4115d71b-e3ae-4569-80c5-e3f193576b18 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1023-730/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09621-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Demitus“ ieÅ¡kinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo, žalos atlyginimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama pripažinti 2016 m. rugsėjo 15 d. prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ 1 595,99 EUR sumai niekiniu ir negaliojančiu, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 595,99 EUR skolÄ , 1 964,73 EUR žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad byloje esančiais įrodymais ieÅ¡kovė įrodinėja, kad įskaitymo atlikimo metu ieÅ¡kovė buvo nemoki, atliktu įskaitymu atsakovui buvo suteikta pirmumo teisė prieÅ¡ kitus, tame tarpe ir tos pačios eilės kreditorius, atsakovas žinojo apie blogÄ uždarosios akcinės bendrovės „Demitus" turtinę padėtį, nes buvo jos darbuotojas ir akcininkas, todėl elgėsi nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovo atžvilgiu panaikindamas savo prievolę atsiskaityti pagal sÄ skaitÄ už įgytÄ turtÄ .

Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Demitus” iÅ¡kelta bankroto byla. Teigia, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei pagal pastarosios 2016 m. rugpjūčio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ apmokėjimui už parduotas prekes PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , serija DM Nr.

07. Nurodo, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra pasiraÅ¡ytinai apmokėjimui 2 6+6,99 EUR yra priimta atsakovo, tačiau atsakovas su ieÅ¡kove nėra atsiskaitęs. Nurodo, kad atsakovas (uždarosios akcinės bendrovės „Demitus" akcininkas ir darbuotojas – (duomenys neskelbtini)) savo veiksmais, kuomet ieÅ¡kovei priklausantis turtas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei jau faktiÅ¡kai esant nemokiai jam buvo parduotas už mažesnę kainÄ , nei parduoto turto likutinė vertė padarė ieÅ¡kovei, ir jo kreditoriams 1 964,73 EUR žalÄ .

Pagal 2014 m. kovo 20 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įgijo 50 procentų uždarosios akcinės bendrovės „Demitus" akcijų. Pagal 2014 m. rugsėjo 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas įgijo papildomai dar 10 procentų uždarosios akcinės bendrovės „Demitus" akcijų. Taigi atsakovas valdo 60 procentų uždarosios akcinės bendrovės „Demitus" akcijų, ir yra asmuo tiesiogiai susijęs su pardavėja ieškove per jo valdomas akcijas. Pažymi, kad 2017 m. sausio 23 d. atsakovo, kaip buvusio uždarosios akcinės bendrovės „Demitus" darbuotojo, pranešime dėl uždarosios akcnės bendrovės „Demitus" kreditorinio įsiskolinimo dydžio yra nurodyta, kad neišmokėtas darbo užmokestis atsakovui sudarė 918,75 EUR.

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma bloga uždarosios akcinės bendrovės "Demitus" turtinė padėtis, kad įmonė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, yra faktinėje nemokumo būklėje.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimus, kuriuose iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ atmesti patikslintÄ ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl įskaitymo negaliojančiu, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kada ir kokiu sandoriu - vienaÅ¡aliu pareiÅ¡kimu ar dviÅ¡aliu tarpusavio skolų užskaitymo aktu - buvo atliktas įskaitymas. Pažymi, kad ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nuolat klaidingai interpretuoja įskaitymÄ , kaip ieÅ¡kovo ir atsakovo dviÅ¡alį susitarimÄ , tuo iÅ¡kreipdama tikrÄ jį atlikto įskaitymo teisinį santykį ir jo sudarymo momentÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat yra visiÅ¡kai nepagrįstas, o nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių duomenų, kadangi pagal bendrÄ jÄ taisyklę akcininkas ar akcininkų susirinkimas nėra prievolės dėl valdymo organų civilinės atsakomybės subjektas, nes neturi kompetencijos daryti verslo sprendimus, taip pat fiduciarinių pareigų, bÅ«dingų valdymo organams. Nurodo, kad dėl turto pardavimo už neva mažesnę nei likutinė turto vertė pasakytina tai, kad atsakovas neturėjo pareigos nustatyti parduodamo turto kainos, nes tai ne akcininko kompetencijai priskirta funkcija, o įrangos pardavimas mažesne nei likutine verte pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, nes nėra teisės aktų, kuriuose bÅ«tų nustatytas draudimas parduoti įmonės turtÄ mažesne nei likutine verte.

Atsakovo žinojimo faktas apie įmonės tariamai blogÄ padėtį, kad įmonė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, yra faktinėje nemokumo bÅ«klėje jau sandorio sudarymo metu, ieÅ¡kinyje grindžiamas tik prielaidomis, ieÅ¡kovei nepateikiant objektyvių įrodymų.

3. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo pateikta faktų interpretacija, civilinės teisinės atsakomybės įvertinimu, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį palaiko visų pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje. Nurodo, kad ieÅ¡kovė pateikė įsiteisėjusiÄ Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria yra iÅ¡kelta uždarosios akcinės bendrovės „Demitus“ bankroto byla. Ä®monių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato imperatyviÄ nuostatÄ , kad nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos:

1) teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Å¡io įstatymo;

2) Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo. Taigi, atsakovas įskaitymo negali grįsti 2017 m. liepos 25 d. periodine tiekėjų suvestine, nes tai yra po bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytas sandoris, ir Å¡is dokumentas negali pagrįsti įskaitymo. IeÅ¡kovė pažymi, kad apskaičiuota žala dėl prekių pardavimo yra padaryta įvertinant tiek nusidėvėjimÄ , tiek ir jų likutinę vertę. O atsakovas nuspręsdamas už daug žemesnę kainÄ Ä¯sigyti iÅ¡ su juo susijusios įmonės prekes, tuo metu kai įmonė jau buvo nemoki, turėjo įvertinti elgesio pasekmes, nes sandoriu yra padaryta žala kitiems įmonės kreditoriams.

Teigia, kad uždarosios akcinės bendrovės „Demitus“ akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir balsavo atsakovas E. S., sprendė įmonės vadovo sugebėjimÄ ir tinkamumÄ eiti pareigas. Toks vadovo įvertinimas nėra galimas be jo veiklos įmonėje analizės, kurios metu vertinami ir finansiniai įmonės veiklos duomenys.

4. Atsakovas pateikė triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė klaidingai interpretuoja „Periodinę pirkėjų suvestinę“, kaip įskaitymo sandorį, neva atliktÄ jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Su tokiu netinkamu įrodymo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad I. J. 2017 m. liepos 25 d. elektroninis paraÅ¡as patvirtina, kad dokumentas yra tikras. „Periodinė pirkėjų suvestinė“ už laikotarpį atsakovo praÅ¡ymu buvo pakartotinai iÅ¡traukta iÅ¡ I. J. turimų duomenų kompiuteryje, siekiant pateikti atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti skolÄ .

Kaip jau buvo nurodyta atsiliepime į ieÅ¡kinį, pagal 2016 m. rugpjūčio 15 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ serija DM Nr. 07 apmokėjimas buvo atliktas tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯skaitymu, nes ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui neiÅ¡mokėto atlyginimo, todėl „Periodinė pirkėjų suvestinė“ už laikotarpį 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikta, kaip įrodymas įskaitymo, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 15 d., o ne 2017 m. liepos 25 d., kaip teigia ieÅ¡kovas. Pažymi, kad užskaitos tarp darbo užmokesčio ir pirkėjų skolų sudengimo fiksuojamos Didžiosios knygos sÄ skaitų apyvartose.

Visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti bankroto administratoriui, todėl ieÅ¡kovo nurodytas argumentas, kad ieÅ¡kovas neturi jokių duomenų apie įskaitymÄ 2016 m. rugsėjo mėn., yra nepagrįstas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas (pirkėjas) ir uždaroji akcinė bendrovė „Demitus“ (pardavėjas) 2016 m. rugpjūčio 15 d. sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį atsakovas prievolę sumokėti įsigytos įrangos kainÄ pagal 2016 m. rugpjūčio 15 d.

PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ serija DM Nr. 07 tinkamai įvykdė, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad įmonės turtas (alaus įranga) buvo parduotas už rinkos kainÄ , todėl žalos ieÅ¡kovas nepatyrė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. kovo 15 d. sprendimu atnaujino ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Demitus“ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana reikalavimams dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo 1595,99 EUR sumai pripažinimo negaliojančiu pateikti ir ieÅ¡kinį tenkino, pripažino 2016 m. rugsėjo 15 d. prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 1595,99 EUR sumai negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 595,99 EUR skolÄ , 1 964,73 EUR žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 3 560,72 EUR sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. liepos 13 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 1 210 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė iÅ¡ atsakovo 207 EUR žyminį mokestį Valstybės naudai.

Pagrindiniai sprendimo motyvai: 5.1. Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 19 d. uždarosios akcinės bendrovės „Demitus“ direktorės R. U. pareiškime dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo yra nurodyta, kad 2016 m. vasaros sezono metu, kuris dažniausiai buvo pelningiausias apyvarta sumažėjo 20 procentų, lyginant su 2015 metais. 2016 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, buvo nustatyta, kad iš teismui pateikto 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo 18 449 EUR turto, tačiau pradelsti įsipareigojimai yra 68 321 EUR.

Nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (2016 m. rugsėjo 15 d.) ieÅ¡kovė jau atitiko nemokios įmonės bÅ«senÄ , tačiau atliko užskaitymÄ , kuriuo suteikta pirmenybė tik trečios eilės kreditoriui - atsakovui. Dėl egzistuojančios nemokumo bÅ«senos Å¡alys neturėjo teisės atlikti minėto įskaitymo, kadangi iÅ¡ Å¡ių lėšų turėjo bÅ«ti tenkinami visų kreditorių reikalavimai laikantis CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo. Teigia, kad atsakovas apie įmonės nemokumÄ Å¾inojo, nes buvo įmonės akcininkas ir vadovas ir konstatavo, kad 2016 m. rugsėjo 15 d.

įformintas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas 1595,99 EUR sumai prieÅ¡tarauja įstatymo normoms, todėl pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. 5.2. Dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pripažinus 2016 m. rugsėjo 15 d. prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ 1 595,99 EUR sumai negaliojančiu, atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei 1 595,99 EUR pagal ieÅ¡kovės 2016 m. rugpjūčio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už parduotas prekes – pramoninį alaus Å¡aldytuvÄ T-220, alaus kolonÄ BTW4WC Cobra, alaus Å¡aldiklį.

Nustatė, kad sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ pasiraÅ¡ytinai priėmė atsakovas, tačiau su ieÅ¡kove neatsiskaitė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pardavė atsakovui prekes, tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nesumokėjo ieÅ¡kovei už parduotas prekes, dėl ko atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę ir iÅ¡ atsakovo priteistina 1 595,99 EUR skola. 5.3. Dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. alaus Å¡aldiklio T-220 likutinė vertė buvo 664,33 EUR, alaus kolonos BTW4WC „Cobra“ – 1 937,12 EUR, alaus Å¡aldiklio T220 – 682,28 EUR, iÅ¡ viso 3 283,73 EUR, o atsakovas Å¡ias prekes nupirko už 1 319 EUR be PVM, tai yra 1 964,73 EUR mažiau nei Å¡ių daiktų likutinė vertė.

Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d., kada buvo sudarytas prekių perleidimo sandoris iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui, uždaroji akcinė bendrovė „Demitus“ faktiÅ¡kai buvo nemoki įmonė. Atsakovas, bÅ«damas Å¡ios įmonės akcininku ir darbuotoju, žinodamas įmonės turtinę padėtį, įsigijo prekes už mažesnę kainÄ , už kurias neatsiskaitė, taip padarydamas žalÄ ieÅ¡kovei ir taip atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad atsakovas savo veiksmais padarė ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams 1 964,73 EUR žalÄ , kuri priteistina iÅ¡ atsakovo. 5.4.

Pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kinio senaties termino nurodė, kad ginčijamas įskaitymas buvo atliktas 2016 m. rugpjūčio 15 d.. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio metu buvo sunkioje finansinėje padėtyje, jai netrukus buvo iÅ¡keltas bankrotas ir ieÅ¡kovė nesuprato, kad Å¡iuo sandoriu jai buvo padarytas pažeidimas – tai iÅ¡aiÅ¡kėjo ne nuo dokumentų perdavimo bankroto administratoriui dienos, o civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu po atsakovo procesinių dokumentų byloje gavimo, laikė, kad senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl Å¡io sandorio nuginčijimo pareikÅ¡ti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl ieÅ¡kovei senaties terminÄ dėl 2016 m. rugpjūčio 15 d. prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo 1595,99 Eur sumai pripažinimo negaliojančiu pateikti atnaujino.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Apeliantas dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nurodo, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui.

Teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir nepateikė duomenų, įrodančių, jog kreditoriai turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui. Pažymėjo, jog teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ ir nurodo, kad Å¡iuo atveju įskaitymas realiai buvo atliktas 2016 m. rugpjūčio 15 d. ginčo įrangos pirkimo - pardavimo sandorio metu, o ne 2016 m. rugsėjo 15 d., kaip skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas.

Nurodė, kad esant galiojantiems prieÅ¡prieÅ¡iniams reikalavimams, vienai Å¡aliai pareiÅ¡kus apie įskaitymÄ , nepriklausomai nuo kitos Å¡alies požiÅ«rio į tokį veiksmÄ , atsiranda teisinės pasekmės – prievolės pabaiga. Å iuo konkrečiu atveju įskaitymas tarp Å¡alių buvo atliktas vienaÅ¡aliu žodiniu pareiÅ¡kimu 2016 m. rugpjūčio 15 d., todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog ginčo dalykas yra 2016 m. rugsėjo 15 d. prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas.

Atsižvelgiant į tai teigia, kad minėtai datai tai yra 2016 m. rugpjūčio 15 d. kreditorius privalėjo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui. 6.2. Apeliantas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog ginčijamo įskaitymo metu ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki. Apeliantas su Å¡iais argumentais nesutinka, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-806-513/2017 patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as sudarytas remiantis 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso bei vėlesniais finansiniais dokumentais, todėl negali įrodyti realios įmonės finansinės padėties 2016 m. rugpjūčio 15 d. dienai.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymų metu įmonė turėjo skolų kreditoriams. Teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje konstatavo, jog uždaroji akcinė bendrovė „Demitus“ nėra nemoki ir atsisakė įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir teigia, kad iÅ¡ esmės finansinė padėtis įmonėje nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. nebuvo pasikeitusi. 6.3.

Apeliantas dėl sandorio privalomumo ir Å¡alių sÄ Å¾iningumo teigia, kad ieÅ¡kovė buvo skolinga atsakovui nesumokėto darbo užmokesčio dalį. MinėtÄ savo prievolę įvykdyti ieÅ¡kovė nusprendė atlikdama įskaitymÄ . Pažymėjo, jog net jei ir nebÅ«tų atliktas skolos įskaitymas, ieÅ¡kovei bÅ«tų iÅ¡likusi prievolė atsakovui sumokėti darbo užmokesčio skolÄ , kadangi sumokėti darbo užmokestį, todėl ginčijamas įskaitymas privalėjo bÅ«ti atliktas. Pažymėjo, jog ginčijamu įskaitymu nebuvo padaryta jokia žala uždarajai akcinei bendrovei „Demitus“.

PrieÅ¡ingai, minėtas įskaitymas buvo ekonomiÅ¡kai naudingas įmonei. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ nenurodė jokių faktinių aplinkybių. Nurodo, kad jokių aplinkybių, susijusių su Å¡alių nesÄ Å¾iningumu ir negali bÅ«ti, kadangi jų nėra, be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių Å¡alis buvus nesÄ Å¾iningas. Teigia, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog įskaitymo atlikimo metu ieÅ¡kovė buvo moki ir vykdė normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ . 6.4.

Apeliantas dėl žalos atlyginimo nurodo, kad įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovės prekes, o prekes kainÄ turėjo nustatyti pardavėjas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovas įsigydamas prekes už mažesnę kainÄ atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, jog atsakovas, nebÅ«damas įmonės vadovu, neturėjo pareigos įvertinti įrangos kainos. Teigia, kad parduodamo turto kainÄ , įvertinusi rinkos aplinkÄ , nustatė pardavėjas, tai yra uždaroji akcinė bendrovė „Demitus“.

Apeliantas teigia, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainÄ ir tai patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „VR Servisas“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tas.

7. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apelianto atsakovo 2018 m. balandžio 16 d. apeliacinį skundÄ atmesti ir 2018 m. kovo 15 d. teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; 7.1. IeÅ¡kovė dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu, ir negaliojančiu kaip pažeidžiančio ieÅ¡kovės kreditorių interesus nurodo, kad ieÅ¡kovė ginčijo 2016 m. rugsėjo 15 d. įskaitymÄ , nes Å¡io tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo akto sudarymo metu ieÅ¡kovė jau buvo nemoki, turėjo aukÅ¡tesnės eilės kreditorių.

Nurodo, kad atliktu užskaitymu atsakovui buvo suteiktas prioritetas prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovės kreditorius, taip pažeidžiant kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesus, atliktas užskaitymas ieÅ¡kovei buvo nenaudingas, nes ieÅ¡kovė negavo atsiskaitymo iÅ¡ atsakovo. Nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu, ir prieÅ¡ jo sudarymÄ , ieÅ¡kovė jau buvo faktiÅ¡kai nemoki, skolinga aukÅ¡tesnės eilės kreditoriams. Teigia, kad ieÅ¡kovė byloje pateikė įrodymus, kad mokėtinų sumų užskaitymas atliktas beveik prieÅ¡ pat tÄ momentÄ , kai Klaipėdos apygardos teisme buvo pateiktas ieÅ¡kinys dėl ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pažymėjo, kad toks neilgas laikotarpis tarp ginčijamo užskaitymo akto sudarymo ir ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo neginčijamai liudija, kad ieÅ¡kovė užskaitymų metu buvo faktiÅ¡kai nemoki. 7.2. IeÅ¡kovė dėl kreditorių teisių pažeidimo skolininko nemokumu, kaip actio Pauliana sÄ lygos nurodo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas taikyti ginčijamam sandoriui actio Pauliana teisines pasekme grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovei esant nemokiai, Å¡iuo sandoriu atsakovui nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo kreditorinį reikalavimÄ .

Atliekant tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymÄ nebuvo laikytasi principo, kad visi kreditoriai traktuotini vienodai. IeÅ¡kovė teigia, kad uždaroji akcinė bendrovė „Demitus”, bÅ«dama nemoki, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui, buvusiam jos darbuotojui, ir akcininkui. IeÅ¡kovė teigia, kad atliekant įskaitymÄ ji buvo nemoki įmonė, o faktas, jog nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ priimta jau po ginčijamo užskaitymo atlikimo, nepaneigia galimybės taikyti actio Pauliana institutÄ . 7.3.

Dėl sandorio privalomumo ieÅ¡kovė nurodo, kad pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus akivaizdu, kad nurodyto vienodo visų kreditorių vertinimo principo nebuvo laikytasi, o tokie veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtu interesus gauti savo reikalavimų patenkinimÄ vienodomis sÄ lygomis su kitais kreditoriais. Teigia, kad actio Pauliana taikymo prasme Å¡alys ginčijamo užskaitymo atlikti ne tik kad neprivalėjo, bet ir neturėjo jokio tam pagrindo. Toks ginčijamas sandoris sukÅ«rė atsakovui turtinę naudÄ prieÅ¡ aukÅ¡tesnės, ir kitus tos pačios eilės kreditorius tik papildomai rodo atsakovės pirmesnės eilės kreditorių teisių pažeidimus, o taip pat ir tos pačios eilės kreditorių teisių pažeidimus. 7.4.

IeÅ¡kovė dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo nurodo, kad atsakovas yra ieÅ¡kovės akcininkas, buvęs įmonės darbuotojas, todėl jis žinojo įmonės turtinę padėtį. Teigia, kad ieÅ¡kovės ir jos veikla atsakovui yra žinoma dėl jo vykdytų darbinių funkcijų, bei naudojimosi akcininko turimomis teisėmis. Pažymi, kad apdairaus ir rÅ«pestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio Å¡alies patikimumu. Ginčijamo sandorio sudarymo metu uždaroji akcinė bendrovė „Demitus“ turėjo finansinių problemų, neatsiskaitė su darbuotojais, valstybinio socialinio draudimo, ir valstybės biudžetais.

Atsakovas nepaisė Å¡ių taikomų atidumo ir rÅ«pestingumo standartų, nors indikatorių tam turėjo. Atsakovo apdairaus ir rÅ«pestingo elgesio stoka vertintina kaip sÄ Å¾iningumo sutartiniuose santykiuose nepaisymas. Teisėjų kolegija k o n s ta t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

10. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį.

11. IeÅ¡kovės bankroto administratorius ginčijo ieÅ¡kovės ir atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Å¡iuo atveju buvo visos sÄ lygos CK 6.6 straipsnio nuostatoms taikyti. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

12. Apeliantas nesutikimo motyvais nurodo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad ieÅ¡kovės kreditoriai įskaitymo atlikimo momentu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovei kaip skolininkei, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įskaitymo atsiradimo momentÄ . Ä®rodinėjo, kad įskaitymo sandoris buvo atliktas žodžiu, sudarius sutartį dėl prekių įsigijimo 2016 m. rugpjūčio 15 d., o ne 2016 m. rugsėjo 15 d. atlikus buhalterinį įskaitymÄ , kaip įrodinėjo ieÅ¡kovė. Nesutiktina su Å¡iais apelianto argumentais.

13. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana taikymo sÄ lygų – kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Å i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010).

14. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė pardavė atsakovui prekes. Už parduotas prekes ieÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio 15 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , serija DM Nr. 07, už parduotas prekes – pramoninį alaus Å¡aldytuvÄ T-220, alaus kolonÄ BTW4WC Cobra, alaus Å¡aldiklį. Å iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokėjimui pasiraÅ¡ytinai priėmė atsakovas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja R. U. patvirtino, kad dėl prieÅ¡prieÅ¡inių Å¡alių reikalavimų įskaitymas įvyko žodžiu 2016 m. rugpjūčio 15 d., o liudytoja I. J. nurodė įtraukusi į buhalterinę apskaitÄ Å¡Ä¯ įvykį vėliau – 2016 m. rugsėjo 15 d. Å iÄ aplinkybę patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai – periodinė pirkėjų suvestinė.

15. Ä®skaitymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turiniui, nei formai (bÅ«dui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios praneÅ¡imo formos, tai apie įskaitymÄ gali bÅ«ti praneÅ¡ama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2010; kt.).

Ä®skaitymo sandorį sudarančių asmenų valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011). Actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tina, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, tai yra institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai.

Kreditoriaus pareiga yra įrodyti, kad jis turi tokiÄ , tai yra neabejotinÄ ir galiojančiÄ , reikalavimo teisę ir kad Å¡i egzistuoja, tai yra nėra tariama, pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008).

16. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai (15 punktas), suprantama, kad pareiÅ¡kimas apie įskaitymÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kus, suprantamas ir nedviprasmiÅ¡kas. Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), todėl pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Todėl atsakovas, įrodinėdamas, jog ginčijamas įskaitymas buvo sudarytas 2016 m. rugpjūčio 15 d. žodžiu, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti Å¡iÄ aplinkybę. Kolegijos vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, sudarančių pagrindÄ pripažinti įrodyta aplinkybę, jog įskaitymas buvo sudarytas žodžiu 2016 m. rugpjūčio 15 d. Å ias aplinkybes kolegija laiko nustatytomis, vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), tai yra kai iÅ¡ byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes.

Kolegijos vertinimu, liudytojos R. U. parodymai ir atsakovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimai objektyvumo prasme nėra pakankami Å¡iÄ aplinkybę pripažinti įrodyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog įskaitymas įvyko 2016 m. rugsėjo 15 d., tai yra, buvo atliktas ne žodžiu, o veiksmu, ieÅ¡kovės buhalterijoje atlikus ieÅ¡kovės ir atsakovo įsiskolinimų įskaitymÄ 1595,99 EUR sumai.

17. Kaip nurodyta, apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir nepateikė duomenų, įrodančių, jog kreditoriai įskaitymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog įskaitymo atlikimo metu, tai yra, 2016 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovė turėjo kreditorių, kurie ieÅ¡kovės atžvilgiu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovei.

18. IÅ¡ byloje esančio pirkėjų/tiekėjų sÄ raÅ¡o, sudaryto 2016 m. spalio 18 d. ieÅ¡kovės direktorės R. U. matyti, kad įskaitymo atlikimo metu, tai yra, 2016 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovė turėjo pradelstų įsipareigojimų uždarajai akcinei bendrovei „Statom Klaipėda“ 22 849, 56 EUR, mokėjimo terminas 2015 m. birželio 30 d., Å¡is finansinis reikalavimas patvirtintas ieÅ¡kovės bankroto byloje 2017 m. kovo 6 d. nutartimi. Taip pat sÄ raÅ¡e nurodyti pradelsti įsipareigojimai ir kitiems kreditoriams.

IÅ¡ 2016 m. spalio 4 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad ieÅ¡kovės direktorė R. U. nurodė, jog jai darbo užmokestis nėra iÅ¡mokamas nuo 2016 m. kovo mėnesio ir jos kaip pirmos eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo patvirtintas ieÅ¡kovės bankroto byloje 2017 m. kovo 6 d. nutartimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog ginčijamo įskaitymo metu, tai yra, 2016 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovė neturėjo kreditorių, kurie ieÅ¡kovės atžvilgiu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovei.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo, įmonės nemokumo fakto.

19. Apeliantas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo metu ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki. Apeliantas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-806-513/2017 patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as sudarytas remiantis 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje konstatavo, jog įmonė nėra nemoki. |Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

20. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®statymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vertinamas pagal iÅ¡orinį (įsipareigojimų nevykdymÄ ) ir vidinį (neigiamÄ Ä¯monės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).

Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

21. Faktinis įmonės nemokumas kaip paprastai atsiranda daug anksčiau, nei teisinis įmonės nemokumas. Å ios nutarties 16 punkte konstatuota, kad įskaitymo atlikimo momentas – 2016 m. rugsėjo 15 d. ir siekiant įvertinti ar įskaitymas įvyko ieÅ¡kovei esant nemokiai, bÅ«tina nustatyti įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Statom Klaipėda“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Demitus“, kurio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. B2-996-777/2016. 2016 m. balandžio 15 d. teismas nutartimi atsisakė iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ konstatuodamas, kad įmonė yra moki.

22. IeÅ¡kovė 2016 m. spalio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodė, kad 2016 m. vasaros sezono metu ieÅ¡kovės apyvarta sumažėjo 20 procentų. Dėl ieÅ¡kovės sunkios finansinės padėties jau 2016 m. rugsėjo 19 d. praneÅ¡imu, kai įskaitymas atliktas 2016 m. rugsėjo 15 d., buvo Å¡aukiamas 2016 m. spalio 4 d. neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame priimtas nutarimas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Susirinkimo protokole nurodyta, jog 2016 m. vasaros sezono metu sumažėjus apyvartai, pradėjo strigti atsiskaitymai, o 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovės įsiskolinimai sudarė: 672, 82 EUR VSDF valdybai, 1047,48 EUR Valstybinei mokesčių inspekcijai, 5403,12 EUR nepradelstų ir pradelstų skolų tiekėjams. Taip pat susirinkimo protokole nurodyta, kad atsakovui ir direktorei darbo užmokestis nemokamas nuo 2016 m. kovo mėnesio. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. spalio 19 d. ieškovė nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 65 071, 28 EUR.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1710-513/2016 iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . FaktÄ , kad ieÅ¡kovė įskaitymo atlikimo momentu buvo nemoki patvirtina ir 18 punkte nustatytos aplinkybės.

23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes (22 punktas), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įskaitymo atlikimo momentu, tai yra, 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovė buvo nemoki. Nors Klaipėdos apygardos teismo Nr. B2-996-777/2016 nutartimi konstatuota, kad įmonė yra moki, tačiau nustatyta, kad pagal šios įmonės finansinius dokumentus, tai yra 2016 m. kovo 30 d. balanso duomenis, įmonė turėjo turto už 43 999 EUR, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 59 799 EUR. Akivaizdu, kad įmonė jau 2016 m. kovo 30 d. turėjo finansinių sunkumų. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. įmonės įsipareigojimai sudarė 68 321 Eur, kai tuo tarpu bendrovės turimo ilgalaikio turto vertė sudarė 18 449 EUR, trumpalaikio turto – 3 338 EUR, o bendrovės per vienerius metus gautinos sumos sudarė 53 EUR.

24. Å iame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

25. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , kreditorių teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos įvairiais bÅ«dais. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).

Kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog dėl ginčo įskaitymo atlikimo sumažėjo ieÅ¡kovės turtas, esant kitų kreditorių, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog buvo pažeistos kreditorių teisės. Dėl sandorio privalomumo ir Å¡alių sÄ Å¾iningumo.

26. Apeliantas nurodydamas argumentus dėl sandorio privalomumo ir Å¡alių sÄ Å¾iningumo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareigos sudaryti ginčijamÄ sandorį ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių apie Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ , iÅ¡skyrus nepagrįstus teiginius. Aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ nėra. Apelianto vertinimu, ieÅ¡kovė privalėjo atlikti įskaitymÄ , nes turėjo pareigÄ atsakovui sumokėti darbo užmokestį. Kolegijos vertinimu, Å¡ie apelianto argumentai nepagrįsti, nes apelianto vertinimu esantys nepakankami motyvai nesudaro pagrindo pripažinti jų nesant.

27. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas, ir jei Å¡alis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., vieÅ¡ojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys. Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iÅ¡ skolininko vienaÅ¡aliÅ¡ko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimÄ Ä¯keisti turtÄ ), ikisutartinių santykių, vieÅ¡o konkurso ir kitų imperatyvų.

Taip pat atitinkamais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Dėl to, sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobÅ«džio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes. Teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymÄ ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo bÅ«tina sudaryti tam, kad bÅ«tų įvykdytos kitų sutarčių sÄ lygos ir visiÅ¡kai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iÅ¡ kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitÄ turtÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo apžvalga).

Apeliacinės instancijos, teismo vertinimu, įskaitymo metu, esant ieškovei nemokiai, esant kitų pirmos eilės kreditorių (18 punktas, 22 punktas), atlikti įskaitymo pareigos nebuvo.

28. Kita CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriama actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, tai yra kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali bÅ«ti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

29. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės akcininkai (tai yra juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigÄ elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

Å i pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrojo pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

30. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Demitus“ (duomenys neskelbtini) ir valdė didžiÄ jÄ dalį uždarosios akcinės bendrovės „Demitus“ akcijų, tai yra, 60 procentų. Dėl to apie tai, kad ginčo įskaitymo momentu ieÅ¡kovė jau yra nemoki ir nesugeba atsiskaityti su kreditoriais ir todėl atlikus įskaitymÄ bus pažeisti kreditorių interesai, atsakovas turėjo žinoti. Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

31. Be to, CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos skolininko ir trečiojo asmens, su kuriuo skolininkas sudarė kreditoriaus ginčijamÄ sandorį, nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, t. y. preziumuojamas abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. CK 6.67 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojmas, kai skolininkas – juridinis asmuo sudaro sandorį su fiziniu asmeniu, kris nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdo mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų juridinio asmens akcijų.

32. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog ginčo įskaitymo metu atsakovui priklausė 60 procentų akcijų, tai sudaro pagrindÄ taikyti įstatyme nustatytÄ prezumpcijÄ , jog įskaitymo metu įskaitymo Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos (CK 6.67 straipsnio 6 punktas). Dėl žalos dydžio.

33. Apeliantas nurodydamas nesutikimo motyvus dėl žalos atlyginimo nurodo, kad įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovės prekes, o prekes kainÄ turėjo nustatyti pardavėjas. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovas įsigydamas prekes už mažesnę kainÄ atliko neteisėtus veiksmus. Apeliantas nurodo, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainÄ ir tai patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „VR Servisas“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tas.

34. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Akcininkas yra bendrovės bendraturtis, tai yra fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso tam tikras bendrovės akcijų skaičius, suteikiantis jam įstatymuose ir bendrovės įstatuose įtvirtintas turtines ir neturtines teises bei nustatantis pareigas. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra ieÅ¡kovės akcininkas, jam priklauso 60 procentų įmonės akcijų. Ä®monės akcininkai turi pareigÄ elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-329/2009).

35. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. alaus šaldiklio T-220 likutinė vertė buvo 664,33 EUR, alaus kolonos BTW4WC „Cobra“ – 1 937,12 EUR, alaus šaldiklio T220 – 682,28 EUR, iš viso 3 283,73 EUR, o atsakovas šias prekes nupirko už 1 319 EUR be PVM, tai yra 1 964,73 EUR mažiau nei šių daiktų likutinė vertė.

36. Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas bÅ«damas įmonės akcininku ir darbuotoju – (duomenys neskelbtini) įsigijo įmonės turtÄ , darytina iÅ¡vada, kad apeliantui turėjo bÅ«ti žinoma reali įmonės parduodamo turto vertė. Apeliantas įsigydamas įmonei priklausantį turtÄ už dvigubai mažesnę nei rinkos kainÄ akivaizdu, kad turėjo žinoti Å¡ios įrangos realiÄ rinkos vertę ir bÅ«damas atsakingas įmonės dalyvis – akcininkas, turėjo imtis visų priemonių siekdamas užtikrinti, kad be pagrindo nebÅ«tų sumažintas įmonės turimas turtas.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendro pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalÄ , atsakingas asmuo – įmonės dalyvis (Å¡iuo atveju apeliantas) – turi pareigÄ jÄ atlyginti.

37. Apelianto nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas žalos dydį turėjo taikyti uždarosios akcinės bendrovės „VR Servisas“ nustatytÄ turto rinkos vertę vertinamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus vieÅ¡ai prieinamus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės „VR Servisas“ veiklÄ nustatyta, kad Å¡i įmonė verčiasi gėrimų įrangos pardavimu ir aptarnavimu. Å i įmonė nustatė, kad apeliantui perduoto turto vertė yra tarp 1320 EUR – 1720 EUR, nors bylos duomenimis faktinė įrangos likutinė vertė buvo 3283,73 EUR.

38. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

39. Vertinant apelianto pateiktÄ iÅ¡vadÄ (atsakymÄ dėl turto vertės), teismas privalo vertinti iÅ¡vados patikimumÄ bei patikrinti, ar iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Kolegijos vertinimu, 2017 m. rugpjūčio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „VR Servisas“ raÅ¡tas dėl įmonės turto vertės neatitinka norminiais aktais nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos ir yra informacinio pobÅ«džio dokumentas, kadangi duomenų, jog Å¡i iÅ¡vada yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d.

įsakymu dėl turto ir verslo vertinimo metodikos byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad vertinimÄ atlikusi įmonė verčiasi gėrimų įrangos pardavimu ir aptarnavimų, įrodymų, kad Å¡i įmonė galėjo atlikti retrospektyvinį turto vertinimÄ byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Demitus“ turto judėjimo nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 25 d. pažymoje nurodyta turto verte ir tinkamai nustatė žalos dydį.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog kolegijos vertinimu, apeliantas įsigijo ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ už dvigubai mažesnę nei rinkos kainÄ ir padarė žalÄ , yra pagrindas preziumuoti atsakovo veiksmus kaip nesÄ Å¾iningus, taikant CK 6.67 straipsnio 4 punktÄ .

41. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

42. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Irma Čuchraj Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė