2025-06-04 Nr. BB-2885-1-06-0-00053-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1821/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00053-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. G. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 11 d, nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba apeliacinės instancijos teismui; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo, o ypač pirmosios instancijos teismo, požiūris į baudžiamojo proceso paskirtį, įrodinėjimo proceso esmę prieštarauja BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos išsamiai ir nešališkai ištirti ir įvertinti bylos įrodymus, neanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio, nuosprendyje nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, savo išvadas grindė duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas tik lakoniškai pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, būdamas šališkas neišnagrinėjo išsamiai apeliacinio skundo.

Pasak kasatoriaus, apkaltinamojo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos padarytos remiantis tik prieštaringais ir nenuosekliais subjektyviai ir selektyviai įvertintais liudytojų A. Ž., V. Š. parodymais bei kitų nuteistųjų parodymais. Visos abejonės ir prielaidos vertintos kaltinimo, o ne nuteistojo naudai. Be pagrindo atmesti kasatoriaus bei kitų kaltinamųjų teisme duoti parodymai bei visapusiškai neatsižvelgta į policijos pareigūnų parodymus. Teismas palankiai vertino tik kaltinančius įrodymus, o teisinančius vertino kritiškai, nors šie visiškai nepaneigti. Kasatoriaus vertinimu, jo parodymai yra teisingi ir nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas formaliais, objektyvaus pagrindo neturinčiais argumentais juos atmetė kaip neteisingus ir nepatvirtintus kitais bylos duomenimis, tuo tarpu liudytojų A. Ž. ir V. Š. prieštaringus bei nenuoseklius parodymus laikė patikimais, patvirtinančiais jo kaltę. Šių liudytojų parodymai nuosprendyje buvo vertinami dviprasmiškai.

Kasatoriaus teigimu, jis buvo tik tarpininkas, t. y. nuvažiavęs į Pienus, tik paėmė dėžutę, kurios turinio nežinojo. Kad T. G. dėžutės neatidarinėjo, patvirtina specialisto išvada. Kasatoriaus kaltė grindžiamas tik jo ir kito nuteistojo E. A. pokalbiu, kuriame nebuvo jokios kalbos apie narkotinių medžiagų permetimą į pataisos namus ir atlygį už tai. Nuosprendyje nurodyti pokalbiai nėra informatyvūs. Apie juos ir susirašinėjimus SMS žinutėmis ikiteisminio tyrimo metu T. G. nebuvo apklaustas. Tyrimo metu nebuvo atliktos fonoskopinės ekspertizės, minėti pokalbiai pirmosios instancijos teisme nebuvo perklausyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo ignoruojami duomenys, patvirtinantys ankstesnę neteisėtą V. Š. ir A. Ž. veiklą bei pastarosios įtartiną elgesį, bandant slėpti dėžutę nuo policijos pareigūnų. Esant akivaizdiems prieštaravimams tarp T. G. ir įtariamųjų V. Š. ir A. Ž. parodymų, nebuvo atliktos akistatos, nors ikiteisminio tyrimo metu to buvo prašoma. Nepaisant to, dėl įtariamųjų V. Š. ir A. Ž. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad, išnaudojus visas galimybes, nebuvo surinkta įrodymų jų kaltei pagrįsti.

Kasatoriaus nuomone, kritiškas jo parodymų vertinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumą ir tai, kad bylos aplinkybes ir įrodymus vertino subjektyviai, vienpusiškai, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi prielaidomis, o ne tvirtais ir nenuginčijamais įrodymais, palikdamas daug vietos abejonėms. Kadangi nėra galimybių pašalinti byloje esančias abejones, T. G. negali būti pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl padarytų esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus ir surašant apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės atitinka nuteistojo T. G. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Kasaciniame skunde kritikuojamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, keliamas įrodymų T. G. kaltei pagrįsti pakankamumo klausimas, pateikiamas savas bylos įrodymų vertinimas. Šie kasaciniame skunde keliami faktinio pobūdžio klausimai buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei norėtų nuteistasis, nėra pagrindas spręsti apie netinkamą įrodymų vertinimą ir apeliacinės instancijos teismo šališkumą. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis