411ef984-7b54-448e-a14a-e308339caf1b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.‑41-1011/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04916-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.5.3; 7.11; 21.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas DÅ«dys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V., jo atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui, pareiÅ¡kėjo UAB „A“ atstovei Karolinai Gasparkei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymÄ , n u s t a t ė :

S. V., bÅ«damas UAB „B“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatytais terminais į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo. Tokiais veiksmais S. V. pažeidė Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. ir padarė ANK 120 str. 1 d. numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V. teismo posėdžio metu parodė, jog buvo Bendrovei vadovu.

Skolos susidarė dėl objekto – Panevėžio autobusų parko. Pradėjo dirbti kartu su UAB „A“ ir buvo momentų, kai jie nevykdė darbų. Jam buvo pradėta grasinti iÅ¡ kitų rangovų baudomis ir kitomis sankcijomis. Jis apie visÄ tai informavo UAB „A“, tačiau jie kurį laikÄ iÅ¡ vis nevykdė darbų tame objekte. Buvo didelis užsakovo nemokumas – labai strigo pinigai. Bedirbant susidarė UAB „K“ nemokumas, jiems nemokėjo pinigų, nors tuo tarpu jie dar atsiskaitinėjo su UAB „A“ ir negalvojo, kad UAB „K“ neatsiskaitys ir bankrutuos.

UAB „K“ neatliko mokėjimų ir jie informavo UAB „A“ ir kuris laikas iÅ¡ viso niekas nebuvo vykdoma. Vėliau metų pradžioje UAB „K“ iÅ¡rašė baudÄ , tačiau jie ir toliau nemokėjo pinigų. Suma susidarė didelė. Anot jo, Bendrovė nebuvo nemoki, nes 2018 m. viduryje pasidarę preliminarius balansus matė, kad yra nuostolis, jis derėjosi dėl vieno didelio objekto, 2018 m. gruodžio mėn. buvo pasiraÅ¡yta preliminari sutartis, iÅ¡ kurios vykdymo tikėjosi gauti 300 000 Eur grynojo pelno, tačiau užsakovas, pamatęs, kad iÅ¡keltos bylos, 2019 m. kovo mėn. nusprendė pasirinkti kitus rangovus.

Dėl to jis surinko visus dokumentus ir kreipėsi dėl bankroto (įmonės finansininkė ruošė praÅ¡ymÄ ). Bankroto bylai praÅ¡ymas pateiktas 2019-04-01, iÅ¡kelta 2019-04-30. Patikino, jog įmonės finansinė padėtis buvo moki. Buvo nuostoliai, jam turėjo sumokėti atstovas ir UAB „K“, kai visi bÅ«tų atsiskaitę, bÅ«tų galėjęs atsiskaityti su visais kreditoriais. Kai pradėjo vykti derybos dėl didelio projekto, tikėjosi, kad atsiskaitys su visais kreditoriais ir iÅ¡taisys įmonės padėtį, buvo sumažinęs visas iÅ¡laidas: kuro, nereikalingų transporto priemonių, susimažino darbo užmokestį sau ir darbuotojams, buvo derėtasi su kitais užsakovais, priimta bent 5 pasiÅ«lymai, bandyta padidinti pajamas, pats pervedinėjo asmeninius pinigus.

Buvo svarstyta kreiptis dėl paskolos, tačiau niekas negalėjo finansuoti projekto dėl paskolos, 2017 m. buvo paimtas kreditas apyvartinėms lėšoms, kad įmonė galėtų funkcionuoti. Pabrėžė, jog nebuvo pradelstos sumos, netikslingai nurodyta UAB „A“ viena sÄ skaita, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta 2017 m. gale. JÄ turėjo pilnai sumokėti, kai bus įvykdytas objektas ir bus suraÅ¡ytas pridavimo aktas. Dar yra tos sumos sulaikymas 10 proc. iki kada jie pateiks garantinius raÅ¡tus. UAB „A“ objekto neužbaigė, jis savo jėgomis tÄ objektÄ užbaigė, kad nebÅ«tų didesnių sankcijų, dėl ko patyrė didelius nuostolius.

Atkreipė dėmesį, jog nesuprato, kad įmonė yra nemoki – jis vertino, kas yra skolingi, kas sumokės, vykdė kitus darbus, planavo atsiskaityti. Buvo svarstytas klausimas dėl restruktÅ«rizavimo, kad susitvarkytų visi mokėjimai, tačiau nebuvo pateiktas pareiÅ¡kimas, kad nebÅ«tų sustojęs minėtos sutarties pasiraÅ¡ymas. Jis kreipėsi į teismÄ dėl bankroto tada, kai pamatė, kad nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, jog pradelsti įsipareigojimai 2017 m. buvo apie 70 000 Eur, 2018 m.

– 120 000 Eur. Skola susidarė 2018 m. vasarÄ , tuo metu ji buvo didžiausia, po to mažėjo. UAB UAB „A“ buvo skolingas 100 000 Eur, bet sumažino iki 73 000 Eur sumos. Negalėjo atsakyti, koks įmonės turtas. Pabrėžė, jog 2018–2017 m. įmonė veiklÄ vykdė, generavo pajamas – maždaug po 20 000 Eur per mėnesį, gavo mokėjimus iki 2019 m. kovo mėn. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas E. Burdulis teismo posėdžio metu parodė, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯monė yra nemoki ne tada, kai formaliai atitinka šį kriterijų, o tada kai nebevykdo veiklos arba vykdo veiklÄ , bet jÄ vykdo nuostolingai didinant įsiskolinimus.

Visus 2018 m. iki pat kreipimosi įmonė vykdė veiklÄ , atsiskaitinėjo su kreditoriais ir mažino savo įsiskolinimus. Faktinio nemokumo Å¡iuo atveju nebuvo. Kreditoriams skolos buvo tik mažinamos, ir pareiÅ¡kėjui UAB UAB „A“, kurio pagrindu ir yra inicijuota Å¡i byla, nuo 120 000 Eur skolos yra sumažinta iki 70 000 Eur. Buvo tikimasi, kad atlyginus Bendrovei finansinius įsipareigojimus, įmonė galės atsiskaityti skolas savo kreditoriams. Analizuota finansinė padėtis, buvo parengtas planas kaip turėtų bÅ«ti toliau tęsiama veikla, kaip turėtų bÅ«ti mažinamos iÅ¡laidos, turėtų bÅ«ti ieÅ¡komi nauji užsakymai.

Buvo priimtas sprendimas rengti restruktÅ«rizacijos procedÅ«ras. Buvo pasiraÅ¡yti taikos sutartis su UAB „A“ ir tada kreiptasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å iuo atveju, bendrovė iki pat pabaigos vykdė veiklÄ , buvo generuojamos pajamos. Pabrėžė, jog jokios informacijos, kad kitų kreditorių skolos bÅ«tų padidėjusios per tÄ laikotarpį nėra. Skolos, kurios iÅ¡liko iki pat pabaigos, buvo likusios nuo senų laikų. Patikino, jog S. V. veiksmuose nebuvo kaltės, pareiÅ¡kimas nepagrįstas, o administracinio nusižengimo bylos teisena turi bÅ«ti nutraukiama.

Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo (t.2, b. l. 41–42). PareiÅ¡kėjo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė nubausti buvusį Bendrovės vadovÄ S. V. pagal ANK 120 str. 1 d. už tai, kad jis nuo 2016–2017 m. žinodamas apie įmonės blogÄ finansinę padėtį ir įsipareigojimus kreditoriams, ilgÄ laikÄ didino įmonės turtinius įsipareigojimus ir laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ji paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas Bendrovei bankroto bylÄ iÅ¡kėlė 2019-04-30.

Å i byla (nutartis) įsiteisėjo 2019-05-13. IÅ¡ byloje pateiktų Bendrovės 2016–2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, o 2017 m. įmonė buvo praktiÅ¡kai nemoki. IÅ¡ 2017-12-21 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad Bendrovė buvo įsiskolinus pareiÅ¡kėjui 129 794 Eur. PasižiÅ«rėjus į 2017 m. pabaigos įmonės balansÄ ir pelno–nuostolio ataskaitÄ , matoma, kad jau 2017 m. bendrovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo bendrovės turimÄ turtÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjui skola sudarė 71 proc. bendrovės viso turimo turto. Å iuo metu bankroto byloje pareiÅ¡kėjo kreditorinis reikalavimas sudaro 80 000 Eur. Bendrovė faktiÅ¡kai neturi jokio turto ir galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. ŽiÅ«rint į įmonės finansinę situacijÄ , matyti, kad per 2017 m. bendrovės mokėtinos sumos kreditoriams virÅ¡ijo bendrovės turtÄ . Pagal 2017 m. balanso ir pelno–nuostolio ataskaitÄ bendrovės turtas buvo 180 821 Eur, ilgalaikis turtas tik 36 000 Eur, trumpalaikis turtas 144 000 Eur, iÅ¡ kurių didžiÄ jÄ dalį trumpalaikio turto – net 82 000 Eur sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos.

Tai reiÅ¡kia, kad įmonė neturėjo jokio likvidaus turto, kurį pardavus bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriais, ir įmonės turtÄ sudarė tik gautinos iÅ¡ kreditorių skolos. Jau nuo 2017 m. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (‑27 767 Eur) pagal 2018‑03-21 sudarytÄ 2017‑12-31 Bendrovės balansÄ . Atstovė atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje yra preziumuojama, kad įmonė visiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis. Todėl debitorinės skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne vien dydžio, bet ir galimybių realiai jas atgauti, faktiÅ¡kai realiai atsiskaityti su kreditoriais, aspektais.

ŽiÅ«rint į 2018 m., bendrovės reali vertė buvo tik 606 Eur, jei bÅ«tų atimta tai, kÄ Bendrovė ketino gauti per 1 metus iÅ¡ savo skolininkų. Teismų praktikoje įtvirtinta tai, kad svarbu nustatyti realiÄ galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais. Jau 2018 m. įmonė per 1 metus įmonės mokėtinos sumos sudarė virÅ¡ 112 000 Eur, kai tuo metu realaus turto, nežiÅ«rint į skolas, kurias įmonė turėtų susigrÄ Å¾inti iÅ¡ savo skolininkų, buvo tik 606 Eur. Atstovė pažymėjo, jog pagal įmonių bankroto įstatymÄ Ä¯monės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pagal Å¡io įstatymo 8 str. 1 d.

įmonės vadovas privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog jau nuo 2016 m. įmonė susidÅ«rė su rimtais finansiniais sunkumais, nuo to laiko įmonės turtas ženkliai krito, nuostolis didėjo, pelno nebuvo. Per 1 metus mokėtinos sumos taip pat augo. IÅ¡ pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad per 1 metus gautinos sumos iÅ¡ debitorių taip pat nebuvo susigrÄ Å¾intos, sumos tiktai didėjo, kas reiÅ¡kia, kad skolos buvo beviltiÅ¡kos atgauti.

Tai reiÅ¡kia Bendrovės skolos ir skolininkai negrÄ Å¾ino įmonei lėšų, kas patvirtino faktÄ , kad Å¡itų skaičių balanse negalima laikyti kaip įmonės realaus turto. Dėl Å¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, jog S. V. bÅ«damas bendrovės vadovu pažeidė įmonių bankroto įstatyme nustatytÄ pareigÄ laiku pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėties elementai.

Nagrinėjamu atveju aptariamo nusižengimo sudėtis yra aptariamo nusižengimo sudėtis formalioji, o jos objektyvieji požymiai iÅ¡vardinti kaip alternatyvÅ«s, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iÅ¡ straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardintų pažeidimų padarymÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡is pažeidimas yra bankroto pareiÅ¡kimo pavėluotas pateikimas teismui. Nusižengimo objektas yra kreditoriaus – pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas, kadangi yra patvirtintas 80 000 Eur kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, kurioje akivaizdu, jog skola pareiÅ¡kėjui nebus grÄ Å¾inta.

Nori pažymėti, jog pagal bankroto įstatymÄ yra nustatyti akimirkÄ , kai įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę bendrovės turimo turto. Dėl Å¡io aspekto yra pakankamai sunku surinkti įrodymus, nes Å¡ia informacija dažnai disponuoja įmonė, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas 2017 m. pabaigoje konstatavo faktÄ , kad Bendrovė yra skolinga pareiÅ¡kėjui 129 794,79 Eur. ŽiÅ«rint į 2017 m. balansÄ matoma, kad turto vertė sudaro tik 180 821 Eur. ŽiÅ«rint grubiai, nevertinant ar realiai iÅ¡ Å¡ios sumos galima grÄ Å¾inti skolÄ kreditoriui, Å¡is faktas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė jau 2017 m. pabaigoje privalėjo kelti bankroto bylÄ , o ne tik didinti savo įsiskolinimus.

Atkreipė dėmesį, kad jau 2016 m. Bendrovei bÅ«tų buvę sudėtinga atsiskaityti su savo kreditoriais. Pažymėjo, jog skola atsirado atliekant elektros montavimo darbus. Atliekant rangos darbus pradžioje už sÄ skaitas buvo atsiskaitoma dalimis, tarp jų buvo susiformavę ilgalaikiai santykiai, todėl pareiÅ¡kėjas pasitikėjo Bendrove, nemanė, kad įmonė su juo neatsiskaitys, taip pat Bendrovė žadėjo atsiskaityti. PridÅ«rė, kad pareiÅ¡kėjas renka įrodymus dėl tyčinio bankroto, nes S. V. vadovaujamai įmonei ir su juo susijusioms įmonėms skolos buvo mokomos, tačiau vieninteliam pareiÅ¡kėjui liko tokia didelė skola, kurios grÄ Å¾inti nebus galimybės. Atstovė prašė S. V. skirti baudÄ ne mažesnę nei įstatyme nustatytas vidurkis, nes yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių, t. y. bankroto byloje patvirtintų reikalavimų suma – 124 774 Eur.

Mano, jog per Å¡velnus nubaudimas bÅ«tų paskatinimas ateityje padaryti pažeidimÄ ir nebÅ«tų prevencinio pobÅ«džio. Atstovė taip pat pateikė teismui baigiamÄ jÄ kalbÄ , kuriÄ prašė prijungti. ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

IÅ¡ ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad Å¡io nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ . IÅ¡ aptartų Ä®monių bankroto įstatymo nuostatų matyti, kad įmonės vadovas privalo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemokia, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kada Bendrovė tapo nemokia. Teisminėje praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę faktinė įmonės mokumo bÅ«sena turi bÅ«ti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumÄ (nemokumÄ ), paprastai yra pakankamas tik, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-241/2015).

Bendrovės, kaip ir kiekvienos įmonės, balansas yra sudaromas už praėjusius kalendorinius metus, paskutinei einamųjų matų dienai. Todėl, nežinant tikslios Bendrovės finansinės padėties einamųjų metų atskiru laikotarpiu, teismui sunku įvertinti, kada tiksliai ji tapo nemokia. Kita vertus, Bendrovei bankroto byla buvo iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartimis, patenkinus jos vadovo S. V. pareiÅ¡kimÄ (civilinė byla Nr. B2-3069-467/2019; Liteko duomneų bazė). Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad VÄ® Registrų centrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 m. matyti, kad Bendrovė turi turto už 180 821 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 183 964 Eur; iÅ¡ įmonės pateiktos pelno – nuostolių ataskaitos matyti, kad 2017 m. ji patyrė 44 852 Eur nuostolio.

Taip pat nurodyta, kad nors Bendrovės finansinė padėtis, lyginant su 2017 mokestiniais metais, kiek pagėrėjo, tačiau jos mokumas atstatytas nebuvo, kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 131 299 Eur (pagal pareiÅ¡kimÄ , pradelsti įsipareigojimai sudaro 131 511 Eur), o turto iÅ¡ viso įmonė turi už 67 436 Eur, todėl, net laikant, kad visas balanse nurodytas įmonės turtas yra realus, pradelsti įmonės įsipareigojimai beveik du kartus virÅ¡ija jos turtÄ , kas sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad įmonė yra nemoki.

Teisminio nagrinėjimo metu ir pats S. V. pripažino, kad 2018 m. vasarÄ Bendrovės skola buvo didžiausia ir siekė apie 100–120 tÅ«kst. Eur, tuo metu jo vadovaujama Bendrovė negalėjo vykdyti visų kreditorinių reikalavimų. IÅ¡ byloje esančių Bendrovės 2017–2019 m. balansų matyti, kad jos turtas tik mažėjo ir 2017–2019 m. laikotarpiu nebuvo du kartus didesnis negu einamaisiais metais mokėtinos sumos. Ar Bendrovė buvo moki (tokia tapo) nuo 2018 m. pradžios iki S. V. nurodytos laiko, t. y. 2018 m. vasaros, vertinant byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti.

Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad Bendrovė tapo nemokia ne vėliau, kaip 2018 m. viduryje. Taigi, vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, įmonės vadovas su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl Bendrovei bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo kreiptis ne vėliau, kaip iki 2018 m. rudens pradžios, tačiau tai padarė tik 2019-04-02 (Liteko teismų sistemos duomenimis). Bankroto byla Bendrovei buvo iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo nutartimi tik 2019‑04-30. S. V. nuo 2010-10-14 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo iki 2019‑05‑20.

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad S. V., bÅ«damas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už tinkamÄ bei savalaikį pareiÅ¡kimo teismui dėl bendrovei bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savo pareigas vykdė aplaidžiai, esant Bendrovei nemokiai dėl jai bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais nesikreipė ir taip padarė ANK 120 str. 1 d. numatytÄ administracinį nusižengimÄ . ANK 34 str. 6 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 6 d. nuostatos gali bÅ«ti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ .

Kaip minėta, ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Vertinant S. V. padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį bei padarymo aplinkybes pastebėtina, kad administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo gali bÅ«ti pradėta tik pagal atitinkamų subjektų – akcininko, žemės Å«kio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus – pareiÅ¡kimÄ .

Pažymėtina, kad bendrovė vykdydama Å«kinę komercinę veiklÄ gali turėti daug kreditorių, kurie, net ir esant ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymiams, nebÅ«tinai gali praÅ¡yti teismo įvertinti kalto asmens veiksmus administracinės atsakomybės taikymo prasme. Taigi, toks subjektas (nagrinėjamu atveju Bendrovės kreditorius UAB „A“), teikdamas teismui pareiÅ¡kimÄ dėl Bendrovės vadovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, realizuoja iÅ¡imtinai savo, o ne kitų kreditorių, teisę.

Todėl, vertinant paties S. V. padaryto nusižengimo pobÅ«dį, jo pavojingumÄ , negalima neatsižvelgti į visas reikÅ¡mingas ir su kreditoriaus – pareiÅ¡kėjos UAB „A“ – teisių pažeidimo konstatavimu susijusias aplinkybes: paties kreditoriaus elgesį bei veiksmus po to, kai jis sužinojo apie Bendrovės nemokumÄ , tokio elgesio tikslus bei motyvus. IÅ¡ byloje esančių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad Bendrovės skola kreditoriui UAB „A“ susidarė vykdant 2017-01-16 statybos subrangos sutartį Nr. 79/2016-10-04/02, kuri buvo papildyta 2017-03-10 papildomu susitarimu (t. 1, b. l. 62–75, 95).

Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad Bendrovė skola UAB „A“ jau 2017-12-31 buvo lygi 129 794,79 Eur (t. 1, b. l. 10). Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė, būdama UAB „A“ skolininke, taip pat buvo ir kreditore kitų ūkio subjektų, kaip antai UAB „K“, kurios skola Bendrovei buvo ženkli ir siekė kiek daugiau, kaip 100 000 Eur. Taigi, S. V. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, jog Bendrovė finansinė situacija tapo sunki dėl jos kreditorių įsipareigojimų nevykdymo iš esmės yra pagrįsta.

Taip pat nustatyta, kad UAB „A“ 2018-06-06 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ Bendrovės priteisti iÅ¡ 2017-01-16 statybos subrangos sutarties Nr. 79/2016-10-04/02 netinkamo vykdymo susidariusiÄ 108 836,18 Eur skolÄ bei su ja susijusius delspinigius bei palÅ«kanas. Å is civilinis ginčas buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nutartimi patvirtinus tarp UAB „A“ ir Bendrovės sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ Bendrovė įsipareigojo susidariusiÄ 73 836,18 Eur skolÄ ir 6 163,82 Eur delspinigius (viso 80 000 Eur) padengti iki 2019-04-01 taikos sutartyje numatyta tvarka, t. y. vykdydama dalinius mokėjimus (civilinė byla Nr. e2-4043-852/2018, Liteko duomenų bazė).

IÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „A“ jau 2017-12-31 buvo aiÅ¡kiai žinoma, kad Bendrovė savo veikloje turi finansinių sunkumų, galimai yra nemoki. Tačiau pati UAB „A“ siekė, jog Bendrovė, net ir turėdama sunkumų toliau vystytų savo veiklÄ , jos nenutrauktų, nesiekė, jog Bendrovei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes tikėjosi, jog taip efektyviau bus grÄ Å¾inama skola, o savo teises gynė kitais bÅ«dais – derindama bei fiksuodama skolos sumas, teikdama ieÅ¡kinį teismui dėl skolos priteisimo, vėliau sudarydama taikos sutartį, kurioje numatytas skolos mokėjimas dalimis.

Tokia UAB „A“ pozicija, kai buvo toleruojamas Bendrovės nemokumas tikintis, jog skola bus sumokėta Bendrovei toliau vystant savo veiklÄ , iÅ¡ esmės galimai buvo racionali, nes pareiÅ¡kėjai nuo 2017-12-31 susidariusi 129 794,79 Eur skola buvo dengiama, ir kaip minėta, taikos sutarties sudarymo metu siekė 73 836,18 Eur (be delspinigių). Taigi, po 2017-12-31 atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo Bendrovės skola UAB „A“ tik mažėjo ir sumažėjo ženkliai. Toks skolos mažėjimas iÅ¡ esmės patvirtina S. V. teisminio nagrinėjimo metu teiktus paaiÅ¡kinimus, jog Bendrovė turėdama sunkumų toliau vykdė savo veiklÄ , gavo pajamų iÅ¡ kurių mokėjo susidariusius įsiskolinimus pareiÅ¡kėjai.

Bankroto byla Bendrovei buvo iÅ¡kelta 2019-04-30 pagal paties S. V. teismui 2019‑04‑01 pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ (Liteko duomenų bazė). Ä®vertinus aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad UAB „A“ ilgÄ laikÄ , t. y. 2017-12-31 iki 2019-04-01, atstovaujama kvalifikuotų teisininkų bei žinodama, kad Bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų, jos skola yra didelė ir yra galimai nemoki, nesiekė, kad jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, o buvo nusprendusi savo teises ginti kitais bÅ«dais. Taigi, pati pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės siekė, kad Bendrovė bÅ«dama nemokia toliau vystytų savo veiklÄ , o tokia savo pozicijÄ prisiėmė ir su tuo susijusiÄ rizikÄ bei galimai kilsiančias pasekmes, kurios, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į didelį skolos sumažėjimÄ , galimai yra Å¡velnesnės, negu bÅ«tų kilę, jeigu Bendrovė bÅ«tų iÅ¡karto sustabdžiusi savo Å«kinę veiklÄ kai tapo nemokia pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos pateikimu teismui.

Teismo posėdžio metu S. V. paaiÅ¡kino, kad tikėjosi, jog Bendrovės veikla nenutruks, ieÅ¡kojo naujų užsakymų, rÅ«pinosi, jog bÅ«tų padengta kuo didesnė kreditoriams, taip pat ir UAB „A“ susidariusių įsiskolinimų dalis. Tokius paaiÅ¡kinimus patvirtina ir jo teismui pateikti įrodymai (b. l. 134–149), taip pat ženklus UAB „A“ susidariusios skolos sumažėjimas. Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobÅ«dį ir konkrečias padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau S. V. aktyviais veiksmais siekė užtikrinti Bendrovės veiklos nenutrÅ«kstamumÄ , taip pat atsiskaityti su UAB „A“, kuriai apie Bendrovės sunkiÄ finansinę padėtį buvo žinoma, savalaikiu pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimu nebuvo siekiama jokių savanaudiÅ¡kų tikslų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad Å¡iuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 str., gali bÅ«ti pasiekti, taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir neskiriant S. V. administracinės nuobaudos.

Dėl praÅ¡ymo priteisti proceso iÅ¡laidas S. V. atstovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 573 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. IÅ¡ pateiktų iÅ¡laidų detalizavimo matyti, jog Å¡ios iÅ¡laidos susiję su teismui pateiktų procesinių dokumentų parengimu, susipažinimu su bylos medžiaga bei atstovavimu teisme. Pagal ANK 666 str., administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.

BPK 106 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad jį ginančiam advokatui kaltinamais sumoka pats. IÅ¡lyga numatyta BPK 106 str. 6 d., kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. IÅ¡nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos procesas buvo pradėtas pagal UAB “A” pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ .

Teismas S. V. pripažino kaltu padarius ANK 120 str. numatytÄ nusižengimÄ , tačiau nutarė jam nuobaudos neskirti. Todėl BPK 106 str. 6 d. nuostatos netaikytinos ir praÅ¡ymas priteisti S. V. naudai jo nurodytas ir atstovavimo iÅ¡laidas, netenkintinas. Vadovaudamasis ANK 34 str. 6 d., 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 642 str. 2 d., teismas n u t a r i a : Pripažinti S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytÄ nusižengimÄ ir jam administracinės nuobaudos neskirti.

Atmesti S. V. praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Teisėjas Linas DÅ«dys