41190811-ee6d-4f49-9a56-d092f30f8967 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4936-331/2015                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-04340-2014-1                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti patirtÄ 2500 Lt turtinę žalÄ ir 100 000 Lt neturtinę žalÄ .PaaiÅ¡kino, kad yra pretendentas į M. Å . iÅ¡likusio nekilnojamojo turto, t. y. 3,38 ha žemės sklypo, esančio Å ventosios mieste, nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . 2002-06-10 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamentÄ , kad bÅ«tų suteikta informacija, kokioje situacijoje yra pareiÅ¡kėjo senelio grÄ Å¾inama žemė.

Gautame raÅ¡te buvo teigiama, kad pagal archyvinį planÄ buvusio savininko M. Å . turėta žemė yra iÅ¡ dalies laisva. PareiÅ¡kėjas 2004-09-27 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo vilkinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004-11-19 sprendimu skundÄ atmetė, motyvuodamas tuo, jog neaiÅ¡ku ar gali pretenduoti į senelio M. Å . nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nes nenustatyta ar jo tėvui A.

Å . (M. Å . sÅ«nui) atsirado nuosavybės teisė į minimÄ Å¾emę. 2004-11-19 teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės atstovė D. Z. suklaidino teismÄ . 2004-06-16 Palangoje vyko pasitarimas dėl Å ventosios detaliojo plano korektÅ«ros. Å iame pasitarimų posėdyje D. Z. nekilo abejonių dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. 2014-11-19 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pareiÅ¡kėjui buvo nepalankus, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities administracijos virÅ¡ininkę V.

L.. 2004-12-10 raÅ¡tu Nr. GS-654 buvo informuotas, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimui į M. Å . valdytÄ 3,038 ha žemės plotÄ (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu Palangos miestas) nuosavybės teisių įrodančių dokumentų pakanka.Dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojama atsakovės UAB sveikatos centras „Energetikas“ ir tik dalis žemės sklypo yra užstatyta Å¡iai bendrovei priklausančiais pastatais. Likusi savininko M. Å . turėto žemės sklypo dalis yra laisva (neužstatyta) žemė.

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija 2004-10-15 raÅ¡te Nr. S13-287-(3.5) taip pat pažymėjo, jog Palangos miesto savivaldybė be jokio pagrindo dalį M. Å . žemės sklypo priskyrė valstybės iÅ¡perkamai žemei.Teigia, jog akivaizdu, kad žemės grÄ Å¾inimo laikotarpiu buvo nusižengta žemės reformos darbų vykdymo tvarkai ir terminams. PareiÅ¡kėjui tris kartus buvo patvirtinta, jog dokumentų nuosavybės teisių atkÅ«rimui pakanka. 2007-07-20 sprendimas, 2009-11-23 sprendimas, 2010-11-02 nutartis įrodo, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, jos virÅ¡ininkas V.

R., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja N. J., vilkindami įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiÅ¡kėjo nuosavybės atkÅ«rimo klausimus, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi iÅ¡nagrinėti piliečių praÅ¡ymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį pateikimo bei kitų Å¡iame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Nuosavybės teisių atkūrimas prasidėjo nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-19 priimto nutarimo Nr. 1475 ir baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-11-02 nutartimi, todėl buvo nesilaikoma žemės reformos darbų vykdymo tvarkos ir terminų ir tokiu būdu pažeistos jo teisės ir padaryta žala.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 110-115) paaiškino, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2005-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-668/2005 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po M. Š. mirties jo įstatyminiais įpėdiniais buvo: žmona A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., dukra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dukra M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., sūnus A.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), sÅ«nus J. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), sÅ«nus J. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), sÅ«nus T. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas buvo nustatytas nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tikslu. Teismas Å¡iuo sprendimu taip pat atnaujino terminÄ pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti.Remiantis Å¡iuo teismo sprendimu, vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ Ä¯ buvusio savininko M.

Å . iki 1940 m. visuotinės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - žemę, tuomečio Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkÅ«rimo“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grÄ Å¾inant nuosavybėn natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) 1,4207 ha žemės sklypÄ turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini). A. Å . Å¡iuo įsakymu buvo grÄ Å¾inta 0,3552 ha (iÅ¡ bendro sklypo ploto 1,4207 ha).Pažymėjo, kad LVAT 2009-11-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009 konstatavo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2005-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-668/2005 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kuriuo nustatyti M.

Å . įstatyminiai įpėdiniai, negali bÅ«ti pagrindu atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, „<...> nes nuosavybės teisių atkÅ«rimui paveldėjimo institutas taikomas tiek, kiek jis nėra aptartas specialiu įstatymu. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymÄ â€ž<...> o esamų dokumentų nepakanka pripažinti, kad M.

S. valdė žemės sklypÄ iki 1940-07-22 nacionalizacijos, todėl tretieji suinteresuoti asmenys pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ neturi teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ grÄ Å¾inant M. Å . valdytÄ Å¾emės sklypÄ Priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimų pagrįstumÄ ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus aktus.Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo vykdyti įsiteisėjusius Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-11-23 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009 ir LVAT 2009-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009.

Vadovaujantis minėtais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra į buvusio savininko M. Å . iki 1940-07-22 nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - žemę Palangos mieste, asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ - N. A., A. A. Å ., A. Å . ir R. Å . atžvilgiu buvo nutraukta ir tolesni veiksmai nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimu nevykdomi.Tuometė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija Lietuvos Respublikos teisės aktais jai priskirtas nuosavybės teisių atkÅ«rimo funkcijas vykdė tinkamai, vadovavosi įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2005-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-668/2005 dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo.

Institucija negalėjo prisiimti atsakomybės dėl pretendentų pateiktų įrodymų apimties, taip pat jai negalėjo būti perkelta įrodinėjimo našta. Asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, turi būti atidūs ir rūpestingi, aktyviai dalyvauti teikiant rašytinius įrodymus institucijai ir domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Viešojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigūnai veikia įstatymo apibrėžtose ribose.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, negalėjo bÅ«ti suteikta teisė aiÅ¡kinti teisės normas plečiamai ir vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo funkcijas kitaip, nei numatyta tai reglamentuojančiuose teisės aktuose.Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalÄ , nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo patirtÄ fizinį skausmÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus.PareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®)78 str.).

PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l.

26) S k u n d a s  n e t e n k i n t i n a s. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos veiksmų. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Remiantis LVAT praktika (2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, kad jam nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M.

Å . valdytÄ Å¾emės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu Palangos miestas). PareiÅ¡kėjo teigimu, žemės grÄ Å¾inimo laikotarpiu buvo nusižengta žemės reformos darbų vykdymo tvarkai ir terminams. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, vilkindama įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiÅ¡kėjo nuosavybės atkÅ«rimo klausimus, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.Nustatyta, kad A.

Å ., A. A. Å ., R. Å ., N. A. 2004-09-30 skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ ir prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypÄ ir parengti M. Å . laisvos neužstatytos žemės sklypo planÄ iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose bei įpareigoti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į M. Å . valdytÄ Å¾emę 3,92 ha Palangos mieste, grÄ Å¾inant pretendentams laisvÄ neužstatytÄ Å¾emę natÅ«ra.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-11-19 sprendimu jų skundas atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 14-17). Teismo sprendimu konstatuota, jog „nėra aiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsniu, iÅ¡ vis gali pretenduoti į M. Å . nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Klausimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo gali bÅ«ti svarstomas tik nustačius, ar apskritai pareiÅ¡kėjų tėvui A.

Å . (M. Å . sÅ«nui) atsirado nuosavybės teisė į minimÄ Å¾emę. Teisinio vertinimo nekeičia ir atsakovo Klaipėdos AVA pozicija, kad pareiÅ¡kėjų pateiktų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises“.A. Å ., A. A. Å ., R. Å ., N. A. 2005-03-21 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Palangos miesto apylinkės teismas 2005-08-31 sprendimu patenkino jų patikslintÄ praÅ¡ymÄ ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po M.

Å . mirties jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jo žmona A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m., dukra A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), dukra M. Å . gim. (duomenys neskelbtini), sÅ«nus M. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m., sÅ«nus A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), sÅ«nus J. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), sÅ«nus J. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), sÅ«nus T. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei atnaujintas terminas pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti (b. l. 18).Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-11-23 sprendime byloje Nr. I-29-386/2009 (b. l. 28-37), be kita ko, nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-18 įsakymu Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ suderinta informacija apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę Å ventojoje, nustatant, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) M.

Å . įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis) yra laisva (neužstatyta) žemė; patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, dydis, ribos ir apribojimai; nustatytas Å¡io sklypo plotas - 1,4207 ha; nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das, pobÅ«dis ir kt. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grÄ Å¾inant nuosavybėn laisvÄ (neužstatyta) žemę 1,4207 ha žemės sklypÄ turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini):

A. Å ., A. A. Å ., N. A. kiekvienam po – 0,3552 ha, R. Å . - 0,3551 ha (iÅ¡ bendro sklypo ploto 1,4207 ha). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 sprendimais Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 į buvusio savininko M. Å . nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,9800 ha žemės atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Å ., A. A. Å ., N. A. kiekvienam po – 0,3552 ha, R. Å . - 0,3551 ha (iÅ¡ bendro sklypo ploto 1,4207 ha) turėtoje vietoje, esančiÄ Â (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė).

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2007-11-06 įsakymu Nr. 4-6365- (1.3), vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-937-622/2007, sustabdė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 įsakymo Nr. 4-6038-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkÅ«rimo“ bei Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 sprendimų Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 galiojimÄ .Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-11-23 sprendimu byloje Nr. I-29-386/2009 panaikino Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 įsakymÄ Nr. 4-6038-(1.3);

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 sprendimÄ Nr. 1847; Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 sprendimÄ Nr. 1848; Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 sprendimÄ Nr. 1849; Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-10-18 sprendimÄ Nr. 1850; Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-18 įsakymÄ Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Teismas sprendime priėjo iÅ¡vados, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas Å¡ioje byloje yra iÅ¡ esmės neteisėtas, atliktas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo (b. l. 28-37).LVAT 2010-11-02 nutartimi byloje Nr. A-261-1503/2010 (b. l. 38-43) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-11-23 sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktas buvo nustatytas, o esamų dokumentų nepakanka pripažinti, kad M.

Å . valdė žemės sklypÄ iki 1940-07-22 nacionalizacijos, todėl tretieji suinteresuoti asmenys pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymÄ neturi teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ , grÄ Å¾inant M. Å . valdytÄ Å¾emės sklypÄ . Priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimų pagrįstumÄ , ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tos pačios Å¡alys.

Taigi tai, kad pareiÅ¡kėjas pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ neturi teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ , grÄ Å¾inant M. Å . valdytÄ Å¾emės sklypÄ iki 1940-07-22 nacionalizacijos buvo konstatuotas LVAT 2010-11-02 nutartimi byloje Nr. A-261-1503/2010, t. y. galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, ir iÅ¡ naujo Å¡ios aplinkybės nebeįrodinėtinos.Kaip minėta, LVAT 2010-11-02 nutartimi byloje Nr. A-261-1503/2010 konstatuotas priimtų aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumas, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimų pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimo nesieja su nuosavybės teisių atkÅ«rimu tuo aspektu, kad vėliau jis buvo pripažintas neteisėtu, o bÅ«tent teigia, kad buvo vilkinama įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiÅ¡kėjo nuosavybės atkÅ«rimo klausimus, pažeista Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi iÅ¡nagrinėti piliečių praÅ¡ymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų Å¡iame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas dėl nustatytų neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese neprarado teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ , nes tokios teisės jis neturėjo, todėl negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio jas atkurti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas prasidėjo nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-19 priimto nutarimo Nr. 1475 ir baigėsi LVAT 2010-11-02 nutartimi, todėl buvo nesilaikoma žemės reformos darbų vykdymo tvarkos ir terminų ir tokiu bÅ«du pažeistos jo teisės ir padaryta žala.

Teismas su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais sutikti negali, nes pareiÅ¡kėjui apskritai negalėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, todėl netgi atitinkamų terminų pažeidimas negalėtų bÅ«ti pagrindu žalai priteisti, nes iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė.Tuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmų neteisėtumo pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo aspektu nenustatyta. Nenustačius pagrindinio vieÅ¡osios atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra tikslinga byloje vertinti likusias atsakomybės sÄ lygas.Pažymėtina ir tai, kad praÅ¡oma priteisti turtinė žala (2500 Lt), kuria pareiÅ¡kėjas laiko iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 94), yra priskirtina bylinėjimosi iÅ¡laidoms, kurios gali bÅ«ti priteisiamos arba nepriteisiamos atitinkamose bylose ir negali bÅ«ti priskiriamos turtinei žalai.

Taigi praÅ¡oma turtinė žala bet kokiu atveju negalėtų bÅ«ti priteista. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimo tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                               Jolanta Malijauskienė                          Henrikas Sadauskas                          Liudmila Zaborovska