams Dariui Stankevičiui, Vilmai Vidugirienei, nuteistojo D.

Ž. gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui, juridinio asmens atstovams advokatams Robertui SamoÅ¡kai, Rasai Aurelijai Kučinskaitei civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujančios Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo: - D.

Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda. - D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Ž. paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausme D.

Ž. paskirta 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudÄ . Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme – 2 paros, jos prilygintos 4 MGL dydžio baudai. D. Ž. nustatyta galutinė mokėtina bauda 56 MGL (2108,96 eurų). - Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda. - Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 70 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir UAB (duomenys neskelbtini) paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta galutine bausme UAB (duomenys neskelbtini) paskirta 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudÄ . Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civiliniai ieÅ¡kiniai Å¡ioje byloje palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. D. Ž. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , o bÅ«tent: jis, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 28 d., laikinai eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. bÅ«damas Å¡ios bendrovės direktoriumi, bÅ«damas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę, buhalterinės apskaitos organizavimÄ , bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas bÅ«damas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ , neapskaitė atskirų Å«kinių operacijų – dalies laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. gautų pajamų grynaisiais pinigais už bendrovės suteiktas automobilių remonto paslaugas, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos pirminiuose dokumentuose bei registruose Å¡ios operacijos nebuvo įregistruotos, o už gautas ir neapskaitytas pajamas, kurių dalis bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t.y.

D. Ž. ir S. C., pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, taip pat organizavo ir asmeniÅ¡kai vykdė papildomo, buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams, Å¡ios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tiriamuoju laikotarpiu jis, D.Ž., neteikė informacijos apie Å¡ias pajamas buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiems darbuotojams bei, žinodamas, kad dėl duomenų apie realias pajamas ir iÅ¡laidas neapskaitymo bus iÅ¡kreipti duomenys apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jo naudojimÄ , nurodė jo nusikalstamų ketinimų nežinojusioms bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.), E. M. (laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.) pagal bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) gaunamas pajamas, iÅ¡laidas ir pelnÄ parengti bendrovės deklaracijas ir ataskaitas (pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas).

E. M. bei E. M., jų darbo minėtoje bendrovėje laikotarpiu, parengus finansinės veiklos deklaracijas bei ataskaitas, jis, D. Ž., žinodamas, kad Å¡iose deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas realias pajamas, iÅ¡laidas ir pelnÄ , kad į deklaracijas bei ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų, bet neapskaitytų, UAB (duomenys neskelbtini) pajamų bei nuo buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 10 MGL, organizavo Å¡ių deklaracijų ir ataskaitų pateikimÄ Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui: už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB (duomenys neskelbtini) teikė, jo, D. Ž., bei tuo metu bendrovės buhaltere dirbusios E. M. pasirašytas rašytines (popierines) pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573) bei už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 aukščiau minėtas deklaracijas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB (duomenys neskelbtini) teikė elektroniniu būdu (duomenis teikė tuo metu bendrovės buhaltere dirbusi E. M.); taip pat už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui teikė jo, D. Ž. pasiraÅ¡ytas raÅ¡ytines (popierines) Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas F4, bei 2010 m. sausio 16 d. E. M. elektroniniu paraÅ¡u patvirtintÄ ataskaitÄ (už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.), o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų metinės finansinės ataskaitos buvo automatiÅ¡kai suformuojamos pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenų bazėje bendrovės pateikiamus duomenis.

Dėl Å¡ių D. Ž. veiksmų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius ne mažiau kaip 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pajamų ir pateikus neteisingus duomenis pajamas, pelnÄ ir turtÄ , minėtu laikotarpiu buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 187 320 Lt (54 251,62 eurų) PVM, 1 887 Lt (546,51 eurų) pelno mokesčio, taip pat nuo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 250 391 Lt (72 518,25 eurų) darbo užmokesčio nedeklaruota ir nesumokėta 52 276 Lt (15 140,17 eurų) GPM, 389 Lt (112,66 eurų) įmokų į Garantinį fondÄ , 84 815 Lt (24564,12 eurų) VSD įmokų, o laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. nuo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 155 968 Lt (45171,46 eurų) darbo užmokesčio nesumokėta 9 306 Lt (2695,20 eurų) PSD įmokų. 1.1.

D. Ž. apgaulingai tvarkė apskaitÄ , o bÅ«tent: jis, bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 28 d. laikinai eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. bÅ«damas bendrovės direktoriumi), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės veiklos įstatymo (toliau – BAÄ®) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimÄ , taip pat Å¡iuo laikotarpiu atlikdamas bendrovės kasininko pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. nuostatÄ , kad ,,pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį, priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio kvitas“, privalėdamas pildyti pirminius grynųjų pinigų apskaitos dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 4 straipsnio nuostatÄ , kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ - „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€“ „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. nuostatÄ -„Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., Vilniuje, neapskaitė atskirų grynųjų pinigų Å«kinių operacijų: dalies iÅ¡ bendrovės klientų grynaisiais pinigais gautų pajamų už suteiktas automobilių remonto paslaugas neapskaitė elektroniniame kasos aparate (toliau – EKA) ar neįnešė į bendrovės kasÄ , neužpildydamas Å¡ioms sumoms kasos pajamų orderių, bei neteikė informacijos apie Å¡ias pajamas buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiems darbuotojams.

Už tiriamuoju laikotarpiu gautas ir neapskaitytas pajamas - ne mažiau kaip už 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, apmokėjo paslaugas, o buhalterinę apskaitÄ tvarkiusioms bei nusikalstamų D. Ž. ketinimų nežinojusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.), E. M. (laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.) nurodė, jog detalės ir medžiagos įsigytos bei paslaugos apmokėtos, už jo bei S. C. asmenines pinigines lėšas, po ko pats pasirašė bei nurodė pasiraÅ¡yti apie jo nusikalstamus ketinimus nežinančiam S.C.

Å¡io laikotarpio avansinėse apyskaitose, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie Å¡ių lėšų kilmę, dėl ko Å¡ios neapskaitytos piniginės lėšos, iÅ¡ viso 791094 Lt (229116,66 eurų) bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas D. Ž. 427 952,44 Lt (123 943,59 eurų) sumai ir S. C. 363 141,55 Lt (105173,06 eurų) sumai. Taip pat iÅ¡ gautų ir neapskaitytų pajamų jis organizavo ir asmeniÅ¡kai mokėjo papildomÄ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytÄ darbo užmokestį sau pačiam bei darbuotojams V.

A., S. M., D. K., S. C., M. M., V. K., I.R., V. Å ., D. S., E. C., R. A., R. K., N. A., H. J., Ž. L., S. V., V. K., S. J., E. K., R. M., V. G., J. A., M. P. Å¡ios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose, bendrai iÅ¡mokėdamas ne mažiau kaip 181 795 Lt (52 651,47 eurų) sumÄ grynųjų pinigų, Å¡ių operacijų neapskaitė apskaitoje kaip iÅ¡laidų iÅ¡ bendrovės lėšų, dėl Å¡ių D. Ž. veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose (EKA žurnale, kasos juostoje, kasos knygoje, didžiojoje knygoje, darbo užmokesčio žiniaraÅ¡tyje ir kt.) buvo užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas, patiriamas iÅ¡laidas, realiai darbuotojams iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį, todėl buvo iÅ¡kreipti tikrieji duomenys apie turtÄ , pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , tokiu bÅ«du apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ apskaitÄ dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio turto laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. 1.2.

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , o bÅ«tent: D. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 28 d. laikinai eidamas direktoriaus pareigas, nuo 2008 m. spalio 29 d. eidamas direktoriaus pareigas), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jos naudai ir interesais, bÅ«damas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę, buhalterinės apskaitos organizavimÄ , bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas bÅ«damas atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ , neapskaitė atskirų Å«kinių operacijų:

– D. Ž., veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. neapskaitė dalies gautų pajamų grynaisiais pinigais už bendrovės suteiktas automobilių remonto paslaugas, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos pirminiuose dokumentuose bei registruose šios operacijos nebuvo įregistruotos, o už gautas ir neapskaitytas pajamas, kurios, bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t y.

D. Ž. ir S. C., pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, taip pat organizavo ir asmeniÅ¡kai vykdė papildomo, buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams, Å¡ios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tiriamuoju laikotarpiu D. Ž., neteikė informacijos apie Å¡ias pajamas buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiems darbuotojams bei, žinodamas, kad dėl duomenų apie realias pajamas ir iÅ¡laidas neapskaitymo bus iÅ¡kreipti duomenys apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jo naudojimÄ , nurodė jo nusikalstamų ketinimų nežinojusioms bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.), E. M. (laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.) pagal bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) gaunamas pajamas, iÅ¡laidas ir pelnÄ parengti bendrovės deklaracijas ir ataskaitas (pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas).

E. M. bei E. M., jų darbo minėtoje bendrovėje laikotarpiu, parengus finansinės veiklos deklaracijas bei ataskaitas, D. Ž., žinodamas, kad Å¡iose deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas realias pajamas, iÅ¡laidas ir pelnÄ , kad į deklaracijas bei ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų bet neapskaitytų UAB (duomenys neskelbtini) pajamų bei nuo buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio, siekdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 10 MGL, organizavo Å¡ių deklaracijų ir ataskaitų pateikimÄ Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui: už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB (duomenys neskelbtini) teikė D. Ž., bei tuo metu bendrovės buhaltere dirbusios E. M. pasirašytas rašytines (popierines) pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573) bei už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. aukščiau minėtas deklaracijas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB (duomenys neskelbtini) teikė elektroniniu būdu (duomenis teikė tuo metu bendrovės buhaltere dirbusi E. M.); taip pat už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui teikė D. Ž. pasiraÅ¡ytas raÅ¡ytines (popierines) Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas F4, bei 2010 m. sausio 16 d. E. M. elektroniniu paraÅ¡u patvirtintÄ ataskaitÄ (už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.), o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų metinės finansinės ataskaitos buvo automatiÅ¡kai suformuojamos pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenų bazėje bendrovės pateikiamus duomenis.

Dėl Å¡ių veiksmų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., D. Ž. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius ne mažiau kaip 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pajamų ir pateikus neteisingus duomenis pajamas, pelnÄ ir turtÄ , minėtu laikotarpiu buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 187 320 Lt (54 251,62 eurų) PVM, 1887 Lt (546,51 eurų) pelno mokesčio, taip pat nuo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 250 391 Lt (72 518,25 eurų) darbo užmokesčio nedeklaruota ir nesumokėta 52 276 Lt (15 140,17 eurų) GPM, 389 Lt (112,66 eurų) įmokų į Garantinį fondÄ , 84 815 Lt (24564,12 eurų) VSD įmokų, o laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. nuo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 155 968 Lt (45171,46 eurų) darbo užmokesčio nesumokėta 9 306 Lt (2695,20 eurų) PSD įmokų, taip UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D.

Ž., pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ . 1.3. UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkė apskaitÄ , o bÅ«tent: D. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 28 d. laikinai eidamas direktoriaus pareigas, nuo 2008 m. spalio 29 d. eidamas direktoriaus pareigas), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Buhalterinės veiklos įstatymo (toliau – BAÄ®) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimÄ , taip pat Å¡iuo laikotarpiu atlikdamas bendrovės kasininko pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. nuostatÄ , kad ,,pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį, priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio kvitas“, privalėdamas pildyti grynųjų pinigų apskaitos pirminius dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 4 straipsnio nuostatÄ , kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ - „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€“ „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. nuostatÄ -„Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. neapskaitė atskirų grynųjų pinigų Å«kinių operacijų: D. Ž., veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai, dalies iÅ¡ bendrovės klientų grynaisiais pinigais gautų pajamų už suteiktas automobilių remonto paslaugas neapskaitė elektroniniame kasos aparate (toliau – EKA) ar neįnešė į bendrovės kasÄ , neužpildydamas Å¡ioms sumoms kasos pajamų orderių bei neteikė informacijos apie Å¡ias pajamas buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiems darbuotojams.

Už tiriamuoju laikotarpiu gautas ir neapskaitytas pajamas - ne mažiau kaip už 972 889 Lt (281 768,13 eurų) D. Ž. pirko UAB (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, apmokėjo paslaugas, o buhalterinę apskaitÄ tvarkiusioms bei nusikalstamų D. Ž. ketinimų nežinojusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.), E. M. (laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.) nurodė, jog detalės ir medžiagos įsigytos bei paslaugos apmokėtos už D.

Ž. bei S. C. asmenines pinigines lėšas, po ko D. Ž. pats pasirašė šio laikotarpio avansinėse apyskaitose, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių lėšų kilmę, dėl ko šios neapskaitytos piniginės lėšos, iš viso 791094 Lt (229116,66 eurų) bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t. y. D. Ž. 427 952,44 Lt (123 943,59 eurų) sumai ir S. C. 363 141,55 Lt (105173,06 eurų) sumai. Taip pat iš gautų ir neapskaitytų pajamų D.

Ž., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), organizavo ir asmeniÅ¡kai mokėjo papildomÄ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytÄ darbo užmokestį sau pačiam bei darbuotojams V. A., S. M., D. K., S. C., M. M., V. K., I.R., V. Å ., D. S., E. C., R. A., R. K., N. A., H. J., Ž. L., S. V., V. K., S. J., E. K., R. M., V. G., J. A., M. P. Å¡ios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose, bendrai iÅ¡mokėdamas nemažiau kaip 181 795 Lt (52 651,47 eurų) sumÄ grynųjų pinigų, Å¡ių operacijų neapskaitė apskaitoje kaip iÅ¡laidų iÅ¡ bendrovės lėšų, dėl Å¡ių D.

Ž. veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose (EKA žurnale, kasos juostoje, kasos knygoje, didžiojoje knygoje, darbo užmokesčio žiniaraÅ¡tyje ir kt.) buvo užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas, patiriamas iÅ¡laidas, realiai darbuotojams iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį, todėl buvo iÅ¡kreipti tikrieji duomenys apie turtÄ , pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , tokiu bÅ«du juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D.

Ž. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ apskaitÄ dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio turto laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nusprendžiu Valstybinės Mokesčių inspekcijos prie teisingumo ministerijos civilinis ieškinys dėl 73792,85 eurų turtinės žalos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtu, nurodant, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.

5. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2017 m. balandžio 7 d. apeliacine tvarka apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d nuosprendį, praÅ¡ydama tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjęs civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VAVMI) apeliacinį skundÄ jį atmetė nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visas teisiniam civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai jas įvertino ir priėmė motyvuotÄ sprendimÄ , pažymėjo, kad apylinkės teismo motyvai yra pilni, aiÅ¡kÅ«s ir teisingi.

7. Lietuvos Aukščiausiojo teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos kasacinį skundÄ tenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos civilinio ieÅ¡kinio ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. II. Apeliacinio skundo argumentai 8. Apeliaciniame skunde Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija praÅ¡o pakeisti 2017 m. kovo 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir tenkinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikÅ¡tÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį 73 792,85 eurų sumai. Skunde apeliantas teigia, kad teismo nuosprendžiu buvo netinkamai iÅ¡spręstas byloje pateiktas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys, o nuosprendis yra nemotyvuotas ir priimtas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ .

9. Skunde apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ ir teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir mokėtinus mokesčius, tiesioginiai turtiniai padariniai valstybei nekyla. Taip pat apeliantas nesutinka su argumentu, kad nustačius, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra bankrutuojanti įmonė, nėra duomenų apie jokias kliÅ«tis iÅ¡sireikalauti mokesčius mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys nagrinėjamas kartu su baudžiamÄ ja byla, kai yra trys sÄ lygos:

1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala;

2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, kad nurodytos aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje buvo įrodytos, teismo nuosprendyje visiškai nepagrįstai ir remiantis išimtinai D. Ž. gynybos argumentais Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys liko neišspręstas.

10. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Padariniai, su kuriais siejamas šio nusikaltimo baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Taigi visiÅ¡kai nepagrįstas teismo nuosprendžio teiginys, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėta veika tik tada, kai pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos. Su Å¡iuo teiginiu galima bÅ«tų sutikti tik tuo aspektu, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas paprastai yra susiję su neteisėtu siekimu mokesčių pavidalu įgyti, pasisavinti turtÄ , pinigines lėšas ar teisę į jas arba panaikinti pinigines prievoles.

Apeliantas mano, kad apgaulingu apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , neabejotinai padaroma žala valstybės biudžetui, nes taip nuo valstybės slepiami mokesčiai valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų.

11. Apelianto teigimu, nors BK 220 straipsnio dispozicija nenumato materialių padarinių – turtinės žalos padarymo, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai, o Å¡ios veikos subjektyvusis požymis – siekimas iÅ¡vengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas, svarbu paminėti tai, kad neteisingų duomenų pateikimas lemia prievolės mokėti mokestį nebuvimÄ arba prievolę sumokėti mažesnį nei priklauso mokestį.

Pažymi ir tai, kad bÅ«tinas aptariamos nusikalstamos veikos požymis yra tikslas iÅ¡vengti mokesčių, t.y. asmuo suvokia, kad jis į deklaracijÄ , ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtÄ , pelnÄ ar jų panaudojimÄ ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių ir to nori. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, kad nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiÅ¡kai paÅ¡alinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiais už Å¡ias pajamas ilgÄ laikÄ po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama Å¡ių mokesčių nemokėti apskritai.

12. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Ä® turtinės žalos sÄ vokÄ Ä¯eina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusiÄ Å¾alÄ ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryÅ¡ys. Teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota tiek žala, kuri atsirado dėl D.

Ž. nusikalstamų veiksmų, tiek priežastinis ryÅ¡ys tarp D. Ž. veiksmų ir valstybei padarytos žalos, kuri pasireiÅ¡kė nedeklaruotais ir nesumokėtais mokesčiais. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad dėl D. Ž. atliktų nusikalstamų veikų požymius turinčių neteisėtų veiksmų valstybės biudžetui buvo padaryta žala, t. y. nebuvo sumokėta 54 251 62 eurų PVM, 15 140,17 eurų GPM, 112,66 eurų įmokų į Garantinį fondÄ , 3 741,89 eurų nekilnojamojo turto mokesčio ir 546,51 eurų pelno mokesčio.

Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) vadovo D. Ž. veiksmai nulėmė minėtų įplaukų nepatekimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tačiau teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.

Aptariamame kontekste paminėtina ir BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas. Å ioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai ne tik kaltinamųjų kaltę pagrindžiančių, bet ir civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ patvirtinančių įrodymų.

Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, galėjo ir privalėjo spręsti dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio, kuris tiesiogiai susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. kaltės klausimo išsprendimu.

13. Apeliantas pabrėžia, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Remiantis šia nuostata pasibaigus baudžiamajam procesui bei įsiteisėjus skundžiamam teismo nuosprendžiui, mokesčių administratoriaus inicijuoto mokestinio patikrinimo metu galėtų būti apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokesčiai už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., o ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje apėmė ir ankstesnį laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. sausio 1 d.

Taigi, nepagrįstas teismo argumentas, kad UAB (duomenys neskelbtini) esant nebankrutuojančiai nėra kliūčių Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išsireikalauti mokesčius įstatymuose nustatyta tvarka.

14. IÅ¡ teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų teiginių darytina iÅ¡vada, kad UAB (duomenys neskelbtini) privalomi mokėti mokesčiai turėtų bÅ«ti iÅ¡reikalauti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, t.y. iÅ¡einant už baudžiamosios bylos ribų, tačiau Å¡is teiginys yra nepagrįstas ir neteisėtas draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ (non bis in idem) principo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta bauda už nusikalstamas veikas, antrÄ kartÄ baudžiant juridinį asmenį už mokesčių teisės pažeidimus bÅ«tų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas.

III. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Teismo posėdžio metu civilinio ieÅ¡kovo atstovė bei prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis D. Ž. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovai prašė civilinį ieÅ¡kinį sumažinti. V. Apeliacinis skundas tenkinamas.

15. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

16. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pripažinęs D. Ž. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį bei UAB (duomenys neskelbtini) pripažinęs kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, VAVMI civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ nurodydamas, kad BK 220 straipsnio dispozicija yra formali ir nenumato materialių padarinių, tai yra turtinės žalos padarymo. BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau Å¡io straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu.

Jei vykdant apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Pažymėjo, kad pagal teismų praktikÄ vien iÅ¡ apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla.

Taip pat nurodė, jog žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokesčiai negali būti išreikalauti mokestinių įstatymų nustatyta tvarka.

17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl palikto nenagrinėtu VAVMI civilinio ieškinio yra pakankamai argumentuoti, tačiau laikytina, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė BK įstatymo nuostatas bei nepagrįstai nurodė VAVMI išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėtus mokesčius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. VAVMI atstovo skundo argumentai yra pagrįsti, todėl teisėjų kolegija jiems pritaria.

18. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio, iÅ¡vada kad tarp nuteistųjų D. Ž. ir UAB (duomenys neskelbtini) padarytų nusikalstamų veikų ir žalos valstybei nėra priežastinio ryÅ¡io motyvuojama tuo, kad nei 220 straipsnio 1 dalies, nei 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos nenumato tokių veikos padarinių, tai yra žalos valstybei kilimo bÅ«tinumo. Kitaip tariant BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymiai nėra turtinės žalos asmeniui padariniai. Tačiau pažymėtina, kad tai, jog D. Ž. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuteisti pagal ankščiau paminėtus BK straipsnius ir Å¡ių straipsnių dispozicija nenumato mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra teisinė kliÅ«tis teismui spręsti ieÅ¡kinio klausimÄ , taip pat nusikalstamos veikos sudėties rÅ«Å¡is (materiali ar formali) nėra kriterijus lemiantis galimybę nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį.

19. Pažymėtina, kad mokestinė prievolė kyla iÅ¡ mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetÄ bÅ«tų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, prievolė mokėti mokesčius yra mokesčių mokėtojo, Å¡iuo atveju – juridinio asmens pareiga.

Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iÅ¡ mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iÅ¡ dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali bÅ«ti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad jÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Mokesčių administravimo nustatyta tvarka ir pagrindais. Nagrinėjamoje byloje civilinio ieÅ¡kovo VAVMI reikalavimams patenkinti turėjo bÅ«ti nustatytos civilinių atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos: padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246–6.248 straipsniai).

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, civilinė atsakomybė neatsiranda, todėl jeigu civilinės atsakomybės sÄ lygų negalima iÅ¡nagrinėti baudžiamojoje byloje, civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas baudžiamojo proceso tvarka negalimas. Konstatuotina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, nustatytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, padarytos nusikalstamoms veikos įrodytos.

20. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, jog D. Ž., bÅ«damas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , netinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitÄ , sÄ moningai neapskaitė atskirų Å«kinių operacijų – dalies gautų pajamų grynaisiais pinigais, o už gautas ir neapskaitytas pajamas pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas medžiagas, taip pat organizavo ir vykdė buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams taip, kad nebÅ«tų galima nustatyti vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., tai yra padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ .

Be to, jis padarė ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ , tai yra žinodamas, kad bendrovės finansinės veiklos deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės gautas realias pajamas, iÅ¡laidas ir pelnÄ , kad į deklaracijas ir ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų ir neapskaitytų bendrovės pajamų ir nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, organizavo atitinkamų deklaracijų ir ataskaitų pateikimÄ valstybės įgaliotoms institucijoms.

Nuteistasis D. Ž. žinojo, kad pateikiamos bendrovės mokesčių deklaracijos neatitinka bendrovės tikrosios finansinės ir ūkinės būklės. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir kitas bendrovės apgaulingos apskaitos tikslas – sudaryti žinomai neteisingas valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas mokesčių deklaracijas ir taip išvengti mokėti privalomus mokesčius valstybei. Šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

21. Vadovaujantis, nagrinėjamos bylos ankščiau aptartais duomenimis, VAVMI specialistų 2015 m. birželio 18 d. Nr.(4.65)-86-26 ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. Nr.(4.65)-86-43 iÅ¡vadomis (t.13, b.l.100-125, 177; t.14, b.l.1-5) bei bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu 2018 m. spalio 15 d. pareikÅ¡tu VAVMI patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu 73 792,85 eurų (iÅ¡ jų: 54 251,62 eurai PVM; 15 140,17 eurų GPM; 112,66 eurų įmokų į Garantinį fondÄ ; 3 741,89 eurai nekilnojamo turto mokesčio ir 546, 51 eurai pelno mokesčio), konstatuotina, jog turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta ne tik nuteistiesiems pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ , bet ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ , kadangi darant abi nusikalstamas veikas buvo slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas neteko dalies įplaukų.

Teismas neturi pagrindo abejoti VAVMI pateiktų duomenų teisingumu, todėl jais pilnai vadovaujasi. Taigi žala buvo padaryta negautų pajamų forma ir tarp nuteistųjų neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovai prašė sumažinti VAVMI patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ iki 46 436,90 eurų, tokiu bÅ«du siÅ«lydami sudaryti taikos sutartį, tačiau nesant civilinio atsakovo sutikimo, Å¡is pasiÅ«lymas negalimi bÅ«ti Å¡iuo metu nagrinėjamas.

22. Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (2012 m. spalio 25 d. redakcija) 68 straipsnio, kuriame reglamentuojama mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, 1 dalyje nurodyta, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Turimais duomenimis, Å¡ioje byloje per tirtÄ laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvo inicijuota jokių kontrolės veiksmų, kurio metu bendrovei bÅ«tų apskaičiuoti mokėti į biudžetÄ mokesčiai. Å iuo metu remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio reikalavimais mokesčių administratorius neturi galimybės nustatyta tvarka priskaičiuoti baudžiamojoje byloje nustatytų UAB (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. 2006 – 2013 m. padarytų nusikalstamų veikų ir dėl to neapskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių valstybei.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovo D. Ž. nusikalstamų veiksmų yra neįvykdytos mokestinės prievolės, tai yra atsirado žala valstybei, o mokesčių administratorius neturi galimybės bendrovės nesumokėtus mokesčius išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas taikytinas civilinės atsakomybės institutas, tai yra valstybės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei kyla iš žalos atlyginimo teisinių santykių, jei juridinis asmuo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės finansams padarymo (BK 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai).

Tokiu atveju juridinio asmens civilinė atsakomybė taikoma pagal civilinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles. Deliktinė juridinio asmens atsakomybė kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Å iuo konkrečiu atveju UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys su darytais nusikalstamais veiksmai įrodytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

23. Å iuo nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neįvykdytos mokestinės prievolės kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiÅ¡kumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Pagal esantį teisinį reglamentavimÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad už neįvykdytÄ savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo (Å¡iuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari (Å¡iuo atveju bendrovės vadovas D.

Ž.) ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės juridinis asmuo išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015) arba tampa faktiškai nemokus. Iš byloje esančių bendrovės balansų bei pelno (nuostolių ataskaitų) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis nėra bloga, paskutinių metų duomenimis bendrovė dirba pelningai (t. 17, b.l.57-61, 91-92).

24. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai paliko nenagrinėtÄ Valstybinę mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieÅ¡kinį. Teismo iÅ¡vados Å¡iuo atveju yra neteisingos, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas nurodant, kad turtinė žala VAVMI naudai priteistina iÅ¡ mokesčių mokėtojo – juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), o nesant galimybės priteistÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens – subsidiariai iÅ¡ D. Ž.

25. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo keistinas, netinkamai pritaikius civilinės atsakomybės nuostatas.

26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo pakeisti. Priteisti iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) 73 792,85 eurus (septyniasdeÅ¡imt tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du eurus, 85 centus) Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nustačius Å¡ios bendrovės nemokumÄ , priteistÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė ArtÅ«ras Å umskas Liuda Uckienė