2021-11-10 Nr. AB-23804-3-61-3-03631-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2773-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03631-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Kelio ženklų, greitį matuojančių priemonių, sferinių veidrodžių ir užtvarų įrengimo darbo grupės (toliau – ir Darbo grupė) 2020 m. spalio 8 d. sprendimą, įformintą protokole (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją įrengti kelio ženklą „Gyvenamoji zona“.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovui buvo pateiktas prašymas įrengti kelio ženklą „Gyvenamoji zona“ pareiškėjo gyvenvietėje, kadangi tai užtikrintų gyventojų saugumą. Tačiau Darbo grupės 2020 m. spalio 8 d. posėdžio metu nutarta nepritarti pareiškėjo siūlymui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Sprendime nenurodyta motyvų, jis yra nepagrįstas teisės normomis, todėl naikintinas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog įstatymai nenumatyto sąlygų ir kriterijų, kada gali ir turi būti įrengtas kelio ženklas „Gyvenamoji zona“, tačiau pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ženklo paskirtis – apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą bei turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Atsakovas priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengti įspėjamąjį kelio ženklą „Pėstieji“, t. y. kelio ženklą, įspėjantį vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji ir kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Šis ženklas tik įspėja vairuotojus apie pavojingą kelio ruožą, tačiau neįpareigoja elgtis vienaip ar kitaip. Už jo pažeidimą nenumatyta atsakomybė. Pareiškėjas akcentavo, jog prašymui įrengti ženklą „Gyvenamoji zona“ (duomenys neskelbtini) g. Administracija nepritarė, nors ši gatvė yra pagrindinė, per ją važiuoja automobiliai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Eismo saugumas per (duomenys neskelbtini) g. liko neužtikrintas ir neišspręstas. Savivaldybės turi užtikrinti eismo saugumą, jos sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, jos privalo atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje. Kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ įrengimas būtų proporcinga, tinkama priemonė saugumo užtikrinimui.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Darbo grupė 2020 m. spalio 8 d. nustatė, kad (duomenys neskelbtini) g. baigiasi aklakeliu, o (duomenys neskelbtini) g. yra įrengtas kelio užtvaras. Kelio užtvaras jau savaime apriboja transporto greitį. (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. priskiriamos vidaus keliams. Minėtos gatvės nėra įtrauktos į Vilniaus rajono savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą, todėl jų saugumu ir įrengimu privalo rūpintis kelio savininkas, t. y. gyventojai, o ne, kaip klaidingai skunde nurodo pareiškėjas, Administracijos direktorius.

6. Atsakovas pabrėžė, kad, nors (duomenys neskelbtini) g. įrengta be pėsčiųjų šaligatvio, pėstieji eina per gatvę, tačiau kadangi gatvė yra privati, visais kelio elementais ir pačiomis gatvėmis privalo rūpintis kelio savininkas. Be to, (duomenys neskelbtini) g. įrengtas kelio užtvaras apriboja svetimų asmenų patekimą į gyvenvietės teritoriją, kadangi juo naudotis gali tik patys gyventojai. Pareiškėjo prašymas nėra kolektyvinis, jame išdėstyta tik pareiškėjo pozicija, kuri gali ir nesutapti su daugumos nuomone, kadangi daugiau prašymų dėl kelio ženklo įrengimo savivaldybėje negauta. Iš pareiškėjo prašymo savivaldybei ir skundo teismui nėra aišku, kas užtikrins eismo saugumo gyvenamojoje zonoje laikymąsi. Nepaisant to, darbo grupė, apsilankiusi vietoje ir įvertinusi situaciją, leido pareiškėjui savo lėšomis įrengti kelio ženklą „Pėstieji“. Ženklo įrengimo vieta nurodyta sankryža, o ne tik (duomenys neskelbtini) g., kaip nurodo pareiškėjas.

7. Atsakovė pažymėjo, jog ribojimo priemonės tikslui pasiekti turi būti proporcingos ir pagrįstos. Kelio ženklo „Pėstieji“ įrengimas, kaip įspėjimas apie pėsčiuosius, yra pakankama priemonė saugumui užtikrinti, toje vietoje taip pat yra gyventojų įrengtas kelio užtvaras. Be to, vietos vairuotojai patys turi kelyje elgtis atsakingai ir ypač rūpestingai, kadangi ten žaidžia jų pačių vaikai. Kelias – tai inžinerinis statinys, kuris nėra skirtas vaikų žaidimo aikštelei.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog kelio ženklas „Gyvenamoji zona“ yra tik nurodomojo pobūdžio, todėl vaikams žaidžiant ant kelio padidėja pavojaus galimybė. Atsakovas siūlo gyventojams įrengti apskritiminius greičio mažinimo kalnelius arba kelio užtvarą kitoje gatvės pusėje bei apsvarstyti šaligatvių įrengimą pėstiesiems.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Administracijai pateikė rašytinį prašymą, kuriuo prašė spręsti dėl kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ įrengimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. 2020 m. spalio 8 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Kelio ženklų, greitį mažinančių priemonių, sferinių veidrodžių ir užtvarų įrengimo darbo grupės (toliau – ir Darbo grupė) sprendimas, įtvirtintas Darbo grupės 2020 m. spalio 8 d. išvažiuojamame posėdžio protokole Nr. 5/2020 (5 punktas – „2020-08-31 V. K. prašymas Nr. A34(1)-5906 dėl kelio ženklų Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ įrengimo Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. Nutarta: įrengti kelio ženklą Nr. 128 „Pėstieji“ Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. pagal kelio ženklų išdėstymo schemą Nr. 2020-10-08/5. Už kelio įrengimą atsakingas pareiškėjas. Nepritarti kelio ženklų Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ įrengimui Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g.“). 2020 m. spalio 13 d. Taryba informacinio pobūdžio raštu Nr. A33(1)-7584 „dėl Kelio ženklų, greitį mažinančių priemonių, sferinių veidrodžių ir užtvarų įrengimo darbo grupės protokolo“ informavo, jog su Komisijos posėdžio protokolu galima susipažinti Vilniaus rajono savivaldybės svetainėje.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Administracijos Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ įrengimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde teismui pareiškėjas nurodė, jog Administracija iš esmės išsprendė klausimą dėl eismo saugumo (duomenys neskelbtini) g., nes leido įrengti įspėjamąjį ženklą „Pėstieji“, tačiau eismo saugumas (duomenys neskelbtini) g., pareiškėjo teigimu, liko neišspręstas.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu užtikrinti eismo saugumą (duomenys neskelbtini) gyv., jos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, siekė užtikrinti viešąjį interesą, nes saugaus eismo užtikrinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktą užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose.

13. Teismas akcentavo, kad Darbo grupė Sprendime, įtvirtintame Darbo grupės 2020 m. spalio 8 d. išvažiuojamame posėdžio protokole Nr. 5/2020 (5 punktas – „2020-08-31 V. K. prašymas Nr. A34(1)-5906 dėl kelio ženklų Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ įrengimo Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g.), išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir jį iš dalies patenkino (dalis dėl (duomenys neskelbtini) g.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog Administracija ignoravo, nevertino ar neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą. Teismas pabrėžė, kad iš skundo teismui matyti, jog net pats pareiškėjas sutinka, jog saugaus eismo klausimas (duomenys neskelbtini) g. buvo teigiamai išspręstas, todėl teismas konstatavo, kad Administracija (jos Darbo grupė) veikė vadovaudamosi gero administravimo principu, be kita ko, įtvirtintu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Darbo grupė Sprendimą grindė ir Kelio ženklų išdėstymo schema Nr. 2020-10-08/5 (su Darbo grupės narių parašais), kurioje pažymėtas Taškas 1, kuriame turėtų būti statomas kelio ženklas Nr. 128 „Pėstieji“, o prie Kelio ženklų išdėstymo schemos Nr. 2020-10-08/5 taip pat pridėta ir Situacijos schema. Taigi, Darbo grupės Sprendimas, nurodytas protokole, yra grindžiamas faktiniais duomenimis, pateiktais žemėlapyje, kurie įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklu Nr. 128 „Pėstieji“. Teismas konstatavo, kad negalima teigti, jog pareiškėjo keltas klausimas dėl saugaus eismo užtikrinimo (duomenys neskelbtini) g. nebuvo nagrinėtas ir yra nemotyvuotas, nes Darbo grupė, įvertinusi visą situaciją (Situacijos schema), priėmė sprendimą. Darbo grupės nesutikimas su pareiškėjo prašymu nereiškia Darbo grupės veiksmų neteisėtumo.

15. Teismas padarė išvadą, kad Administracija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administraciją įrengti kelio ženklą „Gyvenamoji zona“; juolab, kad, kaip pats pareiškėjas nurodo, kad įstatymai nenumatyto sąlygų ir kriterijų, kada gali ir turi būti įrengtas kelio ženklas „Gyvenamoji zona“.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, surinkęs visų (ar bent daugumos) (duomenys neskelbtini) g. gyventojų parašus, galėtų išreikšti tos bendruomenės valią įrengti atitinkamą kelio ženklą. Tai Administracijos galimai būtų įvertinta kaip rimtas argumentas ginti tos bendruomenės viešąjį interesą (šiuo atveju to nebuvo).

III. 17. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas nurodo, kad byloje buvo pateikti įrodymai (schemos, nuotraukos), bet teismas jų nevertino ir dėl jų reikšmės bylai nepasisakė, kas leidžia daryti išvadą, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (56 str., 80 str., 86 str.), t. y. pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.

19. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad skundo esmė – viešojo intereso ginimas. Todėl teismo išvada sprendime, kad „Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas, surinkęs visų (ar bent daugumos) (duomenys neskelbtini) g. gyventojų parašus, galėtų išreikšti tos bendruomenės valią įrengti atitinkamą kelio ženklą. Tai Administracijos galimai būtų įvertinta kaip rimtas argumentas ginti tos bendruomenės viešąjį interesą (šiuo atveju – to nebuvo)“, nepagrįsta, kadangi viešojo intereso turinys nepriklauso nuo to, ar su skundu dėl viešojo intereso kreipėsi vienas pilietis ar grupė asmenų.

20. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Administracijos Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ įrengimui. Tokia teismo nuostata rodo, kad teismas susiaurino bylos nagrinėjimą iki tam tikrų atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimo, tačiau pagal ABTĮ teismas privalo vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismui suteikta iniciatyvos teisė bylose dėl viešojo intereso ginimo. Teisingumo ir protingumo kriterijai leidžia daryti išvadą, kad elementarus klausimas dėl saugumo užtikrinimo gyvenvietėje, kurioje nėra šaligatvio, galėtų ir turėtų būti išspręstas be jokių kliūčių, teisinių prieštaravimų tokiam sprendimui nėra.

21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti apginti bet kieno galimai pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tam tikri įstatymuose nurodyti asmenys į teismą, gindami kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, gali kreiptis tik įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 5 str. 2 d., 55 str.). Kadangi pareiškėjas nėra įstatymų numatytas subjektas, kuriam suteikiama teisė teisme ginti kitų asmenų (gatvių naudotojų) teises, nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai, jog sprendimas atsisakyti įrengti kelio ženklą „Gyvenamoji zona“, neatitinka teisės normų reikalavimų, yra be motyvų, nei faktiškai, nei teisiškai nėra argumentuotas ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

23. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai, buvo nuvykta į vietą, pateiktas Darbo grupės posėdžio protokolas, kelio ženklo išdėstymo schema. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Darbo grupės Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Darbo grupės Sprendimas yra motyvuotas, pareiškėjo skundą atmetė.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad byloje buvo pateikti įrodymai (schemos, nuotraukos), bet teismas jų nevertino ir dėl jų reikšmės bylai nepasisakė, taip pažeidė ABTĮ nuostatas (56 str., 80 str., 86 str.). Pareiškėjas taip pat pažymi, kad viešojo intereso turinys nepriklauso nuo to, ar su skundu dėl viešojo intereso kreipėsi vienas pilietis ar grupė asmenų.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „<...> įstatymai nenumato sąlygų ir kriterijų, kada gali ir turi būti įrengtas kelio ženklas „Gyvenamoji zona“.“ Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Nors įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja kada gali ir turi būti įrengtas kelio ženklas „Gyvenamoji zona“, tačiau iš Vilniaus rajono savivaldybės internetinio puslapio ir Teisės aktų registro matyti, kad kituose teisės aktuose toks reguliavimas yra įtvirtintas.

30. Pagal Kelio ženklų, greitį mažinančių priemonių, sferinių veidrodžių ir užtvarų įrengimo Vilniaus rajone aprašo, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A27(1)-350) (toliau – ir Aprašas) 2 punktą fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis įrengti kelio ženklą, greitį mažinančią priemonę, sferinį kelio veidrodį ar užtvarą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, Vilniaus rajono savivaldybei turi pateikti: prašymą (laisvos formos); pageidaujamų Priemonių išdėstymo schemą ar projektą (nurodomi pageidaujamų kelio ženklų numeriai, įrengimo vietos, atstumas iki objektų ir kita informacija); fizinio ar juridinio asmens tapatybę patvirtinančius dokumentų kopijas (paslaugų ir informaciniams ženklams įrengti); įgaliojimą, jeigu prašymą ir dokumentus pasirašo ir teikia fizinio ar juridinio įgaliotas asmuo; įmonės įstatų veiklos išrašą arba įmonės registracijos pažymėjimo nuorašą (paslaugų ženklams įrengti) (2.1–2.5 p.). Pagal Aprašo 10 punktą kelio ženklus Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ ir 553„Gyvenamosios zonos pabaiga“ galima įrengti kai: tai yra gatvė (10.1 p.); gatvė baigiasi aklakeliu (10.2 p.); teritorija palei gatvę yra visiškai užstatyta (10.3 p.). Taigi, aiškiai matyti, kad buvo priimtas teisės aktas, reglamentuojantis kelio ženklas „Gyvenamoji zona“ įrengimą Vilniaus rajono savivaldybės gatvėse. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. A27(1)-350) 2.2 punktu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyrius buvo įpareigotas paskelbti nurodytą įsakymą Teisės aktų registre, tačiau iš Teisės aktų registro duomenų matyti, kad šis įsakymo punktas nėra įvykdytas.

31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Teisės aktų registro duomenų taip pat matyti, kad yra priimtas ir galioja Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. A27(1)-1247 „Dėl kelio ženklų, greitį mažinančių priemonių ir užtvarų įrengimo darbo grupės sudėties pakeitimo ir reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 19 punkto nuostatos (19.1–19.5) yra iš esmės analogiškos Aprašo 2.1–2.5 punktų nuostatoms, o Reglamento 26 punkto nuostatos yra analogiškos Aprašo 10 punkto nuostatoms.

32. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, turėjo įvertinti kuris iš nurodytų teisės aktų yra taikytinas nagrinėjamu atveju, taip pat nustatyti, ar Sprendimas atitiko ginčui aktualiame teisės akte nustatytas kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ įrengimo sąlygas, tačiau tokio vertinimo neatliko.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimo argumentavimas, kai nesivadovaujama ginčui aktualiomis teisės normomis, t. y. neatliekamas teisinis situacijos įvertinimas, pripažintinas būtinųjų teismo sprendimo motyvų, nustatytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimu.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tam, kad pirmosios instancijos teismas atliktų šios nutarties 32 punkte nurodytą vertinimą.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai, kai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ginčui aktualiais teisės aktais, negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

38. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė