2018-09-05 Nr. AB-15245-3-64-3-01633-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-895-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01633-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Mažeikių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-1771 dalį; 2) panaikinti VSDFV 2016 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3671 dalį dėl senatvės pensijos neskyrimo laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. dirbant Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje; 3) įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti valstybinių pensijų socialinio draudimo stažą minėtu laikotarpiu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su skundžiamų sprendimų dalimis nesutinka todėl, jog nepaskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. dirbant Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje pagalbinių verslų samdomu darbininku. Minėtu laikotarpiu jis dirbo kolūkyje pagalbiniuose versluose ir dirbo Panevėžio mieste, Ramunių skersgatvyje esančiame garaže, pasigaminę aukšto slėgio spaudimo presą, gamino papuošalus ir plastmasės. Kolūkio atstovai atvažiuodavo pasiimti gaminių bei atveždavo algalapius pasirašyti ir išmokėdavo algas. Pareiškėjas parašė tik pareiškimą dirbti, nepamena, kad būtų pasirašęs darbo sutartį, tačiau iš kolūkio gaudavo darbo užmokestį. 1988 m. kovo 16 d. nutraukus darbo sutartį su kolūkiu, jam buvo sumokėta ir už plastmasių spaudimo presą, kurį jie išsivežė. Nežino, kodėl archyvuose neranda jo atleidimo protokolo, galbūt dėl žmogiškojo faktoriaus – suklydimo. Pažymėjo, kad atsakovas neginčija fakto dėl jo priėmimo į darbą, tokiu būdu įrodoma, kad jis dirbo. Šias aplinkybes patvirtina įrašai darbo knygelėje, kurie yra patvirtinti vadovo parašu ir antspaudu. Darbo knygelė yra oficialus įrodymas, todėl jo darbo faktas yra įrodytas.

3. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje neįskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kai, pareiškėjo teigimu, jis tikrai dirbo kolūkyje – pagalbiniuose versluose, o darbo faktą patvirtina pareiškėjo darbo knygelėje esantys įrašai apie darbą Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje. Pareiškėjo A. P. pensijos skyrimo ir mokėjimo byloje buvo priimtas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. PE_SP1-1771 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. P.“, kuris dėl jame pastebėtų klaidų buvo pakeistas į 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. PE SP1-1775 ir pareiškėjui išsiųstas 2016 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. (10.18)1-11945. Darbo stažo Anykščių rajono „Gintaro“ kolūkyje laikotarpis nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1971 m. spalio 12 d. yra įskaitomas į pareiškėjo darbo stažą, todėl 2016 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. PE_SP1-1775 minėtas laikotarpis nebenurodomas. Be to, 2016 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. PE_SP1-1771 neteisingai nurodytas Panevėžio miesto kooperatyve „Eurika“ neįskaitytas darbo stažo laikotarpis nuo 1991 m. sausio 2 d. (turi būti 1991 m. sausio 1 d.) iki 1991 m. kovo 20 d. Netikslumas ištaisytas 2016 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. PE_SP1-1775. 2016 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. PE_SP1-1771 ir 2016 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. PE_SP1-1775 nuspręsta į „<...> valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaityti laikotarpio nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. Rokiškio r. „Žiobiškio“ kolūkyje, nes Rokiškio r. „Žiobiškio“ kolūkio dokumentų fonde duomenų apie A. P. darbą nėra (Rokiškio r. savivaldybės administracijos archyvo pažyma 2015 m. balandžio 7 d. Nr. IP-245), kolūkio protokoluose duomenų apie atleidimą iš darbo nėra (Panevėžio apskrities archyvo pažyma 2010 m. gegužės 7 d. Nr. D8-1093)“.

5. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija) skiriama ir mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). VSDFV Mažeikių skyrius, vadovaudamasis apie pareiškėjo A. P. darbo stažą VSDFV Panevėžio skyriaus sukauptais ir surinktais duomenimis, priėmė sprendimus dėl A.

P. senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo. Pareiškėjo darbo knygelės dublikate užfiksuoti įrašai, kad 1987 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas į Rokiškio r. „Žiobiškio“ kolūkį priimtas į pagalbinių verslų cechą plastmasių gamybai, 1988 m. kovo 16 d. atleistas pagal Lietuvos TSR DĮK 39 straipsnio 2 punktą (sutarties terminui pasibaigus). VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 63 punktu, pateikdamas užklausas archyvams, patikrino pareiškėjo darbo knygelės dublikato įrašo apie darbą Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje 1987 m. rugsėjo 1 d.–1988 m. kovo 16 d. laikotarpiu pagrįstumą.

Panevėžio apskrities archyvo 2009 m. vasario 27 d. ir 2010 m. gegužės 19 d. pažymose nurodyta, kad archyve saugomame Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio dokumentų fonde 1987 metų protokolų knygoje 1987 m. rugsėjo 17 d. kolūkio valdybos protokole Nr. 9 yra įrašas, kad nutarta A. P. pareiškimą tenkinti, priimant į pagalbinių verslų cechą plastmasių gamybai nuo 1987 m. rugsėjo 1 d., tačiau nurodytose pažymose pateikiamos pastabos, kad Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio 1987 m. rugsėjo 17 d. kolūkio valdybos posėdžio protokole Nr. 9 duomenų, kad A.

P. buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį, nėra, 1988 metų valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokoluose apie A. P. atleidimą iš darbo duomenų nėra. 1988 metų kolūkio valdybos posėdžio Nr. 3 data yra ne 1988 m. kovo 15 d., bet 1988 m. kovo 10 d. Darbo sutartys buvo laikino saugojimo ir į Panevėžio apskrities archyvą saugoti neperduotos. Be to, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos archyvų skyrius 2010 m. gegužės 14 d. pažymoje nurodė, kad „Žiobiškio“ kolūkio dokumentų fonde 1987–1988 metų pagalbinių verslų, samdytų asmenų atsiskaitymo apskaitos ir algų lapų knygose A.

P. pavardė neįrašyta, o to paties archyvo 2015 m. balandžio 7 d. pažymoje Nr. IP-245 taip pat patvirtinta, kad „Žiobiškio“ kolūkio dokumentų fonde darbo stažo knygose 1987–1988 metų atsiskaitymų apskaitos knygose apie A. P. darbą duomenų nėra. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai, t. y. visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas <...> kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.

Nuostatų 23 punkte išvardinti įrodymai, kuriais Įstatymo 54 straipsnyje valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) (Nuostatų 23.1. punktas), darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais (Nuostatų 23.2. punktas).

Įrašą apie 1987 m. rugsėjo 1 d. priėmimo į darbą faktą patvirtina 1987 m. rugsėjo 17 d. kolūkio valdybos posėdžio protokolas Nr. 9, tačiau kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo darbo faktą Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, nėra (archyvų pažymose nurodyta, kad darbo stažo knygose, atsiskaitymų apskaitos knygose, algų lapų knygose A. P. pavardė neįrašyta). Pareiškėjo atleidimo iš Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio įrašas darbo knygelėje 1988 m. kovo 16 d. padarytas remiantis 1988 m. kovo 15 d. protokolu Nr. 3, tačiau 2010 m. gegužės 19 d. pažymoje nurodyta, kad 1988 metų valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokoluose apie A.

P. atleidimą iš darbo duomenų nėra. Taigi, išskyrus darbo knygelės įrašą, kitų įrodymų, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu dirbo Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, gavo darbo užmokestį ir pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinus pareiškėjo darbo knygelės įrašus apie darbo laikotarpį Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, nustatyta, jog įrašas pareiškėjo darbo knygelės dublikate apie atleidimą iš šio kolūkio nėra įrodytas Nuostatų 23 punkte išvardintais įrodymais ir laikytinas neteisingu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai darbo laikotarpio nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d.

Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje neįskaitė į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsiliepime nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti, ar pensijai skirti pateikti dokumentai išduoti pagrįstai, todėl VSDFV Panevėžio skyrius, kuriame saugoma pareiškėjo kaupiamų duomenų pensijos byla, patikrino įrašų A. P. darbo knygelės dublikate apie darbą Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje 1987 m. rugsėjo 1 d.–1988 m. kovo 16 d. laikotarpiu pagrįstumą. Asmenys į kolūkio narius buvo priimami visuotinio kolūkiečių susirinkimo sprendimais, o dirbti pagal darbo sutartis asmenys buvo priimami kolūkio valdybos sprendimais.

Šie sprendimai buvo įforminami protokolais. Lietuvos teritorijoje buvusių kolūkių visuotinių kolūkiečių susirinkimo protokolai ir kolūkių valdybų posėdžių protokolai, t. y. dokumentai, įrodantys asmenų, dirbusių kolūkiuose, stažą, saugomi apskrities archyvuose, o dokumentai, įrodantys asmenų, dirbusių kolūkiuose, pajamas (atsiskaitymų už darbą apskaitos knygos, asmens sąskaitos, žiniaraščiai ir kt.), saugomi savivaldybės archyvuose. Atsakydamas į VSDFV Panevėžio skyriaus paklausimą pateikti duomenis apie pareiškėjo darbo Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje laikotarpį, Panevėžio apskrities archyvas, kuriame saugomi šio kolūkio visuotinių kolūkio narių susirinkimų ir kolūkio valdybos posėdžių protokolai, nurodė, jog archyve saugomame Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio dokumentų fonde 1987 metų protokolų knygoje yra duomenys apie A.

P. priėmimą į pagalbinių verslų cechą plastmasių gamybai nuo 1987 m. rugsėjo 1 d., duomenų apie A. P. atleidimą iš darbo kolūkyje 1988 metų kolūkio visuotinių kolūkio narių susirinkimų ir kolūkio valdybos posėdžių protokoluose nėra. Be to, Panevėžio apskrities archyvas nurodė, kad 1988 metų kolūkio valdybos posėdžio protokolo Nr. 3 data yra ne 1988 m. kovo 15 d., kaip nurodyta pareiškėjo darbo knygelės dublikate, o 1988 m. kovo 10 d. (Panevėžio apskrities archyvo 2010 m. gegužės 7 d. raštas Nr. (5.47) 3-8993).

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyrius, kuriame saugomas Rokiškio rajono „Žiobiškio“ dokumentų fondas, atsakydamas į Fondo valdybos Panevėžio skyriaus prašymą pateikti duomenis apie A. P. 1987–1988 metais priskaičiuotas pajamas, nurodė, kad šio kolūkio 1987–1988 metų pagalbinių verslų, samdytų asmenų atsiskaitymo apskaitos ir algų lapų knygose A. P. pavardė neįrašyta, t. y. nėra duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį (Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2010 m. gegužės 14 d. raštas).

Atsižvelgdamas į Panevėžio apskrities archyvo ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus pateiktus minėtus duomenis, VSDFV Mažeikių skyrius 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1771 teisingai nusprendė skirti pareiškėjui senatvės pensiją neatsižvelgdamas į įrašus darbo knygelės dublikate apie darbą Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d., nes archyvuose saugomuose šio kolūkio dokumentuose nėra duomenų apie pareiškėjo atleidimą iš darbo ir jam priskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį.

Nei Panevėžio apskrities archyvas, nei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyrius savo atsakymuose nenurodė, jog archyvams perduoti ne visi (dalis) Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio dokumentai. Taigi, visi minėto kolūkio dokumentai išsaugoti, bet juose nėra duomenų apie pareiškėjo atleidimą iš darbo kolūkyje ir apie jam priskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, o vien pagal duomenis apie priėmimą į darbą kolūkyje 1987 m. rugsėjo 1 d. negalima spręsti apie A. P. darbo Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje laikotarpį.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl pareiškėjo teiginio, jog „<...> darbo knygelės yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią <...>“ nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalį, aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apskrities archyvas 2010 m. gegužės 7 d. rašte nurodė, jog saugomuose 1988 metų Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio protokoluose nėra duomenų apie A. P. atleidimą iš darbo ir, kad 1988 metų kolūkio valdybos posėdžio protokolo Nr. 3, kuris pareiškėjo darbo knygelės dublikate nurodytas kaip atleidimo pagrindas, data yra ne 1988 m. kovo 15 d. (kaip nurodyta darbo knygelės dublikate), o 1988 m. kovo 10 d., įrašas darbo knygelės dublikate apie atleidimą iš darbo kolūkyje paneigtas Panevėžio apskrities archyvo 2010 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (5.47) 3-8993 kaip neteisingas. VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-1771 ir VSDFV 2016 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. (6.5) 1-3671 dalys dėl atsisakymo įskaityti į A. P. stažą nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. laikotarpį yra teisėtos ir pagrįstos, o pareiškėjo reikalavimai dėl sprendimų minėtų dalių panaikinimo ir įpareigojimo įskaityti 1987 m. rugsėjo 1 d. –1988 m. kovo 16 d. laikotarpį į stažą atmestini kaip nepagrįsti.

II. 9. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo darbo knygelės dublikato Nr. 0548260 (47 psl.) įrašų duomenimis, pareiškėjas 1987 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas į Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkį pagalbinių verslų cechą plastmasių gamybai pagal 1987 m. rugsėjo 17 d. kolūkio valdybos posėdžio protokolą Nr. 9, o nuo 1988 m. kovo 16 d. atleistas pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso 39 straipsnio 2 punktą – sutarties terminui pasibaigus pagal 1988 m. kovo 15 d. protokolą Nr.

3. Minėti įrašai patvirtinti kolūkio pirmininko parašu. Panevėžio apskrities archyvas 2009 m. vasario 27 d. ir 2010 m. gegužės 19 d. pažymose (Nr. D8-602 ir Nr. D8-1093) apie A. P. darbą Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje nurodė, jog archyve saugomame Rokiškio rajono Rokiškio apylinkės „Žiobiškio“ kolūkio dokumentų fonde 1987 metų protokolų knygoje 1987 m. rugsėjo 17 d. kolūkio valdybos posėdžio protokole Nr. 9 įrašyta: Svarstyta: P. A. pareiškimas, prašo priimti į pagalbinių verslų cechą plastmasių gamybai;

Nutarta: P. A. pareiškimą patenkinti, priimti į pagalbinių verslų cechą plastmasių gamybai nuo š. m. rugsėjo 1 d.; 1987 metų Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio visuotinio narių susirinkimo protokoluose apie A. P. priėmimą į kolūkio narius žinių nėra (1987 m. rugsėjo 17 d. kolūkio valdybos posėdžio protokole Nr. 9 duomenų, kad A. P. buvo priimtas į darbą pagal sutartį, nėra); 1988 metų šio kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinio narių susirinkimo protokoluose apie A. P. atleidimą iš darbo ir iš kolūkio narių žinių taip pat nėra; 1988 metų kolūkio valdybos posėdžio Nr. 3 data yra ne 1988 m. kovo 15 d., bet 1988 m. kovo 10 d.; darbo sutartys buvo laikino saugojimo ir į Panevėžio apskrities archyvą saugoti neperduotos.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyrius 2010 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. raštuose (Nr. IP-662 ir Nr. IP-245) nurodė, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyriuje saugomame „Žiobiškio“ kolūkio dokumentų fonde 1987–1988 metų pagalbinių verslų, samdytų asmenų atsiskaitymo apskaitos ir algų lapų knygose A. P. pavardė neįrašyta, apie A. P. darbą duomenų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius skundžiamu 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1771 nusprendė pareiškėjui skirti 185,63 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki gyvos galvos; senatvės pensijos dydį apskaičiuoti atsižvelgiant į įgytą 27,5957 m. trukmės stažą ir 2002–2013 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, bei pagal 2015 m. lapkričio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (108 Eur) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (434 Eur); vadovaujantis Nuostatų 23.2 punktu, taip pat buvo nuspręsta į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaityti <...> darbo laikotarpio nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d.

Rokiškio r. „Žiobiškio“ kolūkyje, nes Rokiškio r. „Žiobiškio“ kolūkio dokumentų fonde duomenų apie A. P. darbą nėra (Rokiškio r. savivaldybės administracijos archyvo pažyma 2015 m. balandžio 7 d. Nr. IP-245), kolūkio protokoluose duomenų apie atleidimą iš darbo nėra (Panevėžio apskrities archyvo pažyma 2010 m. gegužės 7 d. Nr. D8-1093). VSDFV, išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka patikrinusi Mažeikių skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą, skundžiamu 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3671 nustatė, jog <...> senatvės pensija pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta neįskaitant į stažą laikotarpio nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. (Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje) <...>, bei įpareigojo VSDFV Mažeikių skyrių pašalinti (pakeisti sprendimą) skundžiamo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-1771 trūkumus, atsižvelgiant į tai, jog pastarajame sprendime neteisingai nurodyti darbo Anykščių rajono „Gintaro“ kolūkyje bei kooperatyve „Eurika“ įskaitymo (neįskaitymo) į stažą laikotarpiai <...>.

Aptarti skundžiamo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-1771 trūkumai ištaisyti VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1775.

11. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, Nuostatais, nurodė, kad tam, jog minėtą laikotarpį būtų galima įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą, reikia konstatuoti, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu dirbo nurodytame kolūkyje ir šis asmuo buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad kitų duomenų, išskyrus įrašą darbo knygelėje apie pareiškėjo darbą Rokiškio r. „Žiobiškio“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d., nėra.

Pensijai skirti išreikalautuose archyviniuose dokumentuose duomenų apie A. P. darbą pagal darbo sutartį Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. nėra. Iš pateiktų archyvinių dokumentų, t. y. Panevėžio apskrities archyvo 2009 m. vasario 27 d. ir 2010 m. gegužės 19 d. pažymų (Nr. D8-602 ir Nr. D8-1093) bei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2010 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. raštų (Nr. IP-662 ir Nr. IP-245) matyti, kad pareiškėjas galimai atliko individualius darbus, konkrečias užduotis plastmasių gamybos pagalbinių verslų ceche, t. y. kolūkio posėdžių protokole nurodyta sutartis pagal savo turinį iš esmės atitinka rangos sutarties požymius.

Pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, t. y. Darbo įstatymų kodeksą ir Darbo sutarties įstatymą, darbo sutartimi buvo laikomas susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos. Susitarimu šalys, t. y. dirbantysis, įsipareigodavo dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusti vidaus darbo tvarkai, bei įmonė, įstaiga organizacija įsipareigodavo mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir šalių susitarimo.

Nurodytų sutarčių sudarymo laikotarpiais teisės aktai, reguliavę darbo teisinius santykius, numatė ir prievolę darbdaviui visiems darbuotojams, draudžiamiems socialiniu draudimu, įforminti Darbo knygeles, kuriose turėjo būti nurodoma darbo pradžia ir pabaiga (Darbo įstatymų kodekso 18 19, 23, 31 str., Darbo sutarties įstatymo 8, 16, 17 str.). Skirtingai nuo darbo sutarties, rangos sutartis reguliavo turtinius santykius, susijusius su įvairių darbų atlikimu (Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.). Rangos sutarties dalyku buvo laikomas rangovo atliekamo darbo rezultatas.

Rangovas savo rizika ir savarankiškai įsipareigodavo atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį iš jo ar savo medžiagos. Užsakovas įsipareigodavo už atliktą darbą sumokėti. Pagal rangos sutartį darbas buvo apibrėžiamas individualiu užsakymu, kurį rangovas atlikdavo savo nuožiūra, nepaklusdamas užsakovo (darbdavio) vidaus darbo tvarkos taisyklėms (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso 374, 376, 377 str.). Užsakovas už darbo sąlygas neatsakydavo, jis nekontroliuodavo darbo proceso. Skirtingai nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, darbo teisiniams santykiams buvo būdingas periodiškai mokamas atlyginimas už darbą, o už darbą, atliktą pagal rangos sutartis, buvo apmokama sutarta vienkartine suma už galutinį darbo rezultatą.

Nuostatų 31 punkte numatyta, kad asmens pajamos, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra atlyginimas už darbą pagal civilines teisines sutartis (rangos, komiso, pavedimo ir kitas) <...>, todėl asmenys, dirbę pagal tokias sutartis, nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir darbo laikas pagal šias sutartis neįskaitomas į pensijų draudimo stažą, o gautas atlyginimas – į draudžiamąsias pajamas (Nuostatų 5 priedo 1 punktas).

12. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų visumos matyti, jog atsakovas, atlikdamas jam priskirtą pareigą, nustatytą Nuostatų 63 punkte, pareikalavo iš institucijų (archyvų) pateikti dokumentus, kurie patvirtintų įrašų pareiškėjo darbo knygelėje apie jo darbą „Žiobiškio“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. tikrumą, tačiau informacijos, patvirtinančios pareiškėjo darbą pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu nurodytu laikotarpiu, negauta. Nagrinėjimu atveju vien priėmimo (atleidimo) faktas (nors įrašai ir atitiktų formalius teisės aktų reikalavimus) nepatvirtina faktiškai išdirbto laikotarpio, kai jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo darbą nurodytu laikotarpiu, nėra. Šiuo atveju darbo knygelėje padaryti įrašai neturi prioriteto prieš byloje esančių įrodymų visumą, kurie buvo surinkti svarstant, ar į pareiškėjo darbo stažą įtraukti pareiškėjo ginčijamą laikotarpį.

13. Teismas pažymėjo, jog nesant duomenų, patvirtinančių informaciją apie tai, kad pareiškėjas dirbo „Žiobiškio“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d., ir atsakovui šiomis aplinkybėmis atsisakius į pareiškėjo darbo stažą įskaityti darbą „Žiobiškio“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d., pareiškėjas, remdamasis Nuostatų 24 punktu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyta tvarka siekti didesnio dydžio senatvės pensijos nustatymo.

14. Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimas neįskaityti darbo laikotarpio nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą yra pagrįstas ir teisėtas, iš esmės ši sprendimo dalis atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimo dalies panaikinimo nėra pagrindo. Kadangi ši sprendimo dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimo dalis, kuria nuspręsta, jog atsakovas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1771 teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją, neįskaitęs į stažą laikotarpio nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d., taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta. Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad sprendimų skundžiamos dalys yra teisėtos ir pagrįstos, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovą į valstybinio pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti jo išdirbtą laiką Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d.

III. 15. Pareiškėjas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai interpretavo įstatymus, buvo šališkas atsakovo naudai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismui nebuvo pateikti dokumentų, darbo knygelės originalai, o tik kopijos, iš kurių matyti, kad darbo knygelėje yra pataisymų, t. y. atleidimo data taisyta iš „10“ į „15“. Kas padarė pataisymus nėra žinoma, o teismas į tai neatkreipė dėmesio.

17. Pareiškėjas pažymi, kad VSDFV atsiliepime teismui nurodyti faktai, kad nei Panevėžio apskrities archyvas, nei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos archyvų skyrius atsakymuose nenurodė, jog archyvams perduoti ne visi (dalis) Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio dokumentų, neatitinka tikrovės, kadangi Panevėžio apskrities archyvo 2010 m. gegužės 19 d. rašte Nr. D8-1093 nurodyta, kad darbo sutartys buvo laikino saugojimo ir į Panevėžio apskrities archyvą saugoti neperduotos, o Rokiškio rajono savivaldybės administracijos archyvų skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. rašte Nr. IP-245 yra pastaba, kad „Žiobiškio“ kolūkio protokolai archyvų skyriui neperduoti.

18. Pareiškėjas akcentuoja, kad nei Įstatymo 54 straipsnyje, nei Nuostatų 23 punktas nenumato, kad įrašai darbo knygelėse būtų privalomai patvirtinti archyvų pažymomis, todėl teismo išvados yra neteisingos. Pareiškėjo teigimu, jo darbo stažą kolūkyje ginčijamu laikotarpiu įrodo įrašai darbo knygelėje, todėl atsakovui su jais nesutinkant, jis turėtų juos nuginčyti arba kreiptis dėl dokumentų klastojimo.

19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir atsakovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, kadangi jis negali pasinaudoti efektyvia teisine gynyba. Atsakovas, neįskaitydamas į jo stažą senatvės pensijai gauti 6 mėnesių ir 15 dienų laikotarpio, atima iš pareiškėjo teisę gauti pagrįstai uždirbtą senatvės pensiją.

20. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

21. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovo įsitikinimu, be įrašų darbo knygelėje, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, gavo darbo užmokestį ir pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinus pareiškėjo darbo knygelės įrašus apie darbo laikotarpį Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, nustatyta, jog įrašas pareiškėjo darbo knygelės dublikate apie atleidimą iš šio kolūkio nėra įrodytas Nuostatų 23 punkte išvardintais įrodymais ir laikytinas neteisingu, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai laikotarpio nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje neįskaitė į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

22. Atsakovo teigimu, apelianto argumentas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsniu, darbo knygelės yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, yra nepagrįstas, nes darbo knygelės pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo išduodamas ne valstybės (savivaldybės) institucijų, o darboviečių (darbdavių), kurie jas ir pildydavo, todėl darbo knygelė, kaip rašytinis įrodymas, didesnės įrodomosios galios, CPK 197 straipsnio prasme, neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjimu atveju vien priėmimo (atleidimo) faktas (nors įrašai ir atitiktų formalius teisės aktų reikalavimus) dar nepatvirtina faktiškai išdirbto laikotarpio, kai jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo darbą nurodytu laikotarpiu, nėra. Šiuo atveju darbo knygelėje padaryti įrašai neturi prioriteto prieš byloje esančių įrodymų visumą, kurie buvo surinkti sprendžiant, ar į pareiškėjo darbo stažą įtraukti ginčijamą laikotarpį.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, pagrįstai sprendė, kad atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. PE-SP1-1771 dalis dėl darbo laikotarpio Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje neįskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, kad pareiškėjui nėra ribojama teisė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. įrodyti, kad nurodytu laikotarpiu jis dirbo Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje.

24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į darbo stažą gali būti įtraukti tik tie darbo laikotarpiai, kurie yra įrašyti darbo knygelėje ir apie šiuos laikotarpius yra faktinių duomenų, t. y. kiti rašytiniai dokumentai patvirtina darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybės, tinkamai pritaikė bylos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuluota praktika, todėl naikinti skundžiamą sprendimą ir tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

25. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodo, kad pareiškėjas jokių motyvų, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl jo prašymas, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, neturėtų būti tenkinamas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

27. Atsiliepimą VSDFV iš esmės grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad Lietuvos teritorijoje buvusių kolūkių visuotinių kolūkiečių susirinkimo protokolai ir kolūkių valdybų posėdžių protokolai, t. y. dokumentai, įrodantys asmenų, dirbusių kolūkiuose, stažą (darbo laikotarpius), saugomi apskrities archyvuose, o dokumentai, įrodantys asmenų, dirbusių kolūkiuose, pajamas, saugomi savivaldybės archyvuose. Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio kolūkiečių susirinkimo protokolai ir kolūkių valdybų posėdžių protokolai neperduoti (ir neturėjo būti perduoti) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyriui, nes jie saugomi Panevėžio apskrities archyve. Visi Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio 1987–1988 metų protokolai išsaugoti ir Panevėžio apskrities archyvas, peržiūrėjęs 1988 metų protokolus, nerado juose duomenų apie A. P. atleidimą iš darbo. Aplinkybė, jog į Panevėžio apskrities archyvą neperduotos darbo sutartys, nepaneigia VSDFV išvados, kad visi minėto kolūkio dokumentai, įrodantys asmenų, dirbusių kolūkyje, darbo laikotarpius, išsaugoti, nes visi duomenys apie asmenų priėmimą į kolūkio narius ir darbą bei atleidimą iš kolūkio narių ir darbo, buvo (turėjo būti) įrašomi į protokolus, o Panevėžio apskrities archyvas nenurodė, kad saugojimui perduoti ne visi (dalis) Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio kolūkiečių susirinkimų protokolai ir kolūkio valdybos posėdžių protokolai. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

28. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjo darbo knygelėje padaryti įrašai neturi prioriteto prieš byloje surinktų įrodymų visumą, todėl VSDFV Mažeikių skyrius teisėtai ir pagrįstai nesivadovavo įrašais pareiškėjo darbo knygelės dublikate apie darbą Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, įvertinęs bylos medžiagą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Šiaulių apygardos administracinis teismas teisingai nusprendė, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-1771 dalis, kuria atsisakyta 1987 m. rugsėjo 1 d.–1988 m. kovo 16 d. laikotarpį įskaityti į stažą ir VSDFV 2016 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3671 dalis, kuria VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimo dalis palikta nepakeista, yra pagrįstos ir teisėtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

29. Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo bei VSDFV, kuriais atsisakyta į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. jam dirbant Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Byloje nustatyta, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1771 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. P.“ pareiškėjui buvo paskirta 185,63 Eur valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki gyvos galvos. Senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 27,5957 metų trukmės stažą. Į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas taip pat laikotarpis nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. dirbant Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, kadangi kolūkio dokumentų fonde duomenų apie A. P. darbą nėra. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą bei patikrinusi skundžiamą sprendimą, taip pat ir dėl pareiškėjo reikalavimo įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. dirbant Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, 2016 m. birželio 17 d. sprendime Nr. (6.5)I-3671 konstatavo, kad šis ginčo laikotarpis į pareiškėjo stažą pensijai gauti neįskaitytas pagrįstai.

31. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-1771 dalį bei VSDFV 2016 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3671 dalį, kuriose laikotarpis nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. dirbant Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, neįskaitytas į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei įpareigoti atsakovą nurodytą laikotarpį įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje be pareiškėjo įrašų darbo knygelėje, kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo dirbtą laikotarpį nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje, nėra, o vien tik darbo knygelėje esant įrašui apie dirbtą laikotarpį, nesant kitų faktinių duomenų, patvirtinančių darbo knygelėje esančių įrašų teisingumą, toks darbo laikotarpis negali būti įskaitomas į darbo stažą.

33. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jo Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje dirbtą laikotarpį nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d. patvirtina darbo knygelėje esantis įrašas, o darbo knygelė, remiantis CPK 197 straipsniu, yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, neišreikalavus jų originalų, neteisingai interpretuojant įstatymus, be to, teismas buvo šališkas atsakovo naudai.

34. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde išsakė ir pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo atskirai neargumentavo.

35. Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).

36. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl būtinumo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, pažymi, kad byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalys teismo posėdyje žodžiu išdėstė savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, teismui buvo pateikti išsamūs paaiškinimai raštu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38. Dėl ginčo esmės teisėjų kolegija nurodo, jog valstybinės socialinio draudimo pensijos, įskaitant senatvės pensiją, yra mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Įstatymų leidėjas sieja asmens socialinio draudimo stažą su šiomis įmokomis, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotos piliečių teisės gauti senatvės ir invalidumo pensijas. Šiuos klausimus išsamiai aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d. ir 2003 m. liepos 4 d. nutarimuose.

39. Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Įstatymo 54 straipsnyje išvardinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais (23.1. p.); darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti (23.2. p.); sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti (23.3. p.); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (23.4.p.); atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą (23.6. p.); valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją.

Jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka (23.8. p.).

40. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

41. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų taisyklių laikėsi, išsamiai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo pateiktus dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjas siekia jo nurodomo laikotarpio įskaitymo į darbo stažą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog pagal Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinių susirinkimų protokolus (b. l. 73-77) matyti, kad pakankamai duomenų apie pareiškėjo priėmimą į darbą ir darbo sutarties nutraukimą ginčo laikotarpiu nėra. Įrašai pareiškėjo darbo knygelėje nėra patvirtinti organizacijos antspaudu, kaip to tiesiogiai reikalavo Nuostatų 23 punktas, todėl negali būti neginčijamu įrodymu apie pareiškėjo darbą „Žiobiškio“ kolūkyje darbo sutarties pagrindu. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog darbo knygelės įrašai buvo taisyti, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos aiškintis padarytų taisymų priežasčių. Pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamu laikotarpiu kolūkyje jis dirbo samdos pagrindais, pagal darbo sutartį yra tik jo subjektyvus situacijos vertinimas, nepagrįstas duomenimis, įrodančiais, jog su pareiškėju buvo sudaryta būtent darbo sutartis.

42. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad jis aptariamu laikotarpiu nurodytame kolūkyje dirbo pagal darbo sutartį, t. y. nėra pateikta anksčiau aptartų Nuostatų 23 punkte numatytų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima prilyginti pareiškėjo nurodytą laikotarpį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, darė pagrįstą išvadą, kad ginčo laikotarpiu iš aptariamo kolūkio galimai gautos pareiškėjo pajamos nepriskirtinos draudžiamoms pajamoms valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.

43. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie jo darbą Rokiškio rajono „Žiobiškio“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. kovo 16 d., jei tai patvirtinantys dokumentai nėra išlikę.

44. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Milda Vainienė