2021-07-14 Nr. AB-14449-3-62-3-02836-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-533-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02836-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 16.6; 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. Č., P. Č., V. J., L. J. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. Č., P. Č., V. J., L. J. Č. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. Č., V. Č., uždaroji akcinė bendrovė „BEI Capital", dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai K. Č., P. Č., V. J. ir L.J. Č. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. A-3594 (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjai skunde bei jų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamojo daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai yra pretendentai atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra prie jiems nuosavybės teise priklausančio pastato. Teigė, kad ne kartą buvo išreiškę valią žemę susigrąžinti natūra, tačiau žemės grąžinimo klausimas buvo nuosekliai vilkinamas. Administracijos direktorius tik 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A-3912 priėmė sprendimą rengti apie 750 kv. m žemės sklypo prie pastato formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kurio tikslas ir uždaviniai: suformuoti žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir nuosavybės teisėms atkurti.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad projekto rengėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelprojektas” pateikė jiems informacinį pranešimą, kuriuo buvo nustatytas terminas susipažinti su Projekto sprendiniais ir juos suderinti. Per nustatytą terminą pareiškėjai pateikė savo pastabas-pasiūlymus dėl rengiamo Projekto, tačiau sprendiniai dėl pastabose-pasiūlymuose nurodytų motyvų suderinti nebuvo.

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad Administracijos direktorius 2018 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A-3594 patvirtino apie 704 kv. m žemės sklypo prie pastato formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjų nuomone, minėtas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o Projekto sprendiniai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, kadangi Projektas buvo patvirtintas nesuderinus jo sprendinių su pareiškėjais kaip žemės sklype esančio pastato savininkais ir pretendentais nuosavybės teisių atkūrimo byloje, taip pat nebuvo suderintas ir su Projekto iniciatoriais.

5. Atkreipė dėmesį, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 66 punktą, parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Remiantis Taisyklių 59 punktu, organizatorius susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda projekto rengėjui ištaisyti projektą pagal gautus pasiūlymus.

6. Pažymėjo, kad atsakovas, kaip projekto organizatorius, nenagrinėjo ir nevertino pateiktų pastabų-pasiūlymų ir juos nepagrįstai persiuntė vertinti Projekto rengėjui. Pareiškėjų įsitikinimu, Projektu nepagrįstai a priori (iš anksto) sumažintas formuojamo žemės sklypo plotas, kadangi Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A-3912 buvo nuspręsta rengti apie 750 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau Projektu buvo projektuojamas ir atitinkamai Administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A-3594 patvirtintas projektas, kurio sprendiniuose numatytas 46 kv. m mažesnio ploto žemės sklypas, t. y. apie 704 kv. m.

7. Pareiškėjai nurodė, kad greta pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu yra suformuotas žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat yra suformuotas ir įregistruotas kitas kaimyninis žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), likusi žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, nėra užstatyta jokiais kitais statiniais, išskyrus pretendentams priklausančiu gyvenamuoju namu. Pažymėjo, kad Projektu suprojektuotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).

Servitutas S3, kurio plotas apie 252 kv. m, suteikia teisę žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkams patekti į savo sklypą. Pareiškėjų nuomone, toks servitutas yra neteisėtai ir nepagrįstai suprojektuotas Projekto sprendinys, apsunkinantis žemės sklypą ir pažeidžiantis pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, kadangi Projekte nurodytas poreikis suteikti teisę žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkams patekti į savo sklypą transporto priemonėmis ir pėsčiomis objektyviai neegzistuoja. Mano, kad kaimyninis žemės sklypas gali būti tinkamai naudojamas nenustačius šio servituto arba nustačius siauresnio turinio ir mažesnio ploto servitutą.

Be to, kaimyninis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) turi savarankiškai suprojektuotus ir šio žemės sklypo savininkams skirtus patekimus į žemės sklypą. Ir net jeigu būtų nustatyta, kad yra galimybė patekti į viešpataujantį daiktą per ginčo žemės sklypą (pvz. būtų įėjimai į kaimyninį žemės sklypą) ir toks patekimas būtų būtinas (t. y. į tokią viešpataujančio daikto - žemės sklypo - dalį nebūtų galimybės patekti iš kitų viešpataujančio daikto dalių), tokiu atveju galėtų būti nustatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, bet ne važiuoti transporto priemonėmis.

Šiuo atveju akivaizdu, kad šis servitutas suprojektuotas siekiant sudaryti galimybę viešpataujančio daikto savininkui ir naudotojams šioje vietoje parkuoti automobilius. Projekto rengėjo nurodytas motyvas, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kelio servitutas, yra klaidinantis ir niekuo nepagrįstas. Ginčo servitutas užima didžiąją dalį projektuojamo žemės sklypo ir didžioji šio sklypo dalis skiriama tarnauti kaimyniniam žemės sklypui. Toks teisių ribojimas yra neproporcingas, neadekvačiai suvaržo atkuriamas nuosavybės teises bei esmingai apriboja pareiškėjų galimybę naudotis žemės sklypu, taip pat pažeidžiamos ir nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą nuostatos.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėjų ginčijamu Įsakymu buvo patvirtintas apie 704 kv. m žemės sklypo prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Projektas, kurio tikslas buvo suformuoti žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį nuosavybės teisių atkūrimui. Patvirtinus šį Projektą, 2018 m. lapkričio 7 d. kadastrinius matavimus atliekančiai įmonei yra pateiktas užsakymas atlikti apie 704 kv. m žemės sklypo prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kaip numato teisės aktai.

10. Pažymėjo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklės aiškiai numato, kad apie pradedamą rengti projektą turi būti informuojami savininkai statinių, prie kurių žemės sklypas formuojamas. Nagrinėjamu atveju projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai bei kiti šio gyvenamojo namo savininkai buvo informuoti nustatyta tvarka, tačiau jokios Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatos nenumato pareigos nei Projekto rengėjui, nei iniciatoriui, nei organizatoriui suderinti Projekto sprendinius su formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkais.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog Projektas nebuvo suderintas su jo iniciatoriais, šiuo atveju su Administracijos direktoriumi, kadangi Projektui pritarė iniciatorius (brėžinyje Administracijos direktoriaus parašas). Paaiškino, kad pareiškėjai buvo tinkamai informuoti tiek apie pradedamą Projekto rengimą, tiek apie priimtą sprendimą, tačiau jų pritarimai Projekto sprendiniams neturėjo būti gauti, o Projektą tvirtinantis subjektas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atlikti šiuos veiksmus, kadangi teisės aktai tokių reikalavimų nenumato.

12. Pažymėjo, kad pareiškėjų atstovui Administracijos Miesto planavimo ir architektūros 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 70-2- 2680 buvo atsakyta, jog Projektas jo organizatoriaus nebuvo suderintas, gavus pareiškėjų ir jų atstovo pastabas bei Projektas grąžintas rengėjui tinkamai įvertinti pasiūlymuose pateiktas pastabas ir Projekto organizatoriui Projektą teikti iš naujo. Taip pat pareiškėjų atstovas buvo informuotas, kad organizatorius nagrinės pateiktą Projektą iš naujo, kai jo rengėjas įvertins pareiškėjų pateiktas pastabas bei įkels naujus Projekto sprendinius.

13. Atsakovas nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A-3912 buvo pradėtas organizuoti apie 750 kv. m žemės sklypo prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Projekto rengimas, o ginčijamu Įsakymu patvirtintas Projektas, kurio sprendiniuose numatytas 46 kv. m mažesnio ploto sklypas, t. y. apie 704 kv. m. Atkreipė dėmesį, kad formuojamo žemės sklypo plotas nebuvo nei sumažintas, nei kitaip pakeistas, kadangi jis apskritai iki Projekto rengimo pradžios nebuvo suformuotas, atitinkamai jo ribos ir plotas jokiu teritorijų planavimo dokumentu ir kadastriniais matavimais nebuvo nustatytas.

14. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos natūra į žemę tuo atveju, jei ji nėra priskirtina valstybės išperkamai. Ginčo atveju, jei likusios grąžintinos žemės pareiškėjams nėra galimybės grąžinti natūra, Atkūrimo įstatymas numato ir kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kuriuos tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinę teisingais.

15. Atsakovas sutiko su pareiškėjais, kad greta formuojamo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra detaliuoju planu suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vadinasi, į šiuos žemės sklypus patenkanti buvusios iki 1940 m. nacionalizacijos V. Č. valdos dalis yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis).

16. Nurodė, kad rengiant Projektą buvo įvertintos visos aplinkybės, išnagrinėta visa greta esanti teritorija, sklypo ribas suderinant su registruotais žemės sklypais bei natūraliomis faktinio naudojimo ribomis. Akivaizdu, kad dėl objektyvių priežasčių daugiau žemės, kurią būtų galima įtraukti į formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu padidinti jo plotą, realiai nėra. Akcentavo, kad ginčo servitutas nebuvo naujai suprojektuotas Projekto sprendinys, t. y. ginčo kelio servitutas tiek Projekto rengimo metu, tiek šiuo metu yra nustatytas ir registruotas žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujantysis daiktas tokio paties ploto bei tokio paties turinio, kaip nurodytas Projekte - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Tiek byloje esantys dokumentai, tiek vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo servitutas žemės sklype buvo registruotas jau nuo 2012 m. Atsakovo nuomone, nėra logiški pareiškėjų argumentai naikinti ginčijamą Įsakymą, kuriuo nebuvo naujai projektuojamas servitutas, o nurodytas jau registruotas, esamas, neginčijant servituto nustatymo pareiškėjų sklype pagrindo. Be to, žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. A- 4624, bei kuriame buvo siūlomas projektuoti tokio paties ploto ir turinio kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantysis daiktas) per formuojamą sklypą , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), plotas 252 kv. m. Tokio pat ploto ir turinio kelio servitutas yra registruotas šiame žemės sklype kaip viešpataujantysis daiktas. Nėra duomenų, kad minėtas Administracijos direktoriaus įsakymas ir juo patvirtintas detalusis planas būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, todėl jame aprašyti sprendiniai yra galiojantys.

Atkreipė dėmesį, kad nustatytu ir registruotu kelio servitutu suteikta teisė važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku, ir ši teisė neapima teisės statyti automobilius servituto plote. Panaikinus pastarąjį kelio servitutą, būtų panaikintas bendras privažiavimo vientisumas bei tęstinumas ir atitinkamai būtų konstatuotas teisės aktų ir trečiųjų asmenų teisių pažeidimas, kadangi nekilnojamojo turto savininkai galėtų važiuoti tik per dalį kvartalo teritorijos, tačiau neprivažiuoti prie savo nekilnojamojo turto.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

18. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai, ginčydami administracinį sprendimą, kuriuo yra suplanuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, patys savo veiksmais trukdo įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Pažymėjo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ vadovaudamasi Taisyklių 16 punktu ir atsižvelgdama į detalųjį planą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. A-4624 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, suformavo žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko 2012 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nustatė 252 kv. m ploto kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pažymėtą simboliu - S7 žemės sklypo plane.

NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 8SK-656-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų panaikinimo ir nustatymo“ pertvarkė žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu į vieną žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemetra“ matininko 2017 m. gruodžio 14 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nustatė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ nustatytas 252 kv. m ploto kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pertvarkius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išlieka pertvarkytam žemės sklypui.

19. Atkreipė dėmesį, kad į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tiek į pačių pareiškėjų formuojamą žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės per kitus sklypus, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kelio servituto suteiktomis teisėmis. Žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkams, naudotojams yra registruoti viešpataujantys kelio servitutai visuose trijuose žemės sklypuose, per kuriuos yra patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi akivaizdu, kad panaikinus kelio servitutą, būtų panaikintas bendras privažiavimo vientisumas bei tęstinumas, atitinkamai būtų konstatuotas teisės aktų ir trečiųjų asmenų teisių pažeidimas. Taip pat atkreipė dėmesį į Taisyklių 7 punktą, kuriame numatyta, kad jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra NŽT, šios institucijos valia pareiškiama priimtu sprendimu dėl servituto nustatymo. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 8SK-656-(14.8.100.) nustatė viešpataujantį servitutą per žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

20. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė.

II. 21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

22. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A-3594 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas apie 704 kv. m žemės sklypo prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, bei pasiūlyta NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą Projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teismas nustatė, kad NŽT Kauno miesto skyriuje registruota nuosavybės teisių atkūrimo byla į V. Č. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytą žemę. Prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė E. Č., P. G. Č. (įpėdinė – L. J. Č.), P. Č., A. Č., L. J. ir D. Č. (įpėdinis - K. Č.). Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A-3912 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2.4 ir 12.2 papunkčiais, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punktu, atsižvelgiant į NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 8SD-4349-(l4.8.7.), Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. 70-3-433, buvo pradėtas organizuoti apie 750 kv. m žemės sklypo prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Projekto rengimas.

24. Administracijos direktorius skundžiamu 2018 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A-3594 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, vadovaudamasis Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, atsižvelgdamas į NŽT 2018 m. spalio 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-1028-(8.14), patvirtino Projektą bei pasiūlė NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą Projektą.

25. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Atkūrimo įstatymo, Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2014 m. sausio 15 d., patvirtinta 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1) (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.

26. Nurodė, kad tam, jog būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, į jo naudojamą žemės sklypą, turi būti patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas. Ginčo atveju ir buvo atliekami veiksmai parengti ir patvirtinti žemės valdos projektą, pagal kurį NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas galėtų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams. Nagrinėjamu atveju Projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai bei kiti šio gyvenamojo namo savininkai buvo informuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Šią aplinkybę patvirtina žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo byloje esantys 2017 m. lapkričio 6 d. informaciniai raštai bei kvitas apie šių raštų išsiuntimą. Informacija apie pradedamą rengti Projektą bei galimybes su juo susipažinti buvo paskelbta ŽPDRIS interneto svetainėje 2017 m. spalio 31 d. Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjai savo skunde, taigi, neginčijamai Taisyklėse įtvirtintas reikalavimas informuoti statinių savininkus apie pradedamą rengti Projektą buvo įvykdytas. Tačiau jokios Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatos nenumato pareigos nei projekto rengėjui, nei iniciatoriui, nei organizatoriui suderinti projekto sprendinius su formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkais. Teisinio pagrindo planavimo organizatoriui reikalauti iš projekto rengėjo ar iniciatoriaus statinių, prie kurių formuojamas žemės sklypas, savininkų suderinimo nenurodė ir pareiškėjai.

27. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjams buvo pateikti atsakymai į jų pasiūlymus. Pareiškėjas P. Č. 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. birželio 30 d. ir pareiškėjai K. Č., P. Č., V. J. ir L. J. Č., atstovaujami advokato S. D., 2018 m. birželio 20 d. pateikė pastabas-pasiūlymus Kauno miesto savivaldybei ir Projekto rengėjui UAB „Kelprojektas“. Projekto rengėjas 2018 m. liepos 20 d. pateikė išsamius atsakymus tiek visiems teikusiems pastabas pareiškėjams, tiek jų atstovui, paaiškindamas, į kokius pasiūlymus atsižvelgta bei sprendiniai pakoreguoti (dėl servitutų S4, S5), ir pateikti motyvai, pagrindžiantys tam tikrų pastabų netenkinimą. Taigi organizatorius (Administracijos direktorius), nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, pavedė Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus, ir pareiškėjams buvo atsakyta išsamiai bei motyvuotai. Tos aplinkybės, kad pareiškėjams atsakymą pateikė ne tik organizatorius, bet ir Projekto rengėjas, nesudaro pagrindo laikyti, jog pareiškėjams nebuvo atsakyta bei, kad nebuvo įvertintos jų pateiktos pastabos.

28. Teismas nurodė, kad Taisyklių 66 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, kurie turi pritarti projektui. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Projektas nebuvo suderintas su Projekto iniciatoriais, nes Projekto iniciatoriumi yra laikomas tas asmuo, kuris turėdamas Taisyklėse įtvirtintą Projekto rengimo inicijavimo teisę, inicijavo Projekto rengimą bei jį finansavo (Taisyklių 13 p., 14 p.). Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, Projekto rengimo inicijavimo teisę turi Projekto organizatorius, šiuo atveju – Administracijos direktorius (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A-3594 priedas) (Taisyklių 12.2 p.). Kaip matyti iš projekto sprendinių brėžinio, Taisyklių 66 punkte įtvirtintas reikalavimas buvo įgyvendintas tinkamai - Projektui pritarė projekto iniciatorius (brėžinyje tai patvirtina Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. parašas). Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjai, jiems nesant Projekto iniciatoriais, jų, kaip pastato, prie kurio formuojamas žemės sklypas, savininkų pritarimo Taisyklės nereikalauja rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą formuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Teismas, esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinamo, viešinamo ir tvirtinamo teisiniam reglamentavimui, pareiškėjų skundo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų Administracijos direktoriui Įsakymu tvirtinant žemės sklypo Projektą, vertino kaip nepagrįstus.

29. Teismas nurodė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Tvarkos 106 punktu, pareiškėjų nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje.

30. Vertindamas pareiškėjų skundo teiginius, kad ginčijamu Įsakymu nepagrįstai buvo sumažintas formuojamo žemės sklypo plotas, nuosavybės teisės pareiškėjams turi būti atkuriamos į visą laisvą neužstatytą žemę, teismas nurodė, kad ginčo šalys pripažįsta, jog greta formuojamo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra detaliuoju planu suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi į šiuos žemės sklypus patenkanti buvusios iki 1940 m. nacionalizacijos V. Č. valdos dalis yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu.

31. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 8SD- 4349-( 14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovui iki 1940 m. V. Č. turėto apie 917 kv. m žemės sklypo preliminarų ribų planą, iš kurio matyti, kad dalis buvusios žemės patenka į detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o likusi buvusios žemės dalis, įvertinus gretimybes bei faktinį naudojimą, ginčijamu Projektu įtraukta į formuojamą žemės sklypą, grąžintiną pretendentams.

32. Teismas nustatė, kad tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, siekdamas atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. Č. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą 0,0917 ha žemę, 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. S2-357 (1.11) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų plano parengimo“ kreipėsi į Administraciją, prašydamas suformuoti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ribas, nustatyti šio žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, pasiūlyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, urbanistinius - architektūrinius apribojimus bei pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo. Administracijos Detaliojo planavimo organizavimo skyrius 2011 m. spalio 29 d. raštu Nr. 65-2-665 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, kad būtina inicijuoti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, rengimą. Apie priimtą Administracijos Detaliojo planavimo organizavimo skyriaus sprendimą pareiškėjai buvo informuoti NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 8SD-3891 „Dėl informacijos pateikimo“.

33. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. 8SD-1310- (14.8.125E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie žemės sklypo formavimo procesą. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjų 2017 m. liepos 7 d. prašymą dėl projektuojamo grąžintino natūra žemės sklypo dydžio, 2017 m. liepos 28 d. raštu Nr. 70-2-2812 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ sustabdė žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą ir paprašė NŽT Kauno skyriaus patikslinti buvusio žemės savininko V. Č. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ribas. NŽT Kauno skyrius 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 8SD-4349-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui kartografinėje medžiagoje pateikė buvusio žemės savininko V. Č. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ribas ir 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 8SD-5012-(14.8.125E.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko V. Č. turėtoje žemėje suteikimo“ paprašė pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. spalio 19 d. raštu Nr. 70-2-3763 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko V. Č. turėtoje žemėje“ informavo NŽT Kauno skyrių, kad yra rengiamas žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS įregistruotas Nr. ZSFP-42193).

34. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog greta formuojamo žemės sklypo yra suformuoti žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiaurinėje pusėje yra inžinerinis statinys - (duomenys neskelbtini) gatvė, o pietinė formuojamo sklypo dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini), valda, kurios žemės sklypas dar nesuformuotas, tačiau yra naudojamas bei visai greta formuojamo žemės sklypo pietinės ribos stovi pastatas (duomenys neskelbtini). Taigi, rengiant Projektą buvo įvertintos aplinkybės, išnagrinėta visa greta esanti teritorija, sklypo ribas suderinant su registruotais žemės sklypais bei natūraliomis faktinio naudojimo ribomis. Taigi dėl objektyvių priežasčių daugiau žemės, kurią būtų galima įtraukti į formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu padidinti jo plotą, realiai nėra. Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių argumentų bei nenurodė (nepateikė įrodymų), kokioje konkrečioje vietoje, jų nuomone, yra laisva (neužstatyta) žemė, nenurodyta NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 8SD-4349-(l4.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pateiktame V. Č. iki 1940 m. turėto 917 kv. m žemės sklypo plane.

35. Teismas sprendė, kad esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, jog informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, preliminarias žemės sklypo ribas yra teisinga, taigi visa likusi laisva žemė, t. y. tiek žemė, esanti po pretendentams priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), tiek žemė, esanti greta šio pastato, įvertinus greta esančių registruotų žemės sklypų ribas bei greta naudojamos valdos ribas, buvo suformuota Projektu nuosavybės teisių pretendentams atkūrimui - pareiškėjams ir kitiems pastato savininkams, grąžinant šį sklypą natūra, o pareiškėjų skundo motyvai dėl žemės sklypo dydžio yra nepagrįsti.

36. Vertindamas pareiškėjų skundo teiginius dėl servituto žemės sklype, teismas nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) 16 punktu ir atsižvelgdama į detalųjį planą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-4624 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, suformavo žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko 2012 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, bei nustatė 252 kv. m ploto kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pažymėtą simboliu - S7 žemės sklypo plane (2.7 punktas).

37. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 8SK-656-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų panaikinimo ir nustatymo“ pertvarkė žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu į vieną žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko 2017 m. gruodžio 14 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nustatė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ nustatytas 252 kv. m ploto kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pertvarkius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išlieka pertvarkytam žemės sklypui (7 punktas).

38. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog minėti administraciniai aktai, kurių pagrindu yra nustatytas 252 kv. m ploto kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pažymėtas simboliu - S7 žemės sklypo plane, yra negaliojantys, byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje nepriėmė pareiškėjų patikslinto skundo dėl minėtų aktų panaikinimo (pateikė praleidę terminą jį pateikti, atsakovas prieštaravo patikslinto skundo priėmimui, teismas nemanė, kad teisingam bylos išnagrinėjimui būtina priimti patikslintą skundą).

39. Administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A-3594 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, buvo patvirtintas Projektas bei pasiūlyta NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą Projektą, kurio įsakymo priede nurodyti esami servitutai: 216 kv. m servitutas S1 - teisė važiuoti transporto priemonėmis iki formuojamo sklypo per žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas); 187 kv. m servitutas S2 - teisė važiuoti transporto priemonėmis iki formuojamo sklypo per žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas). Naujai nustatomi servitutai: apie 252 kv. m servitutas S3 - teisė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas); apie 12 kv. m servitutas S4 - teisė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius statinius (tarnaujantysis daiktas); apie 8 kv. m servitutas S5 - teisė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius statinius (tarnaujantysis daiktas).

40. Teismas nustatė, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas (vyriausiasis architektas) 2017 m. lapkričio 28 d. patvirtino Projekto, kurio tikslas: suformuoti žemės sklypą esamam statiniui (1A3p) (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir nuosavybės teisėms atkurti, rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-11039 (toliau - ir Reikalavimai), formuojamam apie 750 kv. m žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuose nustatyta, kad formuojant žemės sklypą ir rengiant projektą jei būtina nurodyti įvažą nuo (duomenys neskelbtini).; servitutus aptarnauti pastatus gretimuose sklypuose (6.1 papunktis); formuojant sklypą nurodyti gatvės ribas; išnagrinėti ar nereikalingi kelio servitutai sklypui ar sklype; nurodyti įregistruotus gretimuose sklypuose servitutus sklypui ir kitiems sklypams (6.2 papunktis). Pagal poreikį numatyti servitutus (5 punktas) keliamas reikalavimas yra ir NŽT Kauno miesto skyriaus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto 2017 m. lapkričio 22 d. reikalavimuose Nr.SFP-1819-(14.8.36).

41. Teismas, remdamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad teisė administraciniu aktu nustatyti minėtą servitutą gali būti įgyvendinta, jeigu šios rūšies servitutas numatytas atitinkamame teritorijų planavimo dokumente, patvirtintame nustatyta tvarka.

42. Pažymėjo, kad kaip pagrįstai skunde nurodo pareiškėjai, nors Reikalavimų 6.2 papunktyje įtvirtinta sąlyga servitutas nėra nustatomas, tačiau toks reikalavimas turi būti objektyviai pagrįstas. Servitutų suprojektavimas ir jų nustatymas savaime nėra savitikslis. Atitinkamą servitutą projektuojant, jį nustatant įvertinamas ir jo nustatymo tikslingumas, reikalingumas, nes jo nustatymu yra atitinkamai ribojamos kito asmens teisės. Nustatant minėtą reikalavimą, turi būti vertinama, ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas.

43. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Civilinio kodekso nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusia su servituto nustatymu (panaikinimu). Nurodė, kad žemės sklypo Projektas buvo rengiamas žemės sklypo prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), suformuoti ir nuosavybės teisėms atkurti. Šią procedūrą reglamentuoja Taisyklės, kurių 53 punkte yra numatyta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi inter alia (be kita ko) esami ir (ar) siūlomi servitutai. Ginčo atveju, šis Taisyklėse nurodytas reikalavimas ir buvo įgyvendintas, sprendinių brėžinyje nurodant esamą, registruotą servitutą (žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. A- 4624 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ bei kuriame buvo siūlomas projektuoti tokio paties ploto ir turinio kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantysis daiktas) per formuojamą sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), plotas - 252 kv. m. Tokio pat ploto ir turinio kelio servitutas yra registruotas šiame žemės sklype kaip viešpataujantysis daiktas). Šį servitutą nurodyti Projekte buvo būtina, kadangi servituto turiniu buvo suteikta teisė būtent formuojamame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), važiuoti, eiti pėsčiomis iki gretimo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu pats servitutas kaip daiktinė teisė (Civilinio kodekso 4.111 str. 1 d.) nebuvo naujai projektuojamas, kadangi jau buvo nustatytas minėtais administraciniais aktais, tačiau Projekte jis buvo būtinas nurodyti, kaip žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko, naudotojo jau įtvirtinta teisė juo naudotis, t. y., kad servitutas, kaip daiktinė teisė būtų užfiksuota ne tik žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), duomenyse, bet ir naujai formuojamo žemės sklypo duomenyse ir taip buvo įvykdytas Reikalavimų 6.2 papunkčio reikalavimas nurodyti įregistruotus gretimuose sklypuose servitutus sklypui ir kitiems sklypams (vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo servitutas S3 (S7) buvo registruotas žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jau nuo 2012 m., o pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą (teisės ir pareigos atitinkamai viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkams).

44. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 7 punktą, jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, šios institucijos valia pareiškiama priimtu sprendimu dėl servituto nustatymo. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 8SK-656-(14.8.100.) nustatė viešpataujantį servitutą per žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), todėl teismas pareiškėjų argumentus, kad buvo neišreikšta viešpataujančio tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo iki Projekto patvirtinimo, todėl servitutas negali būti nustatytas, vertino kaip nepagrįstus.

45. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT Kauno miesto skyriaus procesinių dokumentų, bylos įrodymų, matyti, jog į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tiek į pačių pareiškėjų formuojamą žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės per kitus sklypus, t. y. žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kelio servituto suteiktomis teisėmis. Žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkams, naudotojams yra registruoti viešpataujantys kelio servitutai visuose trijuose žemės sklypuose, per kuriuos yra patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi akivaizdu, kad panaikinus kelio servitutą, būtų panaikintas bendras privažiavimo vientisumas bei tęstinumas, atitinkamai būtų konstatuotas teisės aktų ir trečiųjų asmenų teisių pažeidimas.

46. Teismas pastebėjo, kad kelio servitutas yra nustatytas ir registruotas nuo 2012 m., o pareiškėjai kaip gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai nuo 2012 m. nereiškė jokių pretenzijų dėl šio servituto naudojimo ir galimo jų teisių pažeidimo (objektyvumo poreikio), tokie duomenys nėra pateikti ir administracinėje byloje. Kelio servitutas privažiavimui iki žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2012 m., t. y. Projektu iki jo patvirtinimo buvusi situacija, susijusi su kelio servitutu, nėra keičiama.

47. Teismas konstatavo, kad Administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. A-3594 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundą atmetė.

III. 48. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti.

49. Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

50. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kadangi servituto nustatymo pagrįstumas yra grindžiamas tik tais naujai skundžiamais administraciniais aktais, kuriuos ir bandė apskųsti, o teismo sprendimas taip pat yra grindžiamas šių administracinių aktų galiojimu. Teismas, spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, neteisingai taikė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį ir 50 straipsnio 3 dalį (šių normų konkurenciją).

51. Nurodo, kad NŽT 2019 m. vasario 26 d. pateikė atsiliepimą su priedais, kuriuos pareiškėjai gavo 2019 m. kovo 4 d. NŽT su atsiliepimu taip pat buvo pateikti NŽT Kauno miesto skyriaus 2012 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 8SK-656-(14.8.100.), kurių viename iš punktų nurodytas servitutas. Pažymi, kad vienas iš skundo pagrindų yra tai, jog ginčo žemės sklypui (kaip tarnaujančiam daiktui) Projekte nepagrįstai siūloma nustatyti 252 kv. m dydžio servitutą, kuris neproporcingai apsunkina žemės sklypą ir pažeidžia pareiškėjų teises bei teisėtus interesus. Anksčiau NŽT sprendimai jiems niekada įteikti nebuvo. Patikslintą skundą pateikė praleidę 14 dienų terminą po NŽT atsiliepimo gavimo, tačiau nepraleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui pateikti nuo sužinojimo apie juos momento.

52. Akcentuoja, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką. Tuo tarpu skundas dėl naujo (papildomo administracinio akto) reikalavimo yra savarankiškos kreipimosi į teismą teisės realizavimas. Todėl ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 14 dienų terminas skundui tikslinti ar pakeisti negalėtų sutrumpinti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui pateikti, jeigu proceso šalis apie naujai skundžiamą sprendimą sužinojo ir jį gavo tik su atsiliepimu. Tokiu būdu aiškinant ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nepagrįstai susiaurinama asmens procesinė teisė, pagal kurią administracinį aktą jis turi teisę apskųsti per vieną mėnesį. Šiuo atveju kelių procesinių teisės normų konkurencija neturėtų būti aiškinama taip, kad jos galėtų sukurti neapibrėžtumą, klaidintų asmenis ar siaurintų procesines šalių teises.

53. Pareiškėjai pažymi, kad patikslintame skunde įtrauktiems skundžiamiems įsakymams galbūt nustatyta išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, tačiau tai negalėjo būti kliūtis šiuos reikalavimus priimti. Remiantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Šiuo atveju (pagal pirminį skundą) yra nagrinėjamas reikalavimas, kuriam išankstinė nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra nėra numatyta, todėl reikalavimai dėl NŽT 2012 m. spalio 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimų dalies panaikinimo nagrinėtini teisme neskaidant ginčo.

54. Pareiškėjai teigia, kad priimti patikslintą skundą buvo būtina tam, jog teisingai būtų išspręsta byla. Pareiškėjai tapo pretendentais daug anksčiau nei buvo nustatytas servituto poreikis. Žemės sklypo suformavimo bei sugrąžinimo jie laukė daug metų. Savo pastabas administracinėse procedūrose svarstant dėl (duomenys neskelbtini) detalaus plano pakeitimo bei teisme nagrinėjamą skundą grindė iš esmės tuo, kad siūlomo dydžio servituto nustatymas nėra pagrįstas jokiu pagrįstu viešpataujančio daikto poreikiu. (duomenys neskelbtini) pastatas yra rekonstruojamas jį nugriovus iki pamatų ir jo vietoje pastačius naują statinį pagal projektą. Anksčiau sklype (duomenys neskelbtini) pažymėtas simboliu S7 servitutas tarnavo toje vietoje buvusiai elektros skydinei ir prekių pasikrovimo rampai aptarnauti. Tačiau po pastato rekonstrukcijos šioje vietoje nebeliko tokių objektų, prie kurių būtų išlikusi būtinybė privažiuoti, o patekti į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), galima ir be servituto arba jį nustačius ženkliai mažesnį (be galimybės važiuoti automobiliams).

55. Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentais dėl servituto, kadangi ne viešpataujančiojo daikto poreikis apsprendė servitutą, o tik administraciniai aktai, kurie sukūrė formalų teisinį pagrindą žemės sklype siūlyti suformuoti 252 kv. m ploto kelio servitutą. Todėl sprendžiant dėl nuosavybės teisų suvaržymo būtinumo nustatant servitutą žemės sklype šių į patikslinto skundo reikalavimus įtrauktų administracinių aktų reikšmė yra esminė norint teisingai išspręsti siekiamo nustatyti servituto pagrįstumą.

56. Atkreipia dėmesį, kad posėdis, kuriame buvo sprendžiamas patikslinto skundo priėmimo klausimas, buvo atidėtas, o byla išnagrinėta daugiau negu po keturių mėnesių, todėl patikslinto skundo priėmimas negalėjo papildomai užvilkinti bylos nagrinėjimo.

57. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas Projektas bei siūloma nustatyti servitutą. Toks siūlomas nustatyti servitutas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nepagrįstai apsunkina pareiškėjų, kaip būsimų žemės sklypo savininkų, teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad poreikis suteikti teisę žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), naudojant kaip tarnaujantįjį daiktą, objektyviai neegzistuoja. Žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), gali būti tinkamai naudojamas nenustačius servituto arba nustačius siauresnio turinio ir mažesnio ploto servitutą.

58. Akcentuoja, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), turi savarankiškai suprojektuotus ir šio žemės sklypo savininkams skirtus patekimus į žemės sklypą, todėl Projektu siekiamas nustatyti servitutas nėra būtinas. Net jeigu būtų nustatyta, kad yra galimybė patekti į viešpataujantį daiktą per ginčo žemės sklypą (pvz. būtų įėjimai į kaimyninį žemės sklypą) ir toks patekimas būtų būtinas (t. y. į tokią viešpataujančio daikto - žemės sklypo - dalį nebūtų galimybės patekti iš kitų viešpataujančio daikto dalių), tokiu atveju galėtų būti nustatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, bet ne važiuoti transporto priemonėmis. Jokio poreikio patekimui į viešpataujantį daiktą transporto priemonėmis per pareiškėjams gražintiną žemės sklypą nėra, nes toje vietoje pastate nėra nei įvažiavimo, nei garažo ar pan. Servitutas suprojektuotas siekiant sudaryti galimybę viešpataujančio daikto savininkui ir naudotojams šioje vietoje parkuoti automobilius, tai nesuderinama su nustatyto servituto tikslu ir jo turiniu.

59. Aplinkybė, kad servitutas yra pažymėtas kaimyninio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detaliojo plano brėžinyje nesudarė pagrindo nustatyti servitutą, kadangi, kaip nurodė šio teritorijų planavimo dokumento procedūros dalyviai - aktualus servitutas yra už žemės sklypo ribos ir nėra detaliojo plano koregavimo objektas. Servitutas užima didžiąją dalį projektuojamo žemės sklypo ir didžioji šio sklypo dalis skiriama tarnauti kaimyniniam žemės sklypui. Toks teisių ribojimas yra neproporcingas, neadekvačiai suvaržo atkuriamas nuosavybės teises bei esmingai apriboja pareiškėjų galimybę naudotis žemės sklypu.

60. Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo administracinių aktų, kuriais buvo suformuotas servitutas, teisinę reikšmę. Servitutas yra daiktinė teisė, todėl jis negali egzistuoti be daikto, negali būti nustatytas tik viešpataujančiam daiktui, kol nėra suformuotas ir įregistruotas ir tarnaujantysis daiktas. Todėl Įsakyme sprendžiama dėl jo kaip naujai nustatomo servituto. Pareiškėjai, kaip žemės naudotojai, apie servituto nustatymą niekada nebuvo informuoti, o žemės sklypo savininkais jie taps tik atkūrus nuosavybės teises. Todėl dar prieš pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją priimtas NŽT 2012 m. spalio 25 d. sprendimas tiktai išreiškė poreikį servitutui, egzistavusį šio sprendimo priėmimo metu. Tačiau daiktinės teisės pasekmių šis sprendimas sukurti negalėjo. Tuo tarpu NŽT 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas yra NŽT 2012 m. spalio 25 d. sprendimo išvestinis rezultatas, kurio priėmimas grindžiamas ankstesniojo administracinio akto sprendinio tęstinumu, bet ne servituto poreikiu.

61. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad servitutas, kaip daiktinė teisė (CK 4.111 str. 1 d.), nebuvo naujai projektuojamas, kadangi jau buvo nustatytas ankstesniais administraciniais aktais, o projekte buvo būtina jį nurodyti kaip žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko, naudotojo jau įtvirtinta teisė juo naudotis, t. y., kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų užfiksuotas ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenyse, bet ir naujai formuojamo žemės sklypo duomenyse. Nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo servitutas S3 (S7) buvo registruotas žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jau nuo 2012 m., o pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą (teisės ir pareigos atitinkamai viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkams), tačiau žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kaip daiktas, formuojamas tik dabar ir būtent šio daikto nuosavybės teisių turiniui yra svarbus jo ribojimo mastas.

62. Teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi tuo, kad į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tiek į pačių pareiškėjų formuojamą žemės sklypą patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės per kitus sklypus, t. y. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelio servituto suteiktomis teisėmis, ir, kad žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkams, naudotojams yra registruoti viešpataujantys kelio servitutai visuose trijuose žemės sklypuose, per kuriuos yra patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Ši aplinkybė neturi nieko bendro su servituto nustatymo poreikiu viešpataujančiam daiktui. Todėl ta aplinkybė, kad panaikinus kelio servitutą būtų panaikintas bendras privažiavimo vientisumas bei tęstinumas, savaime nelemia trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, kol servituto poreikis nėra pagrįstas.

63. Pareiškėjai dėl žemės sklypo dydžio pažymi, kad jiems nuosavybės teisė turėjo būti atkuriama į visą laisvą neužstatytą žemę ginčo vietoje. Nėra ginčo dėl to, kad greta formuojamo žemės sklypo yra detaliuoju planu suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Likusi žemė, į kurią pareiškėjai pretendavo atkurti nuosavybės teises natūra, nėra užstatyta jokiais kitais statiniais, išskyrus pretendentams priklausančiu gyvenamuoju namu. Žemė, į kurią turi būti atkurtos pretendentų nuosavybės teisės, nėra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų ir nėra priskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl žemės sklypas turėjo būti suformuotas pagal buvusios valdos ribas, o ne ją (nors ir neženkliai) sumažinant. Taigi žemės sklypas turėjo būti suformuotas pagal NŽT planą (apie 714 kv. m).

64. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

65. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą.

66. Atsakovas dėl atsisakymo priimti pareiškėjų patikslintą skundą nurodo, kad teismas rėmėsi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostata ir atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą dėl to, kad jis pateiktas praleidus minėtoje normoje nustatytą 14 dienų terminą, o atsakovas prieštaravo patikslinto skundo priėmimui, be to, teismas nemanė, kad teisingam bylos išnagrinėjimui būtina ji priimti. Taigi teismo nurodyti motyvai buvo akivaizdžiai leistini bei sudarantys teisinį pagrindą nepriimti patikslinto skundo, jeigu patys pareiškėjai nesilaikė ABTĮ nustatytų reikalavimų bei tvarkos jam paduoti. Be to, teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą neapribojo pareiškėjų teisės teikti skundą teismui, užvedant naują bylą, tačiau šia teise pareiškėjai nepasinaudojo.

67. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai sieja sužinojimo apie NŽT sprendimus momentą su NŽT atsiliepimo ir priedų prie jo gavimu, tačiau tokie patys argumentai buvo nurodyti atsakovo atsiliepime, kuris pateiktas anksčiau nei NŽT atsiliepimas. Todėl net jei teismas spręstų, kad ginčo servituto nustatymo momentu nelaikytinas jo įregistravimas viešame Nekilnojamojo turto registre, akivaizdu, kad apie šią aplinkybę pareiškėjai sužinojo iš atsakovo atsiliepimo. Pareiškėjai galėjo patys kreiptis j NŽT ir anksčiau, t. y. po atsakovo atsiliepimo gavimo, ir sužinoti visas aplinkybes, susijusias su ginčo servituto nustatymu, bei gauti šiuos administracinius aktus, o ne pasyviai laukti, kol šie dokumentai bus pateikti kitų proceso dalyvių į bylą bei teigti, kad teismas nesilaikė tam tikrų proceso teisės normų.

68. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog apskritai nėra būtinybės ginčyti servituto nustatymo pagrindu, kadangi, jų nuomone, servitutas buvo nustatytas ne NŽT administraciniais aktais, o Administracijos Įsakymu. Be to, byloje buvo sprendžiamas viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo teisėtumo jo priėmimo metu klausimas. Todėl administracinio akto teisėtumas buvo sprendžiamas pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes ir aktualius juridinius faktus bei priimtus ginčo teritorijai galiojančius administracinius sprendimus. Priimant Įsakymą, NŽT administraciniai sprendimai dėl ginčo servituto nustatymo buvo galiojantys, todėl net teismui ir panaikinus juos teismo sprendimu, ši aplinkybė negalėtų paneigti ginčijamo Įsakymo teisėtumo.

69. Atsakovas teigia, kad nors pareiškėjai nesutinka su teismo išvada dėl servituto, tačiau jis nebuvo naujai suprojektuotas Projekto sprendinys, kaip teigia pareiškėjai skunde ir apeliaciniame skunde. Todėl visi pareiškėjų argumentai dėl servituto būtinumo ir objektyvaus egzistavimo iš esmės nenagrinėtini šioje byloje, kadangi byloje nebuvo ginčijami pagrindai, kuriais buvo nustatytas servitutas, bei kuriuos priimant ir buvo nuspręstas servituto reikalingumas. Kelio servitutas tiek Projekto rengimo metu, tiek šiuo metu yra nustatytas ir registruotas žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujantysis daiktas tokio paties ploto bei tokio paties turinio, kaip nurodytas Projekte, t. y. kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per sklypą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše šio servituto įregistravimo pagrindu nurodomi NŽT 2012 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 8SK(14.8.100)-368 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 8SK-656-(14.8.100). Šie servituto įregistravimo pagrindai nenuginčyti bei buvo galiojantys tiek Projekto rengimo metu, tiek jo tvirtinimo metu, todėl atsakovui nebuvo jokio pagrindo netvirtinti Projekto su jame nurodytu jau nustatytu ir įregistruotu servitutu.

70. Atsakovas nurodo, kad ginčo atveju teismo sprendimas panaikinti Įsakymą, kuriuo patvirtintas Projektas, neapgintų pareiškėjų teisių, susijusių su servitutu, kadangi Projekte buvo nurodytas servitutas, kuris jau buvo nustatytas ir įregistruotas, o ne naujai projektuojamas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentu, kad servitutas pažymėtas kaimyninio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detaliojo plano brėžinyje, nesudarė pagrindo nustatyti servitutą. Pažymi, kad svarbi aplinkybė ta, jog servitutas jau buvo nustatytas ir registruotas NŽT sprendimų pagrindu, o ne gretimo sklypo detaliuoju planu. Administracija taip pat neturi duomenų apie tai, kad servitutas būtų pasibaigęs esant kuriam nors iš teisės aktuose nustatytų pagrindų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jo nėra.

71. Pažymi, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog kelio servitutas suprojektuotas siekiant galimybę viešpataujančio daikto savininkui ir naudotojams parkuoti automobilius. Tokia teisė servitutu nesuteikta, ji nebuvo suteikta ir Projektu.

72. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad panaikinus kelio servitutą, būtų panaikintas bendras privažiavimo vientisumas bei tęstinumas bei atitinkamai būtų konstatuotas teisės aktų ir trečiųjų asmenų teisių pažeidimas. Panaikinus servitutą, nekilnojamojo turto savininkai galėtų važiuoti tik per dalį kvartalo teritorijos, tačiau neprivažiuotų prie savo nekilnojamojo turto.

73. Pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei Įsakymą, kuris buvo priimtas nepažeidžiant Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų, visos procedūros buvo atliktos tinkamai.

74. Atsakovas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl žemės sklypo dydžio. Nurodo, kad formuojamo žemės sklypo plotas nebuvo nei sumažintas, nei kitaip pakeistas, kadangi jis apskritai iki Projekto rengimo pradžios nebuvo suformuotas, atitinkamai jo ribos ir plotas jokiu teritorijų planavimo dokumentu ir kadastriniais matavimais nebuvo nustatytas. Pradėjus Projekto rengimo procedūras, Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. A-3912 buvo nurodytas tik preliminarus orientacinis formuojamo žemės sklypo plotas, ir tik parengus Projektą, t. y. išnagrinėjus ir įvertinus kompleksiškai situaciją, yra nustatomas tikslesnis formuojamo žemės sklypo plotas bei ribos. Galutinis tikslus žemės sklypo plotas, kuris bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bus nustatytas atlikus sklypo kadastrinius matavimus.

75. Pažymėjo, kad pareiškėjai kėlė abejones dėl pietinės formuojamo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ribos, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini), naudojama valda. Ši formuojamo žemės sklypo riba buvo formuojama ties šias abi valdas skiriančia tvora (tą patvirtina byloje esantys brėžiniai), be to, (duomenys neskelbtini), visai greta formuojamos sklypo ribos stovi daugiabutis gyvenamas namas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas P. Č. pripažino, kad gretimas valdas skirianti tvora pastatyta prieš 30 metą ir sutampa su naudojamo sklypo riba. Akivaizdu, kad nėra jokios galimybės padidinti formuojamo žemės sklypo dydžio.

76. Išanalizavus ir įvertinus faktinius ir teisinius aspektus, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas taikytinas teisės normas, nenukrypo nuo teismu praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

77. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 78. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymo Nr.A-3594 , kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.

79. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs skundžiamo akto panaikinimo pagrindų.

80. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjų skunde nurodytų teiginių, nevertino bylai svarbių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

81. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos.

82. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes, kurių proceso šalys iš esmės neginčijo – pareiškėjai yra gyvenamojo daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai ir kartu pretenduoja atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį prie jiems nuosavybės teise priklausančio pastato. Administracijos direktorius 2017 m. spalio 27 d. įsakymu pradėjo rengti apie 750 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio prie minėto pastato formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto rengėjas suformavo 704 kv.m. ploto žemės sklypą, kuris ribojasi su detaliaisiais planais suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ginčo sklype projekto rengėjas numatė 252 kv. m. ploto servitutą – tarnaujantį daiktą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, siekiant užtikrinti žemės sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini) naudotojų interesus.

83. Pareiškėjai tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu, tiek ir apeliaciniame skunde savo nesutikimą su Įsakymu ir juo patvirtintu Projektu grindė trimis pagrindiniais aspektais. Visų pirma pareiškėjai teigė, kad Projektas nebuvo su jais derinamas, tinkamai neatsižvelgta į jų išsakytas pastabas. Be to, pareiškėjai manė, kad žemės sklypas yra suformuotas per mažo dydžio, nes buvo rengiamasi suformuoti apie 750 kv. m. ploto žemės sklypą.Trečiasis aspektas, kuriam pareiškėjai skyrė daugiausiai dėmesio, yra servituto jų naudojamame žemės sklype nustatymo pagrįstumas ir teisėtumas.

84. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

85. Pasisakydama dėl apeliantų argumentų, susijusių su procedūrinių taisyklių laikymusi projekto rengimo metu, teisėjų kolegija visų pirma pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, nenumato imperatyvaus reikalavimo, jog rengiamas projektas būtų suderintas su pretendentais atkurti nuosavybės teises ar kitais žemės sklypo naudotojais. Pareiškėjai pagal Taisyklių 59 punktą turėjo teisę susipažinti su Projekto sprendiniais bei pareikšti savo pastabas. Šia teise pareiškėjai tinkamai pasinaudojo, dalis jų pasiūlymų buvo įgyvendinta, o dėl kitų pasiūlymų buvo motyvuotai atsakyta. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su projekto iniciatoriumi Administracijos direktoriumi. Darytina išvada, jog esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui, nėra nustatyta.

86. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad žemės sklypo dydis rengiant projektą nebuvo keičiamas ir sklypas suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą. Vien ta aplinkybė, kad preliminariai buvo numatyta suformuoti apie 750 kv.m. žemės sklypą, o NŽT preliminariu planu buvo nustatyta 714 kv.m. žemės sklypo dydis, neįrodo, jog realiai tokio dydžio sklypas ir buvo galimas suformuoti. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjai taip pat nenurodo, kokia laisva žemė ir kurioje vietoje galėtų būti prijungiama prie suformuoto žemės sklypo. Taigi apeliantų argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais.

87. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų patikslintą skundą, taip užkirsdamas kelią jiems ginčyti teisės aktus, kuriais buvo nustatytas 252 kv. m dydžio servitutas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, keisti skundo pagrindą ir dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Apeliantai neginčija, kad jie praleido šį terminą, atsakovo sutikimo patikslinto skundo priėmimui nebuvo gauta, būtinybės pateikti patikslintą skundą vėliau ar būtinybės priimti patikslintą skundą bylos teisingam išsprendimui pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta pagrįsta teismo poziciją, kad pareiškėjų patikslintas skundas neturėjo būti priimtas. Pareiškėjai patys pasirinko tokį elgesio modelį, kuris ribojamas trumpu skundo tikslinimo terminu, nesikreipė dėl Nacionalinės žemės tarnybos aktų panaikinimo bendra teismine ar ikiteismine tvarka ir praleido įstatymuose nustatytus terminus jiems apskųsti.

88. Apeliantai, nesutikdami su 252 kv. m dydžio servituto žemės sklype nustatymu, akcentuoja jo neproporcingumą ir nereikalingumą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjai neįrodė, jog toks servitutas nėra reikalingas. Minėtas servitutas, kaip viešpataujantis daiktas, nuo 2012 metų buvo registruotas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išliko ir pertvarkius minėtą žemės sklypą 2018 metais, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad po statinių rekonstrukcijos šio servituto poreikis išnyko. Pareiškėjų hipotetiniai svarstymai, jog servitutas nustatytas gretimo statinio naudotojams automobiliams parkuoti nėra pagrįsti, nes nustatytas kelio servitutas, kuris suteikia tik teisę privažiuoti transporto priemonėmis prie statinių, bet ne jas laikyti. Kitas aplinkybes, susijusias su šio servituto nustatymu ir pagrindimu išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas, su kurio vertinimu nėra pagrindo nesutikti.

89. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai, kaip žemės sklypo savininkai, turės teisę civilinio proceso tvarka arba šalių susitarimu pakeisti ar panaikinti nustatytus žemės sklype servitutus, jei bus pateikti pakankami įrodymai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių savininkų teisės ir teisėti interesai gali būti užtikrinami kitokiomis priemonėmis, mažiau varžančiomis pareiškėjų interesus.

90. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų pagrindų nėra.

91. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

92. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. Č., P. Č., V. J., L. J. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius