2024-08-21 Nr. BB-4071-1-01-1-48878-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, spręsdama civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo G. T. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-08-21 Nr. BB-4071-1-01-1-48878-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria nukentėjusiajai iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistos neturtinės žalos dydis padidintas iki 57 000 Eur, ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2981/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48878-2022-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, spręsdama civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo G. T. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria nukentėjusiajai iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistos neturtinės žalos dydis padidintas iki 57 000 Eur, ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių nukentėjusiajai (žuvusiosios mergaitės motinai) priteista neproporcingai didelė neturtinė žala. Kasatorius nurodo, kad priteistos neturtinės žalos dydis ženkliai viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamos neturtinės žalos dydžius ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Skunde taip pat nurodoma, kad kasacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami civilinį ieškinį, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Kartu kasatorius nurodo ir tai, kad, jo nuomone, susidaro nepriimtina procesinė situacija, kai vienos instancijos teismas nustatė, jog neturtinės žalos dydis yra 25 000 Eur, o aukštesnės instancijos teismas šį žalos dydį padidino iki 75 000 Eur. Taip pat nurodoma, kad byloje susidarė neteisėta ir neteisinga situacija, kai nukentėjusiajam, kuris buvo žuvusiosios tėvas ir su kuriuo ji gyveno po tėvų skyrybų, buvo priteista žymiai mažesnė neturtinė žala nei nukentėjusiajai, kuri didžiąją gyvenimo dalį žuvusiosios neaugino ir su ja bendravo tik epizodiškai. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijoje yra nustatyti neturtinės žalos išmokų žuvusiojo artimiesiems dydžiai, kurie atitinka ir nustatomus teismų praktikoje. Kasatorius nurodo, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, žuvusiojo artimiesiems įprastai priteisiamas neturtinės žalos dydis siekia nuo 2896,2 Eur iki 31 298 Eur.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, patikrina, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, 2K-85-594/2024).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kartu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tik tais atvejais, kai kasaciniame skunde yra aiškiai nurodyta konkreti byla ar bylos, kuriose buvo spręsta analogiška situacija ir kurios turi precedento reikšmę konkrečiai nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamu atveju kasatorius aiškiai nenurodė nei vienos konkrečios tokią reikšmę turinčios ir analogiškos bylos. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nuosekliai savo praktikoje nurodo, jog teismų praktikos formavimasis yra nuolatinis procesas, todėl esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių yra galimi, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, 2K-86-699/2017, 2K-217-697/2022). Tai iš esmės ir aptarė apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 22 punkte, aiškiai nurodydamas argumentus, kodėl šiuo atveju neturtinės žalos dydis yra didinamas. Be to, kasatorius pateiktame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, tačiau nenurodė, kokie konkretūs BPK nuostatų pažeidimai buvo padaryti. Tokie deklaratyvūs teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais. Kasatoriaus teiginiai dėl žuvusiosios tėvams priteistų skirtingų neturtinės žalos dydžių yra grįsti nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo išdėstytais argumentais, o toks nesutikimas grįstas tik sava byloje nustatytų aplinkybių interpretacija, kuri nelaikytina teisiniais argumentais.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo G. T. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo G. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Danutė Jočienė
Tomas Šeškauskas