2025-12-30 Nr. AB-53-3-61-3-05875-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1816-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05875-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) pripažinti neteisėtais atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) veiksmus ta apimtimi, kuria atsakovas nurodė V. M. per vieną mėnesį pateikti atsakovui pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę; 2) įpareigoti atsakovą atšaukti 2025 m. rugsėjo 16 d. pranešimą – nurodymą pareiškėjos V. M. atžvilgiu „Dėl pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę“.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas išanalizavo ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas nustatė, kad iš ginčo pranešimo turinio matyti, jog pareiškėja skundu siekia apskųsti pradėtos ir vėliau sustabdytos dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, nagrinėjimo procedūros metu Migracijos departamento atliktus veiksmus, kuriais nėra užbaigiama viešojo administravimo procedūra, tačiau siekiama surinkti tyrimui reikalingus duomenis, suteikti pareiškėjai informaciją apie procedūros eigą bei padėti pareiškėjai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą – pranešti Lietuvos Respublikos įgaliotai institucijai apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.

Teismas sprendė, jog skundžiami Migracijos departamento veiksmai – priėmus ir elektroniniu paštu pateikus pareiškėjai 2025 rugsėjo 16 d. pranešimą „Dėl pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę“ – yra tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje atliekantys procedūriniai veiksmai, kuriais nėra užbaigta pareiškėjos dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, nagrinėjimo procedūra, t. y. ginčo pranešimas nėra Migracijos departamento baigiamasis (galutinis) sprendimas tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Taigi skundu pareiškėja kreipėsi į teismą ne dėl materialines teisines pasekmes sukeliančio galutinio (baigiamojo) viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo, tačiau dėl Migracijos departamento atliekamos administracinės procedūros – dokumentų dėl pareiškėjos pilietybės netekimo nagrinėjimo procedūros – atliktų tarpinių procedūrinių veiksmų, kurie nėra ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškino, jog argumentai dėl Migracijos departamento tarpinių procedūrinių veiksmų ar priimtų procedūrinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti teikiami kartu su skundu dėl galutinio ginčo administracinės procedūros metu priimto administracinio sprendimo.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja skundą pateikė per 30 dienų terminą nuo atsakovo 2025 m. rugsėjo 16 d. elektroninio laiško gavimo, todėl išvada apie termino praleidimą yra nepagrįsta.

Teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjos nuomone, atsakovo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra viešojo administravimo subjekto nekvalifikuotas sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojo pareiškėją atlikti tam tikrus veiksmus per konkretų 30 dienų terminą.

Pareiškėja skunde prašė įpareigoti atsakovą atšaukti 2025 m. rugsėjo 16 d. pranešimą – nurodymą. Teismas dėl šio skundo reikalavimo nepriėmė jokio procesinio sprendimo, todėl teismas užkirto pareiškėjai galimybę ginti savo pažeistas teises teisme. Atsakovo įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal ABTĮ yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, kadangi viešojo administravimo subjektą įpareigoti atlikti veiksmus gali tik teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ne dėl materialines teisines pasekmes sukeliančio galutinio (baigiamojo) viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo, bet dėl Migracijos departamento atliekamos administracinės procedūros – dokumentų dėl pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, nagrinėjimo – atliktų tarpinių procedūrinių veiksmų, kurie nėra ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja, kad atsakovo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojo pareiškėją atlikti tam tikrus veiksmus per konkretų 30 dienų terminą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti, t. y. ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties, šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-218-552/2021).

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą dėl 2025 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu laišku gauto Migracijos departamento pranešimo, kuriuo Migracijos departamentas prašė pareiškėjos per 1 mėnesį nuo šio rašto išsiuntimo dienos Migracijos departamentui pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę bei dokumentus, patvirtinančius atitikimą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio punktų reikalavimams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Migracijos departamento pranešimo turiniu, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėja kreipėsi į teismą ne dėl materialines teisines pasekmes jai sukeliančio viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo, bet dėl Migracijos departamento atliekamoje administracinėje procedūroje – dokumentų dėl pilietybės netekimo nagrinėjimo – tarpinio procedūrinio akto, kuris jokių materialinių teisinių pasekmių jai nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, panaikinimo.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundo antrojo reikalavimo ir nepagrįstai jo nepriėmė nagrinėti teisme. Pareiškėja skundo antruoju reikalavimu teismo prašo įpareigoti atsakovą atšaukti 2025 m. rugsėjo 16 d. pranešimą – nurodymą pareiškėjos atžvilgiu „Dėl pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę“. Pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas vienas iš galimų administracinio teismo sprendimų – įpareigoti administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus (ABTĮ 88 str. 2, 3 p.). Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus gali būti reiškiamas ir nagrinėjamas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą arba kaip savarankiškas reikalavimas neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus atvejais (ABTĮ 17 str. 1 d. 1, 2 p.). Reiškiant savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, siekiant konstatuoti egzistuojantį administracinį ginčą, teismas turi patikrinti, ar pateikti duomenys, kad pareiškėjas kreipėsi į administravimo subjektą su prašymu atlikti atitinkamus veiksmus, o šis tinkamai neveikia ar vilkina atlikti šiuos veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1349-602/2025). Įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nėra savarankiškas reikalavimas dėl neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus: šis reikalavimas yra betarpiškai susijęs reikalavimu dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 16 d. pranešimo panaikinimo (reikalavimo atlikti veiksmus tenkinimas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad pranešimas yra neteisėtas ir naikintinas), dėl ko laikytinas išvestiniu. Kadangi skundo reikalavimas dėl Migracijos departamento pranešimo, kuris yra administracinėje procedūroje – dokumentų dėl pilietybės netekimo nagrinėjimo – priimtas tarpinis procedūrinis aktas, nesukeliantis pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių, panaikinimo nėra nagrinėtinas teisme, išvestinis reikalavimas taip pat nėra nagrinėtinas teisme.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su terminu skundui paduoti, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvacijos, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi nėra duomenų, kad sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, buvo nagrinėjama ir vertinama, ar skundas paduotas nepraleidus termino jam paduoti, teismo nutarties rezoliucinėje dalyje norma – ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas – nurodyta dėl rašymo apsirikimo.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė