4100bdcd-ad0f-417d-a9c2-c40024a17afa · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-332/2015                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00865-2012-5                                                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                                                    1.2.14.6.1.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.4.;                               2.4.6.; 2.4.7.                                                                                   (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Bendikui,gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,civilinio ieškovo atstovui G.

I.,nuteistajam V. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir nuteistas 45 MGL 5850 (penkių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) litų (1694 eurų) bauda. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ V. P. 9559,08 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. P. nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ , t.y. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , 2012-10-08 komandiruotės (duomenys neskelbtini), vykusios nuo 2012-09-28 iki 2012-10-16 metu, už pristatytÄ krovinį (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iÅ¡ B.

A. V., veikusio pagal įgaliojimÄ individualaus verslininko B. N. A. vardu, gavo 50 000 (duomenys neskelbtini) rublių, pagal 2012-10-08 Lietuvos banko nustatytÄ valiutų santykį 4282,40 Lt, ir 3 600 JAV dolerių, pagal 2012-10-08 Lietuvos banko nustatytÄ valiutų santykį 9559,08 Lt, tačiau grįžęs iÅ¡ komandiruotės Å¡ių gautųjų grynųjų pinigų sumų neįtraukė į kelionės ataskaitÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai nepateikė Å¡ių pajamų gavimÄ patvirtinančių dokumentų ir neperdavė iÅ¡ B.

A. V. gautų ir komandiruotei nepanaudotų 3 600 JAV dolerių (9559,08 Lt), tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ - 3 600 JAV dolerių (9559,08 Lt).Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde V. P. nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis ir neteisėtas, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, todėl nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas.

Apeliantas teigia, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., objektyvieji požymiai šioje byloje neįrodyti. Byloje objektyviais duomenimis nenustatyta aplinkybė, kad jam buvo patikėtas svetimas turtas, todėl negali būti ir kito objektyvaus veikos požymio – jo pasisavinimo. Dėl to veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. l d. požymių, nėra padaryta, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Nurodo, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ikiteisminiame tyrime bei teisme neigė, 3600 JAV doleriai komandiruotės metu į (duomenys neskelbtini) jam nebuvo perduoti.

Santykiai su darbovietės direktoriumi G. I. ėmė blogėti dar anksčiau. PrieÅ¡ Å¡iÄ 2012-09-28 – 2012-10-16 komandiruotę su direktorium įvyko aiÅ¡kinimasis dėl darbo apmokėjimo, todėl nuo to momento jam jau nepatikėjo jokių pinigų paėmimo iÅ¡ klientų ir jų gabenimo. Susidariusi situacija vertė jį mÄ styti apie darbovietės pakeitimÄ . Paskutinės komandiruotės metu G. I. pareiÅ¡kė, kad jam iÅ¡ automobilio bako pavogtas kuras, nors jis (V. P.) neseniai buvo sutikrinęs ir to nepastebėjo, tačiau tai reiÅ¡kė, kad jis turės kurÄ kompensuoti.

Jis nuvežė krovinį į (duomenys neskelbtini) ir pridavė. Gavo tik (duomenys neskelbtini) rublių, kuriuos panaudojo ir apie tai viskÄ nurodė savo 2012-10-17 ataskaitoje. TÄ pačiÄ dienÄ parašė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo. Nuo tada G. I. ėmė siuntinėti praneÅ¡imus su reikalavimu grÄ Å¾inti neva pasisavintus pinigus. Dėl to jis kreipėsi į policijÄ , tačiau Å iaulių miesto policijos komisariate 2012-11-19 tyrimas baigtas konstatavus civilinius-teisinius santykius tarp Å¡alių.Nuteistojo V.

P. nuomone, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai G. I. parodymus vertino kaip atspindinčius tiesÄ bei nemotyvuotai juos įvardijo kaip nuoseklius ir nekeliančius abejonių. Visų pirma, jo parodymai yra subjektyvÅ«s, nukreipti prieÅ¡ jį asmeniÅ¡kai. Jis (G. I.) vienintelis asmuo, kuris aiÅ¡kina, kad tarp jų (V. P. ir G. I.) buvo susitarimas paimti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės pinigus, kad apie tai vyko susiraÅ¡inėjimas žinutėmis. Apklaustas 2012-11-07 G. I. nurodė, kad „...už krovinio pristatymÄ V.

P. turėjo gauti iÅ¡ OOO „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų 5200 dolerių. Apie tai, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ gavo, vairuotojas mane informavo sms žinute iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) į mano telefonÄ , kurio numeris (duomenys neskelbtini)...“, „...tada aÅ¡ susiskambinau su OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir kalbėjau su darbuotojais, kurie man paaiÅ¡kino, kad jie tikrai sumokėjo 50000 rublių ir 3600 JAV dolerių įmonės vairuotojui V. P. bei pasirašė kasos pajamų orderius, kurie jiems buvo nusiųsti elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ anksto, ant jų taip pat pasirašė ir vairuotojas, ir abu kasos pajamų orderio egzempliorius pasiėmė vairuotojas.

Su pastoviais įmonės klientais mes esame sutarę, kad vienÄ kasos pajamų orderio egzempliorių jie pasiliktų ir vėliau atsiųstų man, tačiau OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo naujas mÅ«sų klientas, todėl jie pasielgė kitaip, kaip įprast jiems – atidavė kasos pajamų orderio egzempliorius vairuotojui“. Å ie G. I. teiginiai, kad jam (V. P.) buvo perduoti pasiraÅ¡yti dokumentai ir jis jų nepateikė įmonės buhalterijai, apelianto nuomone, yra nepagrįsti ir iÅ¡galvoti.

V. P. teigimu, bylos nagrinėjimo teisme metu bandydamas kiek nors pagrįsti savo pozicijÄ G. I. nurodė, kad įmonės buhalterė J. R. pinigų priėmimo kvitÄ bei sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ buvo paruoÅ¡usi ir iÅ¡siuntusi (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ savo kompiuterio, tačiau po kiek laiko apklaustas teigė, kad tai jis iÅ¡ savo asmeninio darbo kompiuterio iÅ¡siuntė turėjusius apmokėjimÄ patvirtinti dokumentus, tačiau informacijos apie iÅ¡siuntimÄ neiÅ¡saugojo, kadangi tas kompiuteris, kuriuo siuntė informacijÄ â€žvisiÅ¡kai sugedo“.

Toks parodymų nenuoseklumas, apelianto manymu, neigia tikrovę atitinkančių faktų buvimÄ , kelia abejonę iÅ¡ankstinio tokio pobÅ«džio kontakto su (duomenys neskelbtini) įmone buvimÄ . Nuteistajam V. P. G. I. parodymai kelia abejonę ir dėl to, kad savo komercinius santykius su minėta įmone G. I. įvardija kaip nesusipratimÄ , kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naujas klientas ir, reikia suprasti, atsiskaitymo įforminimas nebuvo suderintas. Tačiau Å¡iuos G. I. teiginius paneigė buhalterė J.

R. teisme teigdama, kad su Å¡ia (duomenys neskelbtini) įmone pradėjo bendrauti tik pradėjusi dirbti įmonėje, buvo nuolatinis žmogus, su kuriuo buvo bendraujama.Apeliantas teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. 2013-12-30 apklausos metu nurodė, jog „ Taip 2012-10-08 aÅ¡ buvau darbo vietoje, kai dienÄ pas mus atvažiavo automobilis, markės neatsimenu, valstybinio numerio neatsimenu. su produkcija iÅ¡ (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas V. P.. Po to jis buvo iÅ¡krautas sandėlyje, po to jis gavo 50 000 rublių ir 00 kapeikų bei 3 600 JA V dolerių atlygį, po to buvo suraÅ¡ytas pinigų gavimo patvirtinimas, kuriame nurodyta automobilio markė, automobilio vairuotojas, data, mokėjimo suma.

Å is pinigų mokėjimo raÅ¡tas patvirtintas mano motinos IV „B. N.A“ antspaudu ir mano paraÅ¡u. Å iandien, bÅ«nant tyrėjo kabinete, man pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad V. P. sumokėti pinigai, ir aÅ¡ įsitikinęs, kad pažinau tÄ dokumentÄ , taip pat mano uždėtÄ antspaudÄ ir savo paraÅ¡Ä â€œ. Nuteistojo V. P. teigimu, A. B. nurodo, kad iÅ¡ karto po prekių iÅ¡krovimo (duomenys neskelbtini) įmonės teritorijoje buvo suraÅ¡ytas pinigų gavimo dokumentas, kuriame nurodyti jo (V.

P.) anketiniai duomenys ir sumokėta suma. Tačiau jis (A. B.) nieko nekalba apie Å¡io dokumento įteikimÄ jam. Tokio dokumento nebuvo. Apklausiant A. B., jis tyrėjui aiÅ¡kino manytinai apie mokėjimo patvirtinimo raÅ¡tÄ , kurį jam pateikė tyrėjas ir kuris patvirtintas jo paraÅ¡u. Tokį raÅ¡tÄ G. I. praÅ¡ymu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bendrovės parvežė vairuotojas - ekspeditorius T. A. ir tai galėjo bÅ«ti 2012-11-07.Nuteistasis V. P. nurodo, kad iÅ¡ teismo metu pagarsintų T. A. parodymų matyti, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2012-08-08 vairuotoju-ekspeditorium.

Kuomet jis į „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė produkcijÄ , priėjo A., tos įmonės direktorius, nuėjo į buhalterijÄ . A. atspausdino ant balto lapo patvirtinimÄ ir padavė šį dokumentÄ jam, kurį jis parvežė į įmonę ir padavė G. I.. RaÅ¡te buvo nurodyta, ankstesnį krovinį pristatė                                    V. P., nurodytas asmens kodas, kiek buvo iÅ¡mokėta pinigų. Apelianto nuomone, šį byloje esantį 2012-11-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tÄ apie pinigų, tame tarpe ir 3600 JAV dolerių įteikimÄ , teismas vertino kaip įrodymÄ , kad bÅ«tent jam (V.

P.) buvo sumokėta nurodyta pinigų suma.Apelianto nuomone, A. B. parodymai yra siauri, neinformatyvÅ«s, nes jis teigia vienintelį dalykÄ , kad pinigus perdavė jam (V. P.) ir kad tuo tikslu buvo suraÅ¡ytas pinigų perdavimo dokumentas. Tačiau 2012-10-08 dokumento nėra ir tikėtina, kad A. B. kalba apie 2012-11-07 jo pasiraÅ¡ytÄ patvirtinimÄ , tačiau jį įvardija kaip jam (V. P.) esant paraÅ¡ytÄ dokumentÄ . Liudytojo T. A. tvirtinimu, Å¡is dokumentas buvo paraÅ¡ytas dalyvaujant jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes atvežusiam vairuotojui-ekspeditoriui.

Å is prieÅ¡taravimas, apelianto nuomone, teismo neanalizuotas ir nepagrįstai vertintas kaip jo kaltės faktÄ patvirtinantis įrodymas, tuo labiau, kad byloje yra dar vienas mokėjimo patvirtinimas apie tai, kad N. B. neva apmokėjo jam už atvežtas prekes 3600 JAV dolerių. Å is raÅ¡tas nepatvirtintas įmonės antspaudu, tačiau asmens pasiraÅ¡ytas. Sulyginus pagal teisinės pagalbos su (duomenys neskelbtini) gautų A. B. ir N. B. liudytojų apklausos protokoluose esančius jų paraÅ¡us yra akivaizdu, kad Å¡is paraÅ¡as nėra nei vieno iÅ¡ Å¡ių asmenų.

N. B. kaip liudytoja nurodė, kad apie pinigų mokėjimÄ ji nieko nežino, verslÄ tvarkė jos sÅ«nus ir ji jokių dokumentų nepasiraÅ¡iusi. Å i dviprasmiÅ¡ka situacija teismo nuosprendžiu taip pat neaptarta, neakcentuota, kada ir kodėl Å¡is dokumentas atsirado byloje ir kÄ jis reiÅ¡kia. Nuteistojo V. P. nuomone, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ G. I. visais bÅ«dais iniciavo galimų įrodymų rinkimÄ . Jis pats apklausose teigė, kad telefonais bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, todėl Å¡ie raÅ¡tai ir buvo jo iniciatyvos padariniai.

Atsižvelgiant į tai, kad bendravimas vyko telefonu ir apie tikrovėje nebuvusius dalykus, todėl kilo nesusipratimų ir prieÅ¡taravimų. V. P. teigimu, teismas nepagrįstai vertino kaip įrodymÄ iÅ¡ G. I. telefono paimtus duomenis ir SMS žinučių turinį. IÅ¡ 2013-01-14 daiktų paėmimo protokolo (1 t. 83 b. 1.) matyti, kad iÅ¡ G. I. paimtas telefonas iPhon pateiktas be SIM kortelės. Daiktų apžiÅ«ros protokolo (l t. 85 b. 1.) turinys rodo, kad apžiÅ«rėti SIM kortelės priedai, tačiau, kokiu bÅ«du ir kas juos pateikė į bylÄ , nėra aiÅ¡ku.

Å iuos duomenis teismas pripažino įrodymais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatas, numatančias įrodymų leistinumo principÄ . Ä®rodymų vertinimo praktikoje viena iÅ¡ priežasčių, kodėl duomenys negali bÅ«ti laikomi įrodymu yra ta, jeigu jie gauti netinkamai užfiksuojant proceso veiksmo rezultatÄ . Nagrinėjamu atveju daiktų paėmimo protokole nėra nurodyta, jog buvo paimta G. I. priklausančio telefono SIM kortelė, tačiau jos duomenys byloje yra. Kokiu bÅ«du jie paimti, neaiÅ¡ku, procesinio įforminimo dokumento byloje nėra.

Å ie duomenys nepatvirtinti ikiteisminio tyrimo veiksmÄ atlikusio pareigÅ«no paraÅ¡u. Be to, Å¡is procesinis veiksmas – daiktų apžiÅ«ra – atliktas pažeidžiant proceso kalbos reikalavimus. Lietuvos Respublikos BPK 8 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta lietuvių kalba. Å iuose protokolo prieduose gausu angliÅ¡ko teksto, kurio turinys nesuprantamas, todėl, nuteistojo V. P. teigimu, jis negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių į gynybÄ .Apeliantas skunde nurodo, kad vertinant pateiktuose daiktų apžiÅ«ros protokolo prieduose įraÅ¡yto lietuviÅ¡ko teksto turinį, jis visiÅ¡kai neatspindi aplinkybės, jog ten nuodytas SMS žinutes rašė bÅ«tent jis (V.

P.). Yra aiÅ¡ku, kad tai G. I. telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, tačiau nėra jokių įrodymų, iÅ¡ kokio telefono numerio siųstos SMS žinutės. G. I. savo apklausose nurodė, kad vienintelis telefonas, kuriuo jis (V. P.) turėjo naudotis užsienyje ir iÅ¡ jo siuntė SMS žinutes, buvo telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas Å¡ios situacijos neanalizavo ir motyvuotai nepasisakė, pasitenkino nurodymu, kad „abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siųsta SMS žinutė dėl pinigų gavimo ir gautas atsakymas, patvirtinantis pinigų-50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių gavimÄ â€œ.Nuteistasis V.

P. skunde taip pat nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino duomenų, kurie gauti iÅ¡ telekomunikacinių bendrovių apie abonentinius atsakomuosius ir Å¡aukiamuosius skambučius bei SMS žinutes. IÅ¡klotinių turinys liudija, kad daiktų apžiÅ«ros protokolo priede nurodyti G. I. telefono duomenys apie 2012-10-08 susiraÅ¡inėjimÄ neva su juo (V. P.) ir Å¡iose iÅ¡klotinėse esantys duomenys apie ryÅ¡io iÅ¡ telefono Nr.(duomenys neskelbtini) laikÄ nesutampa. Tai reiÅ¡kia, kad G. I. telefone gautų žinučių apie 3600 JAV dolerių sumokėjimÄ laikas ir laikas žinučių, raÅ¡ytų iÅ¡ nurodyto telefono neatitinka.

Å is neatitikimas turėjo bÅ«ti pagrįstas įstatymo leistinais įrodymais, tačiau tai nepadaryta. Teismas apie tai visiÅ¡kai nepasisakė, todėl nepanaikinti prieÅ¡taravimai vertintini jo (V. P.) naudai.Apelianto nuomone, nepagrįstai teismas vertino kaip jo kaltę patvirtinantį įrodymÄ ir pateiktÄ 2012-09-28 – 2012-10-16 kelionės ataskaitÄ . Ten jis nurodė visas iÅ¡laidas, patirtas kelionėje, t.y. tai, kas privalu padaryti, todėl nėra aiÅ¡ku, bÅ«tent kurį jo kaltės požymį patvirtina Å¡ie duomenys.Atsiliepimu į nuteistojo V.

P. apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundÄ prokuroras nurodo, kad apeliaciniame skunde nuteistasis iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ , t.y. nesutinka su įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis, pateikia savo įvykių versijÄ . Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo G. I. parodymai yra subjektyvÅ«s ir nenuoseklÅ«s. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojas G.

I. davė tokius pačius parodymus, o                     G. I. nurodytas aplinkybes dėl 50000 rublių ir 3600 JAV dolerių perdavimo V. P. patvirtino liudytojai N. A. B., A. V. B., J. R., mokėjimo patvirtinimas, SMS žinučių turinys. Toliau skunde nurodoma, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatas, nepagrįstai vertino kaip įrodymÄ iÅ¡ G. I. telefono paimtus duomenis ir SMS žinučių turinį. Tačiau iÅ¡ 2013-01-14 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2013-01-14 RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato patalpose buvo apžiÅ«rėtas mobilusis telefonas iPhone 3G, priklausantis G.

I., ir telefono atmintyje buvo rasti įrašai, kurie buvo atspausdinti ant 10 lapų ir pridėti prie protokolo. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Mobiliojo telefono iPhone 3G apžiūra buvo atlikta laikantis Lietuvos Respublikos BPK 92 str. 179 str., 207 str. reikalavimų, todėl teigti, kad šie duomenys gauti neteisėtu būdu ir pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. reikalavimai, nėra jokio pagrindo.

Dėl 2013-01-14 apžiÅ«ros protokolų priedų neiÅ¡vertimo į lietuvių kalbÄ , pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingi duomenys - pokalbiai yra užfiksuoti lietuvių kalba, yra aiÅ¡kus gautų ir iÅ¡siųstų žinučių laikas. Apeliantas neginčija, kad komandiruočių metu naudojo G. I. duotÄ telefonÄ , kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojo G. I. teigimu, Å¡is telefonas jo telefono adresų knygelėje buvo pavadintas (duomenys neskelbtini). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad raidės ir skaičiai - (duomenys neskelbtini) yra V.

P. vairuoto vilkiko valstybinis numeris. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš telekomunikacijų bendrovių apie abonentinius atsakomuosius ir šaukiamuosius skambučius bei SMS žinučių išklotinių turinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad nesutampa laikai su G. I. telefone užfiksuotų susirašinėjimų laikais. Tačiau sulyginus 2013-01-14 apžiūros protokole užfiksuotus susirašinėjimus ir telekomunikacijų bendrovės pateiktas G. I. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių ir žinučių išklotines matyti, kad G.

I. telefono atmintyje užfiksuoti susirašinėjimai su abonentu Nr.(duomenys neskelbtini) atsispindi ir pateiktose išklotinėse, tik skiriasi keliomis sekundėmis užfiksuotas laikas. Pavyzdžiui, 2012-10-08 iš G. I. telefono siųstų SMS žinučių abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) ir tų pačių žinučių išklotinėse laikas atitinkamai (valandos, minutės, sekundės): 08.27.47 ir 08.27.54., 09.07.31 ir 09.07.37, 09.10.11 ir 09.10.18, 09.14.01 ir 09.14.09, 10.14.27 ir 10.14.33, 10.43.02 ir 10.43.09, 10.44.24 ir 10.44.30, 10.47.35 ir 10.47.42, 11.59.56 ir 12.00.04.

AnalogiÅ¡ka situacija ir su į G. I. telefonÄ iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gautomis žinutėmis: 07.27.26 ir 07.27.29, 08.26.52 ir 08.26.56, 09.09.44 ir 09.09.48, 09.12.46 ir 09.13.00, 09.13.44 ir 09.13.47, 10.16.27 ir 10.16.31, 10.42.17 ir 10.42.21, 10.44.10 ir 10.44.04. 10.46.17 ir 10.46.21, 11.49.36 ir 11.49.40. Laikai keliomis sekundėmis skiriasi dėl suprantamų priežasčių, kadangi G. I. telefone žinučių iÅ¡siuntimo ir gavimo laikas fiksuotas pagal telefono laiko nustatymus, o iÅ¡klotinėse laikas fiksuotas pagal telekomunikacijų bendrovės laiko nustatymus.

Teismas pagrįstai kaip V. P. kaltę patvirtinantį įrodymÄ vertino ir 2012-09-28 - 2012-10-16 kelionės ataskaitÄ , kadangi joje nėra nurodytos V. P. komandiruotės metu gautos pajamos, ne tik 3600 JAV dolerių, dėl kurių pasisavinimo jam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, bet ir 50 000 rublių, kurių gavimÄ nuteistasis pripažino. Prokuroro teigimu, atsižvelgiant į tai, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus, teismo padarytos iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės yra motyvuotos, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas.Atsiliepimu į nuteistojo V.

P. apeliacinį skundÄ civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius G. I. praÅ¡o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad prieÅ¡ pat pirmÄ jį parengiamÄ jį teismo posėdį su V. P. vyko derybos dėl pinigų gražinimo bendrovei. V. P. papraÅ¡ius sumažinti sumÄ (gražinti pasisavintus pinigus be banko procentų), bendrovė sutiko, tačiau dėl pareiÅ¡kimo atsiėmimo ir baudžiamosios bylos nutraukimo buvo pasiÅ«lyta šį klausimÄ iÅ¡spręsti teismo posėdžio metu, bet su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutiko V.

P.. Teismo posėdyje nuteistojo V. P. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras ir civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. I. prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant V.

P. kaltės klausimÄ , esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus bei kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas, ir kurie ne tik paneigė nuteistojo V.

P. parodymus, bet ir patvirtino jo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai V. P. pripažino kaltu pasisavinus jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. Todėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Nuteistasis V. P. savo apeliaciniame skunde ginčija faktines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., padarymo aplinkybes, neigia jÄ padaręs. Apeliantas tvirtina, kad jis nekaltas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog jam buvo patikėtas svetimas turtas, o liudytojo G.

I. parodymai nenuoseklÅ«s ir melagingi, liudytojo A. B. parodymai yra siauri ir neinformatyvÅ«s, be to, teismas nepagrįstai vertino kaip įrodymÄ iÅ¡ G. I. telefono paimtus duomenis ir SMS žinučių turinį, nes Å¡ie duomenys pripažinti įrodymais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatas, ir visiÅ¡kai nevertino duomenų, kurie gauti iÅ¡ telekomunikacinių bendrovių apie abonentinius atsakomuosius ir Å¡aukiamuosius skambučius bei SMS žinutes. Taigi iÅ¡ apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis savaip interpretuoja byloje esančius duomenis.

Å ios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad V. P. tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jų, todėl pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo V. P. argumentai, kuriais jis neigia kaltę, laikytini nepagrįstais, konstatuojant, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme iÅ¡tirtiems įrodymams ir remiantis jais padarytoms teismo iÅ¡vadoms, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės aiÅ¡kiai atskleidžia V.

P. veikoje Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius.  Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o bÅ«tent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti – ir taip padaro žalÄ turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 2K-123/2007; 2006 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 2K-396/2006; 2006 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 2K-330/2006).

Objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymiui bÅ«dinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ . Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 2K-90/2009; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 2K-733/2007; 2006 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2K-213/2006; 2006 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 2K-467/2006 ir kt.).

Byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais ir paties apelianto parodymus teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad įvykio metu (2012-09-28 iki 2012-10-16) V. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir nuo 2012-09-28 iki 2012-10-16 vyko į komandiruotę į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Komandiruotės tikslas buvo pervežti krovinius su vilkiku DAF, valst Nr. (duomenys neskelbtini). V. P. 2012-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. I. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigotas grįžęs iÅ¡ komandiruotės pateikti piniginę ataskaitÄ ir atsiskaityti su kasa (1 t. 42-45 b. l.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, V. P. su darbdaviu buvo sudaręs sutartį dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės, kurios 1.1. punkte nurodyta: ,,Darbuotojas, dirbantis vairuotoju-ekspeditoriumi, betarpiÅ¡kai susijęs su krovinio gabenimu ir jam perduotų materialinių vertybių saugojimu prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už gabenamÄ krovinį ir jam patikėtÄ transporto priemonę“; 1.9. punkte nurodyta, kad vairuotojas-ekspeditorius privalo „Tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitÄ ir nustatyta tvarka ruoÅ¡ti pinigines ir kitas ataskaitas“; 1.14. punkte nurodyta:

„Griežtai draudžiama savoms reikmėms disponuoti bendrovės pinigais.“ (1 t. 47, 48 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius liudytojas G. I. nurodė, kad 2012 m. apie rugsėjo mėn. V. P. buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę į (duomenys neskelbtini), turėjo pristatyti krovinį ir gauti pinigus už pervežimÄ , V. P. anksčiau yra vežęs grynuosius pinigus ir tvarkÄ Å¾inojo (3 t. 132 b. l.).

Be liudytojo G. I., Å¡ias aplinkybes patvirtina ir liudytojos J. R. parodymai, kur ji apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. P. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės gavo pinigus ir turėjo juos parvežti įmonei, tačiau, grįžęs iÅ¡ reiso, jų negrÄ Å¾ino ir į kelionės ataskaitÄ tų pinigų neįtraukė (3 t. 131, 132 b. l.). Pats nuteistasis V. P. taip pat neneigė, jog jis buvo atsakingas už pinigų už pristatytÄ krovinį paėmimÄ ir disponavo jam patikėtais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 50000 rublių (turtu), kuriuos gavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (3 t. 140, 141 b. l.).

Å ie bylos duomenys paneigia nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad prieÅ¡ byloje minimÄ kelionę laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2012-10-16 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorium G. I. kilo nesutarimų dėl darbo apmokėjimo, todėl nuo to momento jam jau nepatikėjo jokių pinigų paėmimo iÅ¡ klientų ir jų gabenimo ir kad G. I. yra vienintelis asmuo, nurodęs, kad tarp jų (V. P. ir G. I.) buvo susitarimas paimti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės pinigus. Taip pat pažymėtina, kad remiantis liudytojų G.

I., J. R., paties nuteistojo V. P. parodymais, anksčiau minėta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi, V. P. pagal savo pareigas turėjo teisę valdyti svetimÄ turtÄ , konkrečiu atveju, įmonei priklausančius pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. laikė turto pasisavinimo (Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.) subjektu – to skunde neginčija ir apeliantas, tačiau kaip minėta, jis neigia pasisavinęs jam patikėtÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ - 3 600 JAV dolerių (9559,08 Lt).

Apeliantas savo skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jam buvo patikėtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – 3 600 JAV dolerių (9559,08 Lt) ir kad jis Å¡iuos pinigus pasisavino, nes jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gavo tik 50000 rublių. Tačiau Å¡i nuteistojo V. P. versija yra paneigta aptartais ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais. Taigi nuteistasis neneigė, kad už pristatytÄ krovinį (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas sumokėjo jam 50000 rublių, tačiau teigė, kad jokie dokumentai nebuvo suraÅ¡yti (3 t. 140, 141 b. l.).

Kaip minėta, V. P. 2012-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. I. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas grįžęs iÅ¡ komandiruotės pateikti piniginę ataskaitÄ ir atsiskaityti su kasa (1 t. 42-45 b. l.). Nuteistasis V. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad grįžęs iÅ¡ komandiruotės pateikė ataskaitÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei, tačiau, kaip matyti iÅ¡ V. P. 2012-09-28 - 2012-10-16 kelionės ataskaitos, joje nėra nurodytos V.

P. komandiruotės metu gautos pajamos, ne tik 3600 JAV dolerių, dėl kurių pasisavinimo jam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, bet ir 50000 rublių, kurių gavimÄ nuteistasis pripažino (1 t. 49, 50 b. l.).IÅ¡ bylos medžiagos – civilinio ieÅ¡kovo atstovo liudytojo G. I., liudytojos J. R. parodymų pirmosios instancijos teisme (3 t. 131, 132 b. l.), liudytojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t. 28, 29 b. l.), pažymos-paskaičiavimo dėl padarytos žalos bendrovei (1 t. 58 b. l.), matyti, kad V.

P. grįžęs iÅ¡ komandiruotės (nuo 2012-09-28 iki 2012-10-16) ir atvykęs į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ negražino pinigų - 3600 JAV (9 963,24 Lt), priklausančių bendrovei, kuriuos jam perdavė (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Todėl buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atitinkamÄ dokumentÄ apie mokėjimo patvirtinimÄ (1 t. 97, 98 b. l.), kuris patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-08 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V.

P. už pristatytÄ krovinį 50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių (1 t. 97, 98 b. l.). Jau minėta, kad pats V. P. pripažįsta nuvežęs prekes (duomenys neskelbtini) įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir gavęs iÅ¡ jų 50000 rublių. Liudytojų B. N. A. ir B.A. V. parodymai taip pat patvirtina, kad vairuotojui V. P. buvo sumokėti 50000 rubliai ir 3600 JAV doleriai, po to buvo suraÅ¡ytas pinigų gavimo patvirtinimas (2 t. 13, 14, 18, 19 b. l.). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių nei dėl liudytojų G.

I., J. K. ir T. A., nei dėl liudytojų N. A. B. ir A. V. B. parodymų. Å ių liudytojų parodymai iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s viso proceso metu, jie atitinka ir raÅ¡ytinius bylos įrodymus (daiktų apžiÅ«ros protokolus, dokumentÄ apie mokėjimo patvirtinimÄ ir kt.). Netikėti Å¡ių asmenų parodymais teismas neturi objektyvaus pagrindo, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ių asmenų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad visi jie gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia nuteistÄ jį melagingai apkalbėti, nėra.

Nors nuteistasis V. P. nurodė, kad santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. I. nebuvo geri, kad jo parodymai yra subjektyvÅ«s, nukreipti prieÅ¡ jį asmeniÅ¡kai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad G. I. be jokios priežasties apkaltinti V. P. tariamai nesamos nusikalstamos veikos padarymu, o tai, kaip minėta, be jo parodymų patvirtina kitų liudytojų parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai, nebÅ«tų jokio pagrindo bei logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, juo labiau, kad visos liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa ir patvirtina viena kitÄ .

Be to, nors nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad G. I. teiginiai, jog (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriu buvo iÅ¡siųsti apmokėjimÄ turėję patvirtinti dokumentai ir kad Å¡ie dokumentai jam (V. P.) buvo perduoti pasiraÅ¡yti ir jis jų grįžęs iÅ¡ kelionės nepateikė įmonės buhalterijai, yra nepagrįsti ir iÅ¡galvoti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios aplinkybės apie iÅ¡ankstinį bendravimÄ su (duomenys neskelbtini) įmone ir mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų iÅ¡siuntimÄ , nei patvirtina, nei paneigia V.

P. kaltės dėl jam patikėto turto pasisavinimo ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Nuteistasis V. P., analizuodamas liudytojo A. V. B. parodymus, nurodo, kad šis liudytojas patvirtino, jog iš karto po prekių iškrovimo (duomenys neskelbtini) įmonės teritorijoje buvo surašytas pinigų gavimo dokumentas, kuriame nurodyti jo (V. P.) anketiniai duomenys ir sumokėta suma. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojant minėtus liudytojo                         A.

V. B. parodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, jog liudytojo minimas pinigų gavimo dokumentas, kuriame nurodyti jo (V. P.) anketiniai duomenys ir sumokėta suma, buvo surašytas iš karto po prekių iškrovimo (duomenys neskelbtini) įmonės teritorijoje. Liudytojas nurodo, kad atvežta produkcija buvo iškrauta sandėlyje, o vairuotojas gavo 50 000 rublių bei 3 600 JAV dolerių atlygį, po to buvo surašytas pinigų gavimo patvirtinimas, kuriame nurodyta automobilio markė, automobilio vairuotojas, data, mokėjimo suma (2 t. 18, 19 b. l.).

Taigi liudytojas nurodo, kad minėtas dokumentas buvo surašytas „po to“, t. y. kažkada vėliau, bet konkretus laikas nenurodytas. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad iš liudytojo A. V. B. parodymų galima suprati, jos pinigų gavimo dokumentas, kuriame nurodyti jo (V. P.) anketiniai duomenys ir sumokėta suma buvo surašytas iš karto po prekių iškrovimo (duomenys neskelbtini) įmonės teritorijoje dalyvaujant V. P., o ne vėliau, nėra pagrindo, o be to, kaip matyti iš bylos duomenų, byloje yra dokumentas – 2012-11-07 mokėjimo patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja B.

N. A. 2012-10-08 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. P. 50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių (1 t. 97, 98 b. l.). Kaip nurodė liudytojas A. V. B., Å¡is pinigų mokėjimo raÅ¡tas patvirtintas jo motinos N. A. B. antspaudu ir jo paraÅ¡u (1 t. 97, 98 b. l., 2 t. 18, 19 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šį byloje esantį 2012-11-07 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tÄ apie pinigų, tame tarpe ir 3600 JAV dolerių įteikimÄ , teismas pagrįstai vertino kaip įrodymÄ , kad V.

P. buvo sumokėta nurodyta pinigų suma.Apeliantas nurodo, kad byloje yra dar vienas mokėjimo patvirtinimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja N. A. B. 2012-10-08 sumokėjo jam (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. P.) 50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių (1 t. 40-41 b. l.), tačiau šis raštas asmens pasirašytas, bet nepatvirtintas įmonės antspaudu. Be to, akivaizdu, kad ant dokumento esantis parašas nėra nei A. V. B., nei N. A. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklausiamas liudytojas A.

V. B. nurodė, jog raštas, patvirtinantis, kad 2012-10-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. P. sumokėta 50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių, patvirtintas jo motinos N. A. B. antspaudu ir jo parašu. Kaip matyti iš bylos duomenų šis dokumentas byloje yra (1 t. 97, 98 b. l.). Tačiau byloje yra ir kitas toks pat dokumentas, kuris patvirtintas N. A. B. antspaudu, tačiau pasirašytas ne A. V. B. ar N. A. B. (1 t. 40, 41 b. l.). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas G. I. parodė, kad jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) įmonę „(duomenys neskelbtini)“ prašydamas raštiško patvirtinimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V.

P. už atvežtÄ produkcijÄ sumokėta 50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių, tačiau paÅ¡tu Å¡ios įmonės dokumento negavus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas parvežė šį raÅ¡tÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės. Todėl byloje ir yra du raÅ¡tai, patvirtinantys, kad 2012-10-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. P. sumokėta 50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių – vienas raÅ¡tas gautas paÅ¡tu, o kitas – parvežtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo.

PaaiÅ¡kinti, kodėl Å¡ie dokumentai pasiraÅ¡yti skirtingais paraÅ¡ais liudytojas negalėjo (3 t. 132 b. l.). Tai, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parvežė dokumentÄ , patvirtinantį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. P. už atvežtÄ produkcijÄ sumokėta 50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių, ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. I., patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. A. (1 t. 28-29 b. l.).

Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, o aplinkybė, kad du tokie patys raÅ¡tai, patvirtinantys apie pinigų sumokėjimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â V. P., pasiraÅ¡yti skirtingų asmenų, nesuteikia pagrindo abejoti Å¡ių dokumentų pagrįstumu ir tikrumu. Liudytojas T. A. parodė, kad jam dalyvaujant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įmonės buhalterijoje atspausdino ant balto lapo patvirtinimÄ apie pinigų sumokėjimÄ V.

P. ir padavė šį dokumentÄ jam (1 t. 28-29 b. l.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, negalima atmesti galimybės, kad toks pat dokumentas – patvirtinimas apie pinigų sumokėjimÄ V. P., iÅ¡siųstas ir gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paÅ¡tu, buvo pasiraÅ¡ytas ne A. V. B. paraÅ¡u, o kito (duomenys neskelbtini) įmonės atsakingo darbuotojo, juolab, kad Å¡is dokumentas buvo patvirtintas Å¡ios įmonės atspaudu. V. P. teigimu, teismas nepagrįstai vertino kaip įrodymÄ iÅ¡ G. I. telefono paimtus duomenis ir SMS žinučių turinį, nes Å¡ie duomenys pripažinti įrodymais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatas, numatančias įrodymų leistinumo principÄ .

IÅ¡ byloje esančių daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiÅ«ros protokolų matyti, kad G. I. savo iniciatyva tyrėjai J. A. pateikė mobilų telefonÄ iPhone 3G, kuriame įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is mobilus telefonas, pateiktas be SIM kortelės, apžiÅ«rėtas dėl siųstų ir gautų SMS iÅ¡/į Nr. (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad telefono atmintyje rasti įraÅ¡ai, jog 2012-10-08 iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siųsta SMS žinutė dėl pinigų gavimo ir gautas atsakymas, patvirtinantis pinigų - 50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių gavimÄ .

Atlikus apžiÅ«rÄ telefone esanti informacija (įraÅ¡ai) prijungta prie baudžiamosios bylos medžiagos (buvo atspausdinti ant 10 lapų ir pridėti prie protokolo) (1 t. 83-95 b. l.). Siekiant objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta tyrėja J. A. ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas G. I.. Liudytoja J. A. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu atliko daiktų apžiÅ«rÄ , buvo apžiÅ«rėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G.

I. telefonas ir įeinančios ir iÅ¡einančios SMS žinutės. G. I. buvo nurodęs, kad tarp jo ir vairuotojo-ekspeditoriaus V. P. jo kelionės, vykusios nuo 2012-09-28 iki 2012-10-16 metu vyko pokalbiai: jis SMS žinutėmis bendravo su V. P., todėl ir buvo apžiÅ«rėtos tos SMS žinutės. Pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I. pateikė telefonÄ , kuriame buvo tos žinutės. Ji, vadovaudamasi jų parodymais apklausų metu, žinojo, kokiu darbinio telefono numeriu naudojosi V. P. ir kokiu – direktorius G.

I.. Kadangi telefonas buvo išmanusis, ji pagalbos prašė specialistės S. L., kuri dirba su telekomunikacijomis. Specialistės pagalba, ji iš telefono atminties ant popieriaus atspausdino joje buvusių SMS žinučių turinį. Ji įsitikino, kad išklotinės turinys atitiko SMS žinučių turinį. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas G. I. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas jo telefonas, jis tik išsiėmė SIM kortelę, nes visi duomenys lieka telefono atmintyje.

Telefonas yra įmonės, kuriuo jis naudojosi ir susiraÅ¡inėjo su V. P. jo kelionės į (duomenys neskelbtini) metu. Jis byloje esančių SMS žinučių turinio iÅ¡klotinių nepateikė, jos buvo atspausdintos RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariate. Jis vežė USB laidÄ , kad bÅ«tų galima prijungti telefonÄ prie kompiuterio. Jo tyrėjai pateiktas telefonas rodė susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis su V. P. naudojamo telefono numeriu istorijÄ . Kadangi įmonės telefonai yra priskiriami konkrečiam automobiliui, telefonas kiekvieno reiso metu yra perduodamas su perdavimo aktu.

Savo telefone vesdamas vairuotojų telefonų numerius į kontaktus, jis sugalvojo jiems uždėti pavadinimÄ tokį, kokie yra automobilių valstybiniai numeriai, pavyzdžiui, kaip (duomenys neskelbtini). Ir Å¡iai dienai taip yra įvardintas tas telefono numeris, nes automobilis nesikeitė, tik pasikeitė automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) IÅ¡ 2012-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. I. įsakymo matyti, kad V. P. nuo 2012-09-28 iki 2012-10-16 vyko į komandiruotę į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios tikslas pervežti krovinius su vilkiku DAF, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 42-45 b. l.).

IÅ¡ byloje esančių SMS žinučių turinio iÅ¡klotinės matyti, kad 2012-10-08 iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I. siųsta SMS žinutė kontaktui, pavadinimu (duomenys neskelbtini) dėl pinigų gavimo ir gautas atsakymas, patvirtinantis pinigų - 50 000 rublių ir 3600 JAV dolerių gavimÄ (1 t. 83-95 b. l.). Liudytojas G. I. nurodė, kad V. P. kelionės nuo 2012-09-28 iki 2012-10-16 metu naudojo telefonÄ , kurio numeris G. I. telefono adresų knygelėje buvo pavadintas (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad raidės ir skaičiai - (duomenys neskelbtini) yra V. P. kelionės nuo 2012-09-28 iki 2012-10-16 metu vairuoto vilkiko valstybinis numeris. Apeliantas neginčija, kad komandiruočių metu naudojo G. I. duotÄ telefonÄ , kurio Nr.(duomenys neskelbtini). Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje esančiame iÅ¡raÅ¡e SMS žinučių turinys patvirtina G. I. susiraÅ¡inėjimÄ bÅ«tent su įmonės darbuotoju V.

P..Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad daiktų paėmimo protokole nėra nurodyta, jog buvo paimta G. I. priklausančio telefono SIM kortelė, tačiau jos duomenys byloje yra. Be to, apeliantui neaišku, kokiu būdu jie paimti, procesinio įforminimo dokumento byloje nėra.Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu G. I. priklausančio telefono SIM kortelė nebuvo paimta. Tai matyti iš byloje esančių daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų (1 t. 83-95 b. l.).

Tai patvirtino ir pats G. I., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Visi tyrimui reikalingi duomenys buvo gauti ne iš SIM kortelės, bet iš telefono atminties. Mobiliojo telefono iPhone 3G apžiūra buvo atlikta laikantis Lietuvos Respublikos BPK 92 str. 179 str., 207 str. reikalavimų, todėl teigti, kad šie duomenys gauti neteisėtu būdu ir pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. reikalavimai, nėra jokio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymai buvo gauti teisėtais būdais ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus.

Taigi dėl minėtų aplinkybių daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi šiais ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, kadangi jie sutampa su liudytojo G. I. duotais parodymais, taip pat kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis. Nuteistasis V. P. nurodo, kad procesinis veiksmas – daiktų apžiūra – atliktas pažeidžiant proceso kalbos reikalavimus, nes šiuose protokolo prieduose gausu angliško teksto, kurio turinys nesuprantamas, todėl, nuteistojo V.

P. teigimu, jis negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių į gynybÄ . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingi duomenys – SMS žinučių turinys yra užfiksuoti lietuvių kalba, yra aiÅ¡kus gautų ir iÅ¡siųstų žinučių laikas, todėl teigti, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybÄ , nėra pagrindo.Nuteistasis V. P. skunde taip pat nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino duomenų, kurie gauti iÅ¡ telekomunikacinių bendrovių apie abonentinius atsakomuosius ir Å¡aukiamuosius skambučius bei SMS žinutes.

IÅ¡klotinių turinys liudija, kad daiktų apžiÅ«ros protokolo priede nurodyti G. I. telefono duomenys apie 2012-10-08 susiraÅ¡inėjimÄ neva su juo (V. P.) ir Å¡iose iÅ¡klotinėse esantys duomenys apie ryÅ¡io iÅ¡ telefono Nr.(duomenys neskelbtini) laikÄ nesutampa. Tai reiÅ¡kia, kad G. I. telefone gautų žinučių apie 3600 JAV dolerių sumokėjimÄ laikas ir laikas žinučių, raÅ¡ytų iÅ¡ nurodyto telefono neatitinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad sulyginus 2013-01-14 apžiÅ«ros protokole užfiksuotus susiraÅ¡inėjimus ir telekomunikacijų bendrovės pateiktas G.

I. telefono Nr.(duomenys neskelbtini) pokalbių ir žinučių išklotines matyti, kad G. I. telefono atmintyje užfiksuoti susirašinėjimai su abonentu Nr.(duomenys neskelbtini) atsispindi ir pateiktose išklotinėse, tik skiriasi keliomis sekundėmis užfiksuotas laikas (1 t. 108-137 b. l.). Tai, kad laikai keliomis sekundėmis skiriasi galima paaiškinti tuo, kad G. I. telefone žinučių išsiuntimo ir gavimo laikas fiksuotas pagal telefono laiko nustatymus, o išklotinėse laikas fiksuotas pagal telekomunikacijų bendrovės laiko nustatymus.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais, ištirtais ir aptartais įrodymais, konstatuoja, kad V.

P. grįžęs iÅ¡ komandiruotės už pristatytÄ krovinį (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir komandiruotei nepanaudotų 3 600 JAV dolerių neįtraukė į kelionės ataskaitÄ ir negrÄ Å¾ino jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai ir taip pasisavino jam patikėtÄ turtÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro remdamasi nuosekliais ir vienas kitÄ papildančiais liudytojų parodymais, iÅ¡tirtais objektyvios kilmės įrodymais, kurie visete sudaro vieningÄ V.

P. kaltę patvirtinančiÄ medžiagÄ . Byloje nėra duomenų, kÄ nuteistasis padarė su neteisėtai užvaldytu svetimu turtu – faktas tas, kad tas turtas V. P. buvo patikėtas ir jis buvo už jį atsakingas. Byloje nustatytų objektyvių aplinkybių visuma aiÅ¡kiai patvirtina, kad V. P. aiÅ¡kiai suvokė savo nusikalstamo elgesio turinį ir tikslingai rinkosi elgesio variantÄ , tai yra veikė tiesiogine tyčia. V. P. veikoje nustatyti visi bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., sudėties požymiai, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį nėra jokio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam V.

P. paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, pagrįstai V. P. paskyrė baudÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. P. už Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė – 1694 eurų bauda – yra artima už nesunkų nusikaltimÄ skiriamos baudos minimumui (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V.

P. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė nėra per griežta, Å¡velninti jÄ nėra teisinio pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo V.

P. padarytÄ veikÄ , paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                              Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Vidmantas Mylė