2022-12-08 Nr. AB-30010-3-61-3-05422-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-832-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05422-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 48SD-13055-(14.48.136 E.) (toliau – ir Raštas Nr. 1); 2) panaikinti NŽT 2022 m. spalio 18 d. raštą Nr. 1SS-1546-(5.59 E.) (toliau – ir Raštas Nr. 2); įpareigoti NŽT suderinti pareiškėjo 2022 m. liepos 26 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) pateiktą ir registruotą Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas taip pat pareiškė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui ir jo padaliniams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo formavimu ir nuosavybės teisių atkūrimu, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sieja su galima neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala. Nors pareiškėjas prašymą grindžia būtent šiuo argumentu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima ne tik matyti realų galimai atsirasiančios žalos faktą, bet ir žalos dydį. Prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas jų neįvardijo ir neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintinas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį dalyje dėl netenkinto pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir jo padaliniams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo formavimu ir nuosavybės teisės atkūrimu, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateiktame skunde buvo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie tai, jog pareiškėjas yra pradėjęs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šiuo metu yra parengtas projektas, kuris yra derinimo stadijoje. Pareiškėjo prie skundo pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas šioje byloje ginčijamu raštu atsisakė derinti pareiškėjo parengtą projektą, nurodydamas, jog dėl to paties žemės sklypo yra pradėta ir kito asmens procedūra, kuri yra projekto derinimo stadijoje.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadas, kad pareiškėjo pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra sustojo projekto derinimo stadijoje, o tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas dėl jos bus sprendžiamas šioje byloje; kito asmens inicijuota ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra toliau vyksta ir šiuo metu yra toje pačioje projekto derinimo stadijoje.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) analizė leidžia spręsti, jog projekto derinimo procedūra yra viena iš paskutinių procedūrų, po kurios gali būti suformuotas ir asmeniui perleistas žemės sklypas. Tokiu būdu, pareiškėjui parengus projektą ir kilus ginčui dėl jo derinimo, t. y. sustojus procedūrai, kitas žemės sklypo projektas gali būti suderintas, atliktos kitos baigiamos procedūros ir jis gali būti perleistas kitam asmeniui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbo krūviai yra labai dideli, todėl užtrunka bylų nagrinėjimas. Dėl šių priežasčių galima prognozuoti, kad šios bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimas gali užsitęsti ilgesniam kaip dvejų metų terminui. Nėra jokių aplinkybių ir jokio pagrindo matyti, kad atsakovas, kol nebus išspręstas ginčas šioje byloje, nesiims jokių veiksmų kitame žemės sklypo formavimo projekte. Tikėtina, kad atsakovas atliks veiksmus, susijusius su kitu ginčo žemės sklypo formavimo projektu, ir tokiu būdu ginčo žemės sklypas bus perleistas kitam asmeniui, nes ir teisės aktai įpareigoja jį (atsakovą) juos atlikti per nustatytus terminus.

Ginčo žemės sklypą suformavus ir perleidus kitam asmeniui, pareiškėjui bus padaryta didelė žala, nes pareiškėjas neteks teisės įgyti šalia jo žemės sklypo esantį žemės sklypą, kuris yra įsiterpęs žemės sklypas. Kitoje vietoje pareiškėjas neturi teisės įgyti valstybės žemės sklypo, nes neatitiks įsiterpusio žemės sklypo sąlygų. Ginčo žemės sklypo vertė pareiškėjui yra didelė, pareiškėjas yra patyręs išlaidas dėl projekto rengimo, kurios nebus atlygintos.

Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad kitam asmeniui perleidus nuosavybės teisę į ginčo objektu virtusį žemės sklypą, šios bylos nagrinėjimas neteks jokios prasmės ir nesukels jokių teisinių pasekmių, nes projekto derinimas taptų negalimu. Tokiu būdu, pareiškėjui padaryta žala galės būti sunkiai atitaisoma, nes pareiškėjui tektų pradėti kitas bylas ir ginčyti kito asmens atliktas nuosavybės teisės perleidimo ir žemės sklypo formavimo procedūras.

Pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės padės užtikrinti esamą situaciją (lot. status quo), kol šioje byloje bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas ir nepagrįstai nesuvaržys ir neapsunkins atsakovo ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t. y. šiomis priemonėmis pasiekti tikslai (esamos situacijos išlaikymas) yra proporcinga priemonė galimiems suvaržymams, susijusiems tik su tam tikrų procedūrų laikinu sustabdymu. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu būtų pripažintas nepagrįstu, reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų panaikintos ir atsakovas galėtų toliau atlikti veiksmus, susijusius su kito parengto projekto derinimu ir pan.

Teismui pateiktame skunde (24 ir 25 punkte) pareiškėjas buvo nurodęs aplinkybes apie atsakovo elgesį: bandoma kuo greičiau atlikti procedūras, kad pavyktų suformuoti ir atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą kitam asmeniui, o pareiškėjo atžvilgiu siekiama kuo labiau ilginti atliekamas procedūras: Raštas Nr. 1 parengtas paskutinę termino dieną; pareiškėjo atstovui neleidžiama susipažinti su dokumentais, atsakymą pateikiant, kai jau suėjo terminas skundui pateikti; Raštas Nr. 2 parengiamas praleidus terminą ir nepateikiama jokių įrodymų apie termino pratęsimą ir priežastis; Rašte Nr. 2 neatsakoma į skunde nurodytas aplinkybes. Šios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai papildomai leidžia pagrįsti apie būtinybę šioje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bet teismas šių aplinkybių nutartyje iš viso nevertino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi, procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė, be kita ko, tuo, kad atsakovas atliks veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypo formavimo projektu ir tokiu būdu ginčo žemės sklypas bus perleistas kitam asmeniui. Suformavus ir perleidus žemės sklypą kitam asmeniui, pareiškėjui bus padaryta didelė žala, nes pareiškėjas neteks teisės įgyti šalia jo žemės sklypo esantį žemės sklypą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriam šiuo metu atliekama derinimo procedūra, buvo suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės atkūrimui natūra, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone siekia sustabdyti būtent šio žemės sklypo formavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą veiksmus.

Pažymėtina, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, negalima asmenų teisių riboti daugiau, negu yra būtina. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau, negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju laikinai uždraudus atsakovui ir jo padaliniams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nurodyto žemės sklypo formavimu ir nuosavybės teisių atkūrimu, būtų neproporcingai pažeisti pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą nurodytoje vietovėje interesai, o valstybės institucijos negalėtų tinkamai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas siekiamam tikslui ir pažeistų viešąjį interesą.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių, tačiau šie jo argumentai tik patvirtina, kad pareiškėjas siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų veiksmų, tačiau skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimų teismui nesuteikia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021).

Pastebėtina, kad pareiškėjas, pirmosios instancijos teismui teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neteikė įrodymų, kad nesiėmus nurodytos užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba iš esmės apsunkinamas, todėl teismas tokio pareiškėjo prašymo netenkino pagrįstai.

Pareiškėjo hipotetinio pobūdžio argumentai, kad atsakovas atliks veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypo formavimo projektu ir tokiu būdu ginčo žemės sklypas bus perleistas kitam asmeniui, taip pat nesudarė pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Taigi, ir dėl šios priežasties nebuvo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės

Pareiškėjas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Jis, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė