41081876-87f3-41a5-afa3-7bc82f247acd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1685-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02322-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1., 122.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 21 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. K. (V. K.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovo Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas Advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovo V. K. kilnojamÄ jį turtÄ ir nekilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, pinigines lėšas bei kitÄ atsakovo turtÄ , esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis pareikÅ¡to reikalavimo, t.y. 51 883,35 Lt ribose. IeÅ¡kovas nurodė, kad, kaip Å¡alys susitarė pasiraÅ¡ytoje sutartyje, dėl įsiskolinimo priteisimo jis kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismÄ .

Atsakovo skola ieÅ¡kovui yra labai didelė, atsakovas, piktybiÅ¡kai vengdamas atsiskaityti su ieÅ¡kovu už suteiktas paslaugas, elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl tikėtina, kad atsakovas vengs vykdyti ir priimtÄ Arbitražo sprendimÄ bei stengsis turimÄ turtÄ paslėpti ar perleisti kitiems asmenims. Atsakovas gali imtis kitokių veiksmų, kuriais bus siekiama iÅ¡vengti prievolės vykdymo, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali bÅ«ti neįmanomas ar apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-05-05 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino ir areÅ¡tavo atsakovo V. K. turtÄ 51 900 Lt sumai. Teismas, vadovaudamasis LR Komercinio arbitražo įstatymo 12 str., 8 str. 1 d. ir 20 str. nuostatomis, nustatė, kad ieÅ¡kovo pateiktas praÅ¡ymas teismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Ä®vertinęs tai, kad atsakovui arbitraže yra pateiktas ieÅ¡kinys dėl 51 883,35 Lt skolos priteisimo, o atsakovas yra fizinis asmuo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«simo ieÅ¡kovui galimai palankaus arbitražo teismo sprendimo neįvykdymo prielaidos realiai egzistuoja, nes atsakovui perleidus turtÄ ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ bÅ«tų sudėtinga arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtsakovas V. K. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-05 nutartį ir atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė bylos teismingumo taisykles, LR Teismų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d., 19 str. 1 d. nuostatas. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovas nėra pasirašęs arbitražinės iÅ¡lygos dėl ginčų perdavimo spręsti Vilniaus komerciniam arbitražui.

Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. numatytas nearbitruotinų ginčų sÄ raÅ¡as, tarp kurių yra ginčai, kylantys iÅ¡ vartojimo sutarčių. Atsakovas yra fizinis asmuo, todėl, kaip teigiama atskirajame skunde, apylinkės teismas, vadovaudamasis Komercinio arbitražo 11 str. 1 d., privalėjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakyti priimti, kaip neteismingÄ . Tačiau apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, nenustatė, ar ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra teismingas Å¡iam teismui, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį (LR CPK 329 str. 1 d., 2 d. 6 p.).

Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nepraneÅ¡damas iÅ¡ anksto atsakovui apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , atėmė galimybę atsakovui pateikti atsiliepimÄ Ä¯Â ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . Tokio savo sprendimo teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, todėl tokia teismo nutartis yra neteisėta ir turi bÅ«ti panaikinta. IeÅ¡kovas Advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solution Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė jį atmesti.

Nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovas, tarp šalių sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis, kadangi ji neatitinka vartojimo sutarčių požymių – teisinių paslaugų teikimo sutartis nebuvo skirta grynai asmeninių atsakovo poreikių tenkinimui, o buvo skirta jo ūkinės komercinės veiklos vykdymui; ieškovo veikla nėra komercinė ir jis nėra verslininkas. Be to, pats atsakovas nepateikė jokių papildomų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, todėl toks jo aiškinimas yra nepagrįstas (LR CPK 12 str., 178 str.).

Be to, atsiliepime pažymima, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta arbitražinė iÅ¡lyga (Sutarties „SÄ lygos“ 19 p.), todėl kilęs ginčas dėl skolos priteisimo pagrįstai bus nagrinėjamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme. IeÅ¡kovo teigimu, teismas pakankamai motyvavo savo sprendimÄ , nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepraneÅ¡us atsakovui. Be to, vien tik nepraneÅ¡imas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ , esant teisiniam pagrindui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nedaro teismo nutarties neteisėtos ar nepagrįstos IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktÄ bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir atsikirtimus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo.Pagal LR CPK 144 str. 1 d. (galiojusiÄ skundžiamos nutarties priėmimo metu) teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar bÅ«tina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų užtikrinta ta pati atsakovo bei ieÅ¡kovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ . Ä®vertinęs pateiktus duomenis bei nustatęs, kad atsakovas yra fizinis asmuo, jo įsiskolinimas ieÅ¡kovui už suteiktas paslaugas yra ganėtinai didelis - apie 51 900 Lt bei kad atsakovas ieÅ¡kovo ne kartÄ buvo raÅ¡tu informuotas apie esantį įsiskolinimÄ , tačiau į priminimus jis ilgÄ laikÄ nereagavo, nesiÅ«lė jokių alternatyvų esančiam įsiskolinimui padengti, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ , nes jo netaikius galimai ieÅ¡kovui palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

Atsakovas V. K. atskirajame skunde nepateikė nei faktinių, nei teisinių argumentų, paneigiančių Å¡iÄ pagrįstÄ apylinkės teismo iÅ¡vadÄ . Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nenagrinėtinas arbitražo teisme, o ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra teismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. LR Arbitražo įstatymo 9 str. 1 d. numatyta, kad arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti įformintas kaip arbitražinė iÅ¡lyga, įraÅ¡yta sutartyje, arba kaip Å¡alių sudaryta atskira sutartis.

Kaip seka iÅ¡ byloje pateiktos Å¡alių pasiraÅ¡ytos Sutarties dalies „SÄ lygos“ 19 p., Å¡alys sutarė visus ginčus ar reikalavimus, kylančius iÅ¡ Å¡ios sutarties ar susijusius su Å¡ia sutartimi, spręsti tarpusavio susitarimu, o nepasiekus susitarimo – arbitraže. Taigi, pasiraÅ¡ytoje sutartyje Å¡alys sudarė arbitražinę iÅ¡lygÄ , todėl prieÅ¡ingi atsakovo aiÅ¡kinimai neatitinka byloje pateiktų duomenų, neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, tarp Å¡alių kilęs ginčas nenagrinėtinas arbitražo teisme, kadangi Å¡is ginčas kyla iÅ¡ vartojimo sutarties.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡io argumento apeliantas nemotyvavo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog sutartis kilusi iÅ¡ vartojimo teisinių santykių. Vien ta aplinkybė, kad viena sutarties Å¡alis (t.y. atsakovas) yra fizinis asmuo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , kad sutartis galėtų bÅ«ti kvalifikuota kaip vartojimo sutartis, ji turi atitikti Å¡iuos kriterijus:

1. prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo;

2. fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo verslo (ūkinės-komercinės) ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti;

3. prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo tikslu). Iš ieškovo pateiktų duomenų seka, kad atsakovas nuosavybės teise turi daug nekilnojamojo turto, kurį nuomojant, gauna pastovias pajamas. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta dėl procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme pagal ieškovų V. K., N. K., E. M. ieškinį atsakovams D. K. individualiai įmonei, UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl butų ir gyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų ir rekonstrukcijos pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.

IÅ¡ to galima daryti pakankamÄ iÅ¡vadÄ , kad teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo skirta atsakovo Å«kinės-komercinės veiklos vykdymui. Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių objektyvių duomenų atsakovas nepateikė. Be to, pagal LR advokatÅ«ros įstatymo 4 str. 3 p. advokato (taip pat ir advokatų profesinės bendrijos) veikla yra teisinių paslaugų teikimas ir Å¡i veikla nėra Å«kinė komercinė. Advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla (AdvokatÅ«ros įstatymo 29 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių sudaryta sutartis nepripažintina vartojimo sutartimi, kadangi ji neatitinka visų vartojimo sutarties požymių, todėl, kaip minėta, atsakovo teiginiai, jog tarp šalių kilęs ginčas negali būti nagrinėjamas arbitražo teisme, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR komercinio arbitražo 12 str., 8 str. 1 d. ir 20 str. nuostatomis, teisingai nustatė, kad ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

PrieÅ¡ingi apelianto teiginiai taip pat nėra pagrįsti.Atsakovas atskirÄ jį skundÄ taip pat grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis nenaikintina, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, manė, kad praneÅ¡imas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , o pagal CPK 148 str. tokias aplinkybes nustato klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas.

Be to, teismas pažymi, kad atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytÄ itin trumpÄ terminÄ klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡nagrinėti, atsakovo informavimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ yra labiau orientuotas ne į galimybę suteikti atsakovui teisę į atsiliepimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, o į galimybę atsakovui kuo greičiau realizuoti savo prieÅ¡prieÅ¡inę teisę – praÅ¡yti teismo laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 str.), panaikinti (CPK 150 str.).

NepraneÅ¡imas iÅ¡ anksto apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimÄ savaime nedaro nutarties negaliojančia. Å iuo atveju atsakovui suteikiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam vėliau, pateikiant atskirÄ jį skundÄ dėl priimtos nutarties, kaip tai numatyta CPK 151 str. Å ia teise atsakovas pasinaudojo, tačiau, kaip minėta, teismui nepateikė jokių objektyvių, realių duomenų, pagrįstų teisinių argumentų, iÅ¡skyrus subjektyvius iÅ¡vedžiojimus, galinčius paneigti skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337, 338 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                      Dainius Rinkevičius