2021-11-03 Nr. AB-22949-3-62-3-01500-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2577-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01500-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 57.1.1; 57.2.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl leidimų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Katos studija“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti:

1.1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) išduotą 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas1) dalyje, kurioje netenkintas prašymas įrengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. balandžio 7 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-672) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d.;

1.2. Administracijos išduotą 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas2) dalyje, kurioje netenkintas prašymas įrengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. balandžio 7 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-673) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d.;

1.3. Administracijos išduotą 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas3) dalyje, kurioje netenkintas prašymas įrengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. balandžio 7 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-674) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d.;

1.4. Administracijos išduotą 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas4) dalyje, kurioje netenkintas prašymas įrengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. balandžio 7 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-675) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d.;

1.5. Administracijos išduotą 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas5) dalyje, kurioje netenkintas prašymas įrengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. balandžio 7 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-676) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d.;

1.6. Administracijos išduotą 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas6) dalyje, kurioje netenkintas prašymas įrengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. balandžio 7 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-677) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d.;

1.7. Administracijos išduotą 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Lieidmas7, kartu su Leidimu1, Leidimu2, Leidimu3, Leidimu4, Leidimu5, Leidimu6 – Leidimai) dalyje, kurioje netenkintas prašymas įrengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. balandžio 7 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-678) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d.

2. Bendrovė nurodė, kad Administracijos atsisakymas leidimus išduoti visam laikotarpiui nepagrįstas. Bendrovė reklamos įrenginius įrengė savo lėšomis, dėl to, turi teisę žinoti, kiek laiko galės skleisti reklamą, sudaryti sutartis su klientais dėl reklamos skleidimo. Administracijos atsisakymas leidimus išduoti visam laikotarpiui nemotyvuotas, nepateiktos priežastys, dėl kurių Administracija priėmė būtent tokį sprendimą. Iš Leidimų nėra aišku, ar Administracija netenkino 2020 m. balandžio 7 d. paraiškų dalyse, kuriose buvo prašyta išduoti leidimą įrengti reklamą tam tikram laikotarpiui, ar apskritai net nesprendė paraiškų dalyse dėl tam tikro laikotarpio. Administracija privalo motyvuoti savo priimamus sprendimus, kuriais netenkina asmenų prašymų. Kadangi Leidimuose nėra nurodyta, kad 2020 m. balandžio 7 d. paraiškos netenkinamos ir nėra pateikti netenkinimo motyvai, akivaizdu, kad Administracija nesprendė paraiškose pateiktų pareiškėjo prašymų visa apimtimi. Laikant, jog Leidimais Administracija visgi netenkino pareiškėjo 2020 m. balandžio 7 d. paraiškų visa apimtimi, t. y. atsisakė išduoti leidimą rengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d, tose dalyse jie turi būti laikytini kaip neatitinkantys esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų.

3. Bendrovė teigė, kad Leidimai yra ne tik nemotyvuoti, tačiau ir priimti nesivadovaujant konkrečiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 8 dalis ir Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11.2 punktas (pakeistas Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-306) patvirtina, kad leidimas rengti išorinę reklamą išduodamas būtent paraiškoje nurodytam laikotarpiui. Todėl nėra suprantamas Administracijos atsisakymas išduoti Leidimus tokiam laikotarpiui, kuris buvo nurodytas Bendrovės pateiktose paraiškose.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į Bendrovės skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Administracija paaiškino, kad Bendrovė kreipėsi į Administraciją su paraiškomis gauti leidimus įrengti išorinę reklamą. Bendrovės projektai buvo suderinti ir užregistruoti projektų registre su pastaba „pritariu iki 2020-11-01“. Tuo remdamasi, Administracija išdavė Leidimus įrengti išorinę reklamą laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. Administracija sutiko ir neginčijo aplinkybės, kad Bendrovės projektai atitiko teisės aktų reikalavimus. Dėl to ir buvo išduoti Leidimai, tačiau tik trumpesniam 6 mėnesių laikotarpiui, o ne prašytam 10 metų laikotarpiui.

6. Administracija nurodė, kad jos pozicija dėl to, jog leidimai gali būti išduodami nurodant konkretų jų galiojimo laiką, yra pagrįsta. Bendrovė neteisingai supranta Reklamos įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatą, kuri imperatyviai nustato tik bendrą leidimo galiojimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 metų. Visgi Reklamos įstatyme nustatyta ir tai, kad leidimo galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į paraiškoje nurodytą laikotarpį. Vadinasi, Administracijai paliekama teisė tam tikrame intervale elgtis savarankiškai ir jai nėra privaloma vadovautis paraiškoje nurodytu terminu, nes į jį reikia tik atsižvelgti, priimant galutinį sprendimą. Atitinkamai Aprašo 16 punkte (pakeistas Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-3672) nustatyta, kad „leidimai įrengti išorinę reklamą, išskyrus trumpalaikę išorinę reklamą ir iškabas, ne ant Savivaldybei priklausančių objektų, išduodami vienų metų laikotarpiui. Leidimai įrengti iškabas ne ant Savivaldybei priklausančių objektų išduodami pageidaujamam išorinės reklamos skleidimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 metų. Leidimai įrengti trumpalaikę išorinę reklamą išduodami pageidaujamam išorinės reklamos skleidimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo“. Tai patvirtina, kad leidimai įrengti išorinę reklamą išduodami maksimaliam vienų metų laikotarpiui. Todėl Bendrovės skundo argumentai, jog Administracija privalėjo išduoti leidimus paraiškose nurodytam 10 metų terminui yra niekuo nepagrįsti ir atmestini.

7. Administracija pažymėjo, kad, pagal Aprašo 4 punktą, Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-2513 patvirtinto Vietų suteikimo naujiems reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vietų suteikimo aprašas) 5 punktą, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 14 dalies 5 punktą, tuo atveju, kai pageidaujama gauti leidimą įrengti išorinę reklamą ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų, leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo terminas nustatomas pagal Kauno miesto savivaldybės sutikimo, kuris suteikiamas viešo konkurso laimėtojui, galiojimo terminą. Administracija 2020 m. vasario 27 d. paskelbė viešą konkursą dėl vietų mažo ir vidutinio formato reklaminiams įrenginiams įrengti suteikimo, tačiau šis konkursas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantino režimą ir dėl to kilusias pasekmes, buvo nutrauktas. Šiuo metu konkursas dėl vietų, kurias numatoma suteikti mažo ir vidutinio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, nėra paskelbtas, tačiau jį planuojama skelbti 2020 metų pabaigoje. Paaiškino, kad vietų, kurias numatoma suteikti mažo ir vidutinio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašas yra nuolat pildomas, o leidimai įrengti išorinę reklamą ant sąraše išvardytose vietose esančių įrenginių gali būti išduodami ne ilgiau kaip iki 2020 m. lapkričio 1 d., atsižvelgiant į tai, kad 2020 metų pabaigoje ketinama skelbti viešą konkursą. Paskelbus ginčo vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti konkursą, pareiškėjas tokiomis pat teisėmis kaip ir kiti reklaminės veiklos subjektai teisės aktų nustatyta tvarka turės galimybę jame dalyvauti. Paraiškose nurodomas niekuo nepagrįstas 10 metų laikotarpis vertintinas kaip noras „užsiimti vietą“ ilgesniam laikui, išvengiant dalyvavimo viešame konkurse.

8. Administracija teigė, kad Reklamos įstatymas (12 str. 10 d.), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (25 p.) ar Aprašas (13 p.) nenumato Administracijai pareigos motyvuoti savo sprendimą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, t. y. pareiškėjo atžvilgiu priimant pozityvų sprendimą. Paminėti teisės aktai numato pareigą motyvuoti sprendimą tik tuo atveju, kai atsisakoma išduoti leidimą, t. y. Bendrovės atžvilgiu priimant negatyvų sprendimą. Šiuo atveju sprendimas atsisakyti išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą nebuvo priimtas. Todėl nėra pagrindo sutikti su Bendrovės pozicija, kad Leidimams turi būti taikomas VAĮ 8 straipsnis. Visgi, jeigu toks vertinimas būtų atliktas, Administracija pažymėjo, kad Bendrovė, nurodydama, jog Leidimai neva neatitinka VAĮ nuostatų, jų neginčija visa apimtimi. Bendrovė prašo panaikinti Leidimus tik dalyje, kurioje netenkinti jo prašymai įrengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d. Tokie reikalavimai yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami. Byloje keliami reikalavimai yra susiję su Leidimais, kuriais leidžiama įrengti išorinę reklamą. Šiuo atveju jokie kiti sprendimai nebuvo priimti. Todėl teismas negali panaikinti Leidimų dalies, kuri neegzistuoja. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių Bendrovės skundo argumentus, jog šiuo atveju Administracija neatliko teisės aktuose nustatytų veiksmų ir neišnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. balandžio 7 d. paraiškų. Teismui patenkinus Bendrovės skundo reikalavimus, susiklostytų neteisėta ir ydinga situacija, nes esant galiojantiems Leidimams Administracija neturi teisinės galimybės grįžti į pradinį jau pabaigtos procedūros etapą ir priimti Leidimus dėl to paties.

9. Administracija atkreipė dėmesį, kad Bendrovė iki 2020 m. balandžio 7 d. paraiškų pateikimo jau turėjo jam išduotus ir galiojančius leidimus išorinei reklamai įrengti. Pagal Administracijos turimus duomenis, Bendrovė ir anksčiau teikė analogiškas paraiškas, kuriose nurodė 10 metų laikotarpį, tačiau kaip ir šiuo atveju Bendrovei ir tuomet buvo išduoti leidimai trumpesniam laikotarpiui, kurių Bendrovė neskundė. Tai pagrindžia Bendrovės nenuoseklų elgesį, kuris turėtų būti įvertintas kritiškai.

10. Bendrovė pateikė prašymą iš Administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė kreipėsi į Administraciją su 2020 m. balandžio 7 d. paraiškomis, prašydama išduoti leidimus 10 metų laikotarpiui įrengti išorinę reklamą adresais: (duomenys neskelbtini). Administracijos Licencijos, leidimų ir paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė 2020 m. gegužės 20 d. suderino projektus su pastaba, jog pritaria iki 2020 m. lapkričio 1 d. pagal Administracijos 2020 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. A-433 2 punktą. Tą pačią dieną Administracija išdavė Leidimus, kuriuose nurodytas jų galiojimo laikotarpis nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju Bendrovė neginčija priimtų Leidimų dalių, kuriomis buvo suteikta teisė rengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., tačiau nesutinka su tomis Leidimų dalimis, kuriomis buvo atsisakyta suteikti teisę rengti išorinę reklamą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d., t. y. laikotarpiu, kuris buvo nurodytas 2020 m. balandžio 7 d. paraiškose.

14. Teismas, sistemiškai išanalizavęs Reklamos įstatymo 12 straipsnį, Taisyklių 25 ir 28 punktus, Aprašą, Vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti mažo ir vidutinio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad leidimai įrengti išorinę reklamą gali būti išduodami ne ilgiau kaip iki 2020 m. lapkričio 1 d., padarė išvadą, kad leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, taip pat jų galiojimo terminus ir formą detaliai reglamentuoja specialios teisės normos. Todėl konstatavo, kad, tenkinant paraiškas, VAĮ (kuris leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo klausimus reglamentuojančių teisės aktų atžvilgiu yra bendroji teisės norma) nuostatos neturėtų būti taikomos.

15. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą turi būti rašytinis ir motyvuotas, atitinkantis VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šią išvadą teismas grindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas. Todėl teismas sutiko su Administracija, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatytas tik maksimalus leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 metų, o galimas tokio leidimo terminas, kuris nustatomas atsižvelgiant į paraiškoje išduoti leidimą nurodytą laikotarpį, yra paraiškų tikrinimo ir vertinimo procedūrų dalykas, kurių metu, be kita ko, atsižvelgiama ir į galimas teisines kliūtis. Teisinės kliūtys išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą yra Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai, tarp jų draudimas įrengti išorinę reklamą, jei paraišką pateikęs asmuo neturi žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (savininko) sutikimo (Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad Administracija, atlikusi paraiškų tikrinimo procedūras, turėjo teisę spręsti dėl trumpesnio prašomų išduoti leidimų galiojimo laikotarpio, nei Bendrovės prašomas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytas maksimalus 10 metų terminas. Teismas pažymėjo ir tai, kad tiek Reklamos įstatymas, tiek kiti ginčo santykiui taikytini teisės aktai nenumato galimybės paraiškas vertinti dalyje, o ne visa apimtimi, todėl Bendrovės teiginys, jog paraiškos dalyse galimai nebuvo įvertintos, neturi jokio teisinio pagrindo. Reikalavimas panaikinti Leidimus įrengti išorinę reklamą dalyje, kurioje netenkintas prašymas įrengti išorinę reklamą ilgesniam laikotarpiui, negali būti tenkinamas, nes tokie sprendimai nebuvo priimti, Leidimai buvo išduoti ir nebuvo apskųsti.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė, turėdama išduotus Leidimus, 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė naujas paraiškas, naujiems leidimams įrengti išorinę reklamą tose pačiose vietose gauti. Atlikusi paraiškų tikrinimo procedūras, Administracija išdavė leidimus įrengti išorinę reklamą nauju laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 1d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.). Teismas vertino, kad šie Bendrovės veiksmai patvirtina, jog Bendrovė suprato, jog ginčo paraiškos buvo įvertintos visa apimtimi. Todėl Bendrovės argumentas, kad Administracijai išdavus Leidimus trumpesniam laikotarpiui nei prašė Bendrovė neva suprato, jog paraiškų dalyje tikrinimas nebuvo išnagrinėtas, prieštarauja Bendrovės vėlesniems veiksmams ir vertintina kritiškai.

17. Teismas likusius Bendrovės skundo argumentus laikė pertekliniais, kurie neturi juridinės reikšmės, todėl detaliau dėl jų nepasisakė. Tai konstatavęs, teismas pripažino, kad Administracijos išduoti Leidimai priimti vadovaujantis teisės aktais, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

18. Atmetęs Bendrovės skundą, teismas nenagrinėjo prašymo priteisti išlaidų atlyginimą.

III. 19. Bendrovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti visiškai. Bendrovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Bendrovė apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir analogiškus argumentus dėl leidimo įrengti išorinę reklamą termino ir atsisakymo motyvavimo pareigos, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Bendrovė nurodo šiuos argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas vykdė formalų teisingumą, nesivadovavo Aprašo 11 punktu (pakeistas Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-306), kuriame aiškiai nurodyta, kad leidimas išduodamas paraiškoje nurodytam laikotarpiui. Vadinasi, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo Administracijai nesivadovauti minėtu punktu ir neišduoti leidimų būtent tam laikotarpiui, kuris ir buvo nurodytas paraiškose.

20.2. Aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į bylos esmę, neanalizavo įrodymų ir motyvų, nevertino visų bylos aplinkybių, kurioms esant paduotas skundas teismui ir suformuluotas skundo reikalavimas, patvirtina teismo padaryta išvada, kad Bendrovė turėjo skųsti Leidimus visa apimtimi. Šiuo atveju, jeigu Bendrovė būtų formulavusi reikalavimą panaikinti Leidimus, tokiu atveju būtų dar labiau pabloginusi savo situaciją, nes panaikinus Leidimus visa apimtimi, būtų panaikinta Bendrovės teisė įrengti išorės reklamas trumpesniam laikotarpiui. Administracijos ir teismo teisinio reguliavimo, reglamentuojančio leidimų išdavimų procedūrą, aiškinimas objektyviai pažeidžia Bendrovės teisę ginti savo galimai pažeistas teises (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 str.).

20.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracija, nusprendusi neišduoti Leidimų įrengti reklamą prašomam laikotarpiui, neprivalėjo tokį savo sprendimą motyvuoti, yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos dėl individualių administracinių aktų motyvavimo. Leidimuose nenurodyti visiškai jokie atsisakymo išduoti leidimus rengti išorinę reklamą 10 metų laikotarpiui teisiniai pagrindai, nenurodyta, kodėl Leidimai išduoti tik 6 mėnesiams. Šiuo atveju tik iškėlus bylą teisme Administracija pateikė argumentus dėl tokio savo veikimo, nors tai turėjo būti padaryta priėmus Leidimus. Dėl to Leidimai ydingi ir turi būti panaikinti.

21. Atsakovas Administracija atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

22. Administracija atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir analogiškus argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teismui atsiliepime į Bendrovės skundą. Papildomai Administracija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti sprendimą nėra suprantama, kaip atsakymas į kiekvieną skundo argumentą. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai netaikė Aprašo 11 punktą (pakeistas Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-306), kuriuo iš esmės Bendrovė ir grindžia savo teiginį, kad Administracija privalėjo išduoti leidimus tokiam laikotarpiui, kurio prašė Bendrovė, yra nepagrįstas, nes toks Aprašo 11 punkto aiškinimas prieštarauja visam teisiniam reguliavimui, kurį teismas išanalizavo. Kiti apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas nevertino skunde išdėstytų argumentų, kad teisės aktų, reglamentuojančių leidimų įrengti išorinę reklamą procedūrą, aiškinimas paneigia Bendrovės teisę į teisminę gynybą, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes ginčijami Leidimai išduoti, remiantis galiojančiais ir visuotinį privalomumą turinčiais teisės aktais. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų Bendrovės skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti paraiškas, todėl teismas pagrįstai, viską įvertinęs, atmetė Bendrovės skundą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl suteikiančių teisę įrengti išorinę reklamą Leidimų, kurie išduoti trumpesniam nei Bendrovės prašytam laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundą atmetė, pripažinęs, kad Leidimai atitinka teisės aktų reikalavimus, o Bendrovės skundo reikalavimas negali būti patenkintas, nes Administracija nepriėmė sprendimų netenkinti Bendrovės prašymų įrengti išorinę reklamą, o priešingai išdavė Bendrovei Leidimus, suteikiančius Bendrovei teisę įrengti išorinę reklamą.

25. Bendrovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais: (i) Administracija nepagrįstai nesivadovavo Aprašo 11 punktu ir neišdavė Leidimų tokiam laikotarpiui, kurį Bendrovė nurodė paraiškose; (ii) pirmosios instancijos teismo išvada, jog Bendrovė negali skųsti Leidimų dalių, kuriomis nebuvo patenkinti Bendrovės prašymai išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą ilgesniam laikotarpiui, pažeidžia Bendrovės teisę ginti savo galimai pažeistas teises, yra nepagrįsta ir priimta dėl to, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neatskleidęs jos esmės; (iii) Administracija nemotyvavo savo sprendimo neišduoti Leidimų įrengti išorinę reklamą ilgesniam laikotarpiui, nepagrindė tokio savo sprendimo nei teise, nei faktais, o motyvus pateikė tik atsiliepime į Bendrovės skundą.

26. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos Bendrovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas Bendrovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V. 27. Bendruosius reikalavimus bet kokiam individualiam administraciniam aktui nustato VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), kurio 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (3 d.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

29. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualius administracinius aktus, yra saistomas ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas kildinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

30. Gero administravimo principas VAĮ prasme įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą. Nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1428-602/2020; 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-654-552/2020).

31. Pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto pareigos motyvuoti priimamus individualius administracinius aktus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto motyvai, pavyzdžiui, ar pareiškėjo prašymas tenkinamas, ar netenkinamas, privalo būti išdėstyti priimtame individualiame administraciniame akte, o ne atsiliepime į asmens, kurio atžvilgiu yra priimtas skundžiamas individualus administracinis aktas, skundą, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

32. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1207/2014).

VI. 33. Leidimų įrengti išorinę reklamą priėmimo tvarką tiesiogiai reglamentuoja Reklamos įstatymas (2019 m. lapkričio 14 d. redakcija), Lietuvos Respublikos ūkio ministro, vadovaujantis be kita ko, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 1342 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą“ 1 punktu, priimtos 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) (2018 m. spalio 25 d. redakcija) ir Aprašas (2016 m. gegužės 4 d. redakcija ir Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-306 pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m. sausio 24 d.).

34. Reklamos įstatymo, kuriuo, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti (1 str. 1 d.), 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, išskyrus Reklamos įstatymo 2 dalyje nurodytus atvejus, t. y., kai leidimas įrengti išorinę reklamą nėra reikalingas. Vadinasi, atvejais, kurie nepatenka į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, norint įrengti išorinę reklamą būtina gauti leidimą, kuris suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės (6 d.), o kurio turėtojas atitinkamai įgyja teisę leidime nurodytoje vietoje pagal jame nurodytą išorinės reklamos įrengimo projektą įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės (17 d.).

Leidimus išduoda, atsisako juos išduoti savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Leidimą išduodanti institucija patvirtina tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektus ir šios išorinės reklamos įrengimo reikalavimus (7 d.). Reklamos įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad leidimo galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į paraiškoje išduoti leidimą nurodytą laikotarpį, tačiau negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 9 dalį, reklaminės veiklos subjektas (reklamos davėjas, reklamos paslaugų teikėjas), norėdamas gauti leidimą, jį išduodančiai institucijai pateikia paraišką išduoti leidimą, išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nustatyto turinio išorinės reklamos įrengimo projektą ir kitus išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nustatytus leidimui išduoti reikalingus dokumentus. Leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo.

Jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas (10 d.). Leidimas neišduodamas, jeigu:

1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus;

2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų;

3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą (12 d.).

35. Taisyklių, kurios, be kita ko, nustato leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti, savivaldybių, kurių teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomųjų institucijų įgaliojimus, 19 punkte nustatyta, kad leidimus, vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir šiomis Taisyklėmis, išduoda leidimą išduodanti institucija. Pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai tiesiogiai, per atstumą arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą turi pateikti Taisyklių 21 punkte išvardintus dokumentus. Leidimą išduodanti institucija, gavusi pareiškėjo paraišką ir kitus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo paraiškoje nurodytu būdu išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška gauta (Taisyklių 24.1 p.). Pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateiktas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytais terminais (Taisyklių 25 p.). Leidimas išduodamas per Licencijų informacinę sistemą (Taisyklių 26 p.). Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad leidimo galiojimo terminas nustatomas vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais (Taisyklių 33 p.).

36. Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti tvarką Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje nustato Aprašas, kurio 5 punkte nustatyta, ką reklaminės veiklos subjektas (ar jo įgaliotas asmuo), norintis gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, Administracijai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai turi pateikti. Administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyris, gavęs paraišką išduoti leidimą ir kitus Apraše nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo raštu arba elektroninėmis priemonėmis pareiškėjo pageidavimu išsiunčia patvirtinimą, kad paraiška gauta (Aprašo 9.1 p.).

Po paraiškos tikrinimo ir projekto derinimo (Taisyklių III skyrius), Skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto įregistravimo dienos: 12.1 rengia Skyriaus vedėjo įsakymą dėl leidimo išdavimo, išduoda leidimą per Licencijų informacinę sistemą, jeigu pareiškėjas yra sumokėjęs Nuostatuose nustatytą rinkliavą, kai Nuostatuose nustatyta, kad rinkliava turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą; 12.2 išsiunčia raštu raginimą sumokėti rinkliavą, jeigu pareiškėjas Nuostatuose nustatytos rinkliavos nėra sumokėjęs, ir nustato ne ilgesnį nei 30 dienų terminą rinkliavai sumokėti.

Jei vietinė rinkliava nesumokama per nustatytą terminą, išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą dėl leidimo išdavimo procedūros nutraukimo (Aprašo 12 p.). Aprašo 13 punkte nustatyta, kad pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos. Leidimas išduodamas paraiškoje nurodytu būdu. Jeigu per Aprašo 13 punkte nurodytą terminą neišduodamas leidimas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas.

Leidimas išduodamas tik sumokėjus rinkliavą Nuostatuose nustatyta tvarka (Aprašo 14 p.). Aprašo 16 punkte nustatyta, kad leidimai įrengti išorinę reklamą, išskyrus trumpalaikę išorinę reklamą, ant Savivaldybei priklausančių objektų išduodami 1, 2, 3, 4 ar 5 metų laikotarpiui. Leidimai įrengti išorinę reklamą ne ant Savivaldybei priklausančių objektų išduodami pageidaujamam išorinės reklamos skleidimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Aprašo 19 punkte nustatyta, kad Leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje [pagal ginčui aktualią redakciją – 12 dalyje] nustatytais atvejais.

VII. 37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė pateikė Administracijai septynias 2020 m. balandžio 7 d. paraiškas, kuriomis prašė išduoti leidimus įrengti išorines reklamas adresais (duomenys neskelbtini) tam pačiam laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2030 m. birželio 1 d. Administracija 2020 m. gegužės 20 d. išdavė Bendrovei septynis Leidimus, kuriuose, be kita ko, nurodytas jų galiojimo laikotarpis nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.

VIII. 38. Apibendrinus Reklamos įstatymo, Taisyklių ir Aprašo teisinį reglamentavimą (žr. šio sprendimo VI d.) matyti, kad Administracijai, gavusiai paraiškas išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą ir visus reikalingus dokumentus ir išnagrinėjusiai paraišką bei patikrinusiai, ar pateikti reikiami ir visi dokumentai, suteikti įgaliojimai priimti sprendimus išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą ir (ar) priimti motyvuotą atsisakymą tokius leidimus išduoti. Atsisakymo išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą pagrindai tiesiogiai nustatyti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Administracija, išnagrinėjusi Bendrovės 2020 m. balandžio 7 d. paraiškas, išdavė Leidimus įrengti išorinę reklamą, tačiau trumpesniam nei Bendrovės 2020 m. balandžio 7 d. paraiškose nurodytam laikotarpiui.

40. Išanalizavus bylos medžiagą, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Bendrovė skundžia ir nesutinka su išduotų Leidimų dalimis, kuriose nurodytas išduotų Leidimų galiojimo laikotarpis, nes Administracija, nors ir išdavė Leidimus trumpesniam laikotarpiui, tačiau nepriėmė jokio motyvuoto sprendimo neišduoti Leidimų laikotarpiui, kuris buvo nurodytas Bendrovės 2020 m. balandžio 7 d. paraiškose.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, ir įvertinusi Leidimų turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kuriais teismas Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

42. Sistemiškai įvertinusi aktualų teisinį reglamentavimą (žr. šio sprendimo 27 p., VI d.) ir remdamasi jo teisine logika, teisėjų kolegija sutinka su Bendrovės pozicija, jog šiuo nagrinėjamu atveju, Administracija, nesutikusi su Bendrovės 2020 m. balandžio 7 d. paraiškose nurodytu prašomų išduoti leidimų galiojimo laiku (terminu), turėjo motyvuoti savo atsisakymą (Reklamos įstatymo 12 srt. 10 d., Taisyklių 25 p., Aprašo 13 p.) išduoti Leidimus tokiam laikotarpiui, kuris buvo nurodytas Bendrovės 2020 m. balandžio 7 d. paraiškose. Susidariusi situacija, kai iš priimtų individualių administracinių aktu, t. y. Leidimų nėra neaišku, kada ir ar bus priimti sprendimai dėl Bendrovės 2020 m. balandžio 7 d. paraiškų dalies, kuria buvo prašoma išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą ilgesniam nei išduotam laikotarpiui, teisiškai netoleruotina. Ypač, įvertinus tai, kad, kaip nustatyta, ir Reklamos įstatyme, ir Taisyklėse, ir Apraše paraiškų vertinimo tvarka yra detaliai reglamentuota ir nustatyta, kokius sprendimus Administracija turi priimti, išnagrinėjusi gautas paraiškas, kuriomis prašoma suteikti leidimus įrengti išorinę reklamą, ir prie jų pateiktus dokumentus.

43. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Reklamos įstatymo ir Aprašo nuostatas, nepagrįstai nesivadovavo VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bendru reikalavimu individualius administracinius aktus motyvuoti, todėl ir priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą galiojančios teisės bei bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu.

44. Nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju Administracija, išduodama Leidimus, nepateikė atsisakymo išduoti leidimus ilgesniam nei išduotam laikotarpiui motyvų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas panaikinti kaip neteisėtus Administracijos sprendimus, kuriais nebuvo motyvuotai išspręstas klausimas dėl atsisakymo tenkinti Bendrovės 2020 m. balandžio 7 d. paraiškas dalyse dėl prašymo išduoti tuos septynis leidimus laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d., (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) ir įpareigoti šias Bendrovės 2020 m. balandžio 7 d. paraiškų dalis išnagrinėti iš naujo.

45. Vadovaudamasi aptarta praktika (žr. šio sprendimo 31 p.) teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl Administracijos atsiliepime išdėstytų atsisakymo išduoti leidimus ilgesniam nei išduotam laikotarpiui motyvų ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateikto jų teisinio ir faktinio vertinimo.

46. Vadovaujantis aptarta praktika (žr. šio sprendimo 32 p.) ir nustačius, kad Leidimų priėmimo metu nebuvo motyvuotai išspręstas klausimas dėl atsisakymo tenkinti Bendrovės paraiškas dalyse dėl prašymo išduoti leidimus laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d., Administracijos argumentai dėl to, kad šiuo metu faktinė padėtis yra pasikeitusi, nes Bendrovei yra išduoti leidimai naujam laikotarpiui, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nekeičia šio sprendimo 44 punkte padarytos išvados.

47. Esant tokioms aplinkybėms, Bendrovės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimą – Bendrovės skundas tenkinamas visiškai.

IX. 48. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49. Bendrovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą Bendrovė įgijo, nes šis teismo sprendimas priimtas Bendrovės naudai, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – Bendrovės skundą ir apeliacinį skundą patenkinus visiškai.

50. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus, daro tokias išvadas: (i) Bendrovės prašoma priteisti 550 Eur suma už skundo surašymą laikoma realiomis, būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, kurios neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio; (ii) Bendrovės prašoma priteisti 135 Eur suma už pasirengimą bylai, dokumentų analizę (trukusius 1,5 val.) laikoma realiomis, būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, kurios neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio; (iii) nors Bendrovės prašyme atlyginti 100 Eur sumą už atstovavimą teismo posėdyje nurodoma, kad teismo posėdis truko 1 val., ir tai neatitinka Informacinėje pažymoje užfiksuotos teismo posėdžio trukmės, kuri iš tiesų buvo 22 min., tačiau, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią pripažįstama, kad advokatas, dalyvaudamas trumpame teismo posėdyje, patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (žr., pvz., 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-503/2012; 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-161-756/2018) ir atsižvelgus į Bendrovės atstovės (advokatės) darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma, kuri neviršija 1 val. nustatyto maksimalaus dydžio, laikoma realiomis, būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus, daro išvadą, kad Bendrovės prašoma priteisti 550 Eur suma už apeliacinio skundo surašymą laikoma realiomis, būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, kurios neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

53. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė iš viso sumokėjo 35 Eur žyminio mokesčio (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.).

54. Kadangi galutinis procesinis sprendimas byloje priimtas Bendrovės naudai, Bendrovei iš Administracijos priteisiama visa Bendrovės pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir bylos nagrinėjimo išlaidų suma, t. y. 1 370 Eur (550+135+100+550+35).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinį skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą dalyje, kurioje netenkintas 2020 m. balandžio 7 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-672) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti šią paraiškos dalį išnagrinėti iš naujo.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą dalyje, kurioje netenkintas 2020 m. balandžio 7 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-673) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti šią paraiškos dalį išnagrinėti iš naujo.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą dalyje, kurioje netenkintas 2020 m. balandžio 7 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-674) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti šią paraiškos dalį išnagrinėti iš naujo.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą dalyje, kurioje netenkintas 2020 m. balandžio 7 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-675) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti šią paraiškos dalį išnagrinėti iš naujo.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą dalyje, kurioje netenkintas 2020 m. balandžio 7 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-676) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti šią paraiškos dalį išnagrinėti iš naujo.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą dalyje, kurioje netenkintas 2020 m. balandžio 7 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-677) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti šią paraiškos dalį išnagrinėti iš naujo.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 20 d. leidimą įrengti išorinę reklamą dalyje, kurioje netenkintas 2020 m. balandžio 7 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (paraiškos Nr. 29-29-678) dalyje dėl leidimo išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2030 m. birželio 1 d. ir įpareigoti šią paraiškos dalį išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Katos studija“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 1 370 Eur bylinėjimosi išlaidų ir bylos nagrinėjimo išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius