411a5923-e52e-4602-94eb-89fb3d5a9329 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1589-661/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15556-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18; 121.21                          VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S Lietuvos Respublikos vardu 2015 m. birželio 30 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų RÅ«tos Burdulienės ir Neringos Å vedienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Europark Vilnius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Tugva“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Europark Vilnius“ dėl kompensacinių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I Ginčo esmėIeÅ¡kovas UAB „Tugva“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Europark Vilnius“ 123 379,95 Lt dydžio kompensacines palÅ«kanas, 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 429 745,50 litų sumos, t.y. 70,64 Lt per dienÄ nuo civilinės bylos pagal šį ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo dienos iki Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo, pakeisto 2010-03-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (Klaidų taisymas: 2010-04-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) visiÅ¡ko įvykdymo, 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 220 000,00 litų sumos, t.y. 36,16 Lt per dienÄ nuo civilinės bylos pagal šį ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo dienos iki Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 priimtu preliminariu teismo sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas, iÅ¡ atsakovo UAB „Europark Vilnius“ ieÅ¡kovui UAB „Tugva“ priteista 123379,95 Lt dydžio kompensacinės palÅ«kanos, 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteistos 429 745,50 Lt sumos nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, pakeisto 2010 m. kovo 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (klaidų taisymas: 2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) visiÅ¡ko įvykdymo ir 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamas nuo priteistos 220000,00 Lt sumos nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1300,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l. 50-53).Atsakovas prieÅ¡taravimuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-09-16 nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo vykdymo tvarkÄ ir nurodė, kad atsakovo pareiga sumokėti priteistÄ sumÄ ir ieÅ¡kovo pareiga perduoti aikÅ¡teles yra prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos, o prieÅ¡prieÅ¡ines pareigas skolininkas ir kreditorius turi vykdyti tuo pačiu metu.

Pripažinus 2003-03-31 generalinės rangos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, Å¡alys privalo įvykdyti viena kitai savo sutartinius įsipareigojimus tuo pačiu metu. Pažymėjo, kad nė vienai prievolei nebuvo suteikta vykdymo prioriteto. Dėl ieÅ¡kovo nebendradarbiavimo ir vengimo vykdyti savo pareigÄ perduoti automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, atsakovas negali įvykdyti savo pareigos sumokėti priteistas sumas. Atsakovas ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas vykdyti savo sutartinę pareigÄ perduoti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.IeÅ¡kovo atsiliepime į prieÅ¡taravimus nurodė, kad ieÅ¡kovas nevengia ir niekada nevengė vykdyti teismo sprendimų.

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad atsakovas pažeidė su ieÅ¡kovu sutartį ir vengia vykdyti teismų sprendimus bei ieÅ¡kovo atžvilgiu yra nesÄ Å¾iningas.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. galutiniu sprendimu nusprendė 2014-05-12 preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dėl procesinių ir kompensacinių palÅ«kanų priteisimo, pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe, toks reikalavimas laikytinas teisiÅ¡kai pagrįstu pagal 2014-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminariame sprendime nurodytÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ ir nuosekliai formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantas (atsakovas) UAB „Europark Vilnius“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad:

1) teismų sprendimais pripažinta, kad tarp Ieškovo ir apelianto susiklostė subnuomos teisiniai santykiai dėl automobilių stovėjimo aikštelės virš Halės turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių eksploatuoti apeliantas negali iki šiol, nors automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta ir 2006-06-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paskirtos komisijos pripažinta tinkama naudoti.

Tačiau apeliantui perduota nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2010-09-16 priėmė nutartį, kuria iÅ¡aiÅ¡kino Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo vykdymo tvarkÄ , jog UAB „Europark Vilnius“ priėmimas iÅ¡ UAB „Tugva“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telių, esančių virÅ¡ Halės turgavietės, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 429 745,50 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimas, sumokėjimas iÅ¡ UAB „Europark Vilnius“ UAB „Tugva“ naudai turi bÅ«ti vykdomi tuo pačiu metu“.2) Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos ir jų vykdymo tvarka yra esminis bylos aspektas ir byla neturėtų bÅ«ti nagrinėjama neatsižvelgiant į tai, kad IeÅ¡kovo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Vilniaus apygardos teismo 2010-09-16 nutartimi, t.y. nepaisant Atsakovo pastangų be IeÅ¡kovo kooperavimosi Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimas negali bÅ«ti įvykdytas tinkamai, todėl kompensacinių ir procesinių palÅ«kanų reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas.

Be to, prieÅ¡prieÅ¡inių pareigų vykdymo tvarkos eliminavimas pažeistų teismo jau pateiktus vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimus, kurie saisto abi ginčo Å¡alis Å¡ios bylos atveju.3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nesiaiÅ¡kino Atsakovo kaltės fakto dėl IeÅ¡kovo tariamai patiriamų nuostolių. Taip pat nevertino į bylÄ pateiktų Atsakovo raÅ¡ytinių įrodymų, t.y. Atsakovo prieÅ¡taravimų 2-10 priedų, kurie patvirtina faktÄ , kad Atsakovas siekė ir siekia kuo greitesnio teismo sprendimų įvykdymo visa apimtimi, taip, kad bÅ«tų užtikrintas abiejų Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių pareigų įvykdymas vienu metu.

Teismo sprendime liko visiÅ¡kai neaptartas IeÅ¡kovo vengimas perduoti stovėjimo aikÅ¡teles Atsakovui.4) Atsakovas Å¡iuo metu yra sumokėjęs IeÅ¡kovui nuompinigius avansu už daug metų į priekį (1 746 400 Lt) ir iki Å¡iol nėra nieko gavęs iÅ¡ IeÅ¡kovo, todėl susidariusi situacija yra ženkliai kenkianti teisėtiems Atsakovo interesams. Esant sumokėtiems nuompinigiams, Atsakovas negali naudotis subnuomos objektu. Be to, Teismas nepasisakė dėl IeÅ¡kovo 2014-10-10 pateiktų papildomų įrodymų, o bÅ«tent Atsakovo 2013-12-31 aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, kurio 10 dalyje (įsipareigojimai), be kitų po metų mokėtinų finansinių įsipareigojimų, nurodyta, kad UAB „Tugva“ yra skolinga UAB „Europark Vilnius“ 2 417 375 Lt sumÄ .5) perduoti automobilių stovėjimo aikÅ¡teles IeÅ¡kovui nėra jokių kliūčių, be to, IeÅ¡kovo teisės jam perdavus aikÅ¡teles bÅ«tų visiÅ¡kai apsaugotos, kadangi Atsakovui nesumokėjus likusios nuompinigių už subnuomÄ sumos, IeÅ¡kovas, tame tarpe, turėtų teisę nutraukti subnuomos sutartį su Atsakovu.

Å i aplinkybė tik patvirtina faktÄ , kad IeÅ¡kovas manipuliuoja esama padėtimi ir sÄ moningai vengia perduoti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Atsakovui.6) IeÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti iÅ¡ Atsakovo kompensacines bei procesines palÅ«kanas nuo IeÅ¡kovui teismo sprendimais priteistų sumų, elgėsi nesÄ Å¾iningai.IeÅ¡kovas UAB „Tugva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti, kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovas nurodė:1) Apeliaciniu skundu siekiama apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯tikinti, kad Apeliantas neprivalo mokėti procesinių palÅ«kanų tol, kol jam neperduotos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Kadangi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės neperduotos iÅ¡imtinai dėl paties Apelianto kaltės, Apeliantas siekia apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯tikinti, kad jo paties neteisėti veiksmai - teismo sprendimo nevykdymas - jam turi sukurti teigiamas teisines pasekmes - pareigos mokėti procesines palÅ«kanas nebuvimÄ .

Tokie Apeliacinio skundo argumentai reiÅ¡kia vieno iÅ¡ pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua unjuria propria), pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-379/2008).2) prieÅ¡ingai negu teigia Atsakovas, IeÅ¡kovas UAB „Tugva“ nevengia ir niekada nevengė vykdyti teismo sprendimų. UAB „Tugva“ visada buvo ir yra pilnai pasirengusi nedelsiant perduoti automobilių aikÅ¡teles.

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad UAB „Europark Vilnius“ pažeidė su UAB „Tugva“ sutartį ir vengia vykdyti teismų sprendimus bei UAB „Tugva“ atžvilgiu yra nesÄ Å¾iningas inter alia.3) aplinkybė, kad Atsakovas net 4 metus vengia įvykdyti teismo sprendimÄ , leidžia teigti, kad Atsakovas nėra finansiÅ¡kai pajėgus vykdyti prisiimtas prievoles, o praradus interesÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telių verslui, Atsakovo akcininkai neužtikrina pakankamo pradėtų projektų finansavimo.4) ieÅ¡kovas nėra automobilių paslaugų srities profesionalas ir niekada neketino užsiimti tokia veikla, todėl nebuvo ir nėra suinteresuotas automobilių aikÅ¡telių turėjimu ir neperdavimu Atsakovui.

IeÅ¡kovas yra suinteresuotas nuompinigių gavimu už aikÅ¡teles ir jų operavimo perdavimu Å¡ios srities profesionalui, kuris turėtų pakankamai žinių ir patirties, kad maksimaliai efektyviai iÅ¡naudotų šį turtÄ ir gautų maksimaliai didelį pelnÄ .IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl kompensacinių ir procesinių palÅ«kanų.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl teismų sprendimų nevykdymo ieÅ¡kovas patiria nuostolius, o teismų sprendimais nebuvo priteistos procesinės palÅ«kanos, mokėtinos nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko įvykdymo, todėl atsakovas privalo ieÅ¡kovui sumokėti kompensuojamÄ sias ir procesines palÅ«kanas.Skolininkas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos skolininkui gali bÅ«ti skaičiuojamos (jo praÅ¡ymu priteisiamos) kompensacinės palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iÅ¡kėlus civilinę bylÄ â€“ procesinės palÅ«kanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Å ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti.

Pagrindas priteisti procesines palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo – tai minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai.

Kreditorius gali reikalauti palÅ«kanų pareikÅ¡damas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamÄ reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palÅ«kanų iÅ¡lieka iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (Å¡iuo atveju dėl nuostolių atlyginimo) iÅ¡nagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo.

Skolininkui neįvykdžius prievolės, Å¡iuo atveju atsakovui nesumokėjus aukščiau minėtų teismų sprendimais priteistų sumų, ieÅ¡kovas įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovas nevykdė prievolės sumokėti skolÄ po teismo sprendimų priėmimo, reiÅ¡kia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieÅ¡kovui.

Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam bÅ«tų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visÄ prievolės pažeidimo laikotarpį. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju turėjo ir turi teisę ne tik reikalauti sumokėti priteistÄ nuostolių atlyginimo sumÄ , bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrÄ Å¾inus laiku skolos. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo, pagrįstai iÅ¡ apelianto UAB „Europark Vilnius“ priteisė 6 proc. dydžio kompensuojamos palÅ«kanos už Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi bei 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi (klaidų iÅ¡taisymo) priteistos ir nesumokėtos sumos, skaičiuojamos nuo 2010 m. kovo 17 d. t.y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos, iki 2014 m. gegužės 1 d. (iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos) ir už Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos, skaičiuojamos nuo 2013 m. kovo 7 d., t.y. nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki 2014 m. gegužės 1 d. (iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos), kas sudaro 123379,95 Lt.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar Å¡alių susitartas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bei į teismų formuojamÄ praktikÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo už nesumokėtÄ skolÄ pagrįstai tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės skolos dydis yra kintamas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuojamas nuo priteistos 429 745,50 Lt sumos nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, pakeisto 2010 m. kovo 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (klaidų taisymas: 2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovui taip pat pagrįstai iÅ¡ atsakovo buvo priteistos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuojamas nuo priteistos 220000,00 Lt sumos nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).Kolegija laiko nepagrįstais apelianto teiginius, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nesiaiÅ¡kino apelianto kaltės fakto dėl IeÅ¡kovo tariamai patiriamų nuostolių; nevertino į bylÄ pateiktų apelianto raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtina faktÄ , kad apeliantas siekė ir siekia kuo greitesnio teismo sprendimų įvykdymo visa apimtimi; teismo sprendime liko visiÅ¡kai neaptartas IeÅ¡kovo vengimas perduoti stovėjimo aikÅ¡teles Atsakovui.

Å iuo atveju Kolegija pažymi, jog CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per trumpiausiÄ laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau, CPK 18 str. nustato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ â€“ dėl kompensacinių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, taigi IeÅ¡kovo kaltė, vengimas perduoti stovėjimo aikÅ¡teles Atsakovui nėra nagrinėjamos bylos dalykas.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).2015 m. birželio 22 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų prijungimo.

CPK 314 str. įtvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, išskyrus, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti teikiami nauji įrodymai taip pat nepagrindė priežasčių, dėl ko minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegijai įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumÄ ir nusprendus, kad Å¡ių įrodymų pakanka iÅ¡vadoms apie skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ padaryti, atsisakytina prie bylos prijungti apelianto teikiamus papildomus dokumentus (CPK 314 str.), juolab kad argumentai dėl jų pateikimo bÅ«tinybės tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka neįtikinantys.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Alvydas Barkauskas                                                                 Rūta Burdulienė                                                                 Neringa Švedienė