41095cc4-e9b3-4a9f-86ea-4e511a176632 · Panevėžio apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-727-1046/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54911-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaisė Viburytė -Jasiukėnienė, sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, kaltinamajam A.

J., jo gynėjui advokatui A. B., nukentėjusiajam S. T., jo atstovui advokatui R. K., nedalyvaujant civilinės ieÅ¡kovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs ten pat, teistas: 1) 1979 m. liepos 24 d.

Panevėžio miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 5 metams; 2) 1984 m. liepos 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 4 punktÄ (1961 m. BK) laisvės atėmimu 14 metų; 3) 1993 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu pagal BK 76 straipsnio 3 dalį (1961 m.

BK) laisvės atėmimu 5 metams; 4)1998 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 1 metams; 5) 2001 m. lapkričio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 4 metams su 1/3 dalies turto konfiskavimu. 2003 m. birželio 12 d. veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį, bausmę sumažinant iki 3 metų laisvės atėmimo; 6) 2004 m. rugpjūčio 17 d.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 7) 2007 m. lapkričio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 8) 2008 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 6 laisvės atėmimu metams. Subendrinus Å¡iÄ bausmę su 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams; 9) 2015 m. gegužės 6 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas, n u s t a t ė : Kaltinamasis A. J. 2017 m. spalio 22 d., laikotarpiu nuo 7.49 val. iki 11.25 val., alaus bare, esančiame adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., kilus abipusiam konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu S. T.

į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda virÅ¡ugalvio srityje ir atviru abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu, tuo nesunkiai sužalojo S. T.. Kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad buvo bare ir žaidė biliardÄ . Nukentėjusysis S. T. Å¡nekėjo su barmene, o paskui sudavė R. Z. su bambaliu vienÄ kartÄ per galvÄ ir jos vyras paprašė užstoti jÄ . R. Z. bare buvo su vyru, Å¡alia dar buvo B.

Č.. Priėjo prie nukentėjusiojo ir abu susistumdė. Nukentėjusysis pirmas trenkė jam (kaltinamajam) ranka į veidÄ . Tada pats nukentėjusiajam trenkė atgal irgi į veidÄ . Buvo vienas prieÅ¡ais kitÄ . Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad kažkas jam trenkė iÅ¡ nugaros. Vienas kitam trenkė po du kartus, o paskui nukrito ant žemės, pasivoliojo ir viskas. S. T. trenkė tik kumščiais, su jokiais daiktais nemušė. Pripažįsta, kad buvo abipusis konfliktas. Å io konflikto metu jam (kaltinamajam) buvo prakirsta lÅ«pa, bet į medikus dėl to nesikreipė.

Gynėsi nuo S. T., o ne puolė. MuÅ¡tynes matė liudytojai, kurie buvo teisme. Nežino, už kÄ nukentėjusysis sudavė, jis buvo girtas ir ten makalavosi, kabinėjosi prie visų. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pirmas kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , o Å¡is trenkė atgal. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju prie policijos. Susitikę viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino. Nukentėjusysis norėjo pinigų. Susisiekė per barmenę. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta.

Ekspertai nustatė, kad S. T. lūžo žandikaulis, bet gal jis buvo lūžęs jau anksčiau. Nepripažįsta, kad žaizda nukentėjusiojo galvoje atsirado nuo jo (kaltinamojo) veiksmų. Nukentėjusysis S. T. parodė, kad tÄ dienÄ atėjo į barÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tame bare buvo pirmÄ kartÄ . Stovėjo prie baro, pirko alų ir kalbėjosi su barmene. Tuo metu jau buvo nemažai iÅ¡gėręs alaus. Aplink buvo žmonių, bet su nieku nekonfliktavo. Su jokia kita moterimi nebendravo ir nekonfliktavo, tik kažkokiam diedukui davė centų.

Kažkas priėjęs iÅ¡ nugaros trenkė smÅ«gį per pakaušį. Nukrito ir nieko daugiau neatsimena. Nežino, už kÄ gavo smÅ«gį. Kai atsigavo, kažkas nuvedė į tualetÄ , ten nusiprausė kraujÄ ir su taksi nuvažiavo į priėmimÄ . Kai vyko konfliktas, barmenė L tuo metu buvo nuėjusi į sandėlį. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo sakyti, kad buvo suduota daugiau negu 12 smÅ«gių, nes po pirmo smÅ«gio į galvÄ neteko sÄ monės. Bet jeigu ligoninėje buvo nustatyta ir kirstinė žaizda, ir žandikaulio lūžis, tai tikrai ne vienÄ kartÄ buvo trenkta.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat negalėjo sakyti, kad jį (S. T.) daužė lazda, nes nematė jos. Policijoje parodė su kuo buvo muÅ¡amas. Buvo parodyta sulūžusi biliardo lazda ir kruvina taburetė iÅ¡ baro. Ant sulaužytos biliardo lazdos, kuriÄ rodė policijoje, taip pat buvo kraujo. Dvi savaites gydėsi Kauno klinikose. Po to gydėsi Panevėžyje, ilgai turėjo biuletenį. Grįžęs iÅ¡ ligoninės buvo apklausoje policijoje. Prie policijos komisariato buvo susitikęs su A. J.. Nežinojo, kaip atrodo A.

J.. Tik tada, kai susitiko prie komisariato, kaltinamasis prisistatė, kad yra A. Susitikdavo su kaltinamuoju kiekvienÄ kartÄ , kai kviesdavo į apklausÄ . Nežino, kiek kartų buvo susitikęs su A. J.. PirmÄ kartÄ su A. J. susitiko prie komisariato, kai jam (S. T.) dar gulint ligoninėje paskambino barmenė L. ir pasakė, kad kažkokie žmonės nori susitikti ir tartis dėl sumuÅ¡imo. KitÄ kartÄ skambino vyras ir sakė, kad nori susitikti. Vyras neprisistatė, tik pasakė, kad dėl „K“. Atsakė vyrui, kad, kai grįš iÅ¡ ligoninės, susisieks per L. ir susitars.

Grįžęs iÅ¡ ligoninės pats paskambino L. ir pasakė kada eina į policijÄ . Su kaltinamuoju susitarė susitikti prie komisariato, bet tik susitiko, pasisveikino ir jį (S. T.) pakvietė apklausai. Kai išėjo po apklausos, A. J. jau nebebuvo. Tada susitarė susitikti dar kartÄ . TÄ kartÄ A. J. pasiÅ«lė taikytis, žadėjo atlyginti žalÄ , bet nesumokėjo nei kiek, nors konkrečios sumos nesitarė. Kaltinamasis už sulaužytÄ Å¾andikaulį žadėjo sumokėti pinigų kiekvienÄ kartÄ , kai susitikdavo policijoje.

Apie patį įvykį ir smÅ«gius su A. J. nekalbėjo. Kalbos, kad A. J. jį (S. T.) su kažkuo sumaišė, irgi nebuvo. Nesusitaikė, nes pinigų dar ir dabar laukia. Suprato, kad buvo sumuÅ¡tas A. J., nes kaltinamasis pats jį (S. T.) susirado ir siÅ«lė atlyginti žalÄ . Apie įvykį girdėjo aplinkinius kalbant, kad „va Å¡itas gavo nuo „K““. A. J. žino kaip „K“. Palaiko 3000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalÄ sudaro tai, kad pusę metų buvo be darbo, negalėjo normaliai valgyti, buvo didžiulis skausmas, negalėjo nei kiek iÅ¡bÅ«ti be vaistų.

Skausmas truko ir iki operacijos, ir dabar dar vartoja vaistus nuo skausmo. PrieÅ¡ sumuÅ¡imÄ dirbo UAB(duomenys neskelbtini). Darbas buvo susijęs su kartono gamyba. Gaudavo 400 eurų į rankas. Vėliau, kai biuletenis vis tęsėsi, buvo atleistas iÅ¡ darbo. Nedarbingumo paÅ¡alpos negavo, nes toje įmonėje nebuvo iÅ¡dirbęs trijų mėnesių. Liga tęsėsi nuo spalio iki vasario mėnesio. Liudytojas K. Z. parodė, kad (duomenys neskelbtini) g. yra aludė ir biliardas. Ä®vykio dienÄ S. T., kuris buvo labai girtas, rankoje turėjo plastikinį sidro butelį, stovėjo prie barmenės ir prašė duoti alaus į skolÄ .

Barmenė pasakė, kad neduos į skolÄ , ir išėjo. Tada R. Z., kuri sėdėjo Å¡alia baro už stalo, pasakė S. T., kad Å¡is nebepraÅ¡ytų duoti alaus į skolÄ , nes ir taip rankoje dar turi gėrimo. Tada nukentėjusysis trenkė su bambaliu R. Z. per galvÄ . Tai, kad nukentėjusysis trenkė R. Z. su plastikiniu buteliu per galvÄ matė toks žmogus, bet nežino jo pavardės. Jis (K. Z.) pradėjo raminti R. Z., nes yra neįgalus ir žmonos negalėtų apginti. Prie nukentėjusiojo priėjo A.

J.. Abu – tiek nukentėjusysis, tiek A. J. tuo metu buvo vienas prieÅ¡ais kitÄ . Kaltinamasis A. J. pamatė tÄ vaizdÄ ir, priėjęs prie baro, pasakė, kad nukentėjusysis baigtų reikÅ¡tis prieÅ¡ moteris bei iÅ¡ karto davė S. T. į dantis. Barmenės prie baro tuo metu nebuvo. Pirmas nukentėjusysis sudavė į veidÄ A. J., o ne A. J. nukentėjusiajam. Jie abu nugriuvo po biliardo stalu, nes gal neiÅ¡silaikė ant kojų. Nematė, kad A. J. bÅ«tų nukentėjusiajam trenkęs atgal, nebent jie mušėsi po stalu.

Pats su žmona R. Z. išėjo iÅ¡ baro, nes iÅ¡sigando, kad bus blogai. Per apklausÄ sakė, kad matė, kaip nukentėjusįjį iÅ¡vedė į tualetÄ nusiprausti ir po to įsodino į taksi, bet tik pasakė tai, kÄ girdėjo iÅ¡ kitų. Bare po įvykio niekas neaptarinėjo tų muÅ¡tynių, nes ten muÅ¡asi kas trečiÄ dienÄ . Po įvykio buvo susitikęs su A. J.. Kaltinamojo veidas buvo patinęs, bet ne nuo alkoholio. Nežino A. J. pravardės, pats jį vadina „A“. Liudytojas B. Č. parodė, kad R.

Z. su nukentėjusiuoju stovėjo prie baro. Už baro buvo barmenė moteris. R. Z. su nukentėjusiuoju apsižodžiavo. Nukentėjusysis trenkė su bambaliu R. Z. per veidÄ . R. Z. nieko nedarė. Tada įsikiÅ¡o K. Z., o dar vėliau A. J. užstojo moterį. Tada nukentėjusysis trenkė A. J. lyg ir į veidÄ . Nukentėjusysis ir kaltinamasis stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ . SmÅ«gis buvo suduotas prie baro, nes A. J. priėjo prie nukentėjusiojo. Pirmas trenkė nukentėjusysis. Nematė, ar A. J. sudavė atgal.

Kas vyko toliau nebematė, nes išėjo. Pats išėjo anksčiau nei Z. Kai vyko konfliktas, barmenė visÄ laikÄ buvo prie baro. „K“ – tai turbÅ«t A. J.. Liudytoja R. Z. parodė, kad sėdėjo aludėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bare yra biliardo stalas, stalai, televizorius. Atėjo nukentėjusysis S. T., kurio iki tol nepažinojo, ir prisikabino prie barmenės. Pasakė nukentėjusiajam nelįsti prie barmenės. S. T. buvo labai girtas ir trenkė jai (R. Z.) su bambaliu per galvÄ du kartus už tai, kad rėkavo bare.

S. T. trenkė ne iÅ¡ karto, dar pabuvo, iÅ¡gėrė alaus ir eidamas link durų trenkė jai (liudytojai) per galvÄ . Barmenės tuo metu prie baro nebuvo. Vyras K. Z. yra neįgalus ir pats nukentėjusiajam nieko negalėjo padaryti. Tada tÄ pokalbį iÅ¡girdo A. J., kuris žaidė biliardÄ , ir priėjęs prie nukentėjusiojo S. T. paklausė „ko tu lendi prie moters?“. Tada S. T. pirmas sudavė į veidÄ , kažkur per žandikaulį, A. J.. Kai S. T. davė A. J. į galvÄ , A. J. ranka du kartus sudavė atgal stovinčiam S. T. ir po to jie susistumdė ir abu nugriuvo po biliardo stalu.

Konflikto metu nematė, kad kas naudotų lazdas ar dar kÄ nors. Nematė, ar A. J. S. T. trenkė atgal. Gal ir trenkė, bet nematė į kuriÄ vietÄ . Nežino, kÄ jie toliau darė, nes vyras K. Z. liepė iÅ¡eiti jai iÅ¡ baro ir išėjo viena. B. Č. tÄ dienÄ buvo bare ir sėdėjo Å¡alia. Nežino kada jis atėjo ir išėjo. Kas tuo metu dar buvo bare, neatsimena. Su vyru paskui apie įvykį nieko nekalbėjo. Kiti A. J. vadina „K“. Liudytoja L. Č. parodė, kad buvo kÄ tik pradėjusi dirbti ir nepažinojo nei vieno baro lankytojo.

Paties incidento nematė, nes tuo metu tvarkėsi sandėlyje ir tik po to kažkas iÅ¡ lankytojų pasakė, kad įvyko muÅ¡tynės. PrieÅ¡ iÅ¡einant į sandėlį irgi nelabai žino, kas vyko prie baro, gal buvo kažkoks apsižodžiavimas. Nukentėjusysis S. T. buvo girtas, su daug kuo bendravo ir buvo agresyvus. Nors nukentėjusysis bare buvo pirmÄ kartÄ , bet kabinėjosi prie visų baro lankytojų. Kibo ir prie jos (liudytojos) pačios, taip pat galėjo kabintis ir prie R. Z.. R. Z. buvo bare ir, atrodo, sėdėjo salėje bei buvo ne viena.

Neatsimena, su kuo buvo R. Z.. Konflikto tarp S. T. ir R. Z. nematė. Nukentėjusysis buvo prie baro ir ruošėsi iÅ¡eiti. Sakė, kad iÅ¡sikvietė pažįstamÄ taksistÄ . Nukentėjusysis pirko ir gėrė alų skardinėmis iÅ¡ baro, o iÅ¡eidamas, atrodo, dar nusipirko sidro ir tÄ plastikinį butelį turėjo rankoje. S. T. sidro butelį pirko iÅ¡sineÅ¡imui, bet dar, atrodo, salėje sėdėdamas gėrė iÅ¡ to butelio, o paskui priėjęs pasakė, kad iÅ¡sikvietė taksi ir ruoÅ¡iasi iÅ¡eiti.

Pati nuėjo į sandėlį. Tvarkydamasi sandėlyje girdėjo kažkokį triukÅ¡mÄ , bet kai grįžo, salėje nieko nebuvo, visi buvo rÅ«komajame, o durys į rÅ«komÄ jį buvo uždarytos. Kai grįžo iÅ¡ sandėlio, atrodo, R. Z. dar buvo bare. Matė nukentėjusįjį kruvina kakta, kuris buvo užėjęs į salę ir po to iÅ¡važiavo taksi. Nukentėjusysis iÅ¡ baro išėjo pats. Salėje jokių kruvinų ar sulaužytų daiktų nematė, nebent jų buvo koridoriuje. Kriminalistai buvo paėmę biliardo lazdÄ , kėdę, bet suprato, kad nieko nerado, nes viskÄ grÄ Å¾ino.

Po kurio laiko nukentėjusysis S. T. kelis kartus skambino jai (liudytojai). PirmÄ kartÄ skambino pasakyti, kad jam bare sulaužė žandikaulį. Kai S. T. skambino kitus kartus, tiesiog priekabiavo ir kalbėjo kažkokias nesÄ mones. Jos (liudytojos) kontaktus nukentėjusysis gavo iÅ¡ pažįstamos draugo, su kuriuo S. T. kartu dirba. Su A. J. po įvykio bendravo, kaltinamasis ateidavo į barÄ , žaisdavo biliardÄ , bet apie įvykį su juo nieko nekalbėjo. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitikimas buvo surengtas ne jos (liudytojos) iniciatyva.

Paskambinęs S. T. paklausė, ar bare yra „K“, dabar žino, kad tai – A. J. pravardė. Nukentėjusysis norėjo su kaltinamuoju susitikti, prašė perduoti A. J., kad Å¡is turi bÅ«ti prie policijos. Buvo atėję kažkokie asmenys ir prašė S. T. telefono numerio. Numerį kažkam davė. Liudytojas G. N. parodė, kad atėjo į aludę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) g. Bare su visais pasisveikino, nusipirko alaus, atsisėdo ir pradėjo gerti. Kai atėjo, kaltinamasis buvo bare. A.

J. tuo metu žaidė biliardÄ . Nukentėjusysis irgi buvo bare, lyg ir stovėjo prie baro ir turėjo bokalÄ alaus. S. T. nebuvo labai girtas, pastovėjo ant kojų. Nukentėjusysis turėjo bokalÄ alaus, o kitų gėrimų, kad pirktų ar gertų nematė. R. Z. sėdėjo prie pirmo stalo, kas prie jos sėdėjo neatsimena. Kai atėjo, ji jau buvo. BÅ«damas bare jokių muÅ¡tynių nematė. Negalėjo ikiteisminio tyrimo metu sakyti, kad A. J. trenkė nukentėjusiajam ranka ir S. T. pradėjo bėgti kraujas bei, kad nukentėjusysis prisikabino prie R.

Z. ir trenkė jai buteliu. Taip pat nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad „K“ nebuvo kruvinas. Negalėjo taip sakyti, nes po to nebebuvo grįžęs į barÄ . Tada, kai davė parodymus, buvo po epilepsijos priepuolio, gal dėl to taip ir užrašė. Pasirašė ant tokių parodymų, bet tuo metu buvo prigėręs vaistų ir gal nesuprato ant ko raÅ¡osi. Tikrai nematė, kaip A. J. trenkė nukentėjusiajam ir jie parkrito ant žemės. R. Z. pažįsta iÅ¡ matymo. Tarp jos ir kitų asmenų jam (liudytojui) bÅ«nant bare jokio konflikto nebuvo.

Sakė, kad nukentėjusysis prie baro užkabino R. Z., nes taip suprato. Jos labai skardus balsas, gal nukentėjusysis jai kažkÄ pasakė, nes ji kažkÄ pradėjo rėkauti. IÅ¡gėręs bokalÄ alaus išėjo parÅ«kyti. RÅ«komasis yra ne pačiame bare, o jau išėjus iÅ¡ baro, kaip ir prieÅ¡kambaryje prieÅ¡ įeinant į baro vidų, ten lauko durys atidarytos visÄ laikÄ . Ten ir rÅ«kė atsirėmęs prie durų. RÅ«kydamas pamatė, kad atvažiavo pažįstamas taksistas K. B.. Durys į barÄ buvo uždarytos.

Viduje girdėjo kažkokį triukÅ¡mÄ , bet nėjo pažiÅ«rėti, kas ten vyksta, o nuėjo prie K. B. pakalbėti. Taksistas nesakė, kas jį iÅ¡kvietė. Tuo metu iÅ¡ baro visas kruvinas išėjo nukentėjusysis. Pats paklausė K. B. kaip tokį kruvinÄ nukentėjusįjį veÅ¡. Galėjo sakyti, kad pats liepė eiti nukentėjusiajam nusiprausti, nes kiÅ¡enėje turėjo tualetinio popieriaus ir davė nukentėjusiajam apsiÅ¡luostyti. Grįžęs iÅ¡ tualeto nusiprausęs S. T. įsėdo taksi ir iÅ¡važiavo, o jis (G.

N.) baigė rÅ«kyti ir išėjo namo. Ä® barÄ nebebuvo užėjęs. Kol rÅ«kė, atrodo, R. Z. iÅ¡ baro neišėjo. Apie muÅ¡tynes nieko nežino, nes nematė jų. Bet kitÄ dienÄ daug kas kalbėjo apie tas muÅ¡tynes, iÅ¡ jų ir iÅ¡girdo apie tai, kas vyko. „K“ yra A. J. pravardė. Liudytojas K. B. parodė, kad nukentėjusysis S. T. gyvena (duomenys neskelbtini) g. ir dažnai naudojasi taksi paslaugomis, turi įsivedęs jo (liudytojo) asmeninį telefono numerį. Ä®vykio dienÄ paskambinęs S. T. paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) g. esantį barÄ .

Sutiko nuvežti. S. T. jau buvo gerokai išgėręs. Nukentėjusysis sakė, kad važiuoja su barmene pakalbėti. Nuvežė ir S. T. prie baro išleido. Nukentėjusysis pasakė, kad paskambins, jeigu reikės parvežti. Gal po 40 min. paskambinęs S. T. paprašė atvažiuoti parvežti. Nuvažiavęs ant laiptų sutiko G. N., kuris pasakė, kad bare kažkas susimušė. G. N. gal ir sakė, kad „K“ sumušė S. T., bet iš to pasakymo suprato, kad G. N. pats nematė įvykio, o tik iš kitų išgirdo.

Tuo metu iÅ¡ baro išėjo S. T. kruvina kakta. Pasakė nukentėjusiajam, kad nueitų apsiprausti, nes neveÅ¡ kruvino. S. T. apsiprausė ir atėjo vėl. IÅ¡ pradžių matė, kad S. T. kruvina kakta, bet kai nusiplovė, tai beveik nieko nebesimatė. Paklausė, kur vežti ir kas atsitiko kaktai. S. T. pasakė, kad kažkas sudavė, bet to žmogaus nepažįsta ir nelabai suprato nei kaip, nei iÅ¡ kur, nes buvo gerokai apsvaigęs bei paprašė nuvežti į ligoninės priimamÄ jį. Nuvežė į priimamÄ jį ir ten paliko.

Nukentėjusysis į priimamÄ jį nuėjo pats, lydėti nereikėjo. S. T. matė po to vežimo į priimamÄ jį. Klausė nukentėjusiojo, ar skauda, ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . S. T. sakė, kad neraÅ¡ys pareiÅ¡kimo, nes nepažįsta to, kuris sumušė. Vėliau, kai nukentėjusysis jau buvo grįžęs iÅ¡ Kauno, vėl jį (S. T.) sutiko ir Å¡is pasakė, kad buvo lūžęs žandikaulis, o dabar sunertas. Paklausus kaip jaučiasi, nukentėjusysis pasakė, kad dabar jau gerai. Lyg ir buvo kalba, kad S. T. nesikreips į teismÄ , nes jam žadėjo atsilyginti.

Paties įvykio nematė, viskÄ Å¾ino tik iÅ¡ nuogirdų. Lyg kalbėjo, kad „K“ susimušė su S. T., nes S. T. prikibo prie „K“ moters. Bet kitÄ dienÄ jau iÅ¡girdo kitÄ versijÄ . Parodymuose užraÅ¡yta, kad „G apie įvykį sakė, kad „K sudaužė S“. Kad susimušė galėjo sakyti, bet nežino kÄ reiÅ¡kia „sudaužė“. MuÅ¡tynių metu negalėjo bÅ«ti naudojama taburetė, nes bare jų nėra, ten tik sunkÅ«s suolai stovi. Liudytoja S. P. parodė, kad Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliko apklausas.

Apklausė ir liudytojÄ G. N.. Apklausa vyko įprasta tvarka. Buvo nustatyta asmens tapatybė, asmuo supažindintas su teisėmis ir pareigomis. Tada pirmiausia paklausia, ar žino, ko atvyko, ar supranta ir gali duoti parodymus, tada papraÅ¡o papasakoti aplinkybes ir, jei yra kokių neaiÅ¡kumų, tada užduodami klausimai. Visada po apklausos asmeniui duoda perskaityti, tai kÄ yra užraÅ¡iusi. Asmuo perskaito ir pasako kas netikslu. Paprastai, jeigu asmuo sukelia įtarimų, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ar nuo kokių nors narkotinių medžiagų, patikrinamas jo blaivumas.

G. N. bÅ«klė, jeigu nėra įraÅ¡o apie blaivumo tikrinimÄ , įtarimo nesukėlė. Asmuo prieÅ¡ apklausÄ neminėjo, kad turi kažkokių psichikos problemų. G. N. elgėsi adekvačiai ir nepasirodė, kad jis kalbėtų kaip nors neriÅ¡liai. PrieÅ¡ apklausÄ G. N. neminėjo turintis kažkokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų bÅ«ti vykdoma apklausa. Å iuo atveju pati užraÅ¡inėjo liudytojo parodymus. Be apklausos buvo ir atpažinimai pagal nuotraukas. Po to, kai apklausiamas asmuo atpažįsta kažkÄ iÅ¡ pateiktų nuotraukų, leidžiama susipažinti su užpildytu atpažinimo protokolu ir asmuo patvirtina jį paraÅ¡u.

IÅ¡ 2017 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Dviejų aukÅ¡tų pastate, pirmame aukÅ¡te yra alaus baras. Dviejų laiptelių betonuota aikÅ¡telė prieÅ¡ais medines baro duris su rudos spalvos laÅ¡elių dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ . Nuo rastų dėmių paimtas biologinis pėdsakas. Įėjus pro pagrindines duris, patenkama į koridorių, kurio grindys iÅ¡klotos laminato lentelėmis ir yra drėgnos, neseniai iÅ¡plautos.

Koridoriaus pietinėje pusėje yra durys į baro patalpÄ , Å¡iaurinėje pusėje yra langas, prie kurio, Å¡alia vakarinės ir rytinės sienų, stovi dvi kėdės. Viena kėdė paimama tyrimui. Įėjus į baro patalpÄ , centrinėje jos dalyje, stovi biliardo stalas, prie vakarinės sienos stovi mediniai stalai su suolais, pietinėje pusėje, atskiros stikline pertvara yra prekystalis su kasa. ApžiÅ«rint Å¡iÄ patalpÄ , Å¡iaurės rytiniame kampe į sienÄ atremtos dvi biliardo lazdos, kurios paimamos (1 t., b. l. 37-41).

Iš 2017 m. gruodžio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai: medinė kėdė ir dvi biliardo lazdos. Apžiūrimi objektai supakuoti popieriniame pakete. Paketas apklijuotas lipnia juosta, paketas nepažeistas. Ant popierinio paketo užklijuota objekto apskaitos kortelė su paaiškinamaisiais užrašais: „Kūno sužalojimas“, „2017-11-22, Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g. 10“ ,„Dvi biliardo lazdos“, specialisto parašas.

IÅ¡pakavus paketÄ matyti, kad jame supakuotos dvi biliardo lazdos. Jos nufotografuojamos. Lazdos medinės, platesnioji lazdos dalis yra dažyta juodos – baltos spalvos dažais. Ant lazdų matyti mechaniniai nusidėvėjimo požymiai. ApžiÅ«rėjus lazdas, panaudojus papildomÄ Å¡viesos Å¡altinį, dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , neaptikta. Taip pat apžiÅ«rėta medinė kėdė, ant kurios pritvirtinta objekto apskaitos kortelė su paaiÅ¡kinamaisiais užraÅ¡ais: „KÅ«no sužalojimas“, „2017-11-22, Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g. 10“ ,„Kėdė“, specialisto paraÅ¡as.

Kėdė nufotografuojama. ApžiÅ«rėjus kėdę, panaudojus papildomÄ Å¡viesos Å¡altinį, dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , neaptikta (1 t., b. l. 42-45). IÅ¡ 2017 m. spalio 22 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimų liudytojų ir filmavimo matyti, kad buvo bendrauta su alaus baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. , Panevėžyje, barmene L. Č., kuri paaiÅ¡kino, kad kÅ«no sužalojimo metu buvo išėjusi į sandėlį, todėl kas vyko bare, nematė. Grįžusi iÅ¡ alaus baro matė salėje ant grindų kraujo, kurį iÅ¡valė.

Jokių asmenų alaus bare nebebuvo. Nuvykus į barÄ , jame klientų, kurie bÅ«tų matę daromÄ nusikaltimÄ , nebuvo. Alaus bare nefilmuojama (1 t., b. l. 49). IÅ¡ 2017 m. lapkričio 9 d. VÅ¡Ä® „Respublikinės Panevėžio ligoninė“ pateikto raÅ¡to Nr. K2-4178 matyti, kad S. T. 2017 m. spalio 22 d. Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje alkotesterio parodymai 3,03 promilės (1 t., b. l. 84). IÅ¡ 2017 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1402/2017 (05) matyti, kad S. T. nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda virÅ¡ugalvio srityje ir atviru abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu.

Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigÄ 2017 m. spalio 22 d., 11.25 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje, tame tarpe ir galimai „suduodant smÅ«gius kumščiu, biliardo lazda, kėde“. S. T. nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui.

S. T. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 96-97). Iš 2018 m. sausio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad išanalizavus S. T. SIM kortelės numerio (duomenys neskelbtini) AB „Telia“ tinkle įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. nustatyta, jog 2017 m. spalio 22 d. iš SIM kortelės numerio (duomenys neskelbtini) jokiai taksi bendrovei skambinta nebuvo.

Analizuojant 2017 m. spalio 22 d. įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius nustatyti susijungimai: 2017 m. spalio 22 d., 07:49:33 valandÄ , trukmė 61 sekundė, iÅ¡einantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), kurio naudotojo duomenis nežinomi, tačiau paskambinus Å¡iuo numeriu atsiliepė asmuo, kuris prisistatė vairuotoju, dirbančiu taksi bendrovėje (duomenys neskelbtini). Tolimesnio pokalbio metu paaiÅ¡kino, kad S. T. pažįsta kaip taksį klientÄ . 2017 m. spalio 22 d., 08:16:49 valandÄ , trukmė 90 sekundžių, iÅ¡einantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 22 d., 10:07:28 valandÄ , trukmė 11, iÅ¡einantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 22 d., 10:10:23 valandÄ , trukmė 7 sekundės, įeinantis skambutis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 22 d., 12:55:44 valandÄ , trukmė 32 sekundės, iÅ¡einantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini).

Daugiau kontaktų 2017 m. spalio 22 d. S. T. su taksi vairuotoju neturėjo. 2017 m. spalio 22 d., 11:34:44 valandÄ , trukmė 120 sekundžių, iÅ¡einantis skambutis numeriui 112, kuris priklauso „Bendrajam pagalbos centrui“. 2017 m. spalio 22 d. kontaktų su įtariamojo A. J. mobilaus ryÅ¡io telefono SIM kortelės numeriu (duomenys neskelbtini) neturėjo. 2017 m. spalio 22 d., 09:23:09 valandÄ , trukmė 0 sekundžių iÅ¡einantis praleistas skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas L. Č., 12:03:26 valandÄ , trukmė 27 sekundės iÅ¡einantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas L.

Č., 12:05:19 valandÄ , trukmė 116 sekundžių iÅ¡einantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas L. Č.. 2017 m. gruodžio 19 d., 09:26:17 valandÄ , trukmė 0 sekundžių iÅ¡einantis praleistas skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas A. J., 2017 m. gruodžio 20 d., 11:16:40 valandÄ , trukmė 33 sekundės, iÅ¡einantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas A. J.. Daugiau kontaktų su įtariamuoju A. J. analizuojamu laikotarpiu neturėjo (1 t., b. l. 122-124.) IÅ¡ 2017 m. gruodžio 12 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl A.

J. įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, trumpųjų praneÅ¡imų SMS iÅ¡klotinių analizės matyti, kad įvykio dienÄ , t. y. 2017 m. spalio 22 d. į A. J. telefono numerį (duomenys neskelbtini) 14:04:29 val. skambinta iÅ¡ barmenės L. Č. naudojamo numerio (duomenys neskelbtini), bendrauta 20 sek. Taip pat iÅ¡ A. J. telefono numerio į barmenės L. Č. telefono numerį skambinta 14:23:54 val., bendrauta 19 sek. 2017 m. lapkričio 4 d., 17:28:48 val. iÅ¡ A. J. naudojamo telefono numerio fiksuotas iÅ¡einantis praleistas skambutis į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis S. T., tačiau pokalbis neįvyksta. 2017 m. lapkričio 6 d., t. y. nukentėjusiojo S. T. papildomos apklausos dienÄ , iÅ¡ A.

J. telefono numerio užfiksuoti 7 iÅ¡einantys skambučiai barmenei L. Č.: 11:45:29 val. bendrauta 26 sek.; 14:11:21 val. bendrauta 25 sek.; 14:25:21 val. bendrauta 99 sek.; 14:37:58 val. bendrauta 73 sek.; 14:39:37 val. bendrauta 84 sek.; 14:51:25 val. bendrauta 40 sek., 14:52:26 val. bendrauta 52 sek. 2017 m. lapkričio 7 d., 19:36:59 val. iÅ¡ A. J. telefono numerio skambinta barmenei L. Č., bendrauta 50 sek., 19:58:09 val. iÅ¡ A. J. telefono numerio skambinta barmenei L. Č., bendrauta 54 sek. KitÄ dienÄ , t. y. 2017 m. lapkričio 8 d., 07:25:57 val. iÅ¡ A.

J. telefono numerio užfiksuotas išeinantis praleistas skambutis barmenei L. Č., pokalbis neįvyksta (1 t., b. l. 131-132.) Iš 2017 m. spalio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos matyti, kad 2017 m. spalio 24 d. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės žvalgybos valdybos gautas pranešimas Nr. 50-19(DS)-877-RN, kad 2017 m. spalio 22 d., apie 09.00 val., A. J., pravarde „K“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), naudojasi telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), alaus bare, esančiame adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., sumušė S. T. (1 t., b. l. 144).

IÅ¡ 2018 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas G. N. iÅ¡ jam pateiktų atpažinti 4 vnt. vyriÅ¡kos lyties asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį A. J., kurį žino kaip „K“. Apie tÄ vyrÄ davė parodymus 2018 m. sausio 10 d. liudytojo apklausoje. Matė, kaip nuotraukoje pavaizduotas vyras sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam (1 t., b. l. 172-176). IÅ¡ 2018 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas G.

N. iš jam pateiktų atpažinti 4 vnt. vyriškos lyties asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį S. T.. Parodė, kad atpažinto vyro kontaktinių duomenų nežino, bet jis yra 2018 m. sausio 10 d. parodymuose nurodytas nukentėjusysis, kuris 2017 metais buvo sužalotas bare, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. „K“ sudavė smūgį ir susistumdžius griuvo ant žemės su nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotu vyru (1 t., b. l. 177-181). Iš 2017 m. gruodžio 22 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo S. T. ir įtariamojo A.

J. metu A. J. parodė, jog asmenį, kuris dalyvauja akistatoje, mato pirmÄ kartÄ komisariate, kai buvo iÅ¡kviestas į apklausÄ . Ankščiau to žmogaus nebuvo matęs. S. T. parodė, kad A. J. matė prie komisariato, kai buvo iÅ¡kviestas į papildomÄ apklausÄ 2017 m. lapkričio 6 d. A. J. parodė, kad bare susimušė su žmogumi, kurio vardas D. Niekas niekam pretenzijų neturi. Jam komisariate sakė, kad tam žmogui žandikaulis lūžęs. Bare mušėsi ir parkrito ant žemės kartu su D., o ne su akistatoje dalyvaujančiu asmeniu.

Atsikėlė, apsiprausė ir tas žmogus iÅ¡važiavo su taksi. S. T. nieko negalėjo paaiÅ¡kinti dėl A. J. parodymų. Ä®vykio metu buvo su „kapiÅ¡onu“ ir kai griuvo, nieko nematė. Po įvykio bendravo su kažkuo, bet nežino su kuo. Su tuo žmogumi kalbėjo, kad susitiks prie komisariato, kai eis į apklausÄ . Su tuo žmogumi tarėsi paÅ¡nekėti, nežino apie kÄ . A. J. parodė, kad po skambučio ėjo į komisariatÄ , nes galvojo, kad čia tas žmogus, su kuriuo buvo susimušęs. Kažkas paskambino ir pasakė (2 t., b. l. 51-53).

Nors kaltinamasis A. J. tvirtina, kad pirmas jam smÅ«gį į veidÄ sudavė nukentėjusysis S. T., o jis (kaltinamasis) tik gindamasis sudavė atgal, teismas Å¡iuos kaltinamojo parodymus atmeta kaip nepagrįstus. Å iuo atveju iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad bÅ«tent kaltinamajam A. J. reikėjo gintis nuo nukentėjusiojo S. T., o ne atvirkščiai. Kaltinamasis, duodamas parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, viso proceso metu nebuvo nuoseklus. 2017 m. spalio 30 d. įtariamojo apklausos metu A.

J. parodė, kad kai S. T. plastikiniu sidro buteliu trenkė moteriai per galvÄ , stovėjo Å¡alia ir paklausė S. T. „kÄ Äia darai?“. Tada kelis kartus kumščiu trenkė S. T. į veidÄ . S. T. trenkė atgal ir pataikė kažkur į kaklÄ . Abu susistumdė ir nukrito ant grindų. Paskui abu atsistojo. Tada jis (A. J.) dar du kartus sudavė S. T. į veidÄ (2 t., b. l. 31-32). 2017 m. lapkričio 8 d. įtariamojo apklausos metu A. J. nurodė kaltę pripažįstantis visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad kai atėjo į barÄ , nukentėjusysis jau buvo ten.

Nukentėjusysis, eidamas pro moterį, vardu V., rankose turėdamas pilnÄ plastikinį butelį, kurį prieÅ¡ tai buvo nusipirkęs bare, sudavė moteriai per galvÄ . Jis (A. J.) tuo metu sėdėjo prie kito stalo, bet viskÄ matė. Nepatiko toks nukentėjusiojo elgesys, todėl paklausė „KÄ tu čia darai?“. Nukentėjusysis atsakė „kÄ tu dar nori?“. Tokie nukentėjusiojo žodžiai nepatiko, todėl atsistojo nuo stalo, t. y. atsistojo Å¡alia nukentėjusiojo. Susikabino ir tada nukentėjusysis jam (A.

J.) kumščiu sudavė smÅ«gį į kaklÄ . Skausmo nejautė. Supykęs kumščiu nukentėjusiajam sudavė kelis smÅ«gius į veidÄ . Besistumdydami abu nukrito ant žemės. Griuvo ant bare stovėjusios kėdės. Kėdė sulūžo (2 t., b. l. 35-37). IÅ¡ 2017 m. gruodžio 22 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo S. T. ir įtariamojo A. J. metu A. J. parodė, jog asmenį, kuris dalyvauja akistatoje, mato pirmÄ kartÄ komisariate, kai buvo iÅ¡kviestas į apklausÄ .

Ankščiau to žmogaus nebuvo matęs. Bare susimušė su žmogumi, kurio vardas D. Niekas niekam pretenzijų neturi. Jam komisariate sakė, kad tam žmogui žandikaulis lūžęs. Bare mušėsi ir parkrito ant žemės kartu su D., o ne su akistatoje dalyvaujančiu asmeniu. Atsikėlė, apsiprausė ir tas žmogus išvažiavo su taksi (2 t., b. l. 51-53). 2018 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu A. J. iš viso atsisakė duoti parodymus bei dalyvauti parodymų patikrinime vietoje (2 t., b. l. 57-58). 2018 m. kovo 29 d.

A. J. atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad kaltės nepripažįsta visiÅ¡kai (2 t., b. l. 65-66). Teisme A. J. nurodė savo kaltę pripažįstantis iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad buvo bare ir žaidė biliardÄ . Nukentėjusysis S. T. Å¡nekėjo su barmene, o paskui sudavė R. Z. su bambaliu vienÄ kartÄ per galvÄ ir jos vyras paprašė užstoti jÄ . Priėjo prie nukentėjusiojo ir abu susistumdė. Nukentėjusysis pirmas trenkė jam (kaltinamajam) ranka į veidÄ . Tada pats nukentėjusiajam trenkė atgal irgi į veidÄ .

Buvo vienas prieÅ¡ais kitÄ . Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad kažkas jam trenkė iÅ¡ nugaros. Vienas kitam trenkė po du kartus, o paskui nukrito ant žemės, pasivoliojo ir viskas. S. T. trenkė tik kumščiais, su jokiais daiktais nemušė. Pripažįsta, kad buvo abipusis konfliktas. Å io konflikto metu jam (kaltinamajam) buvo prakirsta lÅ«pa, bet į medikus dėl to nesikreipė. Gynėsi nuo S. T., o ne puolė. Visus Å¡iuos parodymus teismas vertina kaip pasirinktÄ gynybos versijÄ . Teismas kaip kaltinamojo kaltę paneigiančiais nesiremia ir teisme apklaustų liudytojų R.

Z., K. Z. ir B. Č. parodymais. Pažymėtina, kad liudytoja R. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusysis S. T. jai plastikiniu buteliu į galvÄ sudavė tris kartus (2 t., b. l. 20-22), o teisme jau aiÅ¡kino, kad nukentėjusysis jai (R. Z.) su bambaliu per galvÄ trenkė du kartus. Liudytojas B. Č. teisme nurodė, kad, prieÅ¡ingai nei teigia pati R. Z. ir liudytojas K. Z., nukentėjusysis su bambaliu trenkė R. Z. per veidÄ , o ne per galvÄ . Be to, Å¡is liudytojas, t. y. B. Č., kuris atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo iniciatyva, teisme parodė, kad kai vyko konfliktas, barmenė visÄ laikÄ buvo prie baro, kai tuo tarpu visi kiti apklausti asmenys ir pati barmenė L.

Č. nurodė, kad jos prie baro muÅ¡tynių metu nebuvo, nes ji tuo metu tvarkėsi sandėlyje. Liudytojas K. Z. teisme iÅ¡ pradžių nurodė, kad prie nukentėjusiojo priėjo A. J.. Abu – tiek nukentėjusysis, tiek A. J. tuo metu buvo vienas prieÅ¡ais kitÄ . Kaltinamasis A. J. pamatęs, kaip S. T. sudavė plastikiniu buteliu R. Z. per galvÄ , pasakė, kad nukentėjusysis baigtų reikÅ¡tis prieÅ¡ moteris bei iÅ¡ karto davė S. T. į dantis. Po kiek laiko teisme Å¡is liudytojas jau aiÅ¡kino, kad pirmas nukentėjusysis sudavė į veidÄ A.

J., o ne A. J. nukentėjusiajam. Liudytoja R. Z. teisme nurodė, kad S. T. pirmas sudavė į veidÄ kaltinamajam A. J. kažkur per žandikaulį. O kaltinamasis, kaip minėta anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nukentėjusysis jam sudavė į kaklÄ , o teisme nurodė, kad jam buvo suduota į lÅ«pÄ . Kaip matyti visų Å¡ių liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir nesutampantys tarpusavyje, todėl jie vertintini kritiÅ¡kai kaip nepatikimi. Tuo tarpu nukentėjusysis S. T. tiek ir ikiteisminio tyrimo metu visose apklausose (1 t., b. l. 2, 51, 54-57, 63-66), tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad jokio konflikto bare nebuvo, kad jis stovėjo prie baro ir iÅ¡ nugaros jam buvo suduotas pirmas smÅ«gis į galvos sritį, po Å¡io smÅ«gio jis nugriuvo ir trumpam galėjo bÅ«ti praradęs sÄ monę, o tuo metu galėjo bÅ«ti suduoti kiti smÅ«giai.

Nematė, kas mušė, tik vėliau sužinojo, kad tai padarė A. J., pravarde „K“. Tai, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti tokiu bÅ«du kaip nurodo S. T., patvirtina ir byloje esanti 2017 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1402/2017 (05), iÅ¡ kurios matyti, kad S. T. nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda virÅ¡ugalvio srityje ir atviru abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigÄ 2017 m. spalio 22 d., 11.25 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du.

Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje, tame tarpe ir galimai „suduodant smÅ«gius kumščiu, biliardo lazda, kėde“. S. T. nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui. S. T. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 96-97). Atsižvelgiant į nukentėjusio parodymus ir į Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ teismui nekyla abejonių, kad pirmas smÅ«gį sudavė bÅ«tent kaltinamasis A.

J. ir savo veiksmais sužalojo nukentėjusįjį S. T., o ne atvirkščiai. Darant tokiÄ iÅ¡vadÄ Äia svarbu pažymėti tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti gana žymÅ«s sužalojimai – muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio srityje ir atviras abipusis apatinio žandikaulio lūžis, kai tuo tarpu, nors liudytojai ir pats kaltinamasis tvirtina, kad jam (A. J.) nukentėjusysis sudavė į veido sritį kumščiu, kaltinamajam jokių sužalojimų nustatyta nebuvo. Å i aplinkybė dar labiau sustiprina teismo tikėjimÄ nukentėjusiojo, bet ne kaltinamojo parodymų tikrumu.

Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto G. N. parodymai. G. N. 2018 m. sausio 10 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad buvo bare ir pamatė, kaip „K“, t. y. A. J., stovėdamas Å¡onu nukentėjusiojo, nukentėjusiajam trenkė ranka į veidÄ . „K“ pataikė nukentėjusiajam į veidÄ , nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 169-171). IÅ¡ 2018 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad liudytojas G.

N. iÅ¡ jam pateiktų atpažinti 4 vnt. vyriÅ¡kos lyties asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį A. J., kurį žino kaip „K“. Apie tÄ vyrÄ davė parodymus 2018 m. sausio 10 d. liudytojo apklausoje. Matė, kaip nuotraukoje pavaizduotas vyras sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam (1 t., b. l. 172-176); iÅ¡ jam pateiktų atpažinti 4 vnt. vyriÅ¡kos lyties asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį S. T.. Parodė, kad atpažinto vyro kontaktinių duomenų nežino, bet jis yra 2018 m. sausio 10 d. parodymuose nurodytas nukentėjusysis, kuris 2017 metais buvo sužalotas bare, adresu Stoties g. 10, Panevėžyje.

„K“ sudavė smūgį ir susistumdžius griuvo ant žemės su nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotu vyru (1 t., b. l. 177-181). Ir nors teisme liudytojas G. N. nurodė, kad negalėjo sakyti, jog A. J. trenkė nukentėjusiajam ranka ir S. T. pradėjo bėgti kraujas bei, kad nukentėjusysis prisikabino prie R. Z. ir trenkė jai buteliu, nes kai davė parodymus, buvo po epilepsijos priepuolio, pasirašė ant tokių parodymų, bet tuo metu buvo prigėręs vaistų ir gal nesuprato ant ko rašosi, teismas tokius paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus.

IÅ¡ tiesų, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2018 m. sausio 9 d. G. N. buvo iÅ¡tikęs epilepsijos priepuolis, bet taip pat nurodyta ir tai, kad asmuo sÄ moningas, orientuotas, jutimai nesutrikę, smegenyse pakitimų nėra (3 t., b. l. 65). Be to, liudytoja apklausta pareigÅ«nė S. P. teisme paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ atliekant liudytojo apklausÄ visada yra iÅ¡siaiÅ¡kinama, ar asmuo nėra apsvaigęs ir ar neserga bei ar gali duoti parodymus. Kilus įtarimams dėl sveikatos bÅ«klės asmuo neapklausiamas.

Jeigu šiuo atveju apklausa buvo atlikta, reiškia asmens būklė abejonių nekėlė. Esant tokioms aplinkybėms kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti teismas remiasi liudytojo G. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais minėtais parodymais. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J. 2017 m. spalio 22 d., laikotarpiu nuo 7.49 val. iki 11.25 val., alaus bare, esančiame adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu S. T. į galvos sritį ir tuo nesunkiai sužalojo S. T..

Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas. Civilinė ieÅ¡kovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 850,15 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo S. T. gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 102-110). PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį pagrindžia pridėti raÅ¡ytiniai duomenys.

Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant jį iÅ¡ kaltinamojo A. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nukentėjusysis S. T. teisme pareiÅ¡kė 3000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai dėl patirtų sužalojimų atlyginti (2 t., b. l. 183-185). Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje ir teisme nurodė, kad neturtinę žalÄ sudaro tai, kad pusę metų buvo be darbo, negalėjo normaliai valgyti, buvo didžiulis skausmas, negalėjo nei kiek iÅ¡bÅ«ti be vaistų.

Skausmas truko ir iki operacijos, ir dabar dar vartoja vaistus nuo skausmo. PrieÅ¡ sumuÅ¡imÄ dirbo UAB(duomenys neskelbtini). Darbas buvo susijęs su kartono gamyba. Gaudavo 400 eurų į rankas. Vėliau, kai biuletenis vis tęsėsi, buvo atleistas iÅ¡ darbo. Nedarbingumo paÅ¡alpos negavo, nes toje įmonėje nebuvo iÅ¡dirbęs trijų mėnesių. Liga tęsėsi nuo spalio iki vasario mėnesio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Baudžiamoji byla Nr. 2K-244-942/2015).

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiÅ¡kų paskatų sÄ lygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsniuose nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Å ioje byloje nustatyta, kad A. J. konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvos sritį, padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio srityje ir atvirÄ abipusį apatinio žandikaulio lūžį.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų matyti, kad S. T. buvo operuotas (1 t., b. l. 93). Po operacijos gydėsi toliau, kentė skausmus. Dėl patirtos traumos negalėjo ilgÄ laikÄ dirbti ir prarado turėtÄ darbÄ . Dar ir dabar vartoja vaistus nuo skausmo. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kÅ«no sužalojimo pobÅ«dį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir nukentėjusiojo S. T. naudai iÅ¡ kaltinamojo A.

J. priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieÅ¡tarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti analogiÅ¡ki arba labai panaÅ¡Å«s kÅ«no sužalojimai. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnis).

Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas prieÅ¡ tai ne kartÄ teistas, taip pat ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus bei bÅ«damas neseniai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (2 t., b. l. 87-136), be to, teismo turimais duomenimis, kaltinamajam jau bÅ«dant teisiamam už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , jo atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir A.

J. Å¡iuo metu yra suimtas, kas rodo, kad A. J. jokių iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo pastangų gyventi dorai. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis nusikalsta sistemingai ir tai rodo didesnį Å¡io asmens pavojingumÄ bei abejingumÄ visuomeninio gyvenimo taisyklėms. Byloje surinkti duomenys patvirtina ir tai, kad A. J. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 79-80), išėjęs iÅ¡ pataisos namų niekur nedirbo (2 t., b. l. 77), anksčiau jam buvo konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos bÅ«klė (2 t., b. l. 84).

Atsižvelgdamas į Å¡ias iÅ¡dėstytas kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei atsakomybę sunkiančiÄ aplinkybę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas Å¡ios bausmės vidurkiui. A. J. reali laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose. Kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas – vokas su kraujo nuoplova, perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklÄ (1 t., b. l. 47-48, kvitas BBB Nr. 0002898), sunaikintinas kaip menkavertis. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo A. J. iÅ¡ieÅ¡kotinos 23,70 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 8 d. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje– palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. J. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 850,15 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 15 ct) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo S. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. J. S. T. naudai priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

DaiktÄ â€“ vokÄ su kraujo nuoplova, perduotÄ saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklÄ (kvitas BBB Nr. 0002898), sunaikinti kaip menkavertį. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. J. 23,70 Eur (dvideÅ¡imt tris eurus 70 ct) proceso iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Skaistė Viburytė -Jasiukėnienė