41079d1f-41ff-4404-8bf4-e036ec1dc5a8 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-82-1054/2021 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00030-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.8.4 (S) PLUNGĖS apylinkės teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Skuodas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei O. P. ir jos atstovui advokatui R. L., atsakovui R. L. ir jo atstovei advokatei V.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. L. bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl skolos priteisimo ir įpareigojimų nustatymo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė O. P. praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo R. L. ieÅ¡kovei ½ dalį jos sumokėtų įmokų „Swedbank“, AB pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį Nr. 07-084244-FA/07-084291-FA su priedais ir pakeitimais (toliau – Kredito sutartis) už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 21 d., t. y. 738,90 Eur ir 21,87 Eur palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 22 d. iki patikslinto ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2020 m. balandžio 8 d., 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė kartu su atsakovu 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Kredito sutartį, už kuriÄ jie abu solidariai yra atsakingi kreditoriui „Swedbank“, AB iki visiÅ¡ko Å¡ios prievolės įvykdymo momento. Kreditorius „Swedbank“, AB kiekvieno mėnesio 21 dienÄ nuo ieÅ¡kovės banko atsiskaitomosios sÄ skaitos nuraÅ¡o mėnesio mokėtinÄ paskolos ir palÅ«kanų dalį, o atsakovas savo dalies solidariojoje prievolėje nevykdo, jam priklausančios mokėti dalies į ieÅ¡kovės banko atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ neperveda.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl ½ dalies kreditoriui sumokėtų įmokų priteisimo regreso tvarka. IeÅ¡kovė O. P., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020 m. sausio 27 d.) įpareigoti atsakovÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervesti atsakovui tenkančiÄ Â½ kredito ir palÅ«kanų dalį pagal „Swedbank“, AB patvirtintÄ Kredito sutarties mokėjimo grafikÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės jai yra žinomos ir suprantamos, kad ateityje tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko reikÅ¡ti reikalavimų ateityje nebegalės. Atsakovas R. L. atsiliepimu su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės jo naudai priteisti ½ dalį jo sumokėtų įmokų „Swedbank“, AB pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. Kredito sutartį už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. liepos 20 d., t. y. 16528,56 Eur, ½ dalį skolos už bendros dalinės nuosavybės teise valdomo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) –, iÅ¡laikymo ir įsigijimo dokumentų sutvarkymÄ , t. y. 2154,87 Eur už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. birželio 20 d., 5 proc. metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad turtas – butas – kartu su ieÅ¡kove buvo įgytas ne jungtinės nuosavybės teise, o kiekvieno asmeninės dalinės nuosavybės teise ir kiekvienas asmuo už savo asmeninę nuosavybės teisę turėjo mokėti pats asmeniÅ¡kai arba kompensuoti kitam asmeniui jo sumokėtÄ dalį. Nurodė, jog visu laikotarpiu už ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tiek iki santuokos, tiek santuokoje, mokėjo ir jį savo lėšomis gerino atsakovas, pradinis įnaÅ¡as už bÅ«sto pirkimÄ už ieÅ¡kovės dalį, buvo atliktas iÅ¡ atsakovui priklausančių asmeninių lėšų.

Atsakovas R. L. teismo posėdžio metu, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovę mokėti savo turto dalies paimtÄ paskolÄ su privalomomis palÅ«kanomis ir kitais mokėjimais pagal Kredito sutartį. Nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės yra žinomos ir suprantamos, kad ateityje tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko reikÅ¡ti reikalavimų ateityje nebegalės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas palaikė ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų pagrindu.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad su atsakovu pradėjo gyventi kartu kaip Å¡eima 2007 m. liepos 23 d., pradžioje kartu gyveno pas jos tėvus, 2008 m. birželio 29 d. kartu susirado sau nuosavÄ bÅ«stÄ , paėmė su atsakovu kreditÄ iÅ¡ banko buto įsigijimui ir remontui. Nurodė, kad jo ir atsakovo pajamos buvo bendros, biudžetai nebuvo atskiri, ji gaudavo apie 1000 Lt darbo užmokestį, vėliau gimus vaikui gaudavo kas mėnesį vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokas. IeÅ¡kovė nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo visiÅ¡kai tuščias su daline apdaila, buto remontas buvo atliktas iÅ¡ bendrai su atsakovu skolintų bÅ«sto paskolos lėšų, medžiagos buvo pirktos iÅ¡ bendrų pinigų, remonto darbus padėjo atlikti tėvai.

Nurodė, kad pradėjus gyventi kartu atsakovas asmeninės nuosavybės teise neturėjo nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, nedideles sumas piniginių lėšų turėjo. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji dalyvavo sudarant preliminariÄ buto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jos paraÅ¡o ant sutarties nėra. PaaiÅ¡kino, jog 2009 m. buvo sudaryta papildoma bÅ«sto kredito sutartis, kuri buvo sujungta su ankstesne kredito sutartimi, ankstesnis kreditas iki to laiko nebuvo padengtas. Santuokos su atsakovu metu bÅ«sto kreditas bÅ«davo mokamas iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų, nors bankas įmokas nuraÅ¡ydavo iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos.

Nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovas savo kredito įmokų dalies bankui nemokėjo, todėl bankas visÄ sumÄ nuskaičiuodavo nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos, Å¡iuo metu atsakovas savo įmokų dalį moka. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus, patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė juos tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų pagrindu. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad, kiek pamena, su ieÅ¡kove pradėjo kartu gyventi ne 2007 m. liepos 23 d., o 2007 m. rudenį, panaÅ¡iai tuo laiku kai 2007 m. spalio mėn. mirė ieÅ¡kovės močiutė.

Nurodė, kad gyvendami kartu su ieÅ¡kove vedė atskirus biudžetus, bÅ«sto kreditÄ buvo planavęs imti vienas pats, jam banko atstovė buvo nurodžiusi, kad jo pajamos tam yra pakankamos, jis viskÄ mokėjo bankui, gaudavo apie 1900 Lt pajamas per mėnesį, buto pradiniam įnaÅ¡ui skolinosi pinigų ir iÅ¡ giminaičių. Turėjo 10000 Lt santaupų, kurias panaudojo su ieÅ¡kove kartu įsigyto buto remontui, butas buvo nupirktas visiÅ¡kai neįrengtas, skolinosi pinigų iÅ¡ mamos buto remontui, baldams, jo mama nupirko jiems baldus, statybines medžiagas pirko jis, tačiau negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų.

Nurodė, kad gyvenant kartu su ieÅ¡kove jis mokėdavo už beveik viskÄ â€“ mokesčius, paskolÄ , prie maisto prisidėdavo, jie su ieÅ¡kove nežinojo, kiek vienas ir kitas gauna pajamų, nebuvo sutarę raÅ¡tu kaip kiekvienas tvarkys savo biudžetÄ , vedybų sutarties nebuvo sudarę. Atsakovas nurodė, kad Å¡iuo metu moka savo paskolos dalies įmokas bankui nuo 2020 m. balandžio mėn. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog galėjo taip bÅ«ti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 21 d. jis bankui kredito įmokų nemokėjo, supranta, kad jo ir ieÅ¡kovės prievolė bankui yra solidari ir jis turi mokėti įmokas.

Nurodė, jog įmokų nemokėjo, nes ieškovė yra jam skolinga pinigų sumas, kurios reikalaujamos priteisti priešieškiniu. Liudytojas A. P. parodė, kad yra ieškovės tėvas. Parodė, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo kartu gyventi 2007 m. vidurvasarį, tuo metu buvo giminaičių vestuvės ir po jų jie pradėjo gyventi kartu, atvažiavo gyventi į jo su žmona namus. Nurodė, kad ieškovė kartu su jo žmona dirbo vienoje parduotuvėje, grįždamos iš darbo pripirkdavo ir parveždavo maisto, gaudavo abi apie 1000 Lt darbo užmokestį.

Liudytojas parodė, kad jis su žmona iÅ¡ savo lėšų suorganizavo ieÅ¡kovės ir atsakovo vestuves, nupirko žiedus, užsakė pirtelę, atsakovas prie vestuvių organizavimo savo lėšomis neprisidėjo, neturėjo pinigų. Nurodė, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neturėjo pinigų, kad galėtų įsigyti savo bÅ«stÄ , jų įsigytas butas buvo neįrengtas visiÅ¡kai, santuokos sudarymo metu dar butas nebuvo įrengtas, jis padėjo atlikti buto remonto darbus, taip pat pagelbėjo jo sÅ«nus V.

P., už Å¡iuos darbus pinigų negavo. Parodė, kad 2007 m. Naujus O. jau sutiko naujame bute. Liudytoja Z. L. parodė, kad yra atsakovo mama. Nurodė, kad atsakovas prieÅ¡ susipažindamas su O. turėjo santaupų. Parodė, kad atsakovui skolino 11000 Lt, kadangi atsakovui jų tuo metu reikėjo, ji turėjo santaupų, pinigus perdavė asmeniÅ¡kai atsakovui per kelis kartus 2007 ar 2008 m. rudenį, pinigus atsakovas jai grÄ Å¾ino iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo, dovanojo atsakovo ir ieÅ¡kovės Å¡eimai baldus, dar padovanojo atsakovui apie 6000 Lt baldams, padėjo daiktais.

Parodė, kad butÄ Ä¯sigijo atsakovas, jis buvo visiÅ¡kai neįrengtas, remontus padėjo atlikti Č. B., O. brolis ir tėvas. Teismas k o n s t a t u o j a : byla dalyje reikalavimų nutrauktina, likusioje reikalavimų dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Pažymėtina, jog pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Å¡alis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu bÅ«du, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ privalo daryti remdamasis įrodymų visuma, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, nes tik iÅ¡ įrodymų visumos, be kita ko, įrodymų, apibÅ«dinančių teisinių santykių Å¡alių galimybę / gebėjimÄ tinkamai įvertinti jų veiksmų / neveikimo galimas teisines pasekmes, jų rizikos laipsnį etc., – galima daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje bankroto byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarti, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.) (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 12, 13, 178 straipsniai).

Dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovo priteisti 738,90 Eur sumÄ pagal ieÅ¡kovės ir atsakovo su banku sudarytÄ Kredito sutartį ieÅ¡kovės sumokėtos paskolos ir palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 21 d. Nurodo, kad Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovė viena mokėjo bankui „Swedbank“, AB pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. Kredito sutartį paskolÄ ir palÅ«kanas, nors su atsakovu ieÅ¡kovė bendrosios dalinės nuosavybės teise turi turtÄ ir yra solidarÅ«s skolininkai bankui, tam patvirtinti pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad ieÅ¡kovės nurodomu laikotarpiu nevykdė savo įsipareigojimų bankui pagal sudarytÄ Kredito sutartį, tačiau teigė, jog ieÅ¡kovė yra skolinga atsakovui 18683,43 Eur už jo sumokėtas įmokas bankui, buto iÅ¡laikymo bei įsigijimo dokumentų sutvarkymo iÅ¡laidas, todėl teismo praÅ¡o atlikti vienarÅ«Å¡ių prievolių įskaitymÄ ir ieÅ¡kovės naudai jos praÅ¡omų sumų nepriteisti, o jo naudai likusį įsiskolinimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės sumokėtos paskolos bei palÅ«kanų bankui sumÄ , pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančios 2007 m. rugpjūčio 10 d. tarp R.

L., O. L. ir „Swedbank“, AB banko sudarytos Kredito sutarties matyti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas, kaip bendri kredito gavėjai, paėmė 139275,00 Lt kreditÄ iÅ¡ banko (21000,00 Lt kreditÄ buto su priklausiniais (duomenys neskelbtini), remontui ir 118275,00 Lt kreditÄ buto su priklausiniais (duomenys neskelbtini), pirkimui), kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2037 m. liepos 20 d. Kredito sutartimi banko naudai buvo įkeistas ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas – butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ bylos raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų sprendimu Nr. e2-42-671/2019 buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo 2008 m. birželio 20 d. TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalintas santuokoje įgytas turtas ir iÅ¡spręsti kiti, su santuokos nutraukimu susiję, klausimai. Minėtu teismo sprendimu buvo įtvirtinta, kad prievolė sumokėti „Swedbank“, AB bankui kreditÄ ir palÅ«kanas pagal Kredito sutartį yra solidari abiejų O.

P. ir R. L. prievolė iki visiÅ¡ko prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymo momento. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Pagal to paties straipsnio 5 dalį kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

IeÅ¡kovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 21 d. ji viena mokėjo kredito ir palÅ«kanų įmokas bankui pagal Kredito sutartį. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog minėtu laikotarpiu jis kredito ir palÅ«kanų įmokų bankui nemokėjo, nurodė, kad moka savo paskolos dalies įmokas bankui nuo 2020 m. balandžio mėn. IÅ¡ pateiktų atsiskaitomosios sÄ skaitos „Swedbank“, AB banko iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 21 d. matyti, kad bankui yra sumokėta pagal Kredito sutartį už bendrÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolę bankui 920,37 Eur paskolos ir 557,43 Eur palÅ«kanų, atsakovo prievolės bankui dalis (1/2) sudaro 738,90 Eur.

Atsakovas R. L. duomenų, kad jis minėtu laikotarpiu sumokėjo bankui visÄ ar dalį savo paskolos ir palÅ«kanų, teismui bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Pagal kasacinio teismo praktikÄ toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad, vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymÄ (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kuriÄ jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovės, kaip solidariosios skolininkės, įvykdžiusios solidariÄ jÄ 1477,80 Eur ieÅ¡kovės ir atsakovo pareigÄ bankui pagal Kredito sutartį, reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 738,90 Eur skolÄ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kovės sumokėtos bankui kredito ir palÅ«kanų sumos tenkančios atsakovui (738,90 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 22 d. iki patikslinto ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2020 m. balandžio 8 d., t. y. 21,87 Eur.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Nurodytas palÅ«kanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. PalÅ«kanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tÄ laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

Atsakovas praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 21,87 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 22 d. iki patikslinto ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2020 m. balandžio 8 d. yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo procesines 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti ir procesines palÅ«kanas (Å¡iuo atveju 5 procentų dydžio metines) už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsakovas praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės jo naudai priteisti ½ dalį jo sumokėtų įmokų „Swedbank“, AB pagal Kredito sutartį už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. liepos 20 d., t. y. 16528,56 Eur, ½ dalį skolos už bendros dalinės nuosavybės teise valdomo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) –, iÅ¡laikymo ir įsigijimo dokumentų sutvarkymÄ , t. y. 2154,87 Eur už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. birželio 20 d., 5 proc. metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad visu laikotarpiu už ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tiek iki santuokos, tiek santuokoje, mokėjo ir jį savo lėšomis gerino atsakovas, pradinis įnaÅ¡as už bÅ«sto pirkimÄ ir kitos iÅ¡laidos bÅ«stui už ieÅ¡kovės dalį buvo atliktos iÅ¡ atsakovui priklausančių asmeninių lėšų. Savo reikalavimams pagrįsti atsakovas pateikė savo atsiskaitomųjų sÄ skaitų bankuose iÅ¡raÅ¡us. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo teisme metu nepripažino, kad yra skolinga atsakovui, nurodė, kad su atsakovu gyveno kaip Å¡eima ir visi mokėjimai buvo daromi iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų.

Iš atsakovo priešieškinio ir jo reikalavimų matyti, kad atsakovas reikalaudamas priteisti iš ieškovės 16528,56 Eur jo už ieškovę sumokėtų įmokų pagal Kredito sutartį dalį išskiria du laikotarpius – laikotarpį nuo Kredito sutarties sudarymo iki santuokos su ieškove sudarymo, t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. birželio 20 d., bei laikotarpį nuo santuokos su ieškove sudarymo 2008 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos mėn. 20 d. Būsto išlaikymo ir įsigijimo dokumentų sutvarkymo 2154,87 Eur išlaidos reikalaujamos priteisti už laikotarpį nuo Kredito sutarties sudarymo iki santuokos, t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. birželio 20 d.

Taigi Å¡iuo atveju sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo reikalavimų Å¡ie laikotarpiai vertintini atskirai, kadangi jiems yra taikomas skirtingas teisinis režimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Teismų praktikoje pažymėta, jog nors rašytinė jungtinės veikos sutartis dažnai nebūna pasirašyta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtinamas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais).

Jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklÄ (partnerystę) patvirtinančios raÅ¡ytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų. Jeigu sugyventinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrÄ turtÄ dalinės nuosavybės teise, taip teismo ir turi bÅ«ti konstatuota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; kt.).

CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Å alys bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad tam tikrÄ laikotarpį gyveno kartu nesusituokę, tačiau skirtingai nurodė gyvenimo kartu nesusituokus pradžios laikotarpį ir gyvenimo kartu teisinę reikÅ¡mę.

IeÅ¡kovė teigė, kad nuo 2007 m. liepos 23 d. pradėjo gyventi kartu su atsakovu kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, iÅ¡ bendrų lėšų mokėjo įmokas bankui, kitas su bÅ«sto įsigijimu susijusias įmokas, bendro bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Atsakovas dėl Å¡ių ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių prieÅ¡taravo ir nurodė, jog kartu gyventi pradėjo apie 2007 m. spalio mėn., tačiau net ir gyvendami kartu su ieÅ¡kove vedė atskirus biudžetus, jis vienas iÅ¡ asmeninių lėšų mokėjo įmokas bankui, padengė bÅ«sto įsigijimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, mokėjo visus bÅ«sto iÅ¡laikymo mokesčius.

Nė viena iš šalių bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės ar atsakovo nurodomas aplinkybes dėl jų gyvenimo kartu pradžios datų bei biudžetų vedimo modelių. Byloje apklaustas liudytojas A. P., kuris yra ieškovės tėvas, parodė, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo kartu gyventi jų su žmona gyvenamajame name 2007 m. vidurvasarį po giminaičių vestuvių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), preliminarioji sutartis sudaryta 2007 m. rugpjūčio 2 d.

Kredito sutartis sudaryta 2007 m. rugpjūčio 10 d. Buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2007 m. lapkričio 13 d. IeÅ¡kovė ir atsakovas butÄ (duomenys neskelbtini), įsigijo lygiomis dalimis bendrÄ ja daline nuosavybės teise (1 punktas). IÅ¡ TelÅ¡ių apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo matyti, jog Å¡alių nepilnametė dukra gimė 2008 m. liepos 20 d. Teismo vertinimu, visos faktinės aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas jau 2007 m. vasarÄ planavo kurti Å¡eimÄ ir bendrÄ jų ateitį, susirado ir bendrai įsigijo nuosavÄ bÅ«stÄ , prisiėmė bendrus įsipareigojimus bankui, turėjo bendrÄ buitį, kartu sprendė visus gyvenimo klausimus, reikalus, vėliau apie 2007 m. spalio mėn. ieÅ¡kovė pradėjo lauktis bendro ieÅ¡kovės ir atsakovo vaiko, Å¡alys 2008 m. birželio 20 d. sudarė santuokÄ , 2008 m. liepos 20 d. gimė jų dukra.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pradžioje kartu su atsakovu apsigyveno jos tėvų namuose, tai patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. P., Å¡ios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. 2007 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartyje (3.1 punktas) nurodyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas įsipareigoja savo lėšomis pilnai užbaigti buto (duomenys neskelbtini), apdailÄ ir priduoti butÄ iki 2008 m. sausio 1 d., todėl tikėtina, kad tuo laiku ieÅ¡kovė ir atsakovas jau gyveno jų įsigytame bendrame bute, tai patvirtina ir liudytojo A.

P. parodymai, kad 2007 m. Naujus metus ieÅ¡kovė jau sutiko naujame bute. Teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės nurodoma bendro gyvenimo su atsakovu pradžios data – 2007 m. liepos 23 d. – yra labiau tikėtina, nei atsakovo nurodoma 2007 m. spalio mėn. data, kadangi jau 2007 m. vasarÄ Å¡alių atlikti bendri veiksmai (bendro bÅ«sto susiradimas ir preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas, kredito paėmimas) rodo jų siekį kurti bendrÄ Å«kį ir Å¡eimÄ . Neabejotina, kad vidutiniÅ¡kai apdairus ir protingas žmogus itin didelių finansinių įsipareigojimų neprisiimtų kartu su mažai pažįstamu asmeniu ar kito asmens buto įsigijimui ir remontui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas 2007 m. liepos 23 d. laiko atskaitos taÅ¡ku vertinant Å¡alių turtinius santykius. Tarp Å¡alių nebuvo sudarytos raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties, tačiau, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju egzistavo ieÅ¡kovės O. P. ir atsakovo R. L., nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2008 m. birželio 20 d. gyvenusių kartu neįregistravus santuokos, susitarimas dėl jungtinės veiklos (asociacijos sutartis, CK 6.969 straipsnio 3 dalis) sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)), ir butÄ , unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys įrodymai patvirtina tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo bendrÄ tikslÄ ir vienodÄ interesÄ rezultatu jų jungtinėje veikloje, taip pat jų gyvenimÄ kartu kaip Å¡eima. Kredito sutartimi 139275,00 Lt kreditas banko buvo suteiktas tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui, pagal sutartį jie yra solidarieji skolininkai. Nurodyta kredito paskirtis, – pradinio įnaÅ¡o buto (duomenys neskelbtini), finansavimui, buto įsigijimui, remontui, kredito gavėjų Å¡eimos poreikiams tenkinti, užtikrinant kredito grÄ Å¾inimÄ buvo bankui įkeistas aukščiau nurodyta 2007 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas.

Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad kreditas buvo imtas dviejų žmonių, kartu gyvenančių kaip Å¡eima ir vedančių bendrÄ Å«kį, siekiant susikurti geresnes savo gyvenimo sÄ lygas naujai įsigytame bute. Kredito sutarties sudarymas, didelio skolinio įsipareigojimo prisiėmimas, kaip tik ir patvirtina, kad Å¡alys įsipareigojimus bankui prisiėmė laikydamos, jog turimas turtas yra bendras, o įsipareigojimus vykdys kartu. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad paskolos įmokos bÅ«davo nuraÅ¡omos iÅ¡ atsakovo atsiskaitomosios sÄ skaitos, neįrodo, kad visas įmokas nagrinėjamu jungtinės veiklos laikotarpiu atsakovas vykdė iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

Paprastai kreditavimo praktika bendraskolių atveju ir bÅ«na tokia, kad parenkama vieno iÅ¡ bendraskolių pagrindinė atsiskaitomoji sÄ skaita, iÅ¡ kurios bus nuraÅ¡omos kredito, palÅ«kanų ir kitų mokėjimų įmokos. Pažymėtina, jog ir visas banko suteiktas kreditas pagal Kredito sutartį buvo iÅ¡mokėtas į atsakovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , tačiau pats atsakovas nenurodo, kad dėl to jis turėtų vienas grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ kreditÄ bankui. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (atsiskaitomųjų sÄ skaitų bankuose iÅ¡raÅ¡ai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iÅ¡raÅ¡ai, pažymos) patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovė (dirbo (duomenys neskelbtini)), tiek atsakovas (gaudavo pajamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pajamas iÅ¡ individualios veiklos) nagrinėjamu jungtinės veiklos laikotarpiu turėjo nuolatines pajamas ir akivaizdu, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė savo gautomis pajamomis prisidėjo prie bendro gyvenimo kartu nesusituokus, bÅ«sto įsigijimo ir jo iÅ¡laikymo.

Banko kreditas buvo suteiktas ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrai, vadinasi jų bendros pajamos buvo vertinamos kaip pakankamos banko kredito suteikimui. Atsakovas akcentavo, kad 12150,00 Lt bÅ«sto pradinis įnaÅ¡as 2007 m. rugpjūčio 10 d. buvo sumokėtas iÅ¡ asmeninių jo lėšų, tačiau iÅ¡ atsakovo pateikto „Swedbank“, AB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. į atsakovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ buvo iÅ¡mokėta 12150,00 Lt paskola ir tÄ pačiÄ dienÄ identiÅ¡ka suma buvo pervesta bÅ«sto pardavėjui (duomenys neskelbtini), vadinasi pradinis įnaÅ¡as buvo sumokėtas iÅ¡ bendrų ieÅ¡kovės ir atsakovo skolintų lėšų.

Nors atsakovas teigia, kad vėliau visas skolas padengė iÅ¡ savo lėšų, tačiau tokių įrodymų byloje nėra ir atsakovas jų nepateikė, kreditas bankui nėra grÄ Å¾intas, 2020 m. gegužės 4 d. „Swedbank“, AB pažymos duomenimis, negrÄ Å¾into kredito pagal Kredito sutartį bankui suma 2020 m. gegužės 4 d. buvo 17521,92 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ iÅ¡laikė ir visus mokesčius už jį mokėjo tik jis. Tam patvirtinti pateikė banko atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, energijos ir komunalinių paslaugų tiekėjų mokėjimo praneÅ¡imus bei suvartojimo paskaičiavimus.

Pažymėtina, jog paprastai asmenys gyvenantys kartu faktiniuose Å¡eiminiuose santykiuose mokesčius komunalinių, ryÅ¡io, elektros energijos paslaugų tiekėjams moka pasirinktinai – tik vienas iÅ¡ jų arba abu pasikeisdami ir pan. Kaip jau pripažinta aukščiau, ieÅ¡kovė ir atsakovas iki santuokos sudarymo veikė jungtinės veiklos (asociacijos sutarties) pagrindu ir abu gaudami nuolatines pajamas vedė bendrÄ Å«kį. Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo elgesys iÅ¡ esmės atitiko įprastÄ vedančių bendrÄ Å«kį ir kartu kaip Å¡eima gyvenančių partnerių elgesį įgyjant ir iÅ¡laikant nekilnojamÄ jį turtÄ bei nevykdant griežtos iÅ¡laidų apskaitos, susitarimus sudarant žodžiu.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovei ir atsakovui gyvenant kaip Å¡eimai bei vedant bendrÄ Å«kį, atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kad turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos buvo mokamos tik iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad ir įsigyto buto (duomenys neskelbtini), remontas buvo atliktas iÅ¡ jo asmeninių lėšų, nurodė, kad turėjo 10000,00 Lt asmeninių santaupų, kurias panaudojo remonto atlikimui, taip pat iÅ¡ savo lėšų pirko statybines medžiagas bÅ«sto remontui.

Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo jo nurodyto dydžio santaupas ir bÅ«tent jas panaudojo bendro bÅ«sto pagerinimams, taip pat nepateikė ir statybinių medžiagų pirkimÄ patvirtinančių įrodymų. Be to, net jeigu ir bÅ«tų tokius įrodymus dėl statybinių medžiagų pirkimo pateikęs, pateikti čekiai ir kvitai greičiausiai nepatvirtintų, jog atitinkamos statybinės medžiagos buvo įgytos, nupirktos ir panaudotos bÅ«tent buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, kadangi paprastai atliekant bÅ«sto remonto darbus, ypač jeigu jie vyksta Å«kio bÅ«du, griežtos dokumentacijos nėra, mokėjimuose, kvituose, sÄ skaitose faktÅ«rose nenurodomi mokėtojai, raÅ¡ytinės ar notarinės jungtinės veiklos sutartys nėra sudaromos.

Atsakovas nurodė, jog atlikti ginčo turto remontus Å¡alims padėjo atsakovo mama, paskolindama pinigų (11000,00 Lt), kuriuos jis mamai grÄ Å¾ino iÅ¡ asmeninių lėšų, dovanų nupirkdama baldus, kurių vertė buvo 6200 Lt, iÅ¡ viso 17200,00 Lt. IeÅ¡kovė tokių aplinkybių nepripažino. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. L. patvirtino, kad ji paskolino sÅ«nui 11000,00 Lt ir jis jai juos grÄ Å¾ino, dovanojo savo sÅ«nui (atsakovui) baldus. Kokiomis konkrečiomis pinigų sumomis atsakovui buvo perduota 11000,00 Lt suma ir kada, nei atsakovas, nei liudytoja tiksliai negalėjo nurodyti.

Jokių Å¡ias atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų teismui nepateikta, liudytojas A. P. nurodytų aplinkybių dėl atsakovo mamos dovanotų baldų nepatvirtino. Ä®vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad jis ginčo turto remontus atliko ir iÅ¡ mamos paskolintų lėšų, taip pat, kad bendras Å¡alių butas buvo pagerintas atsakovo mamos dovanotais baldais. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalauja priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ir santuokos su ieÅ¡kove metu (laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d.) jo sumokėtų bankui kredito bei palÅ«kanų įmokų dalį, tenkančiÄ ieÅ¡kovei (15332,54 Eur).

Vertinant Å¡ių atsakovo reikalavimų pagrįstumÄ pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) laikoma:

1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;

4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Akcentuotina tai, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.101 straipsnis), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.82 straipsnis) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 straipsnis). Šiuo atveju pažymėtina, jog šalys nebuvo sudarę vedybų sutarties ir nustatę kitokio, nei numatyta įstatyme, jų turto režimo santuokos metu. Vadinasi, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš jų darbinės ar kitokios veiklos, kitokios išmokos buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų gavęs lėšų, kurios vadovaujantis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, būtų pripažįstamomis jo asmeninėmis pajamos (pajamų dėl žalos atlyginimo, tikslinės paramos ir kt. asmeninių lėšų), ir įrodymų, kad būtent šiomis lėšomis buvo dengiamos įmokos bankui santuokos su ieškove metu. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti yra atsakovo teiginiai, kad santuokos metu bankui įmokas jis mokėjo iš savo asmeninių lėšų.

Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog visu laikotarpiu tiek iki santuokos, tiek santuokoje už ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ Ä¯mokas bankui mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, taip pat neįrodė, kad iÅ¡ savo asmeninių lėšų gerino turtÄ bei iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo pradinį įnaÅ¡Ä už bÅ«sto pirkimÄ , iki santuokos sudarymo mokėjo ieÅ¡kovei priklausančios bÅ«sto dalies iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai netenkinami. Dėl reikalavimų atsisakymo. IeÅ¡kovė O. P. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020 m. sausio 27 d.) įpareigoti atsakovÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervesti atsakovui tenkančiÄ Â½ kredito ir palÅ«kanų dalį pagal „Swedbank“, AB patvirtintÄ Kredito sutarties mokėjimo grafikÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės jai yra žinomos ir suprantamos, kad ateityje tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko reikÅ¡ti reikalavimų ateityje nebegalės. Atsakovas R.

L. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovę mokėti savo turto dalies paimtÄ paskolÄ su privalomomis palÅ«kanomis ir kitais mokėjimais pagal Kredito sutartį. Nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės yra žinomos ir suprantamos, kad ateityje tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko reikÅ¡ti reikalavimų ateityje nebegalės. Pažymėtina, jog dispozityvumo principas civiliniame procese lemia, kad bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys turi teisę atsisakyti savo pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Šioje civilinėje byloje ieškovė ir atsakovas šia savo teise pasinaudojo ir nuo pareikštų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų atsisakė. Kadangi ieškovė O. P. ir atsakovas R. L. atsisakė ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalyje dėl įpareigojimų nustatymo, atsisakymu šalių teisės nepažeistos, ieškovei ir atsakovui reikalavimų atsisakymo pasekmės, numatytos CPK, yra žinomos, priimtinas ieškinio ir priešieškinio dalies atsisakymas ir civilinė byla šioje dalyje reikalavimų dėl įpareigojimų nustatymo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). IÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys atsiimamas pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės arba ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, arba Å¡alys sudaro taikos sutartį, Å¡alims grÄ Å¾inama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.

Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Ieškovė buvo pareiškusi teismui du reikalavimus ir yra sumokėjusi valstybei 90 Eur žyminį mokestį. Ieškovės ieškinys dalyje reikalavimų (50 %) tenkintas visiškai, dalyje reikalavimų (50 %) priimtas ieškovės reikalavimų atsisakymas ir byla nutraukta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio reikalavimo, kurį ieškovė palaikė ir kuris šiuo sprendimu yra tenkintas visiškai, suma yra 760,77 Eur, nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 17 Eur.

Už reikalavimÄ , kurio ieÅ¡kovė atsisakė, mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos ieÅ¡kovės turėtos 17 Eur iÅ¡laidos dėl žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo už reikalavimÄ , kuris Å¡iuo teismo sprendimu tenkintas visiÅ¡kai. Už reikalavimÄ , kurio ieÅ¡kovė atsisakė, ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama 75 procentai valstybei sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (75 Eur × 75 % = 56,25 Eur), tačiau, kadangi ieÅ¡kovė valstybei už pirminius reikalavimus turėjo bÅ«ti sumokėjusi 92 Eur žyminio mokesčio (75 Eur + 17 Eur = 92 Eur), tačiau yra sumokėjusi 90 Eur, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas 54,25 Eur žyminis mokestis.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė O. P. turėjo 3200 Eur iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – už ieÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ teismo posėdžiuose. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo, kuris iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra tenkintas visiÅ¡kai, taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl įpareigojimų nustatymo, kurio vėliau atsisakė ir byla Å¡ioje dalyje yra nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadinasi 50 % ieÅ¡kovės reikalavimų yra patenkinta, likusioje dalyje (50 %) reikalavimų byla nutraukiama. Pažymėtina, jog, kaip jau nurodyta aukščiau, bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai šalis atsisako savo reikalavimų, turi būti įvertinamos reikalavimų pareiškimo ir vėlesnio jų atsisakymo priežastys: šalis reikalavimų atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad kita šalis jo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Šiuo atveju vertinant šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad ieškovė savo noru atsisakė ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimų nustatymo ir nusprendė nebetęsti ginčo šioje dalyje reikalavimų. Ieškovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu buvo tinkamas, bylos vilkinimo ar kitokio piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl antrojo reikalavimo pareiškimo teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai paskirsto lygiomis dalimis ir ieškovei iš atsakovo priteisia ½ jos turėtų išlaidų advokato pagalbai dėl antrojo reikalavimo pareiškimo.

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina bendrai 2400 Eur ((3200 Eur × 50 % = 1600 Eur) + (1600 Eur × 50 % = 800 Eur) = 2400 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kęs teismui du reikalavimus ir yra sumokėjęs valstybei 447 Eur žyminį mokestį. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dalyje reikalavimų (50 %) atmestas visiÅ¡kai, dalyje reikalavimų (50 %) priimtas atsakovo reikalavimų atsisakymas ir byla nutraukta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, kurį atsakovas palaikė ir kuris Å¡iuo sprendimu yra atmestas visiÅ¡kai, suma yra 18683,44 Eur, nuo Å¡ios sumos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 420 Eur. Už reikalavimÄ , kurio atsakovas atsisakė, mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Už reikalavimÄ , kurio atsakovas atsisakė, atsakovui turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama 75 procentai valstybei sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (75 Eur × 75 % = 56,25 Eur), tačiau, kadangi atsakovas valstybei už pirminius reikalavimus turėjo bÅ«ti sumokėjęs 495 Eur žyminio mokesčio (75 Eur + 420 Eur = 495 Eur), tačiau yra sumokėjęs 447 Eur, atsakovui grÄ Å¾intinas 8,25 Eur žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės naudai yra priimamas Å¡is teismo sprendimas, atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės O. P. ieÅ¡kinį dalyje reikalavimų tenkinti visiÅ¡kai, dalyje reikalavimų bylÄ nutraukti. Priteisti ieÅ¡kovei O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1) 738,90 Eur (septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir devyniasdeÅ¡imties euro centų) skolÄ už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 21 d.; 2) 21,87 Eur (dvideÅ¡imt vieno euro ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių euro centų) palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. balandžio 8 d.; 3) 5 % (penkių procentų) dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 760,77 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovei O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2417,00 Eur (dviejų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų septyniolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priimti ieÅ¡kovės O. P. ieÅ¡kinio dalyje reikalavimų dėl atsakovo R. L. įpareigojimo nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020 m. sausio 27 d.) į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervesti atsakovui tenkančiÄ Â½ kredito ir palÅ«kanų dalį pagal „Swedbank“, AB patvirtintÄ Kredito sutarties mokėjimo grafikÄ atsisakymÄ ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,25 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir dvideÅ¡imt penkis euro centus) jos 2020 m. sausio 27 d. valstybei sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovo R. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje reikalavimų atmesti, dalyje reikalavimų bylÄ nutraukti. Priimti atsakovo R. L. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje reikalavimų dėl ieÅ¡kovės O. P. įpareigojimo mokėti savo turto dalies paimtÄ paskolÄ su privalomomis palÅ«kanomis ir kitais mokėjimais pagal Kredito sutartį atsisakymÄ ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti.

GrÄ Å¾inti atsakovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,25 Eur (aÅ¡tuonis eurus ir dvideÅ¡imt penkis euro centus) jo 2020 m. gegužės 21 d. valstybei sumokėto žyminio mokesčio. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mus. Teisėja Giedrė Kandratavičienė