41064009-0ff7-415f-b7e3-39d2dc4eecda · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4077-362/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00220-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 28 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. M., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. M. skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas S. M. nurodė, kad nuo 2016-01-06 iki 2019-01-31 buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose trÅ«ko teisės aktais numatyto ploto, neatitiko dieninis ir naktinis dirbtinis apÅ¡vietimas, Å¡altuoju metų laiku kamerose buvo Å¡alta, nebuvo spintelių daiktams susidėti, langai buvo mediniai, nesandarÅ«s, iÅ¡puvę, sienos nuo drėgmės apipelyjusios, sanitarinis mazgas atitvertas ne taip, kaip reikalauja higienos normos, buvo smarvė, nebuvo įrengtas stogelis pasivaikščiojimo kiemeliuose, jei pradėtų lyti.

Taip pat jam kaip sergančiam ŽIV priklausė maitinimas pagal dirbančio vyro valgiaraÅ¡tį, tačiau tai užtikrinta nebuvo, o kai buvo nubaustas ir patalpintas į drausmės izoliatorių, iÅ¡ jo atimdavo dienÄ Äiužinį. Dėl to jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , orumo pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Taip pat nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Å¡is teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2019-03-22 pažymos „Dėl S. M.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikytinas ieškinio senatis, buvo laikomas kamerose Nr. 102,10,72,7,88,90,17,24,93,45,8,37,48,60,25,70,27,81,73,61,65, kameroje buvo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 18,8 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, nuo bendros erdvės atskirti mūrine ar OSB sienele, yra durys arba užuolaida. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu.

Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimai, 2016-02-25 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr.48,60 pelėsio nėra, 2016-11-07 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 102 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio yra, 2017-02-20 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 7,72 netinkamas apšvietimas, kameroje Nr. 90 apšvietimas tinkamas, kamerose Nr. 7,90 oro temperatūra atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 7,72 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 90 – žemesnė, nei reikalaujama.

Pelėsio nėra, kameras vėdinti galima. 2017-03-03 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 102 pelėsio nėra, 207-05-03 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 88,102 apšvietimas tinkamas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2017-07-21 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 24 apšvietimas tinkamas, 2017-12-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 93 pelėsis, 2018-06-08 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 37 lempos be gaubtų, 2018-06-16 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 8,10 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 10 apšvieta per maža, oro temperatūra prie atviro lango per žema, 2018-08-08 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 48 oro temperatūra atitinka reikalavimus, 2018-11-22 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 25,73 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 25 lubos ištrupėjusios, 2018-12-07 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 73 santykinė oro drėgmė tinkama, 2018-12-13 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 73 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2019-01-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 61 apšvietimas tinkamas, 2019-01-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 65 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra.

Daugiau nusiskundimų dėl kamerų bÅ«klės nebuvo. Pasivaikščiojimo kiemeliai su stogeliais. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 1321 punktÄ , asmenims, uždarytiems drausmės izoliatoriuje, minkÅ¡tas inventorius iÅ¡duodamas tik miego metu. PareiÅ¡kėjas dėl dietinio maitinimo skyrimo nesikreipė. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo S. M. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A.

S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti.

Be to, siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėtina, jog asmens teisės yra pažeidžiamos ne nuo tada, kai teismas pripažįsta, jog jos buvo pažeidžiamos, o atlikus neteisėtus, teisės normoms prieÅ¡taraujančius veiksmus.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas, 201-2019 metais periodiÅ¡kai kalintas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realiÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, iÅ¡dėstytų Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie skelbiami lietuvių kalba. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , įrodymų, dėl ko ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti netaikomas, nepateikė.

Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, yra vieÅ¡ai paskelbti teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra nuo 2019 m. kovo 05 d. (spaudas ant voko, 3 b. l.), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui, nustačius valstybės pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ , ji galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 05 d.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2019-03-22 pažymos Nr. 60/09-10718 „Dėl S. M., pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2016-01-06 iki 2019-01-10. Teismas, taikydamas atsakovo praÅ¡omÄ trejų metų senaties terminÄ bei atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ laikotarpį bei reikalavimÄ , aptars pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį nuo 2017-01-08 iki 2019-01-10. Konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki 2016-01-08 yra taikytinas trejų metų senaties terminas ir ta skundo dalis atmestina.

Laikotarpiu nuo 2016-01-09 iki 2017-01-17 pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2019-03-22 pažymos Nr. 60/09-10718 „Dėl S. M.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu, kuriam netaikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, buvo nuo 2017-01-18 iki 2019-01-10. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ . Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 102,10,72,7,88,90,17,24,93,45,8,37,48,60,25,70,27,81,73,61,65, DI-1 kalinamas 225 dienas, po 21-6 asmenis kameroje, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 22,6 kv. m kameros ploto.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 225 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra bÅ«tina. Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mÅ«rine ar OSB sienele, sienelės aukÅ¡tis 1,70 m (kameroje Nr. 17) – 2,32 m (kamerose Nr. 7,27). Vertinant baldų buvimÄ kamerose, iÅ¡ pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtÄ plotÄ â€œ bei pateiktų kamerų fotonuotraukų nustatyta, jog kiekvienoje kameroje yra lentynos daiktams susidėti.

IÅ¡ pateiktų Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymų apie atliktus remonto darbus matyti, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2016 metais 08-09 mėn. kameroje Nr. 90 nuvalytas pelėsis, nudažyti nuvalyti plotai, 2016 m. 09-10 mėn. kameroje Nr. 61 paÅ¡alintas pelėsis, nudažytos lubos, grindys, sumontuotas naujas klozetas, 2016 m. 10-11 mėn. kameroje Nr. 70 paÅ¡alintas pelėsis, perdažytos lubos, sienos, sumontuotas naujas klozetas, pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose buvo po remonto atlikimo, 2017 m. 03 mėn. kameroje Nr. 90 nuvalytos, perdažytos lubos, perdažytos sienos, paÅ¡alintas perteklinis gultas, pareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ kamerÄ patalpintas po remonto, 2018 m. 02 mėn. kameroje Nr. 8 suremontuotos sienos, lubos, įrengtas naujas apÅ¡vietimas, WC, balandžio mėn. kameroje Nr. 17 sutvarkytas klozeto nuleidimo mechanizmas, 2018 m. gegužės mėn. kameroje Nr. 70 nugrandytas tinkas, pertinkuotos lubos, perdažytos sienos, įrengtas apÅ¡vietimas, į Å¡ias kameras pareiÅ¡kėjas patalpintas po remonto atlikimo, 2018 m. gegužės mėn. kameroje Nr. 90 užtaisyti sienų, lubų įtrÅ«kimai, nuvalytos lubos ir sienos nuo pelėsių, jos perdažytos, įrengtas naujas WC, gegužės – birželio mėn. kameroje Nr. 93 užtaisyti sienų, lubų įtrÅ«kimai, nuvalytos lubos ir sienos nuo pelėsių, jos perdažytos, įrengtas naujas WC, liepos – rugsėjo mėn. kameroje Nr. 72 užtaisyti sienų, lubų įtrÅ«kimai, nuvalytos lubos ir sienos nuo pelėsių, jos perdažytos, įrengtas naujas WC, į Å¡ias kameras pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas iki remonto atlikimo.

Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-03-18 pažymoje Nr. 61/04-737 „Dėl S. M.“ nurodyta, kad nuo 2016-01-06 iki 2019-01-31 pareiÅ¡kėjas S. M. dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su praÅ¡ymais ar skundais. Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2016-02-25 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr.48,60 pelėsio nėra, 2016-11-07 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 102 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio yra, 2017-02-20 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 7,72 netinkamas apÅ¡vietimas, kameroje Nr. 90 apÅ¡vietimas tinkamas, kamerose Nr. 7,90 oro temperatÅ«ra atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 7,72 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 90 – žemesnė, nei reikalaujama.

Pelėsio nėra, kameras vėdinti per langÄ galima. 2017-03-03 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 102 pelėsio nėra, 207-05-03 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 88,102 apÅ¡vietimas tinkamas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameras vėdinti per langÄ galima,2017-07-21 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 24 apÅ¡vietimas tinkamas, 2017-12-15 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 93 pelėsis, 2018-06-08 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 37 lempos be gaubtų, 2018-06-16 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 8,10 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 10 apÅ¡vieta per maža, oro temperatÅ«ra prie atviro lango per žema, 2018-08-08 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 48 oro temperatÅ«ra atitinka reikalavimus, 2018-11-22 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 25,73 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 25 lubos iÅ¡trupėjusios, kameras vėdinti per langÄ galima, 2018-12-07 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 73 santykinė oro drėgmė tinkama, 2018-12-13 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 73 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2019-01-15 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 61 apÅ¡vietimas tinkamas, 2019-01-15 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 65 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra.

IÅ¡ pateiktų atsakymų matyti, jog nustatyti trÅ«kumai Å¡alinami. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas S. M. pas gydytojus kreipėsi, kad susirgimams turėjo įtakos sÄ lygos kamerose, nenurodė. 2017-07-11 pareiÅ¡kėjui paskirta dirbančio maisto norma visam laikui, Å¡is įraÅ¡as ne kartÄ asmens ligos istorijoje yra pakartotas., nurodant, jog dirbančio asmens maisto norma skiriama neterminuotai, visam bausmės laikui. Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sÄ lygos apgyvendinimo kamerose, tai nėra paneigta bylos medžiaga.

Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas visas 225 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, kai jam buvo užtikrinamas teisės aktais numatytas minimalus kameros gyvenamasis plotas. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms dalinai yra paneigti Å iaulių visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų iÅ¡vadomis, nustatant, jog kamerose Nr. 102 (ten pareiÅ¡kėjas buvo 57 dienas), Nr. 7 (18 dienų) oro temperatÅ«ra santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 90 (49 dienos), Nr. 88 (7 dienos), oro temperatÅ«ra, apÅ¡vietimas atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 72 (2 dienos)Nr. 8 (5 dienos), Nr. 10 (19 dienų), Nr. 61 (2 dienos) apÅ¡vietimas atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 48 (7 dienos) oro temperatÅ«ra atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 25 (1 diena), Nr. 73 (5 dienos), Nr. 70 (8 dienos) oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, apÅ¡vietimas atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 48,60,7,72,90,102,88,25,73,70 pelėsio nenustatyta, tačiau kamerose Nr. 7,72 apÅ¡vietimas buvo per mažas, kamerose Nr. 102,93 nustatytas pelėsis.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamojoje kameroje, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo, tačiau abejonės yra traktuotinos pareiÅ¡kėjo naudai. Pažymėtina, jog lempų be gaubtų buvimu ar iÅ¡trupėjusiomis lubomis pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimo negrindžia. Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas, kai sanitarinis mazgas atskiriamas 1,5 m aukščio sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Bet, atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, jog tualetai yra atskirti mažiausia 1,70 m aukščio sienele, teismas konstatuota, jog privatumas pažeidžiamas nebuvo, tačiau, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Buvimas laikino sulaikymo kamerose laikytinas trumpalaikiu, nesukeliančiu ilgalaikių pasekmių. Vertinant buvimÄ drausmės izoliatoriuje, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 1321 punktas nustato, kad asmenims, uždarytiems drausmės izoliatoriuje, minkÅ¡tas inventorius iÅ¡duodamas tik miego metu, tad argumentas dėl čiužinio atėmimo atmestinas.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokiÄ Ä¯takÄ jam turėjo bloga, jo manymu, kameros langų bÅ«klė, stogelio nebuvimas, Å¡ie argumentai abstraktÅ«s ir atmestini. Taip pat atmestinas argumentas dėl spintelių nebuvimo, kamerose yra įrengtos lentynos, kokiÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjui turėjo tai, kad yra lentynos, bet nėra spintelių, nedetalizuota. Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi.

Mechaninio vėdinimo nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langus, natūralaus apšvietimo stygius kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjui jau 2017-07-11 paskirtas maitinimas pagal dirbančio vyro valgiaraštį, šis maitinimas paskirtas neterminuotai, iki bausmės atlikimo, duomenų, jog jis būtų pakeistas, nėra. Pareiškėjas nurodo, jog jam toks maitinimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje suteiktas nebuvo, teismas 2019-04-10 nutartimi papildomai nurodė pateikti įrodymus, jog pareiškėjui toks maitinimas buvo skirtas, tačiau įrodymų, jog toks paskirtas maitinimas buvo suteiktas, byloje nėra, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai.

Nuo Å¡io maitinimo paskyrimo 2017-07-11 pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo 54 dienas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Byloje nenustatyta, jog Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančiÄ jo asmens sveikatos istorijÄ , dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nenustatyti.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ bÅ«tų laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiÅ¡kai ir nepaneigta, tad Å¡ios abejonės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai, taip pat į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, blogas kvapas kameroje, higienos normų pažeidimai trumpalaikio sulaikymo ir karantino kamerose,) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui visÄ laikÄ , 225 dienas buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo ne iÅ¡tisai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau įvertinus ir tokias aplinkybes, kaip galimai neužtikrintas jam paskirtas dirbančio vyro maitinimas, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiÅ¡kėjui priteistinas 540 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 540 (penki Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt) Eur neturtinei žalai atlyginti, už laikotarpį nuo 2017-01-18 iki 2019-01-10. Likusioje dalyje, dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki 2016-01-08, suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui, skundÄ atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius