Legislator Case Law & Legislation
2023-06-14 Nr. BB-4356-1-01-1-14679-2018-1 AI generated

2023-06-14 Nr. BB-4356-1-01-1-14679-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2023-06-14 Nr. BB-4356-1-01-1-14679-2018-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Albino Antanaičio, spręsdama civilinės ieškovės UAB „F.“ atstovo advokato Audriaus Voverio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nutarties nuteistosios D. A. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2023-06-14 Nr. BB-4356-1-01-1-14679-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „F.“ atstovas prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinio ieškinio, kuria buvo atmestas prašymas priteisti palūkanas, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš nuteistosios ir civilinės atsakovės D. A. civilinės ieškovės naudai: penkis procentus palūkanų nuo konkrečiu metu buvusios žalos sumos, skaičiuojant nuo žalos padarymo momento, iš viso 12 944,86 Eur sumą; penkis procentus procesinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki visiško žalos atlyginimo; civilinės ieškovės patirtų bylinėjimosi kasacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2787/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14679-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Albino Antanaičio, spręsdama civilinės ieškovės UAB „F.“ atstovo advokato Audriaus Voverio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nutarties nuteistosios D. A. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „F.“ atstovas prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinio ieškinio, kuria buvo atmestas prašymas priteisti palūkanas, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš nuteistosios ir civilinės atsakovės D. A. civilinės ieškovės naudai: penkis procentus palūkanų nuo konkrečiu metu buvusios žalos sumos, skaičiuojant nuo žalos padarymo momento, iš viso 12 944,86 Eur sumą; penkis procentus procesinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki visiško žalos atlyginimo; civilinės ieškovės patirtų bylinėjimosi kasacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai išnagrinėjo reikalavimus dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo, kadangi netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), civilinio ir baudžiamojo procesų nuostatas. Teismai ignoravo visiško padarytos žalos atlyginimo principą, teikdami pirmenybę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytam nekaltumo prezumpcijos principui. Teismai, paneigdami nukentėjusiojo teisę reikalauti žalos (palūkanų iki kreipimosi į teismą ir nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios) atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, pažeidė asmens teisių garantijas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalyje.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinės ieškovės UAB „F.“ patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant, be kita ko, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; šiam sprendimui pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius, remdamasis CK 6.210 straipsniu, BPK 113 straipsnio 2 dalimi, 112 straipsnio 4 dalimi, reiškia nuomonę, kad: klausimai dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo turi būti sprendžiami išimtinai vadovaujantis CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis; „dirbtinis palūkanų ribojimas baudžiamajame procese niekuo nepagrįstas, nes civiliniame procese nėra keliamas klausimas dėl įstatymo nustatytų palūkanų skaičiavimo pagrįstumo esant identiškoms aplinkybėms“; apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data nedaro jokios įtakos veikoms, kurios tapo pagrindu baudžiamajai atsakomybei atsirasti; reikalavimas sumokėti palūkanas už neteisėtai panaudotas ir negrąžintas lėšas nedaro įtakos nekaltumo prezumpcijai, nes sumos apskaičiuojamos ir priteisiamos tik tuo atveju, kai pripažįstama asmens kaltė. Tačiau tokie ir su jais susiję teiginiai, savaip aiškinant ir interpretuojant BPK ir CK nuostatas, nepatvirtina apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į iš esmės analogiškus apeliacinio skundo argumentus, tačiau kasaciniame skunde nepateikiama teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų praktika dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios nėra vienareikšmė, kad teismai turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019, nekreipiant dėmesio į tai, kad vėlesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, kuri priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, buvo suvienodinta skirtinga teismų praktika dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamajame procese. Tačiau toks argumentas yra akivaizdžiai klaidingas ir nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Tai, kad baudžiamojoje byloje teismai, priimdami sprendimą dėl palūkanų priteisimo, vadovavosi minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos sukurtu precedentu, negali būti laikoma nei netinkamu įstatymo taikymu, nei esminiu BPK pažeidimu.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, kurie pagrįstų teisės taikymo aspektu bylos nagrinėjimą kasacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti civilinės ieškovės UAB „F.“ atstovo advokato Audriaus Voverio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis