Legislator Case Law & Legislation
41198c98-afce-4a8b-b574-393e2febed73 AI generated

41198c98-afce-4a8b-b574-393e2febed73 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number 41198c98-afce-4a8b-b574-393e2febed73
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-804-903/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42877-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.; 1.2.27.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.4. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 19 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Kristinai Uktverytei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui A.

Legislator headnote

AI generated

41198c98-afce-4a8b-b574-393e2febed73 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: iÅ¡siuntė jį su kolega A. T. atvesdini kaltinamÄ jį M. M. pas tyrėjÄ apklausai. Jiems buvo pasakyta, kad kaltinamasis nurodytu metu, žadėjo atvykti pas tyrėjÄ , tačiau neatvyko. Žinodami, kad kaltinamasis vengia vykti pas tyrėjÄ ir atvykus pareigÅ«nams nedaro durų, iÅ¡kart paskambino kaltinamojo mamai. Paskambinę paprašė jos, kad mus įleistų į butÄ . Moteris mums atsakė, kad ji yra darbe ir neturi galimybės iÅ¡sipraÅ¡yti. Moteris pasakė, kad paskambins savo vyrui, jis atvažiuos ir juos įleis.

Keywords

AI generated
minor traffic violation petty property offence very serious infringement motor vehicle expenses moderately serious case criminal conduct
AI generated
dfce2c09-4f86-4211-b69d-b0dfa96e0883
?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.
4e89c089-c66e-4dfc-8268-bae75ab16934
A., a/k (duomenys neskelbtini) gim.
224c5a91-00c4-42fb-860c-aa52b82ac3ab
Baudžiamoji byla Nr                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1-474-719/2012Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01325-2011-6  N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. balandžio 30 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei M.
1b9868f4-098d-47dd-bc2c-0107b33cdb84
?Baudžiamoji byla Nr. 1-422-970/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24143-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 25 d. Druskininkai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, kaltinamajam L. M., jo gynėjui advokatui Algiui Prieskieniui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.
67a35f6b-8b85-4b8e-90fd-0d2bc2ed016b
P., nukentėjusiajai L. K., iÅ¡nagrinėjusi M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, VšĮ TelÅ¡ių profesinio mokymo centro moksleivio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,n u s t a t ė :M. P. 2016-09-13, apie 13 val., bÅ«damas adresu S.Daukanto g. 17, TelÅ¡ių m., tyčia vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė į L. K. priklausančio automobilio „Mersedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės veidrodėlį ir taip jį sudaužė, padarydamas 30 eurų turtinę žalÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-804-903/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42877-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.; 1.2.27.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.4. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 19 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Kristinai Uktverytei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui A.

V.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutartimi pakeista į 90 parų areÅ¡to, areÅ¡to bausmę atlikęs 2015-02-10,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d., 187 str. 1 d., ir n u s t a t ė:

M. M. tyčia sugadino svetimÄ turtÄ :jis, 2016-09-09, apie 13.30 val., iÅ¡bėgęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, Klaipėdos m., su savimi turėta medine lazda tyčia iÅ¡daužė (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusio policijos automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 144 eurų vertės galinį stiklÄ ir 60 eurų vertės deÅ¡inės pusės priekinių durų stiklÄ .Kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo neprisipažino, parodė, kad prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį, maždaug dvi savaitės, gavo sms, kad turi grÄ Å¾inti skolÄ 600 eurų.

TÄ dienÄ parėjo namo ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Nenustebo, nes pas juos yra problematiÅ¡ki kaimynai, nuolatos reiÅ¡kia jam pretenzijas. Galvojo, kad kažkas vyksta laiptinėje, išėjo pažiÅ«rėti, su savimi pasiėmė savigynai turėtÄ lazdÄ , apie 80 cm ilgio. IÅ¡ penkto aukÅ¡to jis nusileido į aikÅ¡telę tarp 5 ir 4 aukÅ¡to. Laiptinėje pamatė du paprastai apsirengusius vyrus (vienas iÅ¡ jų buvo su megztiniu ir džinsais, o antrasis su marÅ¡kiniais ir džinsais) ir savo patėvį.

Patėvis įėjo į butÄ , o asmenys sustojo netoli jo, apie 2-3 metrų atstumu nuo jo, jie neprisistatė, kas tokie yra, tik sakė: „važiuosi su mumis“. IÅ¡ pradžių jis aiÅ¡telėje stovėjo, po to atsisėdo ant turėklų, kojas nuleido į apačiÄ , rankoje laikė lazdÄ , su ja niekam negrasino, tokių minčių iÅ¡vis neturėjo. Su tais asmenimis bendravo apie 2-3 min, nieko daug nekalbėjo, daugiau pauzių buvo. Jis jų klausė, ko jie nori, jie neatsakė. Jis jiems pasakė, kad Å¡iandien turi važiuoti pas tyrėjÄ , buvo susitaręs, o tie asmenys pasakė, kad privalo su jais važiuoti gražiuoju, kitaip nutemps.

Tada jis pagalvojo, kad tie asmenys atvyko dėl tos žinutės telefone, kurioje liepė jam skolÄ grÄ Å¾inti, supanikavo, perÅ¡oko turėklÄ laiptinėje ir nubėgo laiptais žemyn. Kai leidosi laiptais, nestebėjo, kas už nugaros vyksta, ar jį tie asmenys vejasi. Vyrų, nuo kurių jis bėgo, nematė. IÅ¡bėgo tiesiai į gatvę, su lazda jokių automobilių langų nedaužė, lazdÄ paskui numetė kažkur į krÅ«mus, nes pavojaus nebebuvo. Jo du buto langai yra į gatvės pusę, jis turi galimybę matyti, kokie automobiliai privažiuoja prie namo.

TÄ dienÄ stovėjo daug automobilių.Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate, kriminalinės policijos skyriuje. 2016-09-09 gavę raÅ¡ytinį tyrėjos Ž. O. pavedimÄ pristatyti M. M. į apklausÄ , su kolega J. V. nuvyko pas minėtÄ asmenį. Automobilį pastatė lygiagrečiai su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tarp pirmos ir antros laiptinių priekiu į pirmÄ laiptinę. M. M. pro langÄ galėjo juos atvykusius matyti, tačiau jis nematė, ar Å¡is žiÅ«rėjo pro langÄ .

Kadangi vėliau M. M. iÅ¡bėgęs iÅ¡ laiptinės tiesiai bėgo prie jų automobilio „Škoda Oktavia“, tikėtina, kad jis juos stebėjo. Kadangi prieÅ¡ tai jau tris kartus su kolega buvo nuvažiavę pas M. M. į namus ir jų niekas neįsileido, todėl tÄ kart iÅ¡kart nuvažiavo pas kaltinamojo mamÄ , į jos darbo vietÄ , (duomenys neskelbtini), Klaipėda, batų taisyklÄ . Paprašė kaltinamojo mamos, kad ji juos įsileistų į butÄ . Kadangi kaltinamojo mama buvo užsiėmusi, ji paskambino savo vyrui, susitarė su juo, kad jis pareigÅ«nus įleis adresu (duomenys neskelbtini).

Sulaukė atvykstant minėto asmens, su juo kartu įėjo pro laiptinės duris ir pakilo iki 4 aukÅ¡to. Patėvis nuėjo į butÄ , o tuo metu M. M. su lazda rankoje atsisėdo ant laiptinės turėklų tarp 5 ir 4 aukÅ¡to. Lazda buvo savos gamybos, medinė, nužievinta, natÅ«ralaus medžio spalvos, buku galu, nupjauta storėjančiai, tarsi beisbolo lazda atrodė. M. M. su lazda mosavo prie savo kojos. Atstumas nuo M. M. iki jų buvo apie metras ar Å¡iek tiek daugiau nei metras. Kai M. M. atsisėdo ant turėklo, jie sustojo, laikėsi atstumo nuo jo, bijodami grasinimo ir, kad jam neÅ¡autų į galvÄ Å¡okti į apačiÄ , nežinojom jo veiksmų, Å¡ioje situacijoje jiems geriau buvo nesiimti jokių veiksmų.

Fizinio kontakto su M. M. nebuvo. Jis koliojosi, grasino, grasinimai pasireiÅ¡kė Å¡aukiamais keiksmažodžiais rusų kalba, jo iÅ¡tartus žodžius suprato kaip tiesioginius grasinimus. Po to, kai M. M. nutilo, prisistatė, parodė pažymėjimÄ , pasakė, kad atvyko tyrėjos nurodymu. Jis Å¡aukė „kur advokatas?“, „niekur nevyksiu“. Jie M. M. pasakė, kad advokatÄ galės iÅ¡sikviesti bÅ«damas pas tyrėjÄ . Tada M. M. perÅ¡oko turėklus tarp 3 ir 4 aukÅ¡to aikÅ¡telės ir nubėgo į apačiÄ , o jie paskui.

Pirmas bėgo jo kolega J. V., kuris tam tikru momentu buvo sustojęs prie laiptinės lango tarp 1-2 aukÅ¡to, pirmo smÅ«gio į galinį langÄ jis nematė, tik girdėjo garsÄ , o iÅ¡bėgęs iÅ¡ laiptinės matė, kaip M. M. lazda iÅ¡daužė automobilio keleivio langÄ ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) esančio namo. Su kolega J. V. nubėgo link to namo paskui, bet M. M. dingo iÅ¡ akiračio. Po Å¡io įvykio iÅ¡kart pranešė savo tiesioginiam vadovui K. K. apie šį įvykį, greitai buvo iÅ¡kviesti patruliai, kurie sugavo M.

M.. Po to kolega sakė, kad per langÄ matė, kaip M. M. lazda iÅ¡daužė automobilio galinį langÄ . Liudytojas policijos pareigÅ«nas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį yra matęs iki Å¡iol du kartus. PirmÄ kartÄ buvo sutikęs kito ikiteisminio tyrimo dėl prokuratÅ«ros pastatui iÅ¡daužtų langų metu. Å iuo atveju buvo antras kartas. Kaltinamasis nepakluso jo reikalavimams. Buvo rugsėjo mėnuo. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo poskyrio virÅ¡ininkas K.

K. iÅ¡siuntė jį su kolega A. T. atvesdini kaltinamÄ jį M. M. pas tyrėjÄ apklausai. Jiems buvo pasakyta, kad kaltinamasis nurodytu metu, žadėjo atvykti pas tyrėjÄ , tačiau neatvyko. Žinodami, kad kaltinamasis vengia vykti pas tyrėjÄ ir atvykus pareigÅ«nams nedaro durų, iÅ¡kart paskambino kaltinamojo mamai. Paskambinę paprašė jos, kad mus įleistų į butÄ . Moteris mums atsakė, kad ji yra darbe ir neturi galimybės iÅ¡sipraÅ¡yti. Moteris pasakė, kad paskambins savo vyrui, jis atvažiuos ir juos įleis.

Nuvažiavo į Naujakiemio gatvę, pasistatė automobilį prie įėjimo ir tada laukė vyro atvykstant. Atvykęs vyras juos pasitiko prie įėjimo ir kartu su juo įėjo į laiptinę. Pakilo iki ketvirto aukÅ¡to, o vyras jau tuo metu buvo pakilęs iki 5 aukÅ¡to. BÅ«damas 4 aukÅ¡te, iÅ¡girdo, kaip penktame aukÅ¡te atsidarė buto durys. M. M. išėjo ir atsisėdo ant turėklų, rankoje turėjo lazdÄ , jos dydis maždaug virÅ¡ metro, didesnė už beisbolo lazdÄ , Å¡viesiai rudos, natÅ«ralaus medžio spalvos, nedažyta.

M. M. jam negrasino, tiesiog atsisakė kartu važiuoti. Jis sėdėjo ant turėklų, palei kojas mosikavo lazda, tačiau jis neužfiksavo asmeniškai jokių grasinimų. Jie M. M. iškart prisistatė, parodė pažymėjimus, pasakė, kad jis turi važiuoti su jais. M. M. jiems atsakė, kad niekur nevažiuos. Jis M. M. pasakė, kad šis atsitrauktų nuo turėklų, bet jis toliau sėdėjo tokioje pozicijoje. Jie nesiėmė jokių fizinių veiksmų M. M. sulaikyti, nes buvo per didelė rizika, kadangi jis sėdėjo ant laiptinės turėklų.

Jei bÅ«tų priėjęs arčiau, M. M. bÅ«tų galėjęs Å¡okti į apačiÄ . Su kaltinamuoju nebuvo jokio fizinio kontakto ar tiesioginių, ar netiesioginių grasinimų. Asmuo jų atžvilgiu agresijos nereiÅ¡kė, užsimojimų jokių neužfiksavo. M. M. pabėgo nuo jų, nes nenorėjo vykti pas tyrėjÄ . M. M. pradėjo sakyti, kad jam reikalingas advokatas, kad niekur nevažiuos, kad jis pats jau yra susitaręs su tyrėja. Paskui viskas staigiai vyko. M. M. ant vienos kojos įsispyrė ant turėklo ir Å¡oko į apačiÄ , pradėjo bėgti, o jie paskui.

Jis vienu aukÅ¡tu atsiliko nuo jo. Kai kaltinamasis bėgo, girdėjo kaip laiptinės durys atsidarė, tuo metu jis buvo laiptinės 2 aukÅ¡te. M. M. jau buvo iÅ¡bėgęs į laukÄ , jis pristojo ties laiptinės langu, nes pamatė, kad jis iÅ¡daužė galinį jų automobilio langÄ . Laiptinės durys užsidarė beveik tuo pačiu metu, kai kaltinamasis iÅ¡daužė jų automobilio langÄ . PraktiÅ¡kai laiptinės durys užsidarė, kai jau iÅ¡daužęs stiklÄ kaltinamasis bėgo pro automobilį.

Kur tuo metu buvo jo kolega jis nežino, tikriausiai aukščiau už jo, nes kolega jo neaplenkė. Jis pirmas iÅ¡bėgo į gatvę, paskui tik jo kolega. Jie bandė M. M. vytis, dar pamatė jį prie namo kampo, paskui jis dingo iÅ¡ akiračio. Jų automobilis buvo tarnybinis, tačiau nežymėtas jokiais specialiaisiais ženklais. M. M. galėjo žinoti, kad tai jų automobilis, nes prieÅ¡ tai buvo situacija, kad kolegos prieÅ¡ dienÄ buvo pas M. M. atvažiavę, nors ir kitu automobiliu, tačiau jis jiems durų nedarė, nes tikriausiai per langÄ pamatė, kad atvažiavo pareigÅ«nai.

M. M. galėjo tikėtis, kad atvyks pareigÅ«nai, kadangi prieÅ¡ tai jau tyrėja jam buvo priskambinusi ir informavusi, kad jis turi atvykti pas jÄ Ä¯ apklausÄ . Jiems duris atidarė M. M. patėvis, surinkęs durų kodÄ . Mano, kad M. M. iÅ¡girdo, kai buvo suvedamas durų kodas ir atsidarė durys, nes negalėjo tiesiog Å¡iaip be tikslo leistis laiptais žemyn su lazda. Å alia jų automobilio, berods, dar priekyje stovėjo vienas automobilis, o iÅ¡ galo ir greta nestovėjo niekas, buvo laisvos vietos. Priekyje stovintis automobilis buvo tvarkingas, neapdaužytas.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad M. M. yra jo posÅ«nis, žmonos sÅ«nus, gyvena kartu viename bute. TÄ dienÄ jam paskambino žmona ir paprašė nuvažiuoti į namus ir įleisti pareigÅ«nus. Jis parvažiavo iÅ¡ darbo iki namų atrakinti duris, ėjo kartu su pareigÅ«nais. Užlipo visi iki 4 aukÅ¡to, jie sustojo ten, jis pakilo toliau į butÄ , esantį penktame aukÅ¡te. Ä® laiptinę su pareigÅ«nais įėjo, kai jis atrakino laiptinės duris, suvedęs durų kodÄ . Kai pakilo iki 4 aukÅ¡to, jo posÅ«nis pats pasitiko juos.

Jis įėjo į butÄ , kol jie aiÅ¡kinosi, toliau nematė nieko. Tik žino, kad atvykę pareigÅ«nai norėjo jo posÅ«nį kartu su savimi paimti, kad važiuotų su jais. KÄ atsakė jiems posÅ«nis, jis nežino, jie ten aiÅ¡kinosi tarpusavyje. Jis praėjo pro posÅ«nį ir nuėjo į butÄ . M. M. tarp 4-5 aukÅ¡to buvo, jis stovėjo. Matė, kad posÅ«nis lazdÄ turėjo, iÅ¡drožtÄ , bet ne beisbolo, medinę su žieve, anksčiau niekada tos lazdos nebuvo matęs namuose. Laiptinėje tos lazdos taip pat anksčiau niekada nematė.

Kai prasilenkė, M. M. kalbėjosi su pareigūnais, daugiau nieko nematė. Laiptinėje triukšmo jokio nebuvo, tik garsai, kaip kalbasi tarpusavyje vyrai. Jis negirdėjo, kad posūnis grasintų pareigūnams. Kad pareigūnai prisistatinėtų M. M., taip pat negirdėjo. Stiklų dūžių negirdėjo. Jų buto langai yra į abi namo puses, tačiau nematė tikrai nieko, kad M. M. išdaužtų automobilio stiklus. Nebuvo prie lango priėjęs ir jokių net garsų negirdėjo. Policijos automobilį su išdaužtais langais po įvykio matė.

Matė, kad iÅ¡daužtas buvo galinis ir deÅ¡inės puses galinis stiklas. Mano, kad M. M. galėjo iÅ¡daužti langus, jo psichinė bÅ«sena nestabili, jis greitai susinervina. Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad M. M. yra jos sÅ«nus, kartu gyvena. Ji nieko nematė, nes tuo metu darbe buvo. Paskambino savo vyrui, kad įleistų pareigÅ«nus, nes ji negalėjo iÅ¡ darbo iÅ¡eiti. Paskambino tÄ dien jai tyrėja ir pasakė, kad jos sÅ«nus neatėjo į apklausÄ pas jÄ ir paprašė, kad įleistų pareigÅ«nus, kai Å¡ie atvyks.

Atvažiavo berniukai, kurie buvo skambinę ir prašė su jais važiuoti. Ji paprašė vyro, kad vietoj jos nuvyktų ir įleistų pareigūnus. Apie įvykį nieko nežino. Tyrėja jai tik po viso šio įvykio, kai pradėjo vykti tyrimas, pasakė, kad langai buvo išdaužyti pareigūnų automobiliui. Jos vyras minėjo apie išdaužtus langus, bet sakė, kad nematė, kas juos išdaužė. Jos sūnaus psichinė būklė yra nestabili. Jis nėra nusikaltėlis, tiesiog turi psichinių sutrikimų.

Tyrėja jį vežė pas psichologÄ , nes jam matėsi, kad yra depresija, kartais nebevaldo savęs. Jį erzina garsai, triukÅ¡mas.Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos apskrities policijos komisariato įgaliotas atstovas A. V. parodė, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais padarė žalÄ , sugadino tarnybinį automobilį, kuris priklauso Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Å iuo metu automobilis jau yra sutvarkytas, pateikti dokumentai, patvirtinantys realias patirtas iÅ¡laidas, prašė tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ M.

M. 252,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ 2016-09-09 tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl to, kad M. M. pribėgo prie policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lazda iÅ¡daužė galinį ir deÅ¡inės pusės priekinių durų stiklus ir pabėgo, vėliau 2016-09-13 uždėta rezoliucija tęsti tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 187 str. 1 d. (1 b.l.).IÅ¡ 2016-09-13 prokuroro reikalavimo matyti, kad prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimÄ ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (3 b.l.).IÅ¡ 2016-09-09 apžiÅ«ros protokolo ir jo priedų matyti, kad atlikta automobilio „Škoda Octavia“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., apžiÅ«ra, užfiksuoti iÅ¡daužti galinis ir deÅ¡inės pusės priekinių durelių stiklai (7-11 b.l.).Teismo nuomone, kaltinamojo M.

M. versija, jog jis policijos pareigÅ«nų automobilio langų su lazda nedaužė, yra iÅ¡ esmės paneigta liudytojų policijos pareigÅ«nų A. T. ir J. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo.IÅ¡ minėtų liudytojų parodymų matyti, kad laiptinės aikÅ¡telėje tarp 5 ir 4 aukÅ¡tų M. M. buvo su lazda, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis, policijos pareigÅ«nams reikalaujant vykti su jais, M. M. tokiems reikalavimams nepakluso ir, bėgdamas nuo jų, staiga perÅ¡oko per turėklÄ ir pasileido laiptais žemyn.

Tada policijos pareigÅ«nai pradėjo jį vytis, tačiau nuo jo ženkliai atsiliko (pasak kaltinamojo, jis nematė paskui bėgančių policjos pareigÅ«nų). Pirmas bėgo J. V., o jam iÅ¡ paskos A. T.. Pasak J. V. jis bÅ«damas antrame aukÅ¡te iÅ¡girdo durų atidarymÄ , tada stabtelėjo prie tarp 2 ir 1 aukÅ¡to esančio laiptinės lango ir pamatė, kaip M. M. su lazda iÅ¡daužė automobilio galinį langÄ . Abejoti tokiais liudytojo J. V. parodymais nėra pagrindo, kadangi policijos pareigÅ«nai iÅ¡ties buvo ženkliai atsilikę nuo kaltinamojo, o per tÄ laikÄ , kol J.

V. iÅ¡ antro aukÅ¡to nusileido iki aikÅ¡telės tarp antro ir pimo aukÅ¡to, kaltinamasis galėjo fiziÅ¡kai nuo durų nubėgti iki policijos pareigÅ«nų automobilio, stovėjusio Å¡alia Å¡aligatvio, ir prabėgdamas lazda iÅ¡daužti galinį langÄ . Nors kitas policijos pareigÅ«nas A. T. nematė Å¡io momento, tačiau jis girdėjo dūžtančio stiklo garsÄ , kuo abejoti teismas neturi pagrindo. Nors liudytojų parodymai dėl tolimesnių jų veiksmų tarpusavyje nesutampa (A. T. parodė, kad jis aplenkė stabtelėjusį J.

V. ir pirmas iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės, tačiau J. V. parodė, kad bÅ«tent jis pirmas iÅ¡bėgo, o A. T. paskui, nes jis jo nebuvo aplenkęs), tačiau teismas visgi patikimesniais laiko bÅ«tent A. T. parodymus, kadangi susidariusioje situacijoje J. V. stabtelėjęs prie lango ir stebėjęs M. M. veiksmus, galėjo nepastebėti jį aplenkusio kolegos, juolab, kad jie susitiko lauke prie laiptinės ir toliau vijosi M. M.. Taigi, pasak A. T., jis bėgdamas pro laiptinės duris į laukÄ dar pamatė, kaip M.

M. savo bėgimo kryptimi lazda iÅ¡daužė ir automobilio priekinį keleivio langÄ . IÅ¡ automobilio apžiÅ«ros metu darytose fotonuotraukose užfiksuotų vaizdų teismui nekyla abejonių, kad automobilio langai buvo iÅ¡daužti lazda.Tuo bÅ«du byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis M. M. tyčia sugadino svetimÄ turtÄ , t.y. jis 2016-09-09, apie 13.30 val., iÅ¡bėgęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., su savimi turėta medine lazda tyčia iÅ¡daužė (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusio policijos automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 144 eurų vertės galinį stiklÄ ir 60 eurų vertės deÅ¡inės pusės priekinių durų stiklÄ .

Kaltinamojo M. M. kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta ir abejonių nekelia, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., kadangi sugadinto turto vertė virÅ¡ija 5 MGL (188,30 Eur) dydžio sumÄ .M. M. buvo kaltinamas tuo, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, t.y. jis 2016-09-09 apie 13.30 val. Klaipėdos miesto, (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡vengti teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimo vykti su jais į policijos komisariatÄ vykdant nutarimÄ ikiteisminiame tyrime dėl jo atvesdinimo, rankoje laikoma medine lazda grasino suduoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams A.

T. ir J. V., vykdantiems tiesiogines savo pareigas, nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams ir elgėsi agresyviai.Teismo nuomone, kaltinimas M. M. dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. PasiprieÅ¡inimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.

Baudžiamajame įstatyme numatyti du pasipriešinimo veikos būdai – fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu - tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.).

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013 ir kt.).Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009, 2K-324/2013).Kaltinamasis M.

M. dėl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiÅ¡kino, kad į laiptinę su lazda išėjo dėl sukelto triukÅ¡mo, atsisėdo ant turėklo, iÅ¡sigando asmenų, kurie jį norėjo iÅ¡sivesti, galvodamas, kad jie yra skolų iÅ¡muÅ¡inėtojai, perÅ¡oko turėklÄ , ir pabėgo, su lazda niekam negrasino, fizinio kontakto su tais asmenimis neturėjo.Teismo nuomone, kaltinamojo versija, kad jis nesuprato, jog laiptinėje kalbasi su policijos pareigÅ«nais yra visiÅ¡kai neįtikima.

Pirmiausia, kaip jau aptarta, teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigÅ«nų A. T. ir J. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais, o Å¡ie parodė, kad kaltinamajam prisistatė esantys policijos pareigÅ«nai ir nurodė savo atvykimo tikslÄ . Antra, policijos pareigÅ«nus į laiptinę įleido kaltinamojo patėvis, kuris su jais pakilo į 5 aukÅ¡tÄ matant kaltinamajam, iÅ¡ ko kaltinamasis turėjo suprasti, kad patėvis įleido bÅ«tent policijos pareigÅ«nus, kurie, beje, ne pirmÄ kartÄ bandė patekti į kaltinamojo namus.

Trečia, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad jis, atsakydamas į jų reikalavimÄ vykti su jais, tiems asmenims pasakė, kad yra susitaręs ir pats Å¡iandien nuvažiuos pas tyrėjÄ , iÅ¡ ko seka, kad kaltinamajam buvo aiÅ¡ku, kad pas jį atvyko policijos pareigÅ«nai, kurių tikslas atvesdinti jį pas tyrėjÄ . IÅ¡ tyrėjos Ž. O. 2016-09-08 nutarimo atvesdinti matyti, kad nutarta M. M. atvesdinti 2016-09-09 pas tyrėjÄ ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13678-16, nes pastarasis be pateisinamos priežasties netavyksta pas tyrėjÄ (57 b.l.), kas rodo, kad policijos pareigÅ«nai reikalaudami iÅ¡ kaltinamojo vykti su jais veikė teisėtai.

Tiek kaltinamojo, tiek liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų neįvykdė, t.y. nuo jų pabėgo. Nepaisant iÅ¡dėstyto, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad aptartoje situacijoje kaltinamojo veiksmai buvo tokio pavojingumo ir kryptingumo, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nams, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ .Pirmiausia pažymėtina tai, kad tarp kaltinamojo ir policijos pareigÅ«nų jokio fizinio kontakto nebuvo, jie stovėjo atitolę vienas nuo kito per 2-3 metrus.

Nors kaltinamasis kalbėdamas su policijos pareigÅ«nais rankoje laikė lazdÄ ir keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau jis visÄ laikÄ sėdėjo ant turėklų, jokių judesių link policijos pareigÅ«nų nedarė, kaip parodė liudytojas J. V., jis jokių grasinimų iÅ¡ kaltinamojo nei žodžiu, nei lazda negirdėjo ir nematė, paprasčiausiai kaltinamasis nuo jų pabėgo ir tiek. Kitas liudytojas policijos pareigÅ«nas A. T. taip pat parodė, kad kaltinamasis lazda mosikavo tik jÄ nuleidęs Å¡alia savo kojų, todėl tokioje situacijoje kaltinamojo iÅ¡sakytus keiksmažodžius A.

T. atžvilgiu, teismas negali įvertinti kaip realų grasinimÄ tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ , kaip tai įvertino pats A. T., juolab, kad teismų praktikoje laikoma, kad policijos pareigÅ«nų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti Å¡alinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjų veiksmų toleravimo laipsnis turi bÅ«ti daug aukÅ¡tesnis. Pažymėtina ir tai, kad abu policijos pareigÅ«nai parodė, kad juos nuo fizinių veiksmų prieÅ¡ kaltinamajį sulaikė ne jo agresyvus elgesys, o kaltinamojo pavojingas sėdėjimas ant turėklų, kai bet koks judesys galėjo sukelti mirtinas pasekmes, jei kaltinamsis bÅ«tų nukritęs nuo turėklų žemyn pro turėklų tarpÄ .Esant iÅ¡dėstytam, teismas, prieÅ¡ingai nei prokuroras, neturi pagrindo kaltinamojo veiksmus iÅ¡daužiant policijos pareigÅ«nų automobilio langus vertinti kaip tęstinę pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams veikÄ , kadangi, kaip jau aptarta, jis paprasčiausiai pabėgo nuo policijos pareigÅ«nų ir automobilio langus iÅ¡daužė prabėgdamas pro jį, kas rodo kaltinamojo tyčiÄ ne pasiprieÅ¡inti policijos pareigÅ«nams, nes tokio reikalo tuo metu jau nebebuvo, o sugadinti jų turtÄ , kuri kilo spontaniÅ¡kai, įvertinus kaltinamojo psichinę bÅ«senÄ , apie kuriÄ teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino gyvenantys kartu kaltinamojo mama ir patėvis.

  Įvertinus šioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. M. veiksmai savo pobūdžiu ir intensyvumu nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, ir konstatuoja, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, požymių, o jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnyje, požymių. Taigi M.

M. iÅ¡teisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).Skirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., padarymÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamasis M. M. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ nuosavybei, anksčiau vienÄ kartÄ teistas už chuliganizmÄ ir svetimo turo sugadinimÄ laisvės apribojimo bausme, kuri buvo pakeista į areÅ¡tÄ , areÅ¡to bausmę atlikęs, jo atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, paskutiniu metu ne kartÄ baustas administracine tvarka už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, niekur nedirba, gyvena pas mamÄ ir patėvį.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ nusikaltimÄ kaltinamajam gali bÅ«ti skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant, kadangi manytina, jog bausmės tikslai M. M. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės. M. M. įpareigotinas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ civiliam ieÅ¡kovui (nukentėjusiam asmeniui).Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 252,00 Eur turtinės žalos, susijusios su turto sugadinimu, atlyginimo, kurį civilinio ieÅ¡kovo atstovas A. V. palaikė ir prašė minėtÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo, paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu automobilis jau yra sutvarkytas, pakeisti iÅ¡daužti langai, pateikti dokumentai, patvirtinantys realias patirtas iÅ¡laidas.

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir civilinio ieÅ¡kinio nepripažino, tačiau Å¡ioje byloje patikimai nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamasis iÅ¡daužė civiliniam ieÅ¡kovui priklausančio automobilio langus, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi jis laikytinas pagrįstu ir įrodytu UAB(duomenys neskelbtini) sÄ skaita-faktÅ«ra bei mokėjimo nurodymu.Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-09-28 pažymÄ Nr. NTP-7-10305, patvirtinančiÄ 34,74 Eur iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam M.

M. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ .Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Å ioje baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad kaltinamasis niekur nedirba, paÅ¡alpų iÅ¡ valstybės negauna, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas n u s p r e n d ž i a: M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 69 str., M.

M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ civiliam ieÅ¡kovui.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-09-12 iki 2016-09-30 (19 dienų).KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.M. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir civiliniam ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ M.

M. 252,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                             Gintaras Stonkus